Civilinė byla Nr. e3K-3-25-701/2024
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01586-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4; 2.1.3.9; 2.4.2.5; 2.4.2.9.2; 2.6.11.6; 3.3.3.2; 3.3.3.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. M. ir J. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. M. ir J. M. ieškinį atsakovams J. Ž., R. J., dalyvaujant tretiesiems asmenims atsakovų pusėje Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarei Rasuolei Sereikienei, dėl žemės sklypo pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę ir šios teisės įgyvendinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovai prašė teismo perkelti jiems pirkėjo atsakovo J. Ž. teises ir pareigas pagal 2022 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 852, ir nustatyti, kad atsakovė R. J. pardavė, o ieškovai už 29 000 Eur nupirko 5,5658 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir ginčo žemės sklypas) pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir pastatai) (duomenys neskelbtini), taip pat įpareigoti ieškovus per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovui J. Ž. 29 000 Eur.
3. Ieškovai nurodė, kad nuo 2002 m. gruodžio 18 d. ieškovas J. M. yra įregistravęs ūkininko ūkį (duomenys neskelbtini), o jo sutuoktinė ieškovė S. M. toje pačioje kadastrinėje vietovėje asmeninės nuosavybės teise valdo 11 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės žemės sklypas ribojasi su šiuo metu atsakovui J. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu ginčo žemės sklypu, kurį atsakovas 2022 m. vasario 1 d. įsigijo nuosavybėn iš buvusios sklypo savininkės atsakovės R. J.. Apie tai, kad R. J. sklypas galimai yra parduotas, ieškovai sužinojo 2022 metų pavasarį. Kadangi jokio pranešimo apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) ieškovai negavo, tai ieškovė, kaip su parduodamu žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo savininkė, kreipėsi į NŽT Alytaus skyrių ir iš šio gavo 2022 m. birželio 3 d. raštą, kuriame nurodyta, kad ji sutikimo pirkti atsakovės R. J. parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą nepateikė, todėl NŽT 2021 m. rugsėjo 21 d. parengė R. J. pažymą, suteikiančią jai teisę parduoti savo žemės ūkio paskirties sklypą. Ieškovai teigė, kad jie NŽT pranešimo apie parduodamą žemės sklypą negavo, todėl jų pirmumo teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ir ŽŪPŽĮĮ) 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte, buvo pažeista. Vadovaujantis ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalimi, ieškovams turi būti perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad atsakovė R. J. 2022 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už 29 000 Eur pardavė atsakovui J. Ž. 5,5658 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovė R. J. per savo įgaliotą asmenį, prieš parduodama ginčo žemės sklypą, apie tai pranešė NŽT Alytaus skyriui, o šis, atlikęs teisės aktuose nustatytus privalomus veiksmus, interneto svetainės www.nzt.lt skiltyje „Skelbimai“ skelbimu Nr. 174624 paskelbė informaciją apie R. J. parduodamą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Neatsiradus pirmumo teisę turinčių asmenų, NŽT Alytaus skyrius 2021 m. rugsėjo 21 d. pardavėjai R. J. išdavė pažymą Nr. 2PAŽ-521-(14,2.33E), kuria informavo, kad ji gali parduoti savo sklypą pasirinktiems asmenims. Ši pažyma atsakovei R. J. suteikė galimybę parduoti žemės sklypą laisvai jos pasirinktam asmeniui. Atsakovas J. Ž. pateikė sutikimą įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
6. Teismas konstatavo, kad nei pardavėja R. J., nei pirkėjas J. Ž., sudarydami žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, priešingai, jie atliko visas žemės ūkio paskirties žemės sklypui parduoti ir įsigyti reikalingas procedūras.
7. Pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalį ir Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą NŽT direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-5, (toliau – Aprašas) NŽT apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, registruotu laišku praneša, be kita ko, asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, be to, apie tai skelbiama interneto svetainėje.
8. Teismas nurodė, kad ieškovas J. M. priskirtinas kategorijai asmenų, turėjusių pirmumo teisę pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą įsigyti parduodamą R. J. žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Šis asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą, kurioje buvo parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ir yra įregistravęs joje ūkininko ūkį, taigi, jis atitinka sąlygas, įtvirtintas šio įstatymo 5 straipsnio 4 punkte. Byloje neginčijamas faktas, kad J. M., kaip pirmenybės teisę turintis asmuo, buvo informuotas laikantis įstatymo reikalavimų apie parduodamą R. J. žemės ūkio paskirties žemės sklypą – NŽT Alytaus skyrius įkėlė skelbimą apie žemės sklypo pardavimą į savo interneto svetainę. J. M. į šį skelbimą neatsiliepė.
9. Teismas vertino, kad byloje iš esmės kyla ginčas dėl ieškovės S. M., kaip besiribojančio su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu žemės sklypo savininkės, priskyrimo pirmenybės teisę turinčių asmenų kategorijai bei jos tinkamo informavimo apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemę išskirtiniu būdu – registruotu laišku (ŽŪPŽĮĮ 4 straipsnis).
10. Teismas nustatė, kad NŽT Alytaus skyrius ieškovę S. M. informavo tinkamai, t. y. registruotu laišku buvo siunčiamas pranešimas ieškovei jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat atitinkama informacija buvo įkelta į NŽT interneto svetainę. NŽT registruotą laišką siuntė ieškovės gyvenamosios vietos deklaruotu adresu pagal Gyventojų registro duomenis. S. M. nuo 1998 metų gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). NŽT siųsta korespondencija grįžo neįteikta, tačiau, teismo vertinimu, tai savaime nereiškia, kad NŽT elgėsi netinkamai. Tuo atveju, jei pašto siunta, siųsta registruotu laišku, grįžta neįteikta, teisės aktais nenustatyta NŽT pareiga imtis kokių nors papildomų veiksmų tam, kad pranešimas adresatui būtų įteikiamas tiesiogiai, nes priešingu atveju pardavimo procesas galėtų būti sustabdomas neapibrėžtam terminui. Duomenys apie sklypų pardavimą yra nuolat viešai skelbiami NŽT interneto svetainėje ir nagrinėjamu atveju tokiu būdu informacija buvo paskelbta, tad ieškovė iš esmės turėjo galimybę susipažinti su reikiama informacija.
11. Teismas konstatavo, kad NŽT negali būti atsakinga už Lietuvos pašto darbo specifiką įteikiant registruotas pašto siuntas. Ieškovės atstovės argumentą, kad NŽT Alytaus skyrius žinojo ieškovės tikslią faktinę gyvenamąją vietą (gatvę, namo numerį) ir, nurodžius šiuos duomenis ant siunčiamos korespondencijos voko, siunta galimai būtų pasiekusi adresatę, teismas vertino kaip šiuo atveju nekeičiantį teisinio vertinimo ir nepakankamą NŽT atsakomybei kilti, nes įstatyme neįtvirtinta NŽT pareiga nurodyti kitokį adresą nei įregistruotas Gyventojų registre. Tai, kad NŽT yra siuntusi ieškovei korespondenciją su nurodyta tikslia faktine gyvenamąja vieta – gatve ir namo numeriu, savaime nepatvirtina fakto, kad NŽT, kaip institucija, bet ne kuris konkretus jos darbuotojas, tokį adresą tikrai žinojo. Be to, netgi tuo atveju, jei ieškovė būtų iš anksto informavusi NŽT, kaip instituciją, apie tikslią faktinę savo gyvenamąją vietą, tai nesukurtų pareigos NŽT siųsti korespondencijos kitaip, kaip tik deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nes teisinis korespondencijos siuntimo sureguliavimas yra pakankamai aiškus, t. y. ji turi būti siunčiama deklaruotos adresato gyvenamosios vietos adresu, o tą ir atliko NŽT Alytaus skyriaus darbuotojai.
12. Pažymėjęs, kad ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (toliau – ir ŪŪĮ) nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį ir kuris nuosavybės teise turi savo žemės sklypą, besiribojantį su parduodamu žemės sklypu, teismas nurodė, kad ieškovė savo vardu nėra įregistravusi ūkininko ūkio, ji taip pat nėra išreiškusi pageidavimo įregistruoti ją Ūkininkų ūkių registre kaip sutuoktinio J. M. partnerę (ŪŪĮ 2 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad registravimas ieškovei, kaip ūkininko šeimos narei, suteiktų partnerio statusą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.969–6.982 straipsniai). ŪŪĮ pagrindu įregistravimas asmens kaip ūkininko ar jo partnerio suteikia galimybę asmeniui būti išviešintam, kad galėtų pasinaudoti jam teikiama galimybe bei garantijomis kitų įstatymų ir poįstatyminių aktų pagrindu. Tik esant įregistruotiems faktams Ūkininkų ūkių registre galima tikėtis, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei kitos organizacijos užtikrins konkrečių asmenų – ūkininkų ir jų partnerių – įstatyme nustatytas teises ir privilegijas.
13. Teismas nurodė, jog tai, kad ūkininko ūkio turtas pagal CK trečiosios knygos nuostatas laikomas turtu, priskiriamu bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, savaime nesuteikia ieškovei nei ūkininko, nei jo partnerio statuso, nes šios teisės normos apibrėžia jos, kaip ūkininko sutuoktinės, civilinių turtinių teisių, įgytų santuokos metu, apimtį. Vertinant ūkininko ūkį kaip žemės ūkio veiklos organizacinės formos vienetą, vien ūkio turto bendrumo nepakanka tam, kad ieškovė būtų laikoma ūkininke ar ūkininko partnere. Nors ieškovė civilinės teisės požiūriu valdo asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, besiribojantį su parduotu R. J. žemės ūkio paskirties žemės sklypu, tačiau nėra registruota Ūkininkų ūkių registre kaip ūkininkė ar ūkininko partnerė, todėl nėra nei ūkininkė, nei ūkininko partnerė ir neturi pirmumo teisės įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą savo nuosavybėn.
14. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą, 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą.
15. Kolegija nustatė, kad ieškovas nuo 2002 m. gruodžio 18 d. (duomenys neskelbtini) yra įregistravęs ūkininko ūkį, jo sutuoktinė ieškovė Ūkininkų ūkių registre nėra nurodyta kaip partnerė. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo 11 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su atsakovui J. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu 5,5658 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis 2022 m. vasario 1 d. įsigijo nuosavybėn iš buvusios jo savininkės atsakovės R. J..
16. Kolegija pažymėjo, kad ŽŪPŽĮĮ normos yra specialios teisės normos, reglamentuojančios žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą, ir jos neturi būti aiškinamos plačiai. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte aiškiai nurodomas asmuo (subjektas), kuriam suteikiama pirmumo teisė, t. y. fizinis asmuo, ŪŪĮ nustatyta tvarka įregistravęs ūkininko ūkį. ŽŪPŽĮĮ nenustato jokių išlygų, kad, be nurodyto asmens, pirmumo teise žemę galėtų įsigyti ir kiti (jam prilyginti) asmenys, pvz., ūkininko šeimos narys (sutuoktinis) ar partneris. Kolegija konstatavo, kad ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta pirmumo teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą gali pasinaudoti tik ūkininkas. Kadangi ieškovė neturi tokio statuso (nepriklausomai nuo to, ar ji yra ūkininko sutuoktinė, ar partnerė), ji negali turėti ir pirmumo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
17. Kolegija pažymėjo, kad apeliaciniame skunde nurodoma teisminė praktika (Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-394-605/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008; 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011) nėra aktuali nagrinėjamu atveju, nes nurodomais atvejais buvo sprendžiami ginčai dėl turtinių santykių tarp sutuoktinių (jų turto pasiskirstymas), o ne ginčas dėl specialių ŽŪPŽĮĮ normų aiškinimo ir taikymo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
18. Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovų visų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Spręsdami, ar ieškovė turi pirmumo teisę įgyti ginčo žemės sklypą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ŪŪĮ 2 straipsnio 3 ir 5 dalis, 4 straipsnio 5 dalį, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, 3.88 straipsnio 2 dalį, 3.117 straipsnio 1 dalį, o pirmosios instancijos teismas – dar ir jungtinę veiklą (partnerystę) reglamentuojančius CK 6.969–6.982 straipsnius. Remiantis ŪŪĮ 2 straipsnio 3 dalimi, 4 straipsnio 4, 5 dalimis, tarp sutuoktinių nesant sudarytai vedybų sutarčiai, tiek ūkininko sutuoktinio nurodymas (pagal pageidavimą) partneriu Ūkininkų ūkių registre, tiek to nenurodymas (pagal pageidavimą) jo teisinio statuso nekeičia, t. y. ūkininko sutuoktinis abiem atvejais yra savo sutuoktinio ūkininko partneris. Tarp sutuoktinių nesant sudarytai vedybų sutarčiai ir vieno iš sutuoktinių vardu esant įregistruotam ūkininko ūkiui, kito sutuoktinio partnerystė (nepaisant to, ar jis yra Ūkininkų ūkių registre nurodytas kaip partneris) yra grindžiama ir kildinama iš šeimos teisinių santykių reglamentavimo. Kai tarp ūkininko ir jo sutuoktinio yra sudaryta vedybų sutartis, remiantis ŪŪĮ 2 straipsnio 3 dalimi ir 4 straipsnio 4 dalimi, sutuoktinis nelaikytinas ūkininko partneriu; toks jis taptų tik tarp sutuoktinių esant sudarytai jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai. Taigi, kai tarp sutuoktinių yra sudarytos vedybų ir jungtinės veiklos (partnerystės) sutartys arba kai jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis ūkininko yra sudaroma su kitais pilnamečiais ūkininko šeimos nariais arba kitais fiziniais asmenimis (ŪŪĮ 2 straipsnio 3 dalis), tokia partnerystė yra grindžiama ir kildinama iš sutarties (CK 6.969–6.982 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad, tarp ieškovų nesant sudarytų vedybų bei jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčių, ieškovė, net ir nurodydama save partnere ar šeimos nare Ūkininkų ūkių registre, neįgytų partnerio statuso, reglamentuojamo CK 6.969–6.982 straipsniais. Ši teismo išvada prieštarauja jungtinės veiklos sampratai, CK 6.969–6.982 straipsniams, CK trečiojoje knygoje nustatytam šeimos santykių teisiniam reglamentavimui bei ŪŪĮ 4 straipsnio 4 daliai, pagal kurią ūkininkas ir jo sutuoktinis jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį sudaro tik tuo atveju, kai yra sudaryta vedybų sutartis. Be to, teisinė registracija viešame registre atlieka teisių išviešinimo, o ne jų nustatymo funkciją, todėl ūkininko sutuoktinis ūkininko partneriu tampa ne įregistravimo (išviešinimo) Ūkininkų ūkių registre pagrindu, o kitais pagrindais: a) tarp sutuoktinių nesant sudarytos vedybų sutarties ir ūkiui esant įregistruotam santuokos metu, partnerystė kyla iš šeimos teisinių santykių; b) tarp sutuoktinių esant sudarytai vedybų sutarčiai, partnerystė kyla iš tarp sutuoktinių sudarytos jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties. Vedybų sutartis tarp ieškovų sudaryta nebuvo, todėl ieškovė, vadovaujantis ŪŪĮ 4 straipsnio 5 dalimi, neturėjo pareigos Ūkininkų ūkių registre būti nurodyta kaip ūkininko partnerė, nors ji tokia yra ir be tokio nurodymo šiame registre. Ieškovė laikytina ūkininko partnere pagal ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 3 dalį. Tokiu atveju, jei, pasak pirmosios instancijos teismo, pirmumo teisę pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę turi tiek ūkininkas, tiek ir jo partneris, tai ieškovė, kaip partnerė, turi pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą.
18.2. Remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija, visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, taip pat remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų nuostatomis, vieno iš sutuoktinių vardu įregistruotas ūkininko ūkis pripažintinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008). Pagal ŪŪĮ 2 straipsnio 5 dalį, ūkininko ūkis – tai ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ūkininko ūkį įregistravęs asmuo pasinaudoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme nustatyta teise į valstybės paramą ir pradedama šios teisės įgyvendinimo procedūra (asmuo užpildo prašymą ir pateikia visus būtinus dokumentus, jam suprojektuojamas žemės sklypas ir šis sklypas įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre), tai ši turtinė teisė laikytina viena iš ūkininko turtinių teisių, sudarančių ūkininko ūkį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2014). ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta teisė savo turiniu taip pat yra viena iš ūkininko ūkį sudarančių turtinių teisių. Ieškovo vardu įregistruotas ūkininko ūkis buvo įsteigtas ieškovams gyvenant santuokoje, o vedybų sutartis tarp sutuoktinių nebuvo sudaryta. Ieškovo vardu registruotas ūkininko ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas bendrąja jungtine ieškovų nuosavybe, todėl jie abu laikytini ūkininko ūkį sudarančių ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių turėtojais. Ieškovė, kaip bendraturtė, turi teisę pasinaudoti ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta teise. Ieškovei pasinaudojus šia teise, bus laikoma, kad ja pasinaudojo ir kitas sutuoktinis. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino ūkininko ūkio turto turinio aiškinimą, apribodamas jį tik fiziniu ūkininko ūkiui priklausančiu turtu, nors ūkininko ūkį, vadovaujantis ŪŪĮ 2 straipsnio 5 dalimi, sudaro ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo formaliu pažodiniu ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimu, todėl buvo paneigta ieškovės, kaip ūkininko ūkį sudarančių ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visumos bendraturtės, teisė bei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės institutu užtikrinamas jų lygiateisiškumas turtinių teisių atžvilgiu. Ūkininkavimo veikla yra bendras ieškovų šeimos verslas. Abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja bendroje ūkininkavimo veikloje, o iš jos gaunamos pajamos yra naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti. Visi sandoriai, susiję su ūkininkavimo plėtra (įskaitant žemės ūkio paskirties žemės sklypų įsigijimą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise), ieškovų šeimoje yra sudaromi esant bendram sutuoktinių interesui, suderintai valiai ir iš bendrų lėšų. Ieškovai neturėjo nei teisinio pagrindo (vedybų sutarties), nei teisinės galimybės vienoje šeimoje registruoti du atskirus ūkius kiekvieno iš sutuoktinių vardu tai pačiai ūkininkavimo veiklai vykdyti, taigi šeimoje ir buvo registruotas tik vienas ūkininko ūkis ieškovo vardu.
18.3. Pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad ieškovė ginčo žemės sklypą ketina įsigyti savo nuosavybėn. Į teismą kreipėsi abu sutuoktiniai, ieškiniu yra pareikšti reikalavimai perkelti pirkėjo teises ir pareigas abiem ieškovams. Tarp ieškovų nesant sudarytos vedybų sutarties ginčo žemės sklypas būtų įgyjamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tai reiškia, jog, ieškovei iš NŽT teritorinio skyriaus gavus pranešimą apie ketinamą parduoti ginčo žemės sklypą, sutikimas šį žemės sklypą pirkti būtų buvęs teikiamas abiejų sutuoktinių vardu. Todėl, apribojus ieškovės teisę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyti ginčo žemės sklypą, kartu buvo nepagrįstai apribota ir ieškovo, kaip jos sutuoktinio, neginčijama teisė įgyti šį žemės sklypą (preziumuojamą 1/2 dalį) pasinaudojant ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta pirmumo teise. Bylą nagrinėjusiems teismams paneigus šią ieškovo teisę, kartu buvo paneigti ir ŽŪPŽĮĮ 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžti šio įstatymo tikslai bei šiuo įstatymu įtvirtintu teisiniu reguliavimu siekiami užtikrinti interesai asmenų, kurie su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu susiję daugiau negu visi kiti tretieji asmenys.
18.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pirmumo teisės įgyti ginčo žemės sklypą, netinkamai aiškino ir taikė ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalį, Aprašo 5.4 ir 7 punktus, nevertino ŽUPŽĮĮ tikslų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie parduodamą ginčo žemės sklypą, nukrypo Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-84-467/2023 formuojamos praktikos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tuo atveju, jei pašto siunta, išsiųsta registruotu laišku, grįžo neįteikta, teisės aktai nenustato NŽT pareigos imtis kokių nors papildomų veiksmų tam, kad pranešimas adresatui būtų įteiktas tiesiogiai, tačiau tokia pareiga NŽT kyla iš ŽŪPŽĮĮ 1 straipsnyje įtvirtintų šio įstatymo tikslų, ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje, Aprašo 5.4 ir 7 punktuose reglamentuojamo pirmumo teisės įgyvendinimo, t. y. realiai informuoti besiribojančio žemės sklypo savininką apie parduodamą šalia esantį žemės sklypą. Informacijos paskelbimas NŽT svetainėje atlieka labiau išviešinimo funkciją, tačiau nepašalina NŽT pareigos registruotu laišku siunčiamu pranešimu realiai informuoti asmenį apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemę. NŽT buvo žinomas ir ieškovės faktinės gyvenamosios vietos adresas, todėl, neįteikus siuntos ieškovei jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, NŽT pranešimą turėjo siųsti ir jai žinomu kitu adresu.
19. Atsakovas J. Ž. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti galioti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, kasacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovų visų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
19.1. Remiantis ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir ŪŪĮ (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.) 2 straipsnio 2, 3 dalimis, ūkininkas ir ūkininko partneris (nepriklausomai nuo to, ar tai sutuoktinis, išviešinęs save kaip ūkininko partnerį, šeimos narys ar kitas fizinis asmuo) yra skirtingi subjektai, kurių teisių ir pareigų apimtis nėra tapati. ŪŪĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo subjektas yra ūkininkas. Įstatymo leidėjas nesutapatina ūkininko, ūkininko partnerio, ūkininko ūkio. Ūkininko sutuoktinis, būdamas ūkininko partneris, savo teisėmis ir pareigomis nėra tapatus ūkininkui. Taip pat įstatymų leidėjas nenustatė, kad ūkininko partneris – sutuoktinis ūkininko ūkio veikloje, remiantis CK teisės normomis, turi daugiau teisių negu kiti ūkininko partneriai – šeimos nariai ar kiti fiziniai asmenys, nes tai reikštų ūkininko partnerių nelygybę prieš įstatymą. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įstatymų leidėjas aiškiai nustatė, kad pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę turi tik pats ūkininkas, o ne ūkininko partneris ar jo sutuoktinis. ŽŪPŽĮĮ normos yra specialios, reglamentuojančios žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą, ir jos negali būti aiškinamos plačiai. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nėra jokių išlygų dėl ūkininko partnerio, sutuoktinio pilnamečių šeimos narių ar kitų asmenų – pirmumo teisę turi tik toks asmuo, kuris pats ŪŪĮ nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį, o ne jo šeimos narys. Tai patvirtina ir Aprašo nuostatos, būtent 8 punktas. Aprašo 8.1 punkte įtvirtintas vienintelis atvejis, kai teikiami giminystės ryšio dokumentai, taikomos CK trečiosios knygos teisės normos.
19.2. Ieškovas, būdamas ūkininkas, taip pat neturi pirmumo teisės įsigyti ginčo žemės sklypo, nes šis nesiriboja su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra ieškovės asmeninė nuