Civilinė byla Nr. 3K-3-705/2013 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06107-2012-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8; 42.6; 45.4
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Stripeikienės ir Dalios Vasarienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „1-asis vertimų biuras“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „1-asis vertimų biuras“ ieškinį atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl paslaugų sutarties sąlygų papildymo ir permokos grąžinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje kilęs ginčas susijęs su materialiųjų teisės normų, reglamentuojančių viešojo pirkimo sutarčių aiškinimo taisykles, aiškinimu ir taikymu.
Ieškovė UAB „1-asis vertimų biuras“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 26 440 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo 2011 m. spalio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, atsakovo priešieškinį prašė atmesti. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, vykdydamas mažos vertės viešąjį pirkimą, 2011 m. sausio 3 d. su ieškove sudarė vertimo raštu ir žodžiu paslaugų teikimo sutartį. Nuo 2011 m. lapkričio mėn. atsakovas nebevykdo savo įsipareigojimų ir nesumoka už ieškovės atliktą darbą teikdamas, kad ieškovė ne pagal sutartyje nustatytas sąlygas apskaičiuoja atlyginimą už atliktą darbą. Sutarties, kurią parengė atsakovas, 2.8 punkte buvo numatyta darbų pateikimo forma, tačiau nebuvo aptartas spaudos ženklų skaičius puslapyje. Ginčas kilo dėl to, kas laikytina vertimo raštu puslapiu. Ieškovės nuomone, A4 formato puslapis ir vertimo puslapis nėra tapačios sąvokos. Atliekant vertimus, vadovaujamasi visuotinai priimtais standartais, kad vertimo puslapį sudaro 1 500 spaudos ženklų (225 žodžiai arba 25 eilutės), taip pat bendrosiomis raštvedybos taisyklėmis, kuriose nustatyti kairiosios, dešiniosios, apatinės paraščių, teksto naujos eilutės atitraukimo ir kiti parametrai. Nepriklausomai nuo to, keliuose puslapiuose bus pateiktas darbas, vertimo puslapiu yra laikoma 1 500 spaudos ženklų (žodžiai, skaičiai, skyrybos ženklai ir kt.). Toks skaičius ženklų gali būti išdėstomas dviejuose, trijuose A4 formato puslapiuose, priklausomai nuo verčiamo teksto struktūros ir formos, nes verčiant dokumentą stengiamasi maksimaliai atspindėti originalaus dokumento formą. Apmokėjimo skaičiavimui visiškai neturi reikšmės, kiek fiziškai pateikiama vertimo puslapių užsakovui. Svarbu tik tai, kiek susidaro puslapių suskaičiavus spaudos ženklus. Ieškovė nurodo, kad atsakovą tenkino jos atliekamo darbo kokybė, dėl to nebuvo jokių pretenzijų. Ieškovė nesutiko su atsakovo teiginiais, kad puslapį sudaro 3 500 spaudos ženklų, nes tokią išvadą padarė leidykla, kurios standartai vertimams apskritai netaikomi.
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti, kad pagal 2011 m. sausio 3 d. šalių pasirašytą paslaugų teikimo sutartį vertimo raštu puslapį sudaro 3 500 išversto teksto spaudos ženklų, priteisti iš ieškovės už atliktas paslaugas 10 431 Lt permoką, priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo 2011 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad su viešąjį konkursą laimėjusia ieškove sudarė paslaugų teikimo sutartį (toliau tekste – Sutartį), kurios projektas buvo neatskiriama viešojo pirkimo dokumentų dalis. Pagal Sutarties 2.8 punktą vykdytojas (paslaugų teikėjas) turėjo pareigą išverstą raštu medžiagą pateikti įprastiniu ir visuotinai dažniausiai naudojamu A4 lapo formatu, tekstas atspausdintas 12 dydžio Times New Roman šriftu, intervalas tarp eilučių - vienetinis. Sutarties priede buvo įtvirtintos vertimo raštu paslaugų kainos už puslapį, kuris atitinka sutarties 2.8 punkto sąlygas. Atsakovas, sudarydamas su ieškove sutartį, pagrįstai tikėjosi, kad bus skaičiuojama ne mažiau kaip 3 500 išversto teksto spaudos ženklų. Sudarius sutartį ieškovė pateikė savo vertimo raštu paslaugų teikimo taisykles, kurių 1 skyrelyje nurodyta, kad išversto teksto puslapį sudaro 1 500 teksto ženklų, toks puslapis apytiksliai lygus vienam A4 formato puslapiui, atspausdintam Times New Roman dydžio šriftu, su neįprastu dvigubu tarpu tarp eilučių. Šių taisyklių rengimo procese atsakovas nedalyvavo, kainų skaičiavimo metodo nederino, todėl laikytina, kad taisyklės parengtos vidiniam ieškovės biuro naudojimui. Taikant dvigubus tarpus tarp eilučių, du kartus padidėja verčiamo teksto kaina. Jei atsakovas viešojo pirkimo metu būtų žinojęs, kad ieškovė paslaugų kainą skaičiuos pagal savo taisykles, atsakovas laimėtoju būtų paskelbęs kitą konkurse dalyvavusį tiekėją. Taigi dėl ieškovės nepagrįsto skaičiavimo atsakovas yra permokėjęs už suteiktas vertimo paslaugas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 26 440 Lt skolos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo 2011 m. spalio 19 d. iki visiško prievolės įvykdymo.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog faktinės bylos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia ieškovės teiginius, jog paslaugų teikėjas sutarties sąlygas vykdė tinkamai, o atsakovas ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų laiku neapmokėjo. Ieškovės išversta rašytinė medžiaga pateikta A4 formatu, tekstas spausdintas 12 dydžio Times New Roman šriftu vienetiniu intervalu tarp eilučių, todėl teigti, kad ieškovė nevykdė sutarties 2.8 punkte nustatyto susitarimo, nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad vykdytojas užsakovui atsako už sutarties pažeidimą, jeigu neįrodo, jog sutartis buvo pažeista ne dėl vykdytojo kaltės. Kadangi tokių aplinkybių teismas nenustatė, padarė išvadą, jog ieškovė sutarties sąlygas vykdė tinkamai ir atsakovo išvardyti pagal atliktų darbų vertę nuostoliai ar permoka nesusidarė. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, žinodamas, jog turi atsiskaityti iki šalių santykių pabaigos, nereiškė ieškovei jokių pretenzijų ir nesiderėjo su antrąja sutarties šalimi dėl sutarties sąlygų ar jos vykdymo pakeitimo, todėl padarė išvadą, kad atsakovas vienašališkai nutarė už suteiktas paslaugas įvesti kitokią skaičiuotę, pasibaigus sutarties galiojimui, kas laikytina nesąžiningais veiksmais.
Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą, 2013 m. balandžio 19 d. sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikino, ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš ieškovės UAB „1-asis vertimų biuras“ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 10 431 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už šią sumą nuo 2011 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tai, jog atsakovas nereiškė pretenzijų ieškovei teikė jai užduotis net tarp šalių kilus ginčui, neturi įtakos ieškinio ir priešieškinio pagrįstumo klausimui, nes senaties terminas atsakovui savo pažeistoms teisėms apginti pareiškiant ieškinį nėra suėjęs (CK 1.124 straipsnis, 1.125 straipsnio 1 dalis), atsakovo tylėjimas nelaikytinas jo sutikimu su ieškovės nustatytomis sąlygomis (CK 1.64 straipsnio 3 dalis). Šalių sutartis sudaryta viešojo pirkimo pagrindu. Viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) 18 straipsnio 3 dalimi draudžiama keisti laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainą, ši teisės norma yra imperatyvi, šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis). Teismo nuomone, ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovui apie jo nustatytas taisykles iki sutarties sudarymo buvo žinoma ir atsakovas su jomis sudarant sutartį sutiko, todėl ieškovė negali jų panaudoti prieš atsakovą reikalaudama atsiskaityti pagal Sutartį. Aplinkybė, kad atsakovas ir kilus ginčui teikė užduotis ieškovei, patvirtina tik tai, jog atsakovui vertimo paslaugos buvo skubiai reikalingos, o ne kad jis sutiko su ieškovės sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad vien tai, jog sutartyje nebuvo nustatytas konkretus puslapio ženklų skaičius, nesudaro pagrindo išvadai, jog sutartyje nebuvo nustatytas kainos apskaičiavimo būdas. Esant sutartyje aiškiai nustatytam puslapio ir teksto formatui, atsakovas turėjo pagrindą tikėtis, kad būtent už nustatyto formato vertimo viso lapo kainą privalo sumokėti ieškovei sutarties priede Nr. 1 nustatytais įkainiais, nepriklausomai nuo to, kiek tiksliai ženklų sudarys tekstas, nes sutarties priede Nr. 1 užmokestis nustatytas ne už ženklus, žodžius, eilutes ar pastraipas, o už sutartyje (2.8 punkte) nustatytas sąlygas atitinkančio puslapio vertimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ženklų skaičius yra susitarimo dalykas, kainai turi reikšmės, ar ženklai skaičiuojami su tarpais, ar be, ar skaičiuojami originalaus, ar išversto teksto ženklai. Bet kokie verčiamo puslapio struktūros ypatumai laikantis maksimalios atitikties originalui reikalavimų, pavyzdžiui, dideli tarpai tarp eilučių, pirmos eilutės atitraukimai ir pan., kainai negali turėti įtakos, nes ši nustatyta už vertimo paslaugas, o tarpų versti nereikia. Atsakovo atliktas ieškovės suteiktų vertimo paslaugų kainos apskaičiavimas laikant, kad vieno puslapio išversto teksto ženklų skaičius yra 3500, teismo nuomone, yra pagrįstas ir sąžiningas. Apeliacinės instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo detalizuoti sutarties sąlygas, nustatant konkretų vieno išversto puslapio teksto ženklų skaičių, nes sutartis yra pasibaigusi ir šalims nesukeltų jokių teisinių padarinių.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu ieškovė UAB „1-asis vertimų biuras“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė sutarties aiškinimo taisykles ir klaidingai aiškino ginčo šalių sudarytos sutarties 2.8 punktą. Pirma, buvo supainiota galimybė A4 formato puslapyje 12 dydžio Times New Roman šriftu, vienetiniais tarpais, sutalpinti tam tikrą skaičių ženklų su vertimo raštu puslapyje talpinamais spaudos ženklais, kuriuos realiai gali išversti vertėjas per darbo valandą, už kurią ir mokamas atlyginimas. Kasatorės teigimu, vertėjas per valandą negali išversti 3500 spaudos ženklų. Šriftas, tarpai, lapo formatas yra formos parametrai. Kasatorės atlikti darbai atitiko sutarties 2.8 punkte nustatytus šiuos parametrus. Sutartį rengė ir kasatorei pasirašyti pateikė pats atsakovas, kasatorė negalėjo keisti sutarties sąlygų. Spaudos ženklų puslapyje klausimas sutarties pasirašymo metu nebuvo keliamas, todėl kasatorė vadovavosi įprasta praktika, kurią patvirtina ir ES praktika, ir Lietuvos vertimų biurų asociacijos etikos kodeksas, kuriame nustatyta, kad vieną sutartinį puslapį sudaro 1500 spaudos ženklų be tarpų. Būtent spaudos ženklų skaičius puslapyje ir yra vienas pagrindinių klausimų, renkantis tinkamiausią paslaugos teikėją, tačiau atsakovas šio klausimo nekėlė. Tai, kad atsakovas sutarties sąlygas pradėjo aiškinti kitaip susidarius skolai, pažeidžia sutarčių aiškinimo sąžiningumo principą.
Kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovui buvo pateikta visa viešiesiems pirkimams būtina, atsakovo prašyta medžiaga, atsakyta į visus klausimus, ieškovė negalėjo keisti ar daryti įtakos parengtos sutarties projektui. Kasatorės nuomone, teismas netyrė kitų vertimų biurų duomenų, o rėmėsi tik atsakovo pateikta medžiaga, taip neobjektyviai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas padarė neteisingas išvadas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
Atsakovas nurodo, kad, kilus ginčui dėl sutarties aiškinimo, apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog, sutarties 2.8 punkte aiškiai nustačius puslapio ir teksto formatą, atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad puslapį sudarys 3500 spaudos ženklų, o ne 1500, kaip teigia ieškovė. Lietuvoje nėra nusistovėjusio vertimo puslapio standarto. Atsakovas palaiko savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad ieškovė, teikdama pasiūlymą viešojo pirkimo procedūrų metu ir nuslėpdama, už kokios apimties (ženklų kiekio prasme) puslapį siūlo vertimo paslaugų kainą, elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai. Atsiskaitymas tarp ieškovės ir vertėjų nėra atsakovo reikalas. Pasirašydama sutartį ieškovė turėjo įvertinti savo galimybes teikti paslaugas.
Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus, konstatavo, kad ieškovės pateiktos taisyklės neatitinka sutarties 2.8 punkto, kuriame nurodyta vienetinis tarpas tarp eilučių, be to, šios taisyklės nebuvo žinomos atsakovui, kaip ir kiti ieškovės pateikti dokumentai (Europos komisijos vertimo paslaugų prikimo pasiūlymas ir Lietuvos vertimų biurų asociacijos narių etikos kodeksas).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas tikrina skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; vykdydamas kasacijos funkciją, nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties aiškinimo ir ieškovės reikalavimo tenkinimo apimties
Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo vykdant viešojo pirkimo būdu sudarytą vertimo paslaugų sutartį, šalims skirtingai aiškinant sutarties sąlygą dėl paslaugų apimties ir jų kainos apskaičiavimo. Byloje nustatyta, kad ieškovė buvo pripažinta laimėjusia viešąjį pirkimą, kaip pasiūliusi mažiausią kainą tiekėja, su ja buvo sudaryta vertimo paslaugų teikimo sutartis, šalys sutartį vykdė. Vis dėlto sutartyje aiškiai neaptarus vertimo paslaugų apimties ir kainos nustatymo tvarkos, vykdant sutartį paaiškėjo, kad tiekėja, ieškovė, vieno puslapio kainą skaičiavo už 1500 spaudos ženklų, o perkančioji organizacija, atsakovas, tą pačią kainą skaičiavo už 3500 spaudos ženklų apimties puslapio vertimą. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovė suteiktų paslaugų kainą apskaičiavo tinkamai ir jos reikalavimą tenkino, tačiau apeliacinės instancijos teismas priešingai vertino šalių sudarytos sutarties turinį ir pripažino, kad teisingas yra atsakovo nurodomas vertimo paslaugų kainos apskaičiavimo būdas.
Žemesnės instancijos teismams nebuvo pateiktos, o teismai savo iniciatyva neišsireikalavo viešojo pirkimo sąlygų (taip pat netyrė viešai prieinamų Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVPIS), kurioje talpinamos pirkimų sąlygos, duomenų), tačiau iš jų pagrindu sudarytos ginčo sutarties teksto matyti, kad jos 2.8 punkte nustatyta, jog išversta medžiaga pateikiama A4 formatu, tekstas spausdintas 12 dydžio Times New Roman šriftu, intervalas tarp eilučių vienetinis; iš sutarties priedo Nr. 1 matyti, kad ieškovė (tiekėja) jame nurodė paslaugų įkainius už vieną vertimo puslapį. Nė viename sutarties punkte nėra expressis verbis apibrėžta, ką šalys laiko vienu vertimo puslapiu, už kurį atsakovas įsipareigoja sumokėti ieškovės pasiūlytą kainą. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad ginčo sutartis sudaryta šalims aiškiai neišreiškus valios dėl to, kokiam konkrečiam spaudos ženklų viename vertimo puslapyje kiekiui bus taikytina fiksuoto įkainio taisyklė, todėl iškyla sutarties aiškinimo būtinybė. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sutarties turinys – fakto klausimas, todėl bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl sutarties turinio nustatymo kasacine tvarka gali būti peržiūrimos tik sutarčių aiškinimo taisyklių tinkamo aiškinimo ir taikymo aspektu. Nagrinėjamoje byloje sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, todėl sutarties turinys turi būti nustatinėjamas vertinant ne tik ginčo sutartį, bet ir viešojo pirkimo santykių teisinio reglamentavimo nulemtus sutarties sudarymo procedūros ypatumus. Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant dėl sutarties, sudarytos pagal VPĮ, sąlygų aiškinimo, svarbu analizuoti ir vertinti atitinkamo viešojo pirkimo sąlygas, kuriose gali būti įtvirtintos esminės būsimos sutarties nuostatos ar net šios sutarties projektas. Ši pozicija grindžiama ne tik siekiu išsiaiškinti tikrąją perkančiosios organizacijos valią dėl pirkimo objekto, tiekėjų galimybę dėl jo pateikti pasiūlymus, o vėliau juos vertinti, bet ir VPĮ 18 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos.
Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse akcentavo perkančiosios organizacijos pareigą užtikrinti tinkamą VPĮ reikalavimų vykdymą, viešųjų pirkimų principų laikymąsi ir tikslo pasiekimą, objektyviai ir kruopščiai vykdyti viešojo pirkimo procedūras. Jei ši nevykdo ar vykdo netinkamai pareigas, išplaukiančias iš VPĮ, jai turi tekti neigiami padariniai; jei būtų priešingai, galėtų kilti situacijos, kai perkančioji organizacija pasinaudotų ar turėtų naudos iš savo neteisėtų veiksmų; tai suponuoja perkančiosios organizacijos nepagrįsto praturtėjimo grėsmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-320/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-320/2011">3K-3-320/2011</a>; 2013m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Daikaras“ v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NTYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-656/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-656/2013">3K-3-656/2013</a>; kt.). Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio šių (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Kasacinio teismo nuosekliai pažymima ir tai, jog tiek tiekėjai, tiek perkančiosios organizacijos yra profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektai, kuriems abiem suteikta iniciatyvos teisė siekti pašalinti galimus neaiškumus dėl pirkimo sąlygų turinio: tiekėjų teisė paprašyti paaiškinti pirkimo sąlygas, perkančiosios organizacijos teisė neprašytai jas patikslinti; dėl to, jei nė vienas iš jų nepasinaudojo šia jiems VPĮ 27 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinta teise, nė vienam jų tik dėl to ir neturi tekti neigiami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-158/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-158/2011">3K-3-158/2011</a>; pirmiau nurodyta nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-320/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-320/2011">3K-3-320/2011</a>; kt.).
Nurodytos teismų praktikos nuostatos nagrinėjamos bylos kontekste, ypač atsižvelgiant į viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir pabaigos aplinkybes (t. y. nesprendžiant šalių ginčo dėl pirkimo sąlygų teisėtumo), visų pirma reiškia tai, kad aplinkybė, jog viešojo pirkimo sąlyga dėl perkamų paslaugų apimties ir kainos apskaičiavimo nebuvo aiškiai suformuluota ir ginčo šalys sudarė šiuo aspektu ydingą sutartį, negali būti aiškinama tik vienos jų naudai – kaip per se suteikianti prioritetą vienos ar kitos šalies pozicijai dėl sutarties kainos. Šalių ginčas dėl paslaugų kainos skaičiavimo turi būti sprendžiamas taikant sutarčių aiškinimo taisykles bei atsižvelgiant į viešojo pirkimo sutarties sudarymo teisinio reglamentavimo ypatumus. CK 6.193 straipsnyje įtvirtinta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti siekiama nustatyti tikruosius jos šalių ketinimus, tai teismas daro atsižvelgdamas į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutartis – tai suderintos šalių valios išraiška, todėl aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami bendri sutarties šalių ketinimai, siekiama nustatyti suderintą šalių valią. Jeigu šio tikslo taikant sutarčių aiškinimo taisykles pasiekti negalima, įskaitant atvejus, kai perkančiosios organizacijos ketinimai iš viešojo pirkimo sąlygų aiškiai neišplaukia, tai ginčijamas sutarties turinys turi būti nustatomas pagal tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtent tokia situacija susiklostė nagrinėjamu atveju. Bylą nagrinėjusių teismų analizuotais duomenimis nustatyta, kad nėra visuotinai pripažįstamos vertimo raštu puslapio apimties, kurią būtų galima vertinti kaip visuomenėje nusistovėjusią analogiškų sutartinių santykių praktiką, nei ieškovės, nei atsakovo nurodytas vertimo puslapio apimties nustatymo būdas tokio reikalavimo neatitinka. Ieškovės pateikti įrodymai – Europos Komisijos vertimo paslaugų pirkimo pasiūlymas, Lietuvos vertimų biurų asociacijos etikos kodeksas yra perkančiosios organizacijos neįpareigojantys dokumentai, o kitų vertimų biurų teikiami kainų pasiūlymai, bylos duomenimis, skaičiuojami skirtingai už 1500–1800 spaudos ženklų puslapio vertimą. Dėl neaiškių pirkimo sąlygų, kuriose aiškiai nenustatyta, kiek konkrečiai ženklų sudaro vertimo puslapį, pagal kurį turi būti taikomas fiksuotas paslaugos įkainis, tiekėjai galbūt skirtingai skaičiavo paslaugos kainą, todėl perkančioji organizacija, vykdydama viešojo pirkimo procedūras, vertino nepalyginamus pasiūlymus. Atsakovo argumentai, kad tuo atveju, jei jis būtų žinojęs, kad ieškovė pasiūlyme kainą nurodė už 1500 spaudos ženklų puslapio vertimą, jis būtų sutartį sudaręs su kitu pasiūlymą pateikusiu tiekėju, yra atmestini, nes šio viešojo pirkimo pasiūlymų vertinimo kriterijus buvo mažiausia pasiūlyta kaina, tačiau ginčas kilo ne dėl kainos, o dėl už tą kainą suteiktos paslaugos kiekio, kurio pats atsakovas aiškiai neapibrėžė, todėl nėra pagrindo teigti, kad kitas pasiūlymą pateikęs tiekėjas šią viešojo pirkimo sąlygą suprato taip, kaip norėjo atsakovas.
Esant tokiai situacijai, konstatuotina, kad vykdytas viešasis pirkimas neatitiko VPĮ įtvirtintų viešojo pirkimo principų, todėl jo metu negalėjo būti sudaryta teisėta sutartis. Nepaisant to, nagrinėjamu atveju būtina išspręsti šalių tarpusavio atsiskaitymų klausimą, nes ginčo šalys ne tik sudarė vertimo paslaugų sutartį, bet ir ją vykdė, t. y. ieškovė teikė vertimo paslaugas, o atsakovas už jas mokėjo. Bylos aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo sutartis sudaryta šalims tinkamai nesusitarus dėl jos nuostatų (inter alia dėl netinkamai nustatytų pirkimo sąlygų), sutartį aiškinant negalima nustatyti bendros sutarties šalių valios, jų tikrųjų ketinimų, turėtų sutartį sudarant, todėl už suteiktas vertimo paslaugas, kurių rezultatu atsakovas pasinaudojo, turi būti atlyginama tiek, kiek tokiomis aplinkybėmis būtų susitarę analogiški šalims protingi asmenys. Vertimo paslaugos apimties ir kainos nustatymo kriterijais šiuo atveju galėtų būti CVPIS duomenys apie analogiškuose viešuosiuose pirkimuose dėl vertimo paslaugų teikimo ginčo sutarties sudarymo laikotarpiu kitų perkančių organizacijų nustatytą vertimo paslaugos apimtį, t. y. tam tikrą spaudos ženklų kiekį viename vertimo puslapyje, ir už ją pasiūlytą viešųjų pirkimų laimėtojų kainą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ginčo sutartį (taip pat nesiaiškino pirkimo sąlygų turinio), nepagrįstai suteikdami prioritetą vienos sutarties šalių valiai ir prilygindami ją sutarties šalių tikriesiems ketinimams. Dėl šių materialiosios teisės normų pažeidimų neteisingai išspręstas šalių ginčas, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti šiam teismui iš naujo. Bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas turi išsiaiškinti nutartyje nurodytas faktines aplinkybes ir pagal jas nuspręsti dėl šalių tarpusavio reikalavimų pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinis teismas patyrė 26,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Sigita Rudėnaitė
Janina Stripeikienė
Dalia Vasarienė
