Dėl delspinigių priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-406/2006 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 96.4; 121.7

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Sigito Gurevičiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei N. Š. dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ir atsakovės N. Š. priešieškinį ieškovui M. J. dėl delspinigių priteisimo; tretieji asmenys UAB „Likmas“, Vilniaus miesto 10–ojo notarų biuro notarė Žana Palaimienė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas M. J. 2005 m. vasario 8 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir ieškinio pareiškime nurodė, kad pagal 2003 m. lapkričio 25 d. paskolos sutartį V. P. paskolino jam 70 000 Lt. Šios sutarties 6 punkte nustatyta, kad paskolos gavėjas, negrąžinęs laiku paskolos sumos, privalo mokėti paskolos davėjui 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. V. P. žuvus, jo teises perėmė N. Š.. Ieškovo teigimu, paskolos sutarties sąlyga, nustatanti 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, o tai yra 182,5 proc. metinių palūkanų, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, taip pat CK 6.71–6.75 straipsniams, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003, Teismų praktika 20), todėl turi būti pripažinta negaliojančia dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms nuo šios sutarties sudarymo momento (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašė teismą pripažinti negaliojančiu 2003 m. lapkričio 25 d. paskolos sutarties 6 punktą, nustatantį paskolos gavėjo pareigą mokėti paskolos davėjui 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

2005 m. balandžio 7 d. atsakovė N. Š. pareiškė priešieškinį, kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2004 m. lapkričio 3 d. nutartimi nutarta išieškoti iš ieškovo M. J. 103 000 Lt negrąžintos paskolos ir 92 700 Lt delspinigių, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Delspinigiai buvo priteisti už 180 dienų (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Ieškovės teigimu, nuo hipotekos teisėjo nutarties priėmimo iki visiško atsiskaitymo ieškovas papildomai uždelsė 150 dienų, todėl iš jo papildomai priteistina 77 250 Lt delspinigių. Atsakovė, remdamasi CK 6.258 straipsniu, prašė teismą priteisti papildomai iš ieškovo 77 250 Lt delspinigių.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2005 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 46 350 Lt delspinigių ir 1991 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendime nurodė, kad 2003 m. lapkričio 25 d. paskolos sutarties 6 punkte nurodytas šalių susitarimas dėl netesybų atitinka CK 6.71–6.73 straipsniuose nustatytus turinio ir formos reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad CK normose, reglamentuojančiose netesybas, kitose CK normose nenustatyta galimybės nuginčyti susitarimą dėl nepagrįstai didelio delspinigių dydžio; įstatyme nustatytas kitas skolininko teisių gynimo būdas – netesybų sumažinimas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Dėl to teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti ginčijamą susitarimą negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnį. Kartu teismas pripažino, kad 0,5 proc. dydžio netesybos yra aiškiai per didelės (CK 1.5 straipsnis), be to, didelė pinigų suma buvo paskolinta trumpam terminui, paskola grąžinta, todėl yra pagrindas sumažinti netesybas iki 0,25 proc., priteisiant iš ieškovo atsakovės naudai 46 350 Lt delspinigių.

Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2005 m. liepos 19 d. nutartimi išaiškino, kad Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d. sprendimu yra nuspręsta, jog iš viso atsakovės N. Š. naudai iš ieškovo M. J. yra priteista 46 350 Lt delspinigių dėl 2003 m. lapkričio 25 d. paskolos sutarties netinkamo vykdymo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 8 d. nutartimi priėmė apelianto M. J. atstovės atsisakymą apeliacinio skundo ir apeliacinį procesą byloje nutraukė. Kolegija nutartyje nurodė, kad apeliantas turi teisę atsisakyti apeliacinio skundo (CPK 308 straipsnio 1 dalis), apelianto atstovės J. J. pateiktas rašytinis prašymas dėl apeliacinio skundo atsisakymo neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), atstovė turi apelianto įgalinimus atsisakyti apeliacinio skundo, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 308 straipsnio 2 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas M. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 8 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinis teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias atstovavimą teisme, todėl nepagrįstai priėmė apelianto atstovės J. J. atsisakymą apeliacinio skundo. 2005 m. rugsėjo 8 d. įgaliojimu ieškovas įgaliojo savo motiną J. J. atstovauti jam valstybinėse ir visuomeninėse įstaigose, teismuose, tvarkyti turtinius reikalus, nes jis atlieka bausmę Pravieniškių antruosiuose pataisos namuose ir dėl apribotos laisvės negali atlikti kai kurių veiksmų. CPK 56 straipsnyje išvardyti asmenys, kurie gali būti atstovais pagal pavedimą teisme, ir šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad pagal pavedimą artimiesiems giminaičiams gali atstovauti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. J. J. yra ieškovo motina, tačiau ji neturi aukštojo teisinio išsilavinimo, taigi ji negalėjo savarankiškai atstovauti M. J. teismuose ir atsisakyti apeliacinio skundo.

2. Pagal CK 2.137 straipsnį įgaliojimu nustatomi įgaliotinio teisių apimtis ir turinys, veikiant įgaliotojo vardu. Įgaliotinio veiksmai turi atitikti atstovaujamojo valią ir interesus. 2005 m. rugsėjo 8 d. M. J. išduotu bendruoju įgaliojimu J. J. suteikta teisė atstovauti jam, palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Ieškovas, kaip kiekvienas apdairus ir rūpestingas žmogus, nori išsaugoti savo turtą ir siekti turtinės naudos. Pagal 2003 m. lapkričio 25 d. paskolos sutartį išieškomų delspinigių suma yra 139 050 Lt: pagal Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2004 m. lapkričio 3 d. nutartį išduotą vykdomąjį raštą išieškoma 92 700 Lt delspinigių, o pagal Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d. sprendimą – 46 350 Lt delspinigių. J. J. atsisakius apeliacinio skundo, M. J. neteko teisės ginčyti 139 050 Lt delspinigių, nors pagal vėlesnį Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d. sprendimą ir šio teismo 2005 m. liepos 19 d. nutartį dėl sprendimo išaiškinimo iš viso pagal 2003 m. lapkričio 25 d. paskolos sutartį turi būti išieškoma tik 46 350 Lt delspinigių. Taigi, ieškovo atstovei atsisakius apeliacinio skundo, nukentėjo ieškovo turtiniai interesai.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė N. Š. prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovui atstovavo du atstovai: motina J. J. ir advokatas T. Jaugelavičius. Pagal CPK 51 straipsnio 2 dalį atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje. CPK 308 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų. Ieškovo advokatas teismo posėdyje palaikė ieškovo atstovės prašymą dėl atsisakymo apeliacinio skundo ir prašė jį tenkinti. Tokie ieškovo atstovų veiksmai neprieštaravo įstatymų reikalavimams ir turi būti laikomi išreiškiančiais ieškovo valią.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasatorius skundžia apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria priimtas apelianto atstovės pateiktas atsisakymas apeliacinio skundo ir apeliacinis procesas nutrauktas. Kasaciniame skunde keliami procesinio atstovavimo institutą reglamentuojančių teisės normų, nustatančių, kas gali būti teisme atstovais pagal pavedimą (CPK 56 straipsnis), taip pat atstovo įgaliojimų apimtį, aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Procesinio atstovavimo esmė yra ta, kad procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas suteiktų įgaliojimų ribų. Tačiau procesinis atstovavimas apima kelių subjektų tarpusavio teisinius santykius: atstovaujamojo ir atstovo (vidinis atstovavimo aspektas); atstovo ir teismo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių (išorinis atstovavimo aspektas). Atstovavimo civiliniame procese institutas suteikia galimybę, viena vertus, atstovui tam tikrais atvejais pakeisti atstovaujamąjį teismo procese, antra vertus, atstovas teikia atstovaujamajam teisinę pagalbą ir taip padeda jam tinkamai dalyvauti civiliniame procese, nes tam reikia specialių teisės žinių. Vienas iš svarbiausių atstovavimo civiliniame procese tikslų – teikti atstovaujamajam kvalifikuotą teisinę pagalbą, taip padedant ne tik jam vesti bylą, bet ir teismui vykdyti teisingumą. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas, nustatydamas CPK 56 straipsnyje, kokie asmenys gali būti teisme atstovais pagal pavedimą, įtvirtino pagrindinę nuostatą, kad tai turi būti asmenys, turintys teisinį išsilavinimą, ir padarė tik kelias išimtis, kai šis reikalavimas netaikomas. Šias išlygas lemia arba ypatingi atstovo ir atstovaujamojo pasitikėjimo santykiai, grindžiami, pavyzdžiui, bendra teise ar pareiga (kai atstovauja vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu (CPK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas)), būtinybe užtikrinti silpnesnės proceso šalies (darbuotojo) interesų gynimą (kai profesinė sąjunga atstovauja savo sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose (CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punktas)).

Nagrinėjamu atveju kasatorius M. J. 2005 m. rugsėjo 8 d. bendruoju įgaliojimu, patvirtintu Pravieniškių antrųjų pataisos namų antrosios atvirosios kolonijos direktoriaus, įgaliojo savo motiną J. J. ne tik valdyti, tvarkyti, sudaryti ir pasirašyti visus dokumentus, tvarkyti jo vardu reikalus valstybinėse, visuomeninėse organizacijose, tačiau taip pat vesti jo bylas visose teismo įstaigose, su visomis įstatymų suteiktomis teisėmis ieškovui, atsakovui, trečiajam asmeniui ar nukentėjusiajam, su teise visiškai ar iš dalies atsisakyti ieškinio reikalavimų, pripažinti ieškinį, keisti ieškinio pagrindą, sudaryti taikos sutartis, apskųsti teismo sprendimus, pateikti vykdomuosius raštus išieškojimui, gauti priteistą turtą ir pinigus, už jį pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (b. l. 148). Kasatorius nurodo, kad pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą atstovauti teisme pagal pavedimą artimiesiems giminaičiams gali tik asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Dėl šios priežasties, kasatoriaus teigimu, jo motina, neturėdama įstatymo reikalaujamo teisinio išsilavinimo, negalėjo atstovauti jam teisme ir atsisakyti apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija sutinka, kad pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą tik asmenys, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, gali būti artimųjų giminaičių ar sutuoktinių (sugyventinių) atstovai pagal pavedimą teisme. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta išlyga, jog atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys, t. y. ir neturintys teisinio išsilavinimo, jeigu jie atstovauja kartu su advokatais ar advokatų padėjėjais, turinčiais jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Ši įstatymų leidėjo padaryta išlyga pateisinama tuo, kad advokato ar advokato padėjėjo, t. y. kvalifikuotų teisininkų, dalyvavimas užtikrins tinkamą procesinį atstovavimą. Nagrinėjamu atveju ieškovui tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose atstovavo ir advokatai: ieškovas 2005 m. vasario 7 d. sudarė atstovavimo sutartį su Vilniaus advokatų kontoros SPES advokatais Z. Pečiuliu ir T. Jaugelavičiumi (b. l. 7); 2005 m. vasario 8 d. paduotame ieškinio pareiškime buvo nurodyta, kad byla bus vedama per advokatą (b. l. 4); apeliacinės instancijos teismo 2005 m. gruodžio 8 d. posėdyje, kuriame ieškovo atstovė J. J. pateikė atsisakymą apeliacinio skundo, dalyvavo ir ieškovo advokatas T. Jaugelavičius, kuris pareiškė palaikantis prašymą dėl apeliacinio skundo atsisakymo (b. l. 150). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo atstovė J. J. galėjo būti jo atstovė pagal pavedimą teisme, nes ji atstovavo kartu su advokatu (CPK 56 straipsnio 2 dalis), o 2005 m. rugsėjo 8 d. įgaliojimu jai buvo pavesta atstovauti ieškovui visose teismo įstaigose, taigi ir apeliacinės instancijos teisme.

CPK 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti visus procesinius veiksmus atstovaujamojo vardu, išskyrus įgaliojime nurodytas išimtis. Ši įstatymo nuostata reiškia, jog visi atstovo atliekami procesiniai veiksmai yra atliekami atstovaujamojo vardu ir sukelia teisinius padarinius būtent atstovaujamajam, jeigu jie atlikti neperžengiant atstovui suteiktų įgaliojimų ribų. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 59 straipsnio 2 dalyje išvardytos įstatymo nustatytos išimtys, nurodant procesinius veiksmus, kuriuos būtina atskirai aptarti įgaliojime: atstovo įgaliojimai pareikšti ieškinį ir priešinį ieškinį, atsisakyti pareikšto ieškinio ir jį pripažinti, sudaryti taikos sutartį, perduoti įgaliojimus kitam asmeniui, gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdyti, gauti turtą, paduoti prašymą atnaujinti procesą. Ši įstatymo norma imperatyviai reikalauja, kad jeigu norima atstovui pavesti atlikti CPK 59 straipsnio 2 dalyje išvardytus procesinius veiksmus, teisė atlikti šiuos veiksmus turi būti atskirai nurodyta įgaliojime. Antra vertus, pats įgaliotojas turi teisę nurodyti įgaliojime procesinius veiksmus, kurių jo atstovas neturi teisės atlikti.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas M. J. 2005 m. rugsėjo 8 d. įgaliojime suteikė savo įgaliotinei teisę atlikti visus procesinius veiksmus, susijusius su atstovavimu jo interesams visose teismo įstaigose, be to, atskirai nurodė, kad įgaliotinei suteikiama teisė atlikti ir tokių procesinių veiksmų, kuriuos pagal įstatymą būtina atskirai aptarti įgaliojime, t. y. teisė visiškai ar iš dalies atsisakyti ieškinio reikalavimų, pripažinti ieškinį, keisti ieškinio pagrindą, sudaryti taikos sutartis, apskųsti teismo sprendimus, pateikti vykdomuosius raštus išieškojimui, gauti priteistą turtą ir pinigus (CPK 59 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. J., pateikdama atsisakymą apeliacinio skundo, neperžengė jai suteiktų įgaliojimų ribų, nes jai išduotame įgaliojime buvo atskirai aptarta teisė visiškai ar iš dalies atsisakyti ieškinio reikalavimų (CPK 59 straipsnio 2 dalis), tai reiškia, kad ir teisė atsisakyti apeliacinio skundo, ir jos atliktas procesinis veiksmas sukėlė teisines pasekmes atstovaujamajam, t. y. ieškovui – apeliacinis procesas pagal jo apeliacinį skundą buvo nutrauktas (CPK 308 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, priėmęs apelianto M. J. atstovės J. J. pateiktą apeliacinio skundo atsisakymą (CPK 308 straipsnis), nepažeidė procesinį atstovavimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 58, 59 straipsniai). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija pirmąjį kasacinio skundo argumentą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.

Kasatorius teigia, kad įgaliotinio veiksmai, veikiant įgaliotojo vardu, turi atitikti atstovaujamojo valią ir interesus, tačiau jo įgaliotinė J. J., atsisakydama apeliacinio skundo, pažeidė ieškovo turtinius interesus, nes jis neteko teisės ginčyti teismo sprendimo, pagal kurį iš jo priteista didelė delspinigių suma. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje kasacijos objektas yra apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria priimtas atstovo pagal pavedimą atsisakymas apeliacinio skundo ir apeliacinis procesas nutrauktas. Taigi kasacinio nagrinėjimo dalykas yra procesinio atstovavimo teisiniai santykiai, t. y. atstovo pagal pavedimą įgaliojimai, atstovaujant įgaliotojui teisme, reglamentuojami proceso teisės normų. Dėl to kasacinis teismas vertina tik atstovo pagal pavedimą veiksmų teisėtumą, veikiant atstovaujamojo vardu teismo procese. Kasatorius, teigdamas, kad įgaliotinės veiksmai teismo procese pažeidė jo turtinius interesus, kelia atstovaujamojo ir atstovo teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja materialioji teisė, klausimą. Šie santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovas, manydamas, kad jo atstovė veikė ne jo interesais ir padarė jam žalos, turi teisę reikšti jai ieškinį materialiosios teisės normų pagrindu. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija antrąjį kasacinio skundo argumentą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį kasaciniame skunde nurodytais motyvais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Dangutė Ambrasienė

Sigitas Gurevičius