R. B. pagal BK 170 str. 3 d., 170 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-58-489/2024

Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00009-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.11.2.2.1;

1.2.11.2.2.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Sauliaus Kulikausko kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio dalies, kuria R. B. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170 straipsnio 3 dalį kaip nepadaręs šios nusikalstamos veikos.

Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 15 d. nuosprendžio dalis, kuria Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio dalis dėl R. B. išteisinimo pagal BK 170 straipsnio 3 dalį palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. B. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 170 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2022 m. sausio 30 d., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, socialiniame tinkle www.facebook.com, po paskyros „T. V. R.“ vartotojo 2022 m. sausio 29 d. 12.09 val. paskelbta nuotrauka pavadinimu „Meilė yra meilė!“, naudodamas nenustatytą kompiuterinę įrangą, viešai iš savo asmeninės socialinio tinklo www.facebook.com paskyros, kurios pavadinimas „R. B.“, parašė komentarą: „Piderasai jobani blet naikint jumis blet“, taip viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe dėl jų seksualinės orientacijos.

2. Pirmosios instancijos teismo R. B. nuteistas pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (2017 m. gegužės 4 d. įstatymo redakcija) už tai, kad jis 2022 m. sausio 30 d., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, socialiniame tinkle www.facebook.com, po paskyros „T. V. R.“ vartotojo 2022 m. sausio 29 d. 12.09 val. paskelbta nuotrauka pavadinimu „Meilė yra meilė!“, naudodamas nenustatytą kompiuterinę įrangą, viešai iš savo asmeninės socialinio tinklo www.facebook.com paskyros, kurios pavadinimas „R. B.“, parašė komentarą: „Piderasai jobani blet naikint jumis blet“, taip viešai niekino T. V. R. dėl jo seksualinės orientacijos.

II. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas S. Kulikauskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami byloje esančius įrodymus, nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę daliai specialisto paaiškinimų, neanalizavo ir nevertino objektyvių bylos duomenų, vertino klaidingą įrodymų turinį, taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 2, 3, 5 dalių reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neatsakė į esminį prokuratūros apeliacinio skundo argumentą dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 170 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje, kvalifikavimo, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį. Padaryti pažeidimai yra esminiai, jie sutrukdė teismams išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus, kartu tai lėmė netinkamą BK 170 straipsnio 3 dalies taikymą.

3.2. Teismai neanalizavo ir nevertino nuteistojo R. B. parašyto komentaro turinio. Komentare nuteistasis homoseksualių asmenų atžvilgiu vartoja necenzūrinę, žeidžiančią leksiką, pavartoja žodį „naikinti“, jį akcentuoja vartodamas kitus necenzūrinius žodžius. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje neatsakė į apeliacinio skundo argumentą, kaip žmones galima sunaikinti be jiems daromo smurtinio, fizinio poveikio. Specialistė G. Herasimenkienė pateikė lingvistinio tyrimo išvadą, kad komentare propaguojama homoseksualių asmenų naikinimo idėja. Byloje nustatyta, kad komentaras buvo paskelbtas socialiniame tinkle „Facebook“. Specialistė ir teismai, pateikdami išvadas, vertino tai, kad komentaras parašytas T. V. R. paskyroje, kurią sekanti auditorija galbūt nėra nusiteikusi naikinti ir galbūt yra T. V. R. labiau palaikanti. Toks specialisto išvados turinys nepagrįstai teismų pripažintas įrodymu, jis prieštarauja ir socialinio tinklo „Facebook“ veikimo principams. Pirma, byloje nėra duomenų, kad R. B. komentarą parašė įėjęs į T. V. R. „Facebook“ paskyrą. Antra, kaip R. B. „Facebook“ paskyroje demonstruojami T. V. R. įrašai ir nuotraukos, taip taikant tam tikrą algoritmą jie demonstruojami ir kitiems asmenims. Po T. V. R. nuotrauka R. B. parašius komentarą, nuotrauka su komentaru tapo matoma tokiems asmenims, komentarą parašiusio asmens „Draugams“, T. V. R. paskyrą stebintiems asmenims. Kasatorius pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2022 m. gegužės 4 d. sprendime, peticijos Nr. 41288/15, 127 punkte, nepripažino, jog komentarai socialiniame tinkle „Facebook“ yra ne tokie pavojingi kaip komentarai interneto naujienų portaluose. Kasatoriaus įsitikinimu, šie įrodymų vertinimo trūkumai turėjo įtakos teismams vertinant, ar R. B. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad savo veiksmais – viešai, plačiai auditorijai rašydamas komentarą, vartodamas atitinkamus žodžius, kuriais propaguojama idėja asmenis naikinti, – skatina kitus asmenis naudoti fizinį smurtą. Kartu, spręsdami dėl R. B. tyčios, teismai neįvertino jo parodymų kitimo, teisiamojo posėdžio metu išsakytų frazių ir susiformavusių jo nuostatų.

3.3. Teismų praktikoje nustačius, kad tie patys asmens veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal BK 170 straipsnio 2 dalį ir 3 dalį, asmuo nuteisiamas pagal abi dalis. Kitais atvejais veikos kvalifikuojamos tik pagal BK 170 straipsnio 3 dalį. Taigi teismų praktika šiuo klausimu yra skirtinga. Apeliacinės instancijos teismas laikė nepagrįstu prokuratūros apeliacinio skundo argumentą, kad veika galėtų būti kvalifikuojama pagal vieną BK straipsnį, ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas išteisinti asmenį pagal kitą baudžiamąjį įstatymą yra pagrįstas. Šis teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad BK 170 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nustatyta atsakomybė už skirtingas nusikalstamas veikas, tačiau daugiau motyvų nepateikė, teisinių argumentų nenurodė.

3.4. Kasatorius, aptardamas nusikalstamų veikų sutapties sampratą, nurodo, kad R. B. kaltintas tuo, jog viena veika padarė dvi nusikalstamas veikas. Tačiau idealioji nusikalstamų veikų sutaptis galima tik tais atvejais, kai veikos kvalifikuojamos pagal skirtingus BK straipsnius. Esant tęstinei nusikalstamai veikai, kai yra realizuojami alternatyvūs veikos požymiai, nurodyti skirtingose to paties BK straipsnio dalyse, tęstinė veika kvalifikuojama pagal sunkiausią požymį nurodančią taikomo straipsnio dalį, o kiti byloje nustatyti alternatyvūs sudėties požymiai aprašomi nuosprendyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33-303/2019). Nustačius, jog dėl tų pačių asmens atliktų veiksmų nusikalstamos veikos kvalifikavimas yra perteklinis, sprendimas asmenį išteisinti nėra priimamas, nes tokiu atveju dėl tų pačių asmens veiksmų būtų priimti priešingi sprendimai – asmenį ir nuteisti, ir išteisinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-320-693/2018).

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. Kulikausko kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 2, 3, 5 dalių ir 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų

5. Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai, vertindami įrodymus, padarė esminius BPK 20 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatų pažeidimus, nes nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę daliai specialistės lingvistės G. Herasimenkienės paaiškinimų, neanalizavo ir nevertino objektyvių bylos duomenų – R. B. parašyto komentaro turinio ir vertino klaidingą lingvistinio tyrimo specialisto išvados turinį. O apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes nuosprendyje motyvuotai neatsakė į esminį prokuroro apeliacinio skundo argumentą dėl BK 170 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Šie argumentai nepagrįsti.

6. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Šioje dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Dėl šios nuostatos teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329-976/2017, 2K-334-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-129-495/2020, 2K-7-165-648/2021 ir kt.).

7. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-7-54-628/2020, 2K-145-495/2021, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.).

8. Teisėjų kolegija, pagal kasaciniame skunde išdėstytus argumentus teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius, kasatoriaus nurodytų esminių BPK pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimu, nenustatė. Byloje atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas, žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų turinys atitinka pirmiau nurodytų BPK nuostatų reikalavimus ir neprieštarauja išdėstytiems teismų praktikos išaiškinimams.

9. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl R. B. pareikštų kaltinimų pagrįstumo, jo veiksmų kvalifikavimo, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis ir nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Šio teismo priimto nuosprendžio išvados dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 170 straipsnio 3 dalyje, požymių R. B. veiksmuose nebuvimo yra pagrįstos 2022 m. kovo 2 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro lingvistinio tyrimo specialisto išvada Nr. 11-328 (22), specialistės G. Herasimenkienės paaiškinimais, iš dalies paties nuteistojo R. B. parodymais, kitais rašytiniais bylos įrodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kuri atitinka BPK 305 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktų reikalavimus, aiškiai nurodyta, kodėl visus teismo nustatytus pavojingus R. B. veiksmus apima būtent BK 170 straipsnio 2 dalies dispozicija, išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir bylos įrodymais pagrįstos išvados dėl R. B. išteisinimo.

10. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad žemesnės instancijos teismai, vertindami įrodymus, suteikė išskirtinę reikšmę lingvistinio tyrimo specialisto išvados bei specialistės lingvistės G. Herasimenkienės paaiškinimų daliai ir neanalizavo, nevertino nuteistojo R. B. parašyto komentaro turinio. Pagal BPK 89 straipsnio 1 dalį, specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. Pagal teismų praktikoje suformuluotas taisykles, ekspertizės aktą ar eksperto arba specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-222/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020).

11. Išvadas dėl to, ar tam tikras komentaras atitinka nusikalstamos veikos požymius, daro teismas, o kalbos specialisto atlikto tyrimo paskirtis – esant poreikiui padėti teismui teisingai suvokti komentarą, jo bendrą turinį, atskirus jo žodžius kalbine prasme, atriboti informacijos paskleidimą nuo nuomonės ir pan. Kaip matyti iš skundžiamų teismų nuosprendžių turinio, vertindami socialiniame tinkle „Facebook“ R. B. parašytą komentarą, žemesnės instancijos teismai detaliai aptarė ir išanalizavo: 1) byloje pateiktą 2022 m. kovo 2 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro lingvistinio tyrimo specialisto išvadą Nr. 11-328 (22), kurioje nurodyta, kad R. B. parašytame komentare „Piderasai jobani blet naikint jumis blet“ išsakyta mintimi, jog homoseksualius asmenis reikia naikinti, yra išreikšta agresyvi autoriaus nuostata ir propaguojama homoseksualių asmenų naikinimo idėja, tačiau ši mintis nėra išplėtota, komentare neatsispindi jo autoriaus siekis paveikti komentaro skaitytojus imtis fizinių smurtinių veiksmų; 2) specialisto išvadą davusios specialistės – Lietuvos teismo ekspertizės centro Dokumentų ekspertizių skyriaus vyriausiosios ekspertės, humanitarinių mokslų daktarės G. Herasimenkienės, turinčios teismo lingvisto eksperto kvalifikaciją ir 19 metų ekspertinio darbo stažą, paaiškinimus, kad komentare įžvelgiamas kurstymas, nuteikinėjimas prieš asmenų grupę, tačiau raginimas, siekis tokiu būdu pakviesti kitus žmones imtis realių veiksmų jame neatsispindi; veiksmažodis „naikinti“ nėra konkretus, neaišku, kokių veiksmų raginama, kviečiama imtis; naikinimo idėja propaguojama, tačiau kvietimo atlikti konkrečius veiksmus nėra. Pagal lingvistinę formuluotę, pasirinktus žodžius, laikus nuosakas, tai nėra kurstymas arba skatinimas. Byloje esantys duomenys, gauti pritaikius specialias žinias (gauti atlikus specialų tyrimą), gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Tačiau šiuo atveju, minėta, specialieji duomenys teismų įvertinti sugretinus su kitais bylos duomenimis, nuteistojo apklausų rezultatais, socialiniu kontekstu, kuriame komentaras paskelbtas, ir dėl jų padarytos atitinkamos motyvuotos išvados, išdėstytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 6–7 lapuose ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 8.3–8.4 punktuose.

12. Apeliacinės instancijos teismas, pagal prokuroro apeliacinį skundą patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą ir dar kartą įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, pateikė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo ir motyvus, paaiškinančius, kodėl apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo, parašyto komentaro turinio ir R. B. veiksmų kvalifikavimo atmetami, o pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl R. B. išteisinimo pagal BK 170 straipsnio 3 dalį yra pagrįstos ir teisingos (BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalys). Apeliacinės instancijos teismo atliktas apeliaciniame skunde kvestionuotų įrodymų vertinimas taip pat atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Priešingai nei teigia kasatorius, skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje atsakyta į visus esminius prokuroro apeliacinio skundo argumentus, tarp jų ir dėl teismo nustatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, ir nuosprendyje išdėstyti dėl to aiškūs motyvai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų.

13. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas galutinis įrodymų įvertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 2, 3, 5 dalių ir 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, tokių baudžiamojo proceso įstatymo esminių pažeidimų, kurie galėjo sukliudyti šiam teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą teismo baigiamąjį aktą, nepadaryta.

Dėl BK 170 straipsnio 3 dalies taikymo

14. Kasaciniame skunde nesutinkama su R. B. išteisinimu pagal BK 170 straipsnio 3 dalį teigiant, kad jo veiksmuose yra būtent šio nusikaltimo sudėtis, R. B. veika buvo netinkamai kvalifikuota ne iš sutapties, o tik pagal BK 170 straipsnio 2 dalį. Komentare nuteistasis pavartoja žodį „naikinti“, jį akcentuoja keiksmažodžiais, vien tai rodo skatinimą smurtauti, daryti fizinį poveikį. Taigi nagrinėjamoji byla yra susijusi su vadinamosios neapykantos kalbos (angl. hate speech) vertinimu pagal baudžiamojo įstatymo normas.

15. Tarptautinėje teisėje nėra vieno neapykantos kalbos apibrėžimo. Antai 2015 m. gruodžio 8 d. Europos Komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI) bendrosios politikos rekomendacijoje Nr. 15 „Dėl kovos su neapykantos kalba“ apibrėžta, kad šios rekomendacijos prasme neapykantos kalba turi būti suprantama kaip vienos ar daugiau išraiškos formų – būtent asmens ar asmenų grupės juodinimo, neapykantos ar šmeižimo – palaikymas (angl. advocacy), skatinimas ar kurstymas, taip pat bet koks priekabiavimas, įžeidinėjimas, neigiamas stereotipizavimas, stigmatizavimas arba grasinimai tokiam asmeniui ar asmenims, taip pat bet koks visų šių išraiškos formų pateisinimas – panaudojimas rasės, spalvos, kilmės, nacionalinės ar etninės kilmės, amžiaus, negalios, kalbos, religijos arba įsitikinimų, lyties, lytiškumo, lytinės tapatybės, seksualinės orientacijos ir kitų asmeninių ypatybių ar statuso pagrindu (žr. minėtos rekomendacijos aiškinamojo rašto 9 punktą). Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje CM/Rec(2022)16 „Dėl kovos su neapykantos kalba“ (žr. priedo 2 punktą) neapykantos kalba suprantama kaip visų rūšių išraiška, kuria kurstomi, skatinami, skleidžiami ar pateisinami smurtas, neapykanta ar diskriminacija prieš asmenį ar asmenų grupę arba jie niekinami dėl jų tikrų ar priskiriamų asmeninių savybių ar statuso, pavyzdžiui, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, tautybės, nacionalinės ar etninės kilmės, amžiaus, negalios, lyties, lytinės tapatybės ir seksualinės orientacijos.

16. Sprendžiant galimos neapykantos kalbos vertinimo klausimus, yra aktuali EŽTT praktika dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtintos saviraiškos laisvės ribojimo atsižvelgiant į tai, kad naudojantis šia laisve buvo tariamai kurstomas ar pateisinamas smurtas, neapykanta ar netolerancija (t. y. buvo išsakyta neapykantos kalba). Vertindamas, ar konkrečiu atveju saviraiškos laisvės įgyvendinimo ribojimas šiame kontekste buvo būtinas demokratinėje visuomenėje, EŽTT atsižvelgia į kelis kriterijus (pvz., Didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Perinçek prieš Šveicariją, peticijos Nr. 27510/08, 204–212 punktai, su tolesnėmis nuorodomis; Didžiosios kolegijos 2023 m. gegužės 15 d. sprendimas byloje Sanchez prieš Prancūziją, peticijos Nr. 45581/15, 154 punktas): 1) ar svarstomi teiginiai buvo išsakyti (arba saviraiškos laisvė įgyvendinama kita forma) įtemptame politiniame ar socialiniame kontekste, kuriam esant bendriausia prasme paprastai pripažįstamas tam tikro saviraiškos laisvės įgyvendinimo ribojimo būtinumas; 2) ar teiginiai, aiškinant sąžiningai ir vertinant tiesioginiame ar platesniame kontekste, gali būti vertinami kaip tiesioginis ar netiesioginis raginimas naudoti smurtą ar smurto, neapykantos ar netolerancijos pateisinimas; 3) kokiu būdu išsakyti teiginiai ir ar jie gali tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti žalingų padarinių kilimą.

17. Lietuvos Respublikos neapykantos nusikaltimai ir neapykantos kalba apima keletą veikų, tarp kurių nagrinėjamai bylai aktualios yra patekusios į BK 170 straipsnio 2 ir 3 dalių sudėtį. Šio straipsnio 2 dalyje (2017 m. gegužės 4 d. įstatymo redakcija) nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, o pagal to paties straipsnio 3 dalį atsako tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą. Tiek BK 170 straipsnio 2 dalyje, tiek 3 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų sudėtys yra formaliosios – jos laikomos baigtomis nuo viešo atitinkamų pareiškimų ar raginimų paskelbimo, nepriklausomai nuo padarinių. Aptariamos veikos padaromos tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad viešais pareiškimais viešai tyčiojasi, niekina, skatina neapykantą, kursto diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį arba kursto viešai prieš juos smurtauti, fiziškai susidoroti, ir nori taip veikti. Kvalifikuojant veiką pagal BK 170 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti, kad raginimai smurtauti buvo skiriami tam tikram neapibrėžtam skaitytojų ar klausytojų ratui tiesiogiai palenkti; kurstymas smurtauti ar fiziškai susidoroti aiškinamas kaip tiesioginis ar netiesioginis skatinimas naudoti fizinę ar psichinę prievartą (žudyti, žaloti ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86-648/2016, 2K-206-693/2017).

18. R. B. nuteistas už socialiniame tinkle politiko paskyroje pavartotą neapykantos kalbą, kuria gali būti padaromos veikos, nustatytos BK 170 straipsnio tiek 2, tiek ir 3 dalyje. Nagrinėjamoje byloje teismams kilo užduotis nustatyti, ar iš šešių žodžių, tarp kurių yra trys rusiški keiksmažodžiai, susidedantis R. B. komentaras, paskelbtas nukentėjusiojo, viešo asmens, politiko „Facebook“ socialinėje paskyroje po įdėta nuotrauka, kurioje nufotografuoti du besibučiuojantys vyrai, pavadinimu „Meilė yra meilė!“, yra įžeidžiamo, niekinamo, diskriminacinio pobūdžio, nukreiptas vien viešai tyčiotis, niekinti paskelbusį nuotrauką politiką ir kitus asmenis dėl jų seksualinės orientacijos, ar komentaru išreiškiamas aiškus viešas kurstymas smurtauti, fiziškai susidoroti su visa žmonių grupe dėl jų seksualinės orientacijos.

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek pirmiau minėto lingvistinio tyrimo duomenis ir šios srities specialistės teisme duotų paaiškinimų turinį, atidžiai tirdamas ne tik komentaro turinį, bet ir jo parašymo aplinkybes, socialinę aplinką, paskyros pobūdį, nuteistojo poziciją, nukentėjusiojo paaiškinimus, padarė išvadą, kad R. B. parašyto komentaro turinys yra vis dėlto labiau prieštaraujantis moralei, neigiamo, niekinamo pobūdžio, nukreiptas prieš homoseksualius asmenis, tačiau šis komentaras negali būti vertinamas kaip būtent aiškiai lenkiantis kitus asmenis smurtauti ar fiziškai susidoroti su homoseksualiais asmenimis. Šis teismas taip pat išanalizavo R. B. tyčinės kaltės turinį, nuteistojo požiūrį į savo veiką, įvertino R. B. parodymus apie komentaro paskelbimo aplinkybes, kad ryte pabudęs jis pamatė T. V. R. įrašą socialiniame tinkle „Facebook“, susinervino ir po juo pakomentavo, ir padarė išvadą, kad R. B. veiksmai buvo atsitiktiniai, neapgalvoti, labiau spontaniški, jis neturėjo tyčios kurstyti smurtauti, fiziškai susidoroti su visais homoseksualiais asmenimis būtent dėl jų seksualinės orientacijos. Nagrinėdamas bylą pagal kaltinimo, pagal kurį nebuvo inkriminuojamas viešas tyčiojimasis iš žmonių grupės, jos niekinimas, neapykantos jai skatinimas ar kurstymas diskriminuoti žmonių grupę dėl jų seksualinės orientacijos ribas, teismas nustatė, kad R. B. saviraiškos laisvę įgyvendino netinkamai, pavartota neapykantos kalba viešai niekino nukentėjusįjį T. V. R. dėl jo seksualinės orientacijos.

20. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl kaltinimo pagal BK 170 straipsnio 3 dalį, pagrįstai atkreipė dėmesį ir į komentaro turinį, kad jis yra lakoniškas, nekonkretaus pobūdžio, komentare pavartoto žodžio „naikint“ gramatinė forma nėra veiksmažodžio liepiamoji nuosaka ir neigiamas komentaro autoriaus požiūris niekaip detaliau nemotyvuojamas. Įvertinus visas aplinkybes, šio teismo padaryta bylos duomenis atitinkanti išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad R. B. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad viešais pareiškimais kursto smurtauti, fiziškai susidoroti su homoseksualiais asmenimis, ir norėjo taip veikti.

21. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu žemesnės instancijos teismų pateiktu šios konkrečios situacijos vertinimu ir daryti kitokias išvadas. Vertinant interneto portalo komentatorių pasisakymų, kuriais išreiškiama neapykantos kalba, atitiktį BK 170 straipsnio 3 dalies sudėčiai, nepakanka konstatuoti, jog tokie pasisakymai yra prieštaraujantys moralei ar vien tik neigiamo ar niekinamo atspalvio žodžiai, tačiau svarbu nustatyti, ar tokie pareiškimai išties nulemti išankstinio kaltininko šališkumo, neapykantos nuostatų ir realiai sudaro prielaidas neapibrėžtam paskyros lankytojų ratui tiesiogiai palenkti interneto portalo skaitytojus smurtauti prieš konkrečią žmonių grupę.

22. Atmestini kaip nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad R. B., parašydamas šešių žodžių komentarą, vienu poelgiu padarė dvi skirtingas, sutaptimi susietas, kelias nusikalstamas veikas, nurodytas skirtingose BK 170 straipsnio dalyse, taigi nepagrįstai išteisintas pagal BK 170 straipsnio 3 dalį.

23. Pažymėtina, kad BK 170 straipsnyje nustatyta ne viena nusikaltimo sudėtis su keliais kvalifikuojamaisiais požymiais, o daug nesunkaus, tačiau baudžiamo ir laisvės atėmimo bausme, nusikaltimo – kurstymo veikti prieš kitokią žmonių grupę – sudėčių. BK 170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimą, pasireiškiantį pavojingiausiais kurstymo veikti prieš kitą asmenį veiksmais, t. y. už viešą kitų asmenų lenkimą (skatinimą) daryti kitus pavojingus su fiziniu smurtu susijusius veiksmus (smurtauti, fiziškai susidoroti su tam tikra žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu). Nenustatęs, kad žodžiu „naikint“ ir kitais jį lydinčiais įžeidžiančiais neapykantos žodžiais, kitais byloje nustatytais R. B. veiksmais, taip pat vertinant komentaro parašymo ir paskelbimo internete aplinkybes, socialinio tinklo puslapio skaitytojai aktyviai skatinami, lenkiami atlikti tokius pavojingiausius veiksmus, tačiau nustatęs kitą kurstymo veikti prieš kitokią žmonių grupę sudėtį, apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendžio 8.1, 10 punktuose tokį veikos kvalifikavimą pakankamai motyvuotai argumentavo. Todėl, nagrinėjamoje byloje pripažinus R. B. kaltu pagal BK 170 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, paskelbdamas minėto turinio komentarą socialiniame tinkle „Facebook“, viešai niekino nukentėjusįjį T. V. R. dėl jo seksualinės orientacijos, tačiau nenustačius R. B. veiksmuose tyčinio pavojingo viešo kurstymo, skirto paskyros skaitytojų ratui, fiziškai susidoroti su žmonių grupe dėl jų seksualinės orientacijos, R. B. veiksmuose pagrįstai neįžvelgta BK 170 straipsnio 3 dalyje esančio nusikaltimo sudėties.

24. Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad EŽTT praktikoje komentarai socialiniame tinkle „Facebook“ pripažįstami tokiais pat pavojingais kaip komentarai interneto naujienų portaluose. Išties neapykantos kalbos internete, be kita ko, ir socialiniuose tinkluose, atsižvelgiant į itin greito ir plataus tokios kalbos skleidimo skaitmeninėje aplinkoje galimybę, keliamas pavojus ir kovos su neapykantos kalba elektroninėje aplinkoje problemos aktualumas, taip pat ir Lietuvai, yra pabrėžiami daugelyje tarptautinių institucijų dokumentų, skirtų neapykantos kalbai, taip pat EŽTT praktikoje (pvz., minėtos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos CM/Rec(2022)16 preambulės 5 įtrauka, Rekomendacijos 2, 3 punktai, priedo 16–27 punktai; EŽTT 2020 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41288/15, 127 punktas, su nuoroda į ECRI ataskaitą apie Lietuvą). Nagrinėjamos bylos kontekste reikšminga ir EŽTT praktikos nuostata, kad net ir vieno neapykantą kurstančio komentaro parašymas asmens „Facebook“ paskyroje turi būti vertinamas rimtai (Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą, 127 punktas). Nagrinėjamoje byloje toks vertinimas ir buvo pateiktas nuteisus R. B. už nukentėjusiojo (kartu ir atitinkamos žmonių grupės) niekinimą dėl seksualinės orientacijos (BK 170 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, sprendžiant konkrečios neapykantos kalbos išraiškos kvalifikavimo ne tik pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, bet ir pagal šio straipsnio 3 dalį klausimą, turi būti nustatyti konkretūs šioje nuostatoje įtvirtinti kvalifikuotosios nusikaltimo sudėties požymiai – kiek aktualu nagrinėjamos bylos kontekste kurstymas smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe dėl jų seksualinės orientacijos ir kaltininko tiesioginė tyčia taip elgtis. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje jos aplinkybes nuodugniai išnagrinėję ir įvertinę teismai šių požymių kaltininko veikoje pagrįstai nenustatė.

25. Darytina bendra išvada, kad, nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio skundžiamų dalių panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, nustatytų BPK 369 straipsnyje, teismams nepadarius kasaciniame skunde nurodytų baudžiamojo įstatymo taikymo ir procesinės teisės normų laikymosi klaidų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Sauliaus Kulikausko kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Alenas Piesliakas

Tomas Šeškauskas