Dėl pažeistų teisių gynimo ir akto pripažinimo negaliojančiu

Civilinė byla Nr. 3K-3-415/2006

Procesinio sprendimo kategorijos: 124.2.2, 124.6 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Sigito Gurevičiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutarties dėl proceso atnaujinimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vytauto parkas“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centrui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl pažeistų teisių gynimo ir akto pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškimo esmė

Ieškovas UAB „Vytauto parkas“ prašė teismo pripažinti negaliojančiu 1999 m. lapkričio 4 d. perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo Kauno apskrities viršininko pavaduotojas perdavė Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn „Kauno dainų slėnį“ prie Tunelio g., panaikinti „Kauno dainų slėnio“ teisinę registraciją Kauno miesto savivaldybės tarybos vardu, pripažinti faktą, kad UAB „Vytauto parkas“ nuosavybės teise valdo asfaltuotą estrados aikštelę, betoninį estrados taką, dešinę ir kairę tribūnas su suoliukais, betono laiptus, esančius Kaune, Tunelio g. 37.

Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino negaliojančiu 1999 m. lapkričio 4 d. perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo Kauno apskrities viršininko pavaduotojas perdavė Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn „Kauno dainų slėnį“ prie Tunelio g., panaikino teisinę registraciją Kauno miesto savivaldybės tarybos vardu, atliktą 1999 m. lapkričio 4 d. perdavimo-priėmimo akto pagrindu; pripažino faktą, kad UAB „Vytauto parkas“ nuosavybės teise valdo asfaltuotą estrados aikštelę, betoninį estrados taką, dešinę ir kairę tribūnas su suoliukais, betono laiptus („Kauno dainų slėnį“), esančius Kaune, Tunelio g. 37.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. vasario 1 d. nutartimi atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmetė, Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.

2005 m. birželio 28 d. atsakovas Kauno miesto savivaldybė pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais. Atsakovas nurodė, kad Kauno apskrities archyve rasta SĮ „Vytauto parkas“ privatizavimo korta ir objektų privatizavimo, skelbiant viešą akcijų pasirašymą, sąrašai, kuriuose nurodytas visai kitas šios privatizuojamos įmonės įstatinis kapitalo dydis. Atsakovas nurodė, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė yra ir priėmimo-perdavimo akto priedas Nr. 1, kuris, anot teismo, neišliko. Šis dokumentas byloje yra, tačiau nebuvo vertintas kaip atitinkamas įrodymas, t. y. kaip priėmimo-perdavimo aktas, kuriam keliami tam tikri specialūs reikalavimai. Be to, šis priėmimo-perdavimo aktas ir jo priedas dėl konkretaus turto perdavimo nepatvirtintas steigėjo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą, priteisė ieškovui UAB „Vytauto parkas“ iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 1500 Lt atstovavimo išlaidų ir 15,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad atsakovas su prašymu atnaujinti procesą pateikė duomenų apie privatizuojamą objektą kortą ir objektų privatizavimo, skelbiant viešą akcijų pasirašymą, sąrašus, kurie nebuvo pateikti teismui nagrinėjant bylą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Kauno miesto savivaldybė vykdė privatizaciją ir 1992 m. liepos 8 d. savivaldybės įmonė „Vytauto parkas“ buvo privatizuota, pasirašant viešo akcijų pirkimo sutartį, t. y. Kauno miesto savivaldybė buvo sandorio šalis, nepripažino, kad savivaldybė nežinojo apie prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes. Teismo nuomone, tai, kad apie kitos duomenų apie privatizuojamą objektą kortos buvimą atsakovui buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, patvirtina ir 2004 m. rugpjūčio 19 d. Kauno miesto savivaldybės mero raštas Kauno apygardos prokuratūrai, kuriame nurodyta, kad pridedamos dvi kortos ir atkreipiamas dėmesys į tai, kad savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Privatizavimo tarnybos pateiktoje duomenų apie privatizuojamą objektą kortoje nurodytos sumos daugiau nei keturis kartus mažesnės nei UAB „Vytauto parkas“ Kauno miesto apylinkės teismui pateiktoje duomenų apie privatizuojamą objektą kortoje. Teismas padarė išvadą, kad atsakovui šių duomenų buvimas ir jų turinys buvo žinomas bylos nagrinėjimo metu, o tai, kad ginčo šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu procesui dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti. Be to, teismas padarė išvadą, kad, atsakovui nepareiškus priešieškinio dėl privatizavimo sandorio nuginčijimo, atsakovo nurodytos aplinkybės nėra esminės. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, pripažino, kad atsakovo nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų kriterijų. Teismas padarė išvadą, kad netinkamas 1992 m. spalio 1 d. priėmimo-perdavimo akto vertinimas taip pat nėra pagrindas procesui CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais atnaujinti. Teismas nurodė, kad atsakovas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirtąjį skundą atmetė, Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartį, atnaujinti procesą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis laikomos aplinkybės, kurios buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-893/2000; 2001 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2001; 2001 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2001). Naujai pateikti įrodymai yra pagrindas atnaujinti procesą, nes patvirtina buvus aplinkybes, atitinkančias naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius. Byloje buvo pateikta duomenų apie privatizuojamą objektą korta, kurioje privatizuojamo įstatinio kapitalo dydis nurodytas 2673 tūkst. rub. Nauja aplinkybė yra Kauno apskrities archyve rasta dar viena savivaldybės įmonės „Vytauto parkas“ duomenų apie privatizuojamą objektą korta, kurioje privatizuojamo įstatinio kapitalo dydis nurodytas tik 609 tūkst. rub., taip pat tai patvirtinantys objektų privatizavimo, skelbiant viešą akcijų pasirašymą, sąrašai. Kasatoriaus nuomone, šie įrodymai patvirtina, kad 1992 m. buvo privatizuota tik tam tikra dalis „Kauno dainų slėnio“, t. y. tam tikra jo įranga, bet ne visas „Kauno dainų slėnis“, kaip sudėtinis inžinerinis įrenginys. Tai, kad ši Kauno apskrities archyve rasta dar viena tos pačios įmonės (SĮ „Vytauto parkas“) privatizavimo korta ir objektų privatizavimo, skelbiant viešą akcijų pasirašymą, sąrašai, kuriuose nurodytas visiškai kitas tos pačios privatizuotos įmonės įstatinis kapitalo dydis, negalėjo būti pateikta byloje jos nagrinėjimo metu, patvirtina pridedamas Kauno apskrities archyvo raštas. Be to, naujai paaiškėjusia aplinkybe laikytina priėmimo-perdavimo aktas. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad priėmimo-perdavimo aktas neišlikęs, tačiau byloje jis yra, bet nebuvo vertintas kaip priėmimo-perdavimo aktas. Jeigu nėra įrodyta, kad konkretus viešosios nuosavybės teisės objektas, kaip turtas, įstatymų nustatyta tvarka buvo perduotas į privačią nuosavybę, pagal galiojančią prezumpciją jis, kaip viešasis turtas, priklauso valstybei. Konstatavus, kad priėmimo-perdavimo akto priedas Nr. l yra neišlikęs ir kad „Kauno dainų slėnis“ yra privatizuotas maždaug už 2,7 mln. talonų, negalima paneigti „Kauno dainų slėnio“, kaip visumos, privatizavimo fakto. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms darytina priešinga išvada, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad įgaliotos valstybės institucijos buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškusios ketinimą perduoti konkretų turtą, visą „Kauno dainų slėnį“ ieškovo nuosavybėn ir kad konkretaus turto perdavimą būtų patvirtinęs viešasis subjektas.

2. Ginčo dalyku tapęs „Kauno dainų slėnis“ yra (ir bylos nagrinėjimo metu buvo) paveldo objektas, todėl atnaujinus procesą valstybės paveldo instituciją buvo būtina įtraukti trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais.

3. Priimtais teismų sprendimais faktiškai leista UAB „Vytauto parkas“ įteisinti nuosavybės teisę ne tik į visiems Kauno gyventojams brangią masinių kultūrinių renginių istoriškai susiformavusią vietą, bet ir į viešojo naudojimo laiptus, kuriais patenkama iš Ąžuolyno į Tunelio gatvę, betoninių plytelių šaligatvio taką bei „Kauno dainų slėnyje“ esančius medžius, skulptūrą, pagaliau į paminklosauginės vertės objektą. Proceso atnaujinimo tikslas yra teisingumo vykdymo funkcijos įgyvendinimas. Prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismai, nagrinėję bylą, nežinodami apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, galėjo suklysti materialinės teisės taikymo aspektu, todėl tai turėtų būti pripažinta pagrindu procesui atnaujinti ir ištirti bylos aplinkybėms dar kartą. Teismai turėjo atsižvelgti į viešąjį interesą, t. y. į tai, kad didžiulės materialinės vertės ir neribotos socialinės bei kultūrinės vertės turtas – „Kauno dainų slėnis“ – pripažintas privačiu turtu, įsigytu už maždaug 1000 Lt vertės investicinius čekius. Teismai taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad savivaldybė yra sudėtinė struktūra, kurioje atskiros institucijos yra savarankiški juridiniai asmenys. Formaliai atsakovo atstovas veikė atstovaujamojo vardu pagal Kauno miesto mero pasirašytą atstovavimo sutartį; tačiau ši neatlygintino atstovavimo sutartis buvo pasirašyta viešajai nuomonei, žurnalistams ir Prezidentui verčiant atsakovą tai padaryti. Toks savitas atstovavimas prieš atstovaujamojo valią lėmė tai, kad net iki teismo posėdžio 2005 m. rugsėjo 16 d. atstovaujamasis atstovui nepateikė informacijos apie tai, kad buvo toks 2004 m. rugpjūčio 19 d. Kauno miesto mero raštas prokuratūrai, kuriuo prašoma ištirti skirtingų privatizavimo kortų buvimo faktą. Tai patvirtinančius dokumentus teismui pateikė ieškovų atstovė tik teismo posėdžio metu (prie atsiliepimo jie nebuvo pateikti), o teismas be pagrindo sutiko juos priimti ir vertinti.

4. Teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Proceso atnaujinimas yra savita procesinė stadija, kai byla nėra nagrinėjama iš esmės, tik atnaujinus procesą prasidėtų esminis ginčo nagrinėjimas ir atsirastų šalių bylinėjimosi išlaidos. Atmetus atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo, ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti neturėjo būti priteistos iš atsakovo, nes jos nebuvo būtinos. Be to, jeigu teismas laikytų, kad atstovavimo išlaidos vis tik turėjo būti priteistos iš atsakovo, tai priteistos išlaidos yra nepagrįstai didelės ir neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patvirtintų priteistinų dydžių už teikiamą teisinę pagalbą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Vytauto parkas“ prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Atsakovo prie prašymo atnaujinti procesą pateikta duomenų apie privatizuojamą objektą korta atsakovui buvo žinoma ir bylos nagrinėjimo metu. Be to, ši korta pildyta 1992 m. sausio 30 d., todėl skiriasi nuo 1992 m. liepos 8 d. pildytos kortos, esančios byloje. Be to, šie duomenys turėtų esminę reikšmę tik pareiškus priešieškinį dėl privatizavimo sandorio nuginčijimo. Kadangi savivaldybė dalyvavo privatizavimo procese, tai ji žinojo prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes.

2. Kasatoriaus argumentai dėl netinkamo perdavimo-priėmimo akto vertinimo teisiškai nereikšmingi, nes vieno ar kito įrodymo netinkamas vertinimas negali būti pagrindas procesui atnaujinti, be to, šis argumentas nepagrįstas, nes teismai vertindami įrodymus nepažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimų.

3. Atstovavimo išlaidos priteistos pagrįstai, nes advokatas rengė procesinius dokumentus, dalyvavo posėdyje. Priteistos išlaidos atitinka Teisingumo ministerijos patvirtintus rekomenduotinus dydžius.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas VĮ Registrų centras nurodo, kad nepagrįstai įtrauktas į bylą atsakovu.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Bylos, kurioje pareiškėjas Kauno miesto savivaldybė prašo atnaujinti procesą, nagrinėjimo metu, t. y. 2004 m. rugpjūčio 19 d., Kauno miesto savivaldybės meras rašte Kauno apygardos prokuratūrai nurodė, kad prideda dvi kortas ir atkreipė dėmesį į tai, kad savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Privatizavimo tarnybos pateiktoje duomenų apie privatizuojamą objektą kortoje nurodytos sumos daugiau nei keturis kartus mažesnės nei UAB „Vytauto parkas“ Kauno miesto apylinkės teismui pateiktoje duomenų apie privatizuojamą objektą kortoje.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005, 2005 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2005, 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2004, 2004 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-522/2004, 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2004) naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), laikomos aplinkybės, kurios atitinka tokius kriterijus: buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu; pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitas sprendimas. Kasatoriaus (pareiškėjo) Kauno miesto savivaldybės nuomone, naujai paaiškėjusi aplinkybė, atitinkanti nurodytus kriterijus, yra ta, kad Kauno apskrities archyve rasta dar viena savivaldybės įmonės „Vytauto parkas“ duomenų apie privatizuojamą objektą korta, kurioje privatizuojamo įstatinio kapitalo dydis nurodytas tik 609 tūkst. rub., taip pat tai patvirtinantys objektų privatizavimo, skelbiant viešą akcijų pasirašymą, sąrašai. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kasatoriui (pareiškėjui) Kauno miesto savivaldybei apie šias aplinkybes buvo žinoma dar bylos, kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, nagrinėjimo metu. Byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą iškelta 2004 m. birželio 8 d., pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2004 m. lapkričio 3 d., apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas 2005 m. vasario 1 d. Dar bylos nagrinėjimo metu Kauno miesto savivaldybės meras 2004 m. rugpjūčio 19 d. rašte Kauno apygardos prokuratūrai atkreipė dėmesį į tai, kad savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Privatizavimo tarnybos pateiktoje duomenų apie privatizuojamą objektą kortoje nurodytos sumos daugiau nei keturis kartus mažesnės nei UAB „Vytauto parkas“ Kauno miesto apylinkės teismui pateiktoje duomenų apie privatizuojamą objektą kortoje, ir pridėjo šias kortas prie rašto. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės nurodytos aplinkybės neatitinka vieno iš kriterijų – kad pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Kasaciniame skunde iš esmės su tuo sutinkama ir tik įrodinėjama, kad šios aplinkybės nebuvo žinomos pareiškėjo atstovui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai nenumato galimybės atnaujinti procesą dėl to, kad tam tikros aplinkybės nebuvo žinomos byloje dalyvaujančio asmens, kuris yra veiksnus, atstovui, taip pat nenustatyta išimčių viešojo asmens atstovavimui. Pareiškėjo argumentai dėl netinkamo byloje esančio įrodymo – priėmimo-perdavimo akto – vertinimo taip pat nėra pagrindas procesui atnaujinti. Ši aplinkybė neatitinka nė vieno iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų: neatitinka nei naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijų, nes šis įrodymas byloje buvo bylos nagrinėjimo metu ir pareiškėjui bei teismui buvo apie jį žinoma (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), šio įrodymo netinkamas vertinimas negali būti pripažįstamas pagrindu atnaujinti procesą dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo nagrinėjamas ginčas dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą. Nors šis turtas yra nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos objektas, bet sprendime teismas nesprendė dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teisių ir pareigų, įstatymai taip pat nenustato Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos privalomo dalyvavimo nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, todėl kasacinio skundo argumentai dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos būtino dalyvavimo byloje nepagrįsti.

Kasaciniame skunde išdėstyti motyvai dėl viešojo intereso gynimo šioje byloje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, visų pirma, kasatoriaus argumentai nepatvirtina viešojo intereso buvimo, nes tam tikro objekto, kad ir turinčio socialinę ir kultūrinę vertę, savininko pasikeitimas savaime nereiškia viešojo intereso pažeidimo. Be to, pagal CPK CPK 365 straipsnio 2 dalį prašymus dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, gali paduoti tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Taigi kasatorius nėra tinkamas subjektas, kuris galėtų teikti tokio pobūdžio prašymą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat nepagrįsti. Teismas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą, priima atitinkamą sprendimą – atnaujinti procesą arba atsisakyti atnaujinti procesą ir paskirsto bylinėjimosi išlaidas CPK VIII skyriuje nustatyta tvarka. CPK normos, reglamentuojančios proceso atnaujinimą, nenustato išimčių dėl bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas prašymą atnaujinti procesą iš atsakovo (pareiškėjo) ieškovui priteisė 1500 Lt atstovavimo išlaidų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priteistos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, ir kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti priimtus teismų sprendimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Dangutė Ambrasienė

Sigitas Gurevičius