Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ginčo kvalifikavimą kaip turtinio ar neturtinio ir ieškinio sumos nustatymą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-27-378/2024

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00839-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.1; 3.1.14.8.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžej Maciejevski ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autostelė“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autostelė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus skalsa“ dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Registrų centras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ginčo kvalifikavimą kaip turtinio ar neturtinio ir ieškinio sumos nustatymą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė prašė teismo pripažinti pasibaigusia sutartinę hipoteką, įregistruotą ieškovei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui ir kitoms turtinėms teisėms, ir ją išregistruoti iš Sutarčių ir teisių suvaržymų registro.

3. Ieškovė nurodė, kad su atsakove sudarė paskolos sutartį ir skolinių įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti įkeitė nuosavybės teise priklausantį turtą ir turtines teises. Paskolos sutartimi šalys susitarė dėl palūkanų indeksavimo pagal Statistikos departamento skelbiamą vartotojų kainų indeksą. Ieškovė yra sugrąžinusi paskolą, sumokėjusi palūkanas ir paskolos sutarties nustatyta tvarka apskaičiuotas indeksuotas palūkanas. Ieškovė Sutarčių ir teisių suvaržymų registre el. būdu pateikė prašymą išregistruoti sutartinę hipoteką, tačiau atsakovė pateikto prašymo nepasirašė ir hipotekos pabaigos nepatvirtino. Nepagrįstas atsakovės atsisakymas išregistruoti hipoteką sukelia ieškovei nuostolių, nes nekilnojamojo turto objektai, kuriems panaikinta hipoteka, turi būti naudojami įmonės veikloje.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl to, ar ieškovė yra įvykdžiusi 500 000 Eur prievolę, kuri užtikrinta 2019 m. spalio 28 d. sutartinės hipotekos sandoriu. Minėtu hipotekos sandoriu buvo įkeistas nekilnojamasis turtas ir turtinės teisės, kurių bendra vertė yra 868 001 Eur. Teismas vertino, kad hipotekos sandoriu ieškovė prisiėmė tam tikras su prievoliniais teisiniais santykiais susijusias teises ir pareigas, todėl ieškovės reikalavimas laikytinas turtiniu ir, atsižvelgiant į hipoteka užtikrinto turto vertę, neteismingas apylinkės teismui, todėl jį atsisakė priimti.

5. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą, 2023 m. liepos 5 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą.

6. Apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįstu ieškovės argumentą, kad pareikštas ieškinio reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, todėl turėtų būti nagrinėjamas apylinkės teisme. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia ir jos išregistravimo iš Sutarčių ir teisių suvaržymų registro. Atsižvelgdamas į hipotekos sąvoką – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą – apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, tenkinus ieškovės ieškinį, t. y. pripažinus hipoteką pasibaigusia ir ją išregistravus, ieškovės nurodytam nekilnojamajam turtui ir kitoms turtinėms teisėms būtų išregistruoti apribojimai ir ieškovė galėtų jais laisvai disponuoti, taip pat būtų patvirtinta, kad ieškovė yra tinkamai įvykdžiusi savo skolinius įsipareigojimus, kurie buvo užtikrinti hipoteka. Priešingu atveju, t. y. atmetus ieškinio reikalavimus, atsakovė ir toliau turėtų teisę, ieškovei tinkamai neįvykdžius savo įsipareigojimų, patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objektų.

7. Teismas nurodė, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės tikrasis interesas, priešingai nei atskirajame skunde teigia ieškovė, yra tiesiogiai susijęs su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamojo turto ir kitų turtinių teisių objektus. Ieškovė iš esmės inicijuoja ginčą dėl daiktinių teisių, nes siekia jų pabaigos, o tokio ginčo išsprendimas sukurtų turtinio pobūdžio padarinius, nors konkretus turtas sprendimu ir nebūtų priteisiamas.

8. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad toks ieškovės reikalavimas dėl daiktinių teisių į hipoteka įkeistą ieškovei priklausantį turtą (pabaigos) laikytinas turtiniu reikalavimu ir jo suma nustatoma pagal turto rinkos vertę. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nevertino ieškovės argumentų dėl to, kokia apimtimi ieškovė galbūt yra arba nėra skolinga atsakovei, o dėl ieškinio sumos nusprendė pagal hipoteka įkeisto turto vertę.

9. Teismas nustatė, kad sutartine hipoteka buvo įkeistas nekilnojamasis turtas ir turtinės teisės, kurių bendra vertė yra 868 001 Eur. Todėl pripažino, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog toks ieškovės ieškinio reikalavimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 27 straipsnio 1 punktą yra teismingas ne apylinkės, bet apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui.

10. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad pagal teismų praktiką reikalavimas pripažinti hipoteką pasibaigusia yra neturtinio pobūdžio. Priešingai, teismas nurodė, kad teismų praktikoje reikalavimai dėl hipotekos daiktinių teisių pabaigos pripažintini turtiniais ir už juos mokamas žyminis mokestis pagal įkeisto turto rinkos vertę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-196/2018; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1003-823/2013; 2015 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-805-653/2015; 2017 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-973-565/2017), todėl atsižvelgė į šią teismų praktiką.

III. Kasacinio skundo argumentai

11. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį ir perduoti ieškovės ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismai nepagrįstai reikalavimą dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia pripažino turtiniu ir, atsižvelgdami į hipoteka užtikrinto turto vertę, laikė jį teismingu ne apylinkės, o apygardos teismui. Ieškinio reikalavimais neprašoma priteisti pinigų ar kito turto, o reiškiamas negatyvus reikalavimas dėl pripažinimo. Hipoteką pripažinus pasibaigusia, ieškovė tiesiogiai neįgytų jokių turtinių teisių. Neturtiniu reikalavimu yra laikomas toks reikalavimas, kuris nėra susijęs su tam tikros pinigų sumos ar tam tikros vertės turto priteisimu, o turtinis reikalavimas yra toks, kurio dalykas gali būti išreiškiamas pinigine verte. Reikalavimas dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia yra neturtinio pobūdžio, kadangi jį patenkinus tik konstatuojamas faktas, o ieškovė negauna turtinės naudos. Šioje byloje reiškiami reikalavimai dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia yra neturtinio pobūdžio, todėl laikytini negatyviais ieškinio reikalavimais dėl pripažinimo, o už jų nagrinėjimą turi būti mokamas žyminis mokestis kaip už neturtinio pobūdžio reikalavimo nagrinėjimą.

11.2. Ieškovė neprašo hipotekos sandorio pripažinti negaliojančiu, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi teismų praktika dėl hipotekos pripažinimo negaliojančia.

11.3. Kitų teismų praktika patvirtina, kad reikalavimai dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia yra neturtinio pobūdžio, todėl laikytini negatyviais ieškinio reikalavimais dėl pripažinimo, o už jų nagrinėjimą turi būti mokamas žyminis mokestis kaip už neturtinio pobūdžio reikalavimo nagrinėjimą (pvz., Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1617-436/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-973-565/2017).

11.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė inicijuoja ginčą dėl daiktinių teisių, o tokio ginčo išsprendimas sukurtų turtinio pobūdžio padarinius, ir dėl ieškinio sumos sprendė pagal hipoteka įkeisto turto vertę. Pareikštas ieškinys nėra dėl daiktinių teisių, nes ieškinio tenkinimo atveju nesiekiama jų įgyti. Nustatant žyminio mokesčio sumą, neturi būti taikomas CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas. Ieškinys pareikštas dėl sandorio, kuriuo buvo nustatytos daiktinės teisės (hipoteka), pripažinimo pasibaigusiu.

11.5. Jei byloje kiltų ginčas dėl ne visiškai įvykdytos prievolės, žyminis mokestis galėtų būti nustatytas nuo atsakovės ginčijamos sumos, bet ne nuo hipoteka įkeisto turto vertės. Ieškovė tokią poziciją grindžia kitų instancijų teismų praktika ir ja vadovaujasi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-51-196/2018).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl reikalavimo kvalifikavimo kaip turtinio (neturtinio)

12. Ginčo kaip turtinio ar neturtinio kvalifikavimas yra teisiškai reikšmingas, nes lemia ieškinio apmokestinimą žyminiu mokesčiu, civilinės bylos teismingumą (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, kuris bendrosios kompetencijos teismas – apylinkės ar apygardos – kaip pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti bylą dėl ieškinio, kuriuo siekiama pripažinti, kad hipoteka yra pasibaigusi tinkamai įvykdžius skolinį įsipareigojimą. Ginčai, kuriuos apygardų teismai nagrinėja kaip pirmosios instancijos teismai, nustatyti CPK 27 straipsnyje. Vienas civilinių bylų priskyrimo apygardos, kaip pirmosios instancijos, teismams kriterijų yra ieškinio suma. Civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėja apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27 straipsnio 1 punktas).

13. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008).

14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011).

15. Neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu; ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009).

16. Plėtodamas šią praktiką kasacinis teismas išaiškino, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019, 27 punktas; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020, 16 punktas).

17. Jeigu ieškiniu reiškiamas reikalavimas pripažinti, kad konkreti turtinė prievolė pasibaigusi ar jos neatsirado, vadinasi, sprendimu siekiama nustatyti asmens turtines teises, o pagal tai kilęs ginčas vertintinas kaip turtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

18. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė teismo pripažinti pasibaigusia sutartinę hipoteką, įregistruotą ieškovei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui ir kitoms turtinėms teisėms, ir ją išregistruoti iš Sutarčių ir teisių suvaržymų registro. Sprendžiant dėl tokio ieškovės reikalavimo kvalifikavimo kaip turtinio ar neturtinio vertintinas šio reikalavimo teisinis turinys bei padariniai, kurių siekiama reiškiamo reikalavimo patenkinimo atveju.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 straipsnio 1 dalyje pateikiama hipotekos sąvoka. Hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimą daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Nors hipoteka nepanaikina savininko nuosavybės teisės, tačiau šią teisę apsunkina ir riboja. Hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos prievolės galiojimo (CK 4.170 straipsnio 4 dalis).

20. Hipoteka, kaip daiktinės teisės institutas, yra vienas CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Hipoteka užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Taigi, hipoteka yra išvestinė prievolė (CK 4.200 straipsnio 2 dalis), suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad bus patenkintas jo reikalavimas. Skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, įkeistas daiktas gali būti priverstinai parduodamas įstatymų nustatyta tvarka, o iš gautų lėšų pirmiausia patenkinamas hipotekos teisę turėjusio kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008; 2012 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2012).

21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įkeitimui (hipotekai) yra būdingas akcesoriškumas. Akcesoriškumo samprata siejama su prievolių įvykdymą užtikrinančiomis priemonėmis ir reiškia prievolės įvykdymą užtikrinančios prievolės priklausomybę nuo pagrindinės prievolės. Nors įkeitimo teisė yra daiktinė teisė, bet pagal savo paskirtį ji tarnauja pagrindinės prievolės užtikrinimui, todėl įkeitimo teisė (hipoteka) ir kitos papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš pradinės prievolės, gali pasibaigti, pasibaigus pagrindinei prievolei CK šeštosios knygos IX skyriuje išvardytais prievolių pabaigos pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2012). Taigi, be bendrųjų daiktinės teisės požymių (absoliutumo, pirmumo prieš kitus kreditorius ir sekimo paskui įkeistą daiktą), hipotekos (įkeitimo) teisė turi specifiką, nes ji, kaip daiktinė teisė, yra ribota, priklauso nuo pagrindinės prievolės likimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).

22. Hipotekos pabaigos pagrindai reglamentuojami CK 4.197 straipsnyje, todėl ieškovas, prašydamas pripažinti hipoteką pasibaigusia, turi ieškinyje nurodyti konkretų šioje teisės normoje nustatytą pagrindą ir pateikti jį patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju ieškinio turinys bei prie jo pateikti priedai patvirtina, kad reikalavimas pripažinti hipoteką pasibaigusia grindžiamas aplinkybe, jog ieškovė visiškai atsiskaitė su atsakove, todėl jos prievolė pasibaigė, o tai lemia ir hipotekos pasibaigimą. Tai reiškia, kad ieškovė siekia hipotekos pabaigos vadovaudamasi CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuris nustato, kad hipoteka pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ir įstatymuose nustatytais pagrindais. Minėtoje teisės normoje įstatymų leidėjas pabrėžia, kad hipoteka baigiasi tik tinkamai įvykdžius užtikrintą prievolę, t. y. netinkamas prievolės įvykdymas nėra pagrindas baigtis hipotekai.

23. Prievolės vykdymas yra veiksmų, kurie yra prievolės dalykas, atlikimas. Piniginės prievolės dalykas – skolininko pareiga perduoti kreditoriui nustatytą pinigų sumą. Tinkamas prievolės įvykdymas reiškia jos pasibaigimą, o netinkamai įvykdyta prievolė nepasibaigia (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Prievolė laikoma tinkamai įvykdyta, jeigu laikomasi jos vykdymo principų, nustatytų CK 6.38 straipsnyje, t. y. jei prievolė vykdoma tinkamam kreditoriui, tinkamo skolininko, nustatytoje vietoje nustatytu būdu, laiku ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021, 36 punktas).

24. Ieškinio turinys leidžia daryti išvadą, kad ieškovė siekia įrodyti, jog yra tinkamai įvykdžiusi pagrindinę prievolę, kuri lemia hipotekos pasibaigimą, tačiau atsakovė to nepatvirtina. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia faktinė situacija, kai kreditorius nesutinka su hipotekos pabaiga, suponuoja išvadą, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl tinkamo prievolės įvykdymo, todėl faktinį ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su tinkamu hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymu. Kaip nurodyta šios nutarties 16 punkte, tais atvejais, kai teismo sprendimu pripažįstama, jog tam tikra asmens turtinė prievolė yra pasibaigusi, toks reikalavimas kvalifikuojamas kaip turtinis, kadangi kinta asmens turtinė padėtis. Nurodyti argumentai suteikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškinio reikalavimas pripažinti hipoteką pasibaigusia dėl to, kad hipoteka užtikrinta prievolė yra tinkamai įvykdyta, turi būti kvalifikuojamas kaip turtinis, o ieškinio suma nustatoma pagal ginčijamą prievolės įvykdymo apimtį.

25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas ieškovės reiškiamą reikalavimą tinkamai kvalifikavo kaip turtinį, kadangi pripažinus, jog hipoteka pasibaigė dėl to, kad ja užtikrinta prievolė yra tinkamai įvykdyta, ieškovės turtinė padėtis pagerėtų, nes ieškovei neliktų pagrindo vykdyti piniginę prievolę ir jos turtui būtų panaikinti suvaržymai, tačiau netinkamai vertino paties reikalavimo turinį. Kaip jau nurodyta šios nutarties 24 punkte, tarp šalių yra kilęs ginčas ne dėl daiktinių teisių, o dėl tinkamo turtinės prievolės įvykdymo, ką pripažinus būtų pagrindas konstatuoti hipotekos pabaigą. Kadangi ginčo kvalifikavimas kaip turtinio lemia ieškinio apmokestinimą žyminiu mokesčiu ir bylos teismingumą, svarbu tinkamai nustatyti ginčo pobūdį ir atitinkamai ieškinio sumą. Turtiniuose ieškiniuose turi būti nurodoma ieškinio suma (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kuri nustatoma pagal ieškomą sumą, išreikalaujamojo turto rinkos vertę, bendrą išmokų ar davinių sumą, reikalaujamą priteisti sumą ir kt. (CPK 85 straipsnis).

26. CPK 85 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio sumą nurodo ieškovas. Jeigu ieškinio pareiškimo metu ieškinio sumą nustatyti sunku, žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato teismas, o paskui papildomai sumokamas žyminis mokestis pagal ieškinio sumą, kurią nustato teismas (CPK 86 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių bei pateiktų priedų (b. l. 29) darytina išvada, jog ieškovei yra žinoma, dėl kokios prievolės dalies įvykdymo tarp šalių yra kilęs ginčas, todėl jai kyla pareiga kreipiantis į teismą nurodyti ieškinio sumą (CPK 85 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 138 straipsnis). Kadangi bylą nagrinėję teismai nors ir teisingai kvalifikavo ieškovės reikalavimą kaip turtinį, tačiau netinkamai taikė ieškinio sumos nustatymą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl išvadas dėl bylos teismingumo apygardos teismui padarė neišsiaiškinę ieškinio priėmimo klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija nusprendžia, jog teismų procesiniai sprendimai naikintini ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Pažymėtina, kad kasaciniame teisme nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartis panaikinti ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Andžej Maciejevski

Gediminas Sagatys