Civilinė byla Nr. e3K-3-28-403/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06787-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. P. ir A. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. P. ir A. P. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl praleisto termino pirkimo–pardavimo sutarčiai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atnaujinimo, trečiasis asmuo D. A. B.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinėje žemėje esančio gyvenamojo namo, kitos paskirties statinių ar įrenginių bendraturčio teisę pirkti šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti suformuoto atskiro žemės sklypo dalį, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovai 2020 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė:
2.1. pripažinti, kad G. P. pagal 1992 m. liepos 3 d. žemės pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), sudarytą tarp Lietuvos Respublikos ir G. P., įsigijo nuosavybės teise 0,076 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);
2.2. atnaujinti praleistą terminą 1992 m. liepos 3 d. pirkimo–pardavimo sutarčiai dėl 0,076 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoti;
2.3. įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) per 4 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo įregistruoti 0,076 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre;
2.4. iš dalies panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 7SK-2104-(14.7.110), kuriuo 0,1698 ha žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip Lietuvos Respublikos nuosavybė, patikslinant dalis: 0,0760 ha žemės sklypo dalis, G. P. įgyta 1992 m. liepos 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, nuosavybės teise tenka G. P., o likusi 0,0938 ha žemės sklypo dalis nuosavybės teise tenka Lietuvos Respublikai;
2.5. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. 7VĮ-47-(14.7.2.), kuriuo A. P. ir G. P. nustatyta 0,0671 ha žemės sklypo ploto dalis, o trečiajam asmeniui D. A. B. – 0,1027 ha žemės sklypo ploto dalis;
2.6. priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis aktualiu teisiniu reglamentavimu, konstatavo, jog ieškovai nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi ir patys neatliko jiems teisės aktuose nustatytų pareigų žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti laiku – byloje nėra įrodymų, jog ieškovas su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu būtų atvykęs pasirašyti Sutarties, todėl jos nebuvo galima nei patvirtinti notarine tvarka, nei įregistruoti. Teismas nurodė, jog ieškovų reikalavimas iš dalies panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą, atmetus ieškovų reikalavimus dėl Sutarties pripažinimo galiojančia (sudaryta), pripažintinas išvestiniu, todėl atmestinas, o NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. sausio 23 d. įsakymas yra priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Teismas taip pat konstatavo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovai žinojo, jog žemės sklypas nėra įregistruotas jų vardu, jie neturėjo žemės sklypo nuosavybę patvirtinančių dokumentų. Nors ieškovė nurodė, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl ieškovo ligos, todėl turi būti atnaujintas, teismas tokius argumentus vertino kaip deklaratyvius, nes pradinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo procedūros pradėtos ir neužbaigtos dar 1992 m., o ieškovas neveiksniu pripažintas tik 2009 m.; taigi ieškovams iš esmės nenurodžius jokių objektyvių argumentų, dėl kurių buvo praleistas ieškinio senaties terminas, teismas ieškinį atmetė ir dėl praleisto ieškinio senaties termino.
4. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog ginčo esmė nagrinėjamu atveju – nustatyti, ar ieškovai pripažintini įgyvendinusiais savo teisę įgyti žemės sklypą nuosavybėn privatizavimo būdu ir įgijo turtinę teisę sudaryti Sutartį; kiti ieškinio reikalavimai yra išvestiniai. Teisėjų kolegija nurodė, kad: (i) byla išnagrinėta esant netinkamai suformuluotam ieškinio reikalavimui – ieškovų suformuluotas reikalavimas neapėmė ginčo esmės ir apriboja teismo teises spręsti ginčą iš esmės; (ii) pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, dėl to padarė nepagrįstas išvadas, jog ieškovų aplaidūs veiksmai (neveikimas) lėmė Sutarties nesudarymą – nagrinėjamu atveju būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ji laikėsi teisės aktuose nustatytų žemės sklypo privatizavimo procedūrų; (iii) pirmosios instancijos teismas netinkamai (nepagrįstai) taikė ieškinio senaties institutą – kadangi buvo nustatyta, jog ieškovai 2016 m. turėjo suprasti, kad jų teisės yra pažeistos, vadinasi, nuo tada prasideda ieškinio senaties termino eiga, todėl ieškinio senaties terminas yra ne 3 metai, o 10 metų, t. y. ieškinio senaties terminas negalėjo būti pažeistas.
5. Ieškovai 2022 m. birželio 23 d. patikslino ieškinį, kuriuo prašė:
5.1. pripažinti G. P. ir A. P. įgyvendinusiais savo teisę įgyti 0,076 ha žemės sklypą, esantį Kauno r. sav., Rokų k., Nemuno g. 18, nuosavybėn privatizavimo būdu ir įgijus turtinę teisę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, įpareigojant atsakovę užbaigti privatizavimo procedūrą, pradėtą 1992 m. liepos 3 d., sutartyje nustatytomis sąlygomis: paliekant žemės sklypo dydį 0,076 ha, tą pačią žemės sklypo kainą, laikant, kad už žemės sklypą yra sumokėta, remiantis 2022 m. birželio 15 d. UAB „Ramlina“ žemės sklypo planu teisminiam nagrinėjimui, žemės sklypo A dalimi;
5.2. pripažinti, kad ieškovams priklauso nuosavybės teisės lygiomis dalimis į žemės sklypą, motyvuojant tuo, jog žemės sklypas įgytas sutuoktinių, gyvenant santuokoje;
5.3. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. 7VĮ-47-(14.7.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo ieškovams nustatyta 0,0671 ha žemės ploto, o D. A. B. – 0,1027 ha žemės ploto, nustatant, kad ieškovams atitenka 0,0760 ha žemės sklypo dalis nuosavybės teise, įgyta 1992 m. liepos 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, o žemės sklypo 0,0938 ha dalies nuosavybė tenka Lietuvos Respublikai (D. A. B.);
5.4. priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Ieškovai nurodė, kad jie gyvena namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas: (duomenys neskelbtini). Pagal 2020 m. sausio 22 d. VĮ Registrų centro išrašą, gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), įregistruoti trims bendraturčiams asmeninės nuosavybės teise, t. y. ieškovams ir D. A. B. Ieškovai 1/2 dalį pastatų įgijo 1977 m. spalio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu.
7. VĮ Registrų centre įregistruotas žemės sklypas, kurio bendras plotas – 0,1698 ha, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovai, įgiję 1/2 pastatų dalį, nuo 1977 m. spalio 21 d. naudojasi 0,076 ha žemės sklypo dalimi pagal nustatytą tvarką su bendraturčiais, dirba žemę, moka mokesčius. Ieškovas, 1992 m. liepos 3 d. pasirašęs žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir sumokėjęs visą nustatytą žemės sklypo kainą, buvo įsitikinęs, kad žemės sklypą valdo kaip teisėtas žemės sklypo savininkas. Ieškovo, kaip pirkėjo, atlikti veiksmai patvirtina, jog jis įvykdė visas būtinąsias sąlygas Sutarčiai sudaryti, tačiau valstybės institucijos įgaliotas asmuo be pagrindo neorganizavo tinkamo Sutarties įregistravimo, t. y. Sutartis nebuvo perduota Žemėtvarkos skyriui įstatymų nustatyta tvarka ir dėl Žemėtvarkos skyriaus neveikimo (aplaidumo) žemės sklypas nebuvo įregistruotas viešame registre ieškovo vardu asmeninės nuosavybės teise.
8. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2016–2019 m. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje sudarė naujus kadastrinius planus. Ieškovai ir trečiasis asmuo sutiko su namų valdos bendru žemės sklypo dydžiu – 0,1698 ha, nes toks žemės sklypo dydis buvo ir anksčiau, tik atlikus naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus 2018 m. buvo patikslintos žemės sklypo ribos. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu VĮ Registrų centre 0,1698 ha žemės sklypas įregistruotas nuosavybės teise Lietuvos Respublikai.
9. VĮ Registro centro 2020 m. sausio 22 d. duomenimis, trečiajam asmeniui D. A. B. padidėjo nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalis, jai pasistačius verandą (ir dėl ūkinio pastato, įgyto pagal dovanojimo sutartį). Tuo tarpu ieškovams sumažėjo nuosavybės teise priklausančių gyvenamojo namo dalių. Atitinkamai namų valdoje esančių statinių dalims, priklausančioms bendraturčiams, atsakovė Įsakymu nustatė ieškovams 0,0671 ha žemės sklypo dalį, o trečiajam asmeniui – 0,1027 ha žemės sklypo dalį, taigi, ieškovams nustatyta mažesnė žemės sklypo dalis (0,0671 ha), negu yra faktiškai valdoma.
10. Trečiasis asmuo D. A. B. pripažįsta, kad ieškovai naudojasi 0,0760 ha žemės sklypo dalimi ir ginčo tarp jų nėra, ji sutinka su šalių nustatyta žemės sklypo faktinio naudojimosi tvarka, jo ribomis ir dydžiu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
11. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino ieškovus įgyvendinusiais savo teisę įgyti 0,076 ha žemės sklypą nuosavybėn privatizavimo būdu ir įgijus turtinę teisę sudaryti Sutartį, įpareigojant atsakovę užbaigti privatizavimo procedūrą, pradėtą 1992 m. liepos 3 d., Sutartyje nustatytomis sąlygomis: paliekant žemės sklypo dydį 0,076 ha, tą pačią žemės sklypo kainą, laikant, kad už žemės sklypą yra sumokėta (remiantis 2022 m. birželio 15 d. UAB „Ramlina“ žemės sklypo planu teisminiam nagrinėjimui, žemės sklypo A dalimi); pripažino, kad ieškovams žemės sklypas priklauso nuosavybės teise lygiomis dalimis; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
12. Teismas nustatė, kad:
12.1. ieškovai gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovas gyvenamąją vietą minėtu adresu deklaravo 1977 m. birželio 16 d., ieškovė – 1977 m. birželio 21 d.;
12.2. ieškovas 1992 m. balandžio 28 d. Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinei reformos tarnybai pateikė prašymą parduoti jam 0,076 ha žemės sklypą, kurį užima (užims) privačių namų valda (individualiai statybai skirtas sklypas);
12.3. 1992 m. liepos 3 d. tarp ieškovo ir Kauno rajono valdybos atstovės (skaičiuotojos) D. G. sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko 0,076 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad: (i) žemės sklypas parduodamas už 1197 rublius, kuriuos pirkėjas privalo sumokėti iki 1992 m. rugpjūčio 10 d.; (ii) pirkėjas įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 reikalavimų; bei (iii) Sutartis turi būti įregistruota per vieną mėnesį Kauno miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Iš 1992 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo pranešimo nustatyta, kad ieškovas už žemės sklypo pirkimą atsiskaitė investiciniais čekiais, kurių suma – 1197 rubliai;
12.4. 1998 m. balandžio 27 d. žemės sklypo adresas iš (duomenys neskelbtini) pakeistas į (duomenys neskelbtini);
12.5. Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškovas pripažintas neveiksniu, 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškovė paskirta jo globėja;
12.6. 2016 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 7VĮ-849-(14.7.2.) „Dėl Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ patvirtintas asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje sąrašas; pretendentai D. A. B., A. P. ir G. P. sąrašo XI eiliškumo grupėje įrašyti 1 eilės numeriu;
12.7. 2016 m. rugpjūčio 9 d. NŽT Kauno rajono skyriaus raštu ieškovė buvo informuota apie 2016 m. rugpjūčio 23 d. vyksiantį susirinkimą dėl jai projektuojamo namų valdos žemės sklypo vietos ir ribų ir buvo pakviesta jame dalyvauti;
12.8. 2016 m. rugpjūčio 23 d. NŽT Kauno rajono skyriaus Kauno apskrities Kauno rajono (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2016 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo žemės sklypų plano pretendentų susirinkimo protokole Nr. 1 pažymėta, kad ieškovė ir trečiasis asmuo dalyvavo šiame susirinkime; protokolo 7 punkte nurodyta, kad ieškovai ir trečiasis asmuo suderino projektuojamo namų valdos žemės sklypo Nr. 1212, esančio (duomenys neskelbtini), ribas ir 0,17 ha plotą, pretendentai pasirašė, jog sutinka su tokiu plotu;
12.9. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 7VĮ-1343-(14.7.2.) „Dėl Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo“ patvirtinti, be kita ko, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planai, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribos ir plotai, nustatyti žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdai, taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei žemės servitutai; šiuo įsakymu taip pat patvirtintas asmenų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas, iš kurio matyti, kad pretendentams D. A. B. ir A. P. bei G. P. suprojektuoto žemės sklypo plotas yra 0,17 ha;
12.10. 2017 m. rugpjūčio 24 d. sudaryta žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartis, kurioje nustatyta, kad NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas bei ieškovai ir trečiasis asmuo pasirašė sutartį, pagal kurią NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas įsipareigojo užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo darbai, skirti žemės sklypui suprojektuoti, parduoti ar nuomoti, taip pat perduoti neatlygintinai naudoti ar patikėjimo teise mokėtojui, būtų atlikti Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, nustatyta tvarka; nustatyta darbų kaina – 96,80 Eur;
12.11. 2017 m. spalio 31 d. bei 2018 m. balandžio 3 d. surašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai, iš kurių matyti, kad tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo dalyvavo nustatant žemės sklypo ribas, jas ženklinant, patvirtino nustatytas aplinkybes savo parašais;
12.12. UAB „GeoNT projektai“ 2019 m. rugsėjo 17 d. nustatė žemės sklypo kadastro duomenis, iš kurių matyti, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, yra 0,1698 ha; ieškovė 2019 m. rugsėjo 18 d. pasirašė suprojektuotame žemės sklypo plane;
12.13. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 7SK-2104-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „GeoNT projektai“ parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą, saugomą Nekilnojamojo turto registro posistemio „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve ir esančią neatskiriama šio sprendimo dalimi, be to, tuo pačiu sprendimu nuspręsta kreiptis į VĮ Registrų centrą, prašant įregistruoti šio sprendimo 1 punktu suformuotą žemės sklypą ir NŽT patikėjimo teisę į šį žemės sklypą;
12.14. iš 2020 m. sausio 22 d. VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad gyvenamasis namas bei kiti statiniai, esantys žemės sklype, įregistruoti trims bendraturčiams asmeninės nuosavybės teise: G. P. ir A. P. įregistruota 395/1000 dalys pastato bei 1/2 dalis kiemo statinių, D. A. B. įregistruota 605/1000 dalys pastato, ūkinis pastatas ir 1/2 dalis kiemo statinių. Gyvenamasis namas ir kiti statiniai yra žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame Lietuvos Respublikai (įregistravimo pagrindas: 2019 m. lapkričio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos Teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 7SK-2104-(14.7.110.);
12.15. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2020 m. sausio 23 d. vedėjo įsakymu Nr. 7VĮ-47-(14.7.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ nustatytos 0,1698 ha žemės sklypo dalys bendraturčiams: D. A. B. – 0,1027 ha, A. P., G. P. – 0,0671 ha. Apie Įsakymą ieškovai informuoti 2020 m. sausio 24 d. raštu bei 2020 m. sausio 24 d. raštu, kuriuo patikslintas ieškovui tenkantis žemės sklypo plotas, už kurį apmokestinama ieškovų valdoma žemės sklypo dalis;
12.16. 2020 m. vasario 12 d. ieškovė kreipėsi į Kauno regioninį valstybės archyvą bei Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūniją, prašydama išduoti duomenis apie Sutarties įregistravimą Žemėtvarkos skyriuje. 2020 m. vasario 26 d. raštu Kauno regioninis valstybės archyvas informavo ieškovę, jog Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos ir viršaičio 1992 metų notarinių veiksmų registracijos žurnale žinių apie Sutarties patvirtinimą nėra. Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2020 m. vasario 13 d. raštu informavo ieškovę, jog tokio dokumento pateikti negali, nes tai nėra seniūnijos kompetencija;
12.17. ieškovai 2020 m. vasario 21 d. skundu kreipėsi į NŽT, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 7SK-2104-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ bei Įsakymą, tačiau NŽT 2020 m. kovo 20 d. raštu ieškovų skundas buvo atmestas.
13. Teismas, pasisakydamas dėl pripažinimo ieškovus įgyvendinusiais savo teisę įgyti 0,076 ha žemės sklypą, rėmėsi žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo (privatizavimo) tvarką nustačiusiu tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ ir juo patvirtintomis Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Teismas taip pat nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalį, pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). 1964 m. Civilinio kodekso 253–254 straipsniuose buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto sandoris laikomas sudarytu nuo šalių suderintos valios pareiškimo momento, o valios pareiškimas fiksuojamas sandorį sudarant notarine forma.
14. Teismas, nustatęs kad ieškovas atsiskaitė už 0,076 ha žemės sklypą Sutartyje nurodyta tvarka, padarė išvadą, kad ieškovas visiškai įvykdė Sutarties 2 punkto reikalavimus – atliko visus veiksmus, reikalingus Žemės sklypui išsipirkti. Tačiau valstybės institucijos įgaliotas asmuo be pagrindo neorganizavo Sutarties įregistravimo Žemėtvarkos skyriuje galimai dėl per didelio darbo krūvio, vykstant nuolatiniams privatizacijos procesams.
15. Teismas konstatavo, jog Kauno rajono valdyba neužbaigė Žemės sklypo privatizavimo procedūros, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“, todėl šiai procedūrai užbaigti, remiantis teisingumo ir sąžiningumo principu, atnaujintinas senaties terminas, pripažįstant, kad ieškovai žemės sklypą įgijo nuosavybėn lygiomis dalimis.
16. Teismas nurodė, jog sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teisinę praktiką. Santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas, tačiau nagrinėjamu atveju ginčo tarp sutuoktinių nėra, ieškovė paskirta savo sutuoktinio globėja, todėl teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, nusprendė, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą A. P. ir G. P. priklauso lygiomis dalimis, nes Žemės sklypas įgytas sutuoktiniams gyvenant santuokoje.
17. Teismas, pasisakydamas dėl Įsakymo panaikinimo, pažymėjo, kad byloje nėra ginčo ir trečiasis asmuo pripažįsta, jog faktiškai nuo senų laikų ieškovai naudojasi 0,076 ha žemės sklypo dalimi. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo D. A. B. bylos nagrinėjimo metu pripažino ir nurodė, jog sutinka atiduoti dalį jai nustatytos žemės sklypo dalies pagal tai, kokiomis žemės sklypo dalimis šalys faktiškai naudojasi, todėl, teismo vertinimu, šios aplinkybės neužkerta kelio ieškovams, susitarus su trečiuoju asmeniu, užbaigus žemės sklypo pirkimo–pardavimo procedūras, inicijuoti ieškovams ir trečiajam asmeniui priklausiančio ginčo žemės sklypo performavimo procedūras notariniu būdu. Todėl teismas konstatavo, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Be kita ko, ieškovai ir D. A. B. pasirašė 2017 m. rugpjūčio 24 d. žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartį, o 2019 m. lapkričio 27 d. – ir sprendimą Nr. 7SK-2104 (14.7.110) „Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, tokiu būdu sutikdami su jiems priskirtomis dalimis.
18. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. liepos 11 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė: pripažinti ieškovus įgyvendinusiais savo teisę įgyti 0,076 ha žemės sklypą nuosavybėn privatizavimo būdu ir įgijusius turtinę teisę sudaryti Sutartį, įpareigojant atsakovę užbaigti privatizavimo procedūrą, pradėtą 1992 m. liepos 3 d., Sutartyje nustatytomis sąlygomis: paliekant žemės sklypo dydį 0,076 ha, tą pačią žemės sklypo kainą, laikant, kad už žemės sklypą yra sumokėta (remiantis 2022 m. birželio 15 d. uždarosios akcinės bendrovės „Ramlina“ žemės sklypo planu teisminiam nagrinėjimui, žemės sklypo A dalimi); pripažinti, kad ieškovams nuosavybės teisės į žemės sklypą priklauso lygiomis dalimis, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmetė; panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimo dalis, kuriomis paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir jas paskirstė iš naujo; kitą Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
19. Kolegija pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi jau buvo panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavęs bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes byla buvo išnagrinėta esant netinkamai suformuluotam ieškinio reikalavimui. Nors ieškovai ir pateikė patikslintą ieškinį, tačiau jų reikalavimas nėra pakankamai tikslus ir aiškus. Esant tokiai procesinei situacijai, kai ieškovai aiškiai išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), o privatizavimo procedūros užbaigimo sudarant Sutartį teisėtumo klausimas įeina į šalių ginčo apimtį, teisėjų kolegija vertino, kad nors ieškovai ir netiksliai suformulavo savo pirmąjį reikalavimą dėl jų pripažinimo įgyvendinusiais teisę įgyti žemės sklypą nuosavybėn privatizavimo būdu ir įgijusiais turtinę teisę sudaryti Sutartį, įpareigojant atsakovę 1992 m. liepos 3 d. sutartyje nustatytomis sąlygomis užbaigti privatizavimo procedūrą, bylą būtų neekonomiška ir netikslinga dar kartą grąžinti pirmosios instancijos teismui tam, kad reikalavimas būtų patikslintas ir ginčas nagrinėjamoje byloje išspręstas.
20. Kolegija, vadovaudamasi Taisyklėmis, nusprendė, kad, pagal Taisykles, supažindinus pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo–pardavimo sutarties projektu, reikalingas leidimas įsigyti žemės sklypą privačios nuosavybės teise, kuris tvirtinamas miesto (rajono) valdybos potvarkiu ir kuriame nurodomi žemės pardavimui reikšmingi duomenys. Perkamo žemės sklypo kainą ieškovas turėjo sumokėti po rajono valdybos potvarkio, leidžiančio jam pirkti žemės sklypą, priėmimo. Iš byloje esančių įrodymų teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas 1992 m. liepos 3 d. sumokėjo už žemės išpirkimą 300 rublių (mokestis už dokumentų rengimą ir įforminimą), o 1992 m. rugpjūčio 3 d. už perkamą žemę 1197 rublius sumokėjo investiciniais čekiais, tačiau teismui nepateiktas rajono valdybos potvarkis, leidžiantis ieškovui pirkti žemės sklypą. Todėl kolegija padarė išvadą, kad, esant tik ieškovo išreikštai valiai pirkti savo naudojamą žemės sklypą, sumokant už jį nustatyto dydžio kainą, tai nėra pakankama sandorio sudarymo faktui konstatuoti.
21. Kolegija pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu valstybinės žemės pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentavusios teisės normos nenustatė, kad nuosavybės teisės į perkamą valstybinę žemę įgijimas būtų išimtinai siejamas vien su mokėjimu už šią žemę. Mokėjimas už perkamą valstybinę žemę buvo tik viena iš būtinųjų sąlygų nuosavybės teisei įgyti. Nuosavybės teisei į perkamą valstybinę žemę įgyti buvo būtina juridinių faktų visuma, iš jų ir subjektinės teisės pirkti valstybinę žemę turėjimas, rajono valdybos, apskrities valdytojo sprendimas leisti parduoti arba kitaip perleisti žemės sklypą, atitinkamų institucijų priimti administraciniai aktai dėl privatizuojamo valstybinės žemės sklypo dydžio ir ribų. Nagrinėjamu atveju rajono valdybos potvarkio nebuvimas leido teisėjų kolegijai spręsti nesant išreikštos kitos sandorio šalies valios dėl Sutarties sudarymo. Atsižvelgdama į tai, jog Sutartis tarp ieškovo ir valstybės nebuvo sudaryta, kolegija padarė išvadą, jog valstybinės žemės pirkimo procedūra nebuvo užbaigta, o ieškovui, sumokėjusiam nurodytą mokestį už žemę, nuosavybės teisė į valstybinės žemės sklypą neperėjo. Kolegija turinčiomis šiuo aspektu teismo precedento galią nagrinėjamoje byloje nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2007 ir 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014.
22. Kolegija nurodė, kad per laikotarpį nuo 1992 m. iki dabar pasikeitė faktinė situacija, t. y. pasikeitė bendraturčiams tenkančios nekilnojamojo turto dalys ir atitinkamai, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, objektas, kurį siekiama išpirkti privačion nuosavybėn, t. y. pasikeitė ieškovams tenkanti žemės sklypo dalis, todėl, pasikeitus objektui, nebėra tinkami valstybinės žemės pirkimo–pardavimo procedūros metu derinti ginčo žemės sklypo dokumentai ir nėra pagrindo tenkinti šioje byloje pareikštą ieškinį bei įpareigoti atsakovę užbaigti 0,076 ha ploto žemės sklypo pirkimo–pardavimo procedūrą, sudarant Sutartį. Kolegija pažymėjo, jog, nepaisant jos padarytos išvados, ieškovai neprarado teisės pirkti naudojamą žemės sklypą pagal šiuo metu esančias sąlygas.
23. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė ir nustatė, kad ieškovams nuosavybės teisės į žemės sklypą priklauso lygiomis dalimis. Nurodė, kad šis ieškovų reikalavimas yra perteklinis, nes byloje nėra ginčo, jog turtas, priklausantis sutuoktiniams bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise, jiems priklauso lygiomis dalimis tiek pagal galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso straipsnio 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiek pagal šiuo metu galiojančias CK nuostatas.
24. Kolegija pažymėjo, kad skundžiamas Įsakymas yra administracinis aktas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis nustato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, kolegija konstatavo, kad atsakovė teisingai įvertino surinktus Nekilnojamojo turto registro duomenis apie žemės sklype įregistruotus pastatus ir teisingai nustatė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 395/1000 dalys gyvenamojo namo, o trečiajam asmeniui D. A. B. – 605/1000 dalys gyvenamojo namo, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias kitos paskirties žemės sklypo dalių nustatymą, t. y. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Pardavimo ir nuomos taisyklės) 3, 7 punktus, todėl pagrįstai nustatė žemės sklypo dalis bendraturčiams: ieškovams – 0,0671 ha ploto, o D. A. B. – 0,1027 ha, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Įsakymą, atitinkantį viešojo administravimo subjekto priimamo sprendimo turinio ir formos reikalavimus. Kolegija pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog 1992 m. pradėtame privatizavimo procese buvo numatyta ieškovams parduoti 0,076 ha ploto žemės sklypą, nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo Įsakymą panaikinti, nes Įsakymas priimtas pagal jo priėmimo metu egzistavusią faktinę situaciją ir teisinį reglamentavimą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
25. Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 11 d. sprendimą; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimo dalį, kuria paliktas galioti Įsakymas, ir priimti naują sprendimą – Įsakymą panaikinti; kitą Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovų reikalavimo panaikinti Įsakymą, nevertino faktinių bylos aplinkybių, jog pagal Sutartį ieškovai sumokėjo valstybei lėšas, pradėdami žemės sklypo privatizavimo procedūrą, kuri nebuvo užbaigta dėl atsakovės kaltės, aplaidumo. Apeliacinės instancijos teismas nevertino, jog trečiasis asmuo sutinka, kad ieškovams nuosavybės teise atitektų 0,076 ha žemės sklypo dalis, o likusi žemės sklypo dalis (0,0938 ha) – Lietuvos Respublikai (D. A. B. turint teisę šią žemės sklypo dalį išsipirkti). Apeliacinės instancijos teismas nevertino, jog Įsakymu nustatyta ieškovams tenkanti žemės sklypo dalis yra gerokai mažesnė, nei ieškovų faktiškai naudojama žemės sklypo dalis, už kurią ieškovai moka mokesčius. 1977 m. spalio 21 d. įsigiję 1/2 dalį pastatų žemės sklype ieškovai iki dabar naudojasi 0,076 ha žemės sklypo dalimi pagal ieškovų ir trečiojo asmens sudarytą susitarimą.
25.2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, priimtu procesiniu sprendimu pažeidė ieškovų konstitucinę teisę į nuosavybės apsaugą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Sutartis nebuvo sudaryta, ieškovai neturi galimybės ginti pažeistų teisių savo pasirinktu būdu, tačiau neprarado teisės naudojamą žemės sklypą pirkti šiuo metu galiojančiomis sąlygomis. Tokia apeliacinio teismo išvada prieštarauja CK 1.7 straipsniui.
25.3. CK 6.228 straipsnyje nustatyta, kad sutarties sudarymo metu turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, yra ekonomiškai silpna ir neinformuota, nepatyrusi, neturi derybų patirties. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad sudarant Sutartį pasireiškė šalių nelygybė. Kauno rajono valdybos Žemėtvarkos skyrius, kuris rengė žemės sklypo privatizavimo bylą ir buvo atsakingas už jo pardavimą, pirkėjui nesuteikė informacijos, todėl ieškovams nebuvo žinoma apie žemės sklypo privatizavimo procedūras.
25.4. Apeliacinės instancijos teismas nevertino faktinių aplinkybių, kad vertinant pagal Taisyklėse nustatytą reguliavimą žemės sklypo privatizavimo procedūros nebuvo užbaigtos dėl atsakovės kaltės. Kauno rajono Žemėtvarkos skyrius nesivadovavo Taisyklėmis, pagal kurias valstybės institucija pirkėjui privalėjo pateikti pranešimą apie žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką, tačiau to nepadarė.
26. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo ieškovų kasacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis, esanti bendrąja nuosavybe, nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Įsakymu statinių bendraturčiams ieškovams ir trečiajam asmeniui atitinkamai tenkančios 0,0671 ha ploto ir 0,1027 ha ploto žemės sklypo dalys yra nustatytos teisingai, atsižvelgiant į bendraturčiams tenkančią statinių dalį. Todėl nėra teisinio pagrindo Įsakymą panaikinti.
26.2. Įsakymas yra administracinis aktas, šiuo atveju nėra ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų šį administracinį aktą panaikinti, jis neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Priešingai, jis atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir Pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad jei būtų tenkintas ieškovų reikalavimas ir Įsakymas būtų panaikintas, kaip tik ir būtų pažeistos Taisyklių 7 punkto nuostatos.
26.3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Sutartis nebuvo sudaryta, tačiau ieškovai neprarado teisės pirkti naudojamą žemės sklypą pagal šiuo metu esančias sąlygas. Šio žemės sklypo pirkimo–pardavimo dokumentai turi būti rengiami pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus. Šiuo metu žemės sklypų pirkimo–pardavimo teisinius santykius detaliai reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir Pardavimo ir nuomos taisyklės. Šio nutarimo 2.6 punkte nustatyta, kad asmeniui, įgijusiam nuosavybės teisę į statinį ar įrenginį, esantį valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta, sudarant tokią sutartį įskaitomos už žemės sklypą sumokėtos įmokos, jeigu kartu su nuosavybės teise į statinį ar įrenginį jų perleidėjas perleido ir teisę įskaityti už žemės sklypą sumokėtas įmokas. Jeigu nuosavybės teisė į statinį ar įrenginį, esantį valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta, įgyta iki 2010 m. vasario 1 d., sudarant tokią sutartį už žemės sklypą sumokėtos įmokos įskaitomos tuo atveju, jeigu teisę įskaityti sumokėtą sumą žemės sklypo pirkėjui notaro patvirtintu sutikimu perleidžia asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka sumokėjęs už valstybinės žemės sklypą, ar šio asmens įpėdinis, paveldėjęs sumokėtas įmokas, arba žemės sklypo pirkėjui statinį ar įrenginį perleidęs kitas asmuo, kuriam buvo duotas toks sutikimas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl asmens, kuriam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso valstybinėje žemėje esantis gyvenamasis namas, kitos paskirties statiniai ar įrenginiai, teisės pirkti šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti suformuoto atskiro žemės sklypo dalį
27. Pagal Žemės įstatymo, priimto 1994 m. balandžio 26 d. ir įsigaliojusio 1994 m. liepos 1 d., 26 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, perkant žemę bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendraturčių dalys nustatomos jų tarpusavio susitarimu. Šis reguliavimas galiojo iki 2004 m. vasario 20 d., kadangi 2004 m. vasario 21 d. įsigaliojo 2004 m. sausio 27 d. priimtas naujos redakcijos Žemės įstatymas, kuriame šis reguliavimas nebebuvo nustatytas, o 10 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.
28. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260,,Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 8 punkte, kuriame buvo reglamentuojamas, be kita ko, valstybei nuosavybės teise priklausančio namų valdos žemės sklypo pardavimas keliems asmenims (bendraturčiams), kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ant tokio žemės sklypo esantis individualus gyvenamasis namas, buvo nustatyta, kad kiekvieno savininko žemės sklypo bendrosios nuosavybės dalis nustatoma remiantis rašytiniu namo bendraturčių susitarimu, o namo bendraturčiams nesusitarus, parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalių dydis nustatomas apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią namo dalį. Šis reguliavimas galiojo iki 2004 m. lapkričio 17 d., kadangi 2004 m. lapkričio 18 d. įsigaliojo 2004 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1442, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260, išdėstant jį nauja redakcija, ir patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, kurių 7 punkte buvo nustatyta, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis, esanti bendrąja nuosavybe, nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.
29. Taigi, pagal nuo 1994 m. liepos 1 d. iki 2004 m. lapkričio 17 d. galiojusį teisinį reguliavimą, pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyjamo valstybinės žemės sklypo dalys buvo nustatomos bendraturčių susitarimu. Tik jiems nesusitarus, perkamas bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybinės žemės sklypo dalis nustatydavo apskrities viršininkas sprendimu, atsižvelgdamas į kiekvienam bendraturčiui priklausančią ant tokio sklypo esančio namo dalį.
30. Byloje nustatyta, kad 1992 m. liepos 3 d. ieškovas ir Kauno rajono valdybos atstovė pasirašė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, jog pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko 0,076 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kad žemės sklypas parduodamas už 1197 rublius, kuriuos pirkėjas privalo sumokėti iki 1992 m. rugpjūčio 10 d.; ieškovas 1992 m. liepos 3 d. sumokėjo už žemės išpirkimą 300 rublių (mokestis už dokumentų rengimą ir įforminimą), o 1992 m. rugpjūčio 3 d. už perkamą žemę 1197 rublius sumokėjo investiciniais čekiais; 1998 m. balandžio 27 d. žemės sklypo adresas iš (duomenys neskelbtini) pakeistas į (duomenys neskelbtini).
31. Byloje nustatyta ir tai, kad sutartis dėl dalies (0,076 ha) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo ir valstybės nebuvo sudaryta, kadangi valstybinės žemės pirkimo procedūra nebuvo užbaigta.
32. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad, esant tik ieškovo išreikštai valiai pirkti jo naudojamą žemės sklypą, sumokant už jį nustatyto dydžio kainą, nėra pakankama konstatuoti sandorio sudarymo faktą, kadangi nesant rajono valdybos potvarkio, leidžiančio ieškovui pirkti žemės sklypą, nebuvo išreikšta kitos sandorio šalies valia dėl Sutarties sudarymo.
33. Ieškovai kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino faktinių aplinkybių, kad, vertinant pagal Taisyklėse nustatytą reguliavimą, žemės sklypo privatizavimo procedūros nebuvo užbaigtos dėl atsakovės kaltės. Kauno rajono valdybos Žemėtvarkos skyrius, kuris rengė žemės sklypo privatizavimo bylą ir buvo atsakingas už jo pardavimą, pirkėjui nesuteikė informacijos, todėl ieškovams nebuvo žinoma apie žemės sklypo privatizavimo procedūras. Be to, Kauno rajono Žemėtvarkos skyrius nesivadovavo Taisyklėmis, pagal kurias valstybės institucija pirkėjui privalėjo pateikti pranešimą apie žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką, tačiau to nepadarė.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, dėl kokių priežasčių valstybinės žemės (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies (0,076 ha) pirkimo procedūra nebuvo užbaigta. Nors bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad valstybės institucijos įgaliotas asmuo be pagrindo neorganizavo Sutarties įregistravimo Žemėtvarkos skyriuje galimai dėl per didelio darbo krūvio, vykstant nuolatiniams privatizacijos procesams, byloje tokia aplinkybė nenustatyta.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje objektyviai neįmanoma nustatyti priežasčių, dėl kurių valstybinės žemės (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies (0,076 ha) pirkimo procedūra nebuvo užbaigta, kadangi išlikusių dokumentų, susijusių su šios sutarties sudarymu, kuriuos teismai vertino nagrinėjamoje byloje, žemės sklypo pirkimo procedūros neužbaigimo priežastims nustatyti nepakanka, o nuo 1992 m. liepos 3 d., kai ieškovas ir Kauno rajono valdybos atstovė pasirašė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą, praėjo daugiau nei 30 metų. Be to, ieškovas Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pripažintas neveiksniu.
36. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ginčui nagrinėjamoje byloje išspręsti nebūtina nustatyti priežastis, dėl kurių valstybinės žemės (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies (0,076 ha) pirkimo procedūra nebuvo užbaigta, kadangi ieškovai patikslintu ieškiniu neprašė pripažinti, kad jie pagal 1992 m. liepos 3 d. žemės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos ir G. P., įsigijo nuosavybės teise 0,076 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); pagrindinis ieškovų reikalavimas, kurį jie pareiškė 2022 m. birželio 23 d. patikslintu ieškiniu, buvo pripažinti, kad jie įgijo teisę sudaryti 0,076 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį ir yra sumokėję valstybei šio sklypo kainą.
37. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje patikslintu ieškiniu pareikštą pagrindinį reikalavimą dėl teisės sudaryti valstybinės žemės pirkimo sutartį nurodytomis sąlygomis pripažinimo, bet ne dėl sutarties, pagal kurią valstybinės žemės pirkimo procedūra nebuvo užbaigta, pripažinimo galiojančia, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2007 ir 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014 kaip turinčiomis teismo precedento galią nagrinėjamoje byloje.
38. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovas turi teisę ir pareigą ieškinio dalyką suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, suformuluoja ieškinio dalyką (reikalavimą) ir nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, nes ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas pripažinti, kad ieškovai įgyvendino savo teisę įgyti 0,076 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybėn privatizavimo būdu, apskritai negali būti vertinamas kaip savarankiškas reikalavimas. Aplinkybės, kad ieškovai įgyvendino savo teisę įgyti 0,076 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybėn privatizavimo būdu, nustatymas gali būti tik pagrindas tenkinti ieškovų reikalavimą pripažinti, kad jie įgijo teisę sudaryti 0,076 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį ir yra sumokėję valstybei šio sklypo kainą.
40. Kaip minėta šios nutarties 30 punkte, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1992 m. liepos 3 d. ieškovas ir Kauno rajono valdybos atstovė pasirašė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, kad pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko 0,076 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kad žemės sklypas parduodamas už 1197 rublius, kuriuos pirkėjas privalo sumokėti iki 1992 m. rugpjūčio 10 d., kad ieškovas 1992 m. liepos 3 d. sumokėjo už žemės išpirkimą 300 rublių (mokestis už dokumentų rengimą ir įforminimą), o 1992 m. rugpjūčio 3 d. už perkamą žemę 1197 rublius sumokėjo investiciniais čekiais. Teismai nenustatė, kad ieškovas būtų neatlikęs kokių nors su žemės pirkimo sutarties sudarymu susijusių veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti pagal Taisyklėse nustatytą reguliavimą, dėl kurių žemės pirkimo procedūra nebuvo užbaigta. Todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovas įgyvendino teisę įgyti 0,076 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybėn privatizavimo būdu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini), esančio pagal kadastrinius matavimus suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo plotas yra 0,1698 ha, o 0,076 ha yra ieškovų, kaip gyvenamojo namo bendraturčių, kurie yra sutuoktiniai, naudojama šio sklypo dalis, pripažintina ieškovų teisė bendrosios nuosavybės teise (nuosavybės teisinių santykių su trečiuoju asmeniu D. A. B. atžvilgiu – bendrosios dalinės nuosavybės teise, o tarpusavio, t. y. kaip sutuoktinių, nuosavybės teisinių santykių atžvilgiu – bendrosios jungtinės nuosavybės teise) įgyti (duomenys neskelbtini), esančio 0,1698 ha žemės sklypo dalį, kurią sudaro 0,076 ha. Pažymėtina, kad ieškovų reikalavimas pripažinti teisę pirkti 0,1698 ha žemės sklypo dalį, kurią sudaro 0,076 ha, tenkintinas nesiejant jo su 2022 m. birželio 15 d. UAB „Ramlina“ žemės sklypo planu teisminiam nagrinėjimui (žemės sklypo A dalimi), kadangi nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas bendraturčių ginčas dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos. Kadangi byloje nustatyta, kad ieškovas 1992 m. sumokėjo valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projekte nurodytą kainą už perkamą valstybinę žemę, pripažintina, kad ieškovai yra sumokėję (duomenys neskelbtini), esančio 0,1698 ha žemės sklypo dalies, kurią sudaro 0,076 ha, kainą.
41. Ieškovai kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovų reikalavimo panaikinti Įsakymą, nevertino, jog trečiasis asmuo sutinka, kad ieškovams nuosavybės teise atitektų 0,076 ha žemės sklypo dalis. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.
42. Kaip minėta šios nutarties 29 punkte, pagal nuo 1994 m. liepos 1 d. iki 2004 m. lapkričio 17 d. galiojusį teisinį reguliavimą, pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyjamo valstybinės žemės sklypo dalys buvo nustatomos bendraturčių susitarimu. Tik jiems nesusitarus, perkamas bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybinės žemės sklypo dalis nustatydavo apskrities viršininkas sprendimu, atsižvelgdamas į kiekvienam bendraturčiui priklausančią ant tokio sklypo esančio namo dalį.
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek minėtas nuo 1994 m. liepos 1 d. iki 2004 m. lapkričio 17 d. galiojęs teisinis reguliavimas, tiek ir 2004 m. lapkričio 18 d. įsigaliojęs, taip pat ir šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, pagal kurį kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis, esanti bendrąja nuosavybe, nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys, nustatytas siekiant užtikrinti gyvenamųjų namų ar kitų statinių arba įrenginių bendraturčių teisę naudoti šiuos statinius arba įrenginius pagal paskirtį. Todėl bendraturčių vertinimas, ar bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyjama valstybinės žemės sklypo dalis yra pakankama statinių arba įrenginių naudojimui pagal paskirtį užtikrinti, yra reikšmingas. Be to, nagrinėjamoje byloje reikšminga aplinkybė, kad ieškovai 1992 m. pageidavo pirkti tik 0,076 ha dydžio 0,1698 ha žemės sklypo dalį, kuria naudojosi, nors jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė 1/2 gyvenamojo namo; iš bylą nagrinėjusiems teismams ieškovų ir trečiojo asmens pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad trečiasis asmuo sutinka su ieškinio reikalavimais, ginčo dėl naudojamo žemės sklypo dalių nėra, ieškovai ir trečiasis asmuo yra susitarę dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kuri išliko ir po to, kai trečiajam asmeniui padidėjo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalis dėl pastatytos verandos.
44. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė nurodo, kad Įsakymu statinių bendraturčiams tenkančios ieškovams – 0,0671 ha ploto ir trečiajam asmeniui – 0,1027 ha ploto žemės sklypo dalys yra nustatytos teisingai, atsižvelgiant į bendraturčiams tenkančią statinių dalį. Todėl nėra teisinio pagrindo Įsakymą panaikinti. Nėra ir ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų panaikinti Įsakymą kaip administracinį aktą. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į kasacinį skundą argumentais, kad Įsakymu statinių bendraturčiams tenkančios žemės sklypo dalys yra nustatytos atsižvelgiant į bendraturčiams tenkančią statinių dalį, kad nėra ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų panaikinti Įsakymą kaip administracinį aktą, tačiau nesutinka, kad nėra pagrindo panaikinti Įsakymą.
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai prašo panaikinti Įsakymą ne dėl to, kad jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis). Ieškovai neginčija, kad Įsakymu statinių bendraturčiams tenkančios žemės sklypo dalys yra nustatytos pagal galiojantį teisinį reguliavimą atsižvelgiant į bendraturčiams tenkančią statinių dalį. Prašymas panaikinti Įsakymą yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo pripažinti, kad ieškovai įgijo teisę sudaryti 0,076 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį ir yra sumokėję valstybei šio sklypo kainą. Patenkinus pagrindinio reikalavimo dalį – pripažinus ieškovų teisę bendrosios nuosavybės teise įgyti (duomenys neskelbtini), esančio 0,1698 ha žemės sklypo dalį, kurią sudaro 0,076 ha, bei pripažinus, kad ieškovai yra sumokėję šios žemės sklypo dalies kainą, Įsakymas naikintinas kaip prieštaraujantis šiai nustatytai ieškovų teisei, įgytai iki Įsakymo priėmimo (reikalavimas panaikinti Įsakymą yra išvestinis iš patenkinto pagrindinio reikalavimo dalies).
46. Patenkinus pagrindinio reikalavimo dalį ir pripažinus ieškovų teisę bendrosios nuosavybės teise įgyti (duomenys neskelbtini), esančio 0,1698 ha žemės sklypo dalį, kurią sudaro 0,076 ha, ir pripažinus, kad ieškovai yra sumokėję šios žemės sklypo dalies kainą, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą pripažinti, kad ieškovams priklauso nuosavybės teisės lygiomis dalimis į žemės sklypą, motyvuojant tuo, jog žemės sklypas įgytas sutuoktinių, gyvenant santuokoje. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovai kaip sutuoktiniai turi teisę pirkti dalį 0,1698 ha žemės sklypo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
48. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
49. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. vasario 20 d. ir 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimus Nr. (8.2)TP-20-T-649-2380 ir (8.2)TP-20-T3226-10445 (su vėlesniais pakeitimais) G. P., atstovaujamam globėjos A. P., ir A. P. suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant juos nuo bylinėjimosi išlaidų.
50. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kokios bylinėjimosi išlaidos byloje buvo būtinos ir pagrįstos. Kadangi, patenkinus didžiąją dalį ieškovų kasacinio skundo reikalavimų, pakeistuoju pirmosios instancijos teismo sprendimu tenkinama didžioji dalis patikslinto ieškinio reikalavimų, atsižvelgdama į patenkintų ir atmestų patikslinto ieškinio pagrindinių ir išvestinių reikalavimų skaičių ir apimtį, teisėjų kolegija nusprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovės proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, yra 80 procentų.
51. Byloje už antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme apskaičiuota išlaidų suma 395,82 Eur (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. sausio 27 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33 MR) PT-782). Apeliacinės instancijos teismui bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, byloje už antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme apskaičiuota išlaidų suma 380 Eur (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. sausio 16 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-00812).
52. Byloje už antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme apskaičiuota išlaidų suma 210 Eur (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. birželio 20 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-10958).
53. Atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporciją (nutarties 50 punktas), už antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme iš atsakovės priteistina 620,66 Eur ((395,82 Eur + 380 Eur) x 0,8) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; už antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš atsakovės priteistina 168 Eur (210 Eur x 0,8) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
54. Pirmosios instancijos teisme susidarė 20,78 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Dalis šių išlaidų – 16,62 Eur (20,78 Eur x 0,8), priteistinos iš atsakovės valstybės naudai.
55. Kasaciniame teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 240 Eur (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. sausio 30 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-01120). Atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporciją (nutarties 50 punktas), už antrinę teisinę pagalbą kasaciniame teisme iš atsakovės priteistina 192 Eur (240 Eur x 0,8) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
56. Kasaciniame teisme su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos sudaro 11,86 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Dalis šių išlaidų – 9,49 Eur (11,86 Eur x 0,8), priteistinos iš atsakovės valstybės naudai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 11 d. sprendimą panaikinti.
Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pripažinti, kad G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini), globojamas A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrosios nuosavybės teise įgyti (duomenys neskelbtini), esančio 0,1698 ha žemės sklypo dalį, kurią sudaro 0,076 ha, ir yra sumokėję šios žemės sklypo dalies kainą.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. 7VĮ-47-(14.7.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“.
Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 188704927) 620,66 Eur (šešių šimtų dvidešimties Eur 66 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą valstybei. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 188704927) 16,62 Eur (šešiolikos Eur 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą valstybei. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Kitą ieškinio dalį atmesti.“
Priteisti Valstybei iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 188704927) 360 (trijų šimtų šešiasdešimties) Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 188704927) 9,49 Eur (devynis Eur 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą valstybei. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas
