Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-411/2006

Procesinio sprendimo kategorijos:

35.3.6; 35.5 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Antano Simniškio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. teisių perėmėjos F. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei T. S. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. S. 2004 m. balandžio 30 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės 18 573 Lt nuostoliams atlyginti bei priteisti būsimiems nuostoliams atlyginti 8,83 proc. dydžio metines palūkanas už jam priteistus 47 877 Lt nuo 2004 m. balandžio 30 d. iki Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 1999 m. kovo 10 d. sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 1999 m. kovo 10 d. sprendimu, kuris įsigaliojo 1999 m. gruodžio 8 d., jam iš atsakovės priteista 48 667 Lt piniginė kompensacija už santuokinį turtą. Ieškovo teigimu, atsakovė, kaip skolininkė, jam išmokėjo tik 790 Lt, t. y. atsakovė iki šiol su juo neatsiskaitė, dėl to jis - ieškovas patyrė ir patiria nuostolius, nes jeigu piniginė kompensacija būtų išmokėta teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, t. y. 1999 m. gruodžio 8 d., jis - ieškovas pinigus būtų padėjęs į komercinį banką ir gavęs palūkanas už terminuotąjį indėlį. Ieškovas nurodė, kad jo patiriamų nuostolių nepadengia CK 6.37, 6.210 straipsniuose numatytos 5 proc. dydžio palūkanos, nes banke terminuotajam indėliui virš 2 metų buvo nustatytos 8,83 procentų palūkanos. Tokiu būdu, ieškovo teigimu, nuo 1999 m. gruodžio 8 d. iki 2004 m. balandžio 30 d. jis negavo 18 573 Lt (8,83 proc. metinių palūkanų nuo 47 877 Lt). Ieškovo nuomone, atsakovės atsakomybė yra sutartinė. Be to, ieškovas nurodė, kad už priteistą kompensaciją jis galėjo pirkti butą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2004 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 1999 m. kovo 10 d. sprendimu ieškovui iš atsakovės priteista 48 667 Lt piniginė kompensacija už santuokinį turtą, atsakovė yra likusi skolinga ieškovui 47 877 Lt. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, nuostolių dydžio, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo realius ketinimus iš atsakovės priteistą piniginę kompensaciją padėti į atitinkamą kredito įstaigą. Atkreipęs dėmesį į ieškovo paaiškinimus apie buto pirkimo galimybę ir butų pabrangimą bei su tuo susijusius nuostolius, teismas nurodė, kad yra pagrįsta abejonė dėl to, ką ieškovas būtų daręs - pirkęs butą ar pinigus padėjęs kaip terminuotą indėlį, jeigu jam būtų buvusi laiku sumokėta teismo priteista suma. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje ieškovas motyvuotai nurodė, kodėl prašo priteisti ne įstatyme nustatyto dydžio metines palūkanas - 5 proc. dydžio, o 8,83 proc. dydžio.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2005 m. kovo 14 d. nutartimi Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija, iš esmės sutikusi su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, pažymėjo, kad CK 6.37 straipsnyje numatytų palūkanų ieškovas neprašo. Kolegijos manymu, ieškovas gali apginti savo teisės reikalaudamas priverstinio sprendimo vykdymo CPK nustatyta tvarka.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovo A. S. teisių perėmėja F. S. (ieškovas A. S. mirė 2005 m. kovo 6 d.) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas CPK 48 straipsnio, 163 straipsnio 1 punkto nuostatas, - nesustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimo iki paaiškės procesinis teisių perėmėjas. Kasatorė pažymi, kad ji paveldėjo mirusio sūnaus turtą, todėl turėjo teisę įstoti į procesą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Kasatorės teigimu, jai nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka laiką ir vietą.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.261 straipsnio nuostatas apie palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais. Anot kasatorės, minimalius nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl to, kad atsakovė nesumokėjo kompensacijos, sudaro palūkanos. Palūkanų dydį kasatorė pagrindė rašytiniu įrodymu - pažyma iš banko apie 8,83 proc. metinių palūkanų dydį, kuris apima ir įstatymų (CK 6.37 straipsnis) numatytą palūkanų dydį. Kasatorės nuomone, atsižvelgiant į CK 6.261 straipsnio nuostatą, kad kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą, jai - kasatorei turi būti atlyginti nuostoliai, kurių dydį sudaro 8,83 proc. metinių palūkanų.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė T. S. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovo A. S. šeimos nariams nepranešus apeliacinės instancijos teismui apie apelianto mirtį, teisme nebuvo žinoma apie šį faktą, todėl teigti, jog buvo pažeistos A. S. paveldėtojų teisės, vargu ar įmanoma, juolab kad CPK numato tik apeliantų teisę dalyvauti nagrinėjant jų skundą, tačiau tai nėra jų procesinė pareiga. Be to, atsakovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. S. teisių perėmėjai (paveldėtojai) yra du - F. S. bei nepilnametė D. S., kurios interesus atstovauja atsakovė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkes teismo 1999 m. kovo 10 d. sprendimu ieškovui A. S. iš atsakovės T. S. priteista 48 667 Lt kompensacija už santuokinį turtą. Atsakovė, vykdydama šį teismo sprendimą, ieškovui iš viso sumokėjo 790 Lt.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliacinį skundą nagrinėjamoje byloje pateikė ieškovas A. S. (b. l. 63-67). Apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta pranešimu (b. l. 84). Apeliantas A. S. 2005 m. kovo 6 d. mirė (b. l. 98). Byloje nėra duomenų, kad ją nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas būtų informuotas apie apelianto mirtį ir to pagrindu materialinių bei procesinių teisių perėmimo, kuris yra leidžiamas, santykių atsiradimą. Kad apeliacinės instancijos teismas būtų informuotas apie minėtas procesinio pobūdžio faktines aplinkybes, neteigiama ir kasaciniame skunde. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas CPK 48 straipsnio, 163 straipsnio 1 punkto nuostatas. Pagal tą informaciją apie byloje dalyvaujančius asmenis, kuria disponavo byloje, apeliacinės instancijos teismas neprivalėjo apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešti kasatorei F. S.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas A. S., remdamasis tuo, kad atsakovė T. S. nėra pilnai įvykdžiusi Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 1999 m. kovo 10 d. sprendimo, kuriuo ieškovui iš atsakovės priteista 48 667 Lt kompensacija už santuokinį turtą, reiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Reikalavimo dydį ieškovas grindė iš esmės tuo, kad 1999 m. gruodžio mėn. banke terminuotajam indėliui virš 2 metų trukmės buvo nustatytos vidutinės 8.83 proc. dydžio metinės palūkanos. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose - pareiškime dėl ieškinio trūkumų taisymo, dublike (b. l. 26-28, 41-44) - rėmėsi CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniais ir teigė, kad, atsakovei neįvykdžius piniginės prievolės, jis patyrė ir patiria didesnius nuostolius, nei pagal įstatymą preziumuojami minimalūs (5 proc. metinių palūkanų dydžio), ir prašė priteisti iš atsakovės jo faktiškai patirtus bei ateityje patirtinus nuostolius. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė kaip neįrodžius reikalaujamų priteisti nuostolių dydžio. Apeliacinį skundą ieškovas, be kita ko, grindė analogiškais kaip ir minėtuose procesiniuose dokumentuose argumentais (b. l. 63-67). Apeliacinės instancijos teismas paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, nes iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, be to, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas neprašė priteisti įstatymu (CK 6.37 straipsnis) numatytų palūkanų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Faktas, kad kreditorius patyrė minimalius nuostolius yra preziumuojamas (CK 6.261 straipsnis). Kreditoriaus, kuriam minimalūs, patirti nuostoliai nėra atlyginti, reikalavimas priteisti didesnius nei minimalūs nuostoliai apima ir reikalavimą priteisti minimalius nuostolius. Teismas, nesant teisinio pagrindo ieškinį tenkinti pilnai, bet esant teisiniam pagrindui ieškinį tenkinti iš dalies, turi priimti sprendimą tenkinti ieškinį iš dalies.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad skolininkas nėra atlyginęs kreditoriui pastarojo patirtų minimalių, įstatymo preziumuojamų nuostolių, taigi byloje pareikštas reikalavimas apima ir reikalavimą dėl minimalių nuostolių atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neprašė priteisti įstatymu nustatytų palūkanų, nenagrinėjo ir nevertino, ar, nesant teisinio pagrindo ieškinį tenkinti pilnai, nėra teisinio pagrindo ieškinį tenkinti iš dalies. Esant tokioms aplinkybėms negalima pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas. Tai yra pagrindas naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis) ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Materialinės teisės normos taikomos atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes. Kasacinis teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasatorė kasaciniame skunde neteigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir kaip kasacijos pagrindo nenurodo teismų padarytų proceso teisės normų pažeidimų. Dėl to teisėjų kolegija, remdamasi bylą nagrinėjusių teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atmeta kaip nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, kad bylą nagrinėję teismai, nepriteisdami 8,83 proc. metinių palūkanų dydžio nuostolius, netinkamai taikė CK 6.261 straipsnį.

Atsižvelgdama į atsakovės atsiliepimo į kasacinį skundą teiginius apie tai, kad kasatorės prašymas atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą yra atmestinas ir kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtu, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2006 m. kovo 14 d. nutartimi kasatorės F. S. prašymas atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą yra patenkintas ir praleistas terminas atnaujintas. Minėta nutartis yra galutinė, neskundžiama ir nėra bei negali būti peržiūrėjimo kasacine tvarka objektu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti tam pačiam apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Janina Januškienė

Antanas Simniškis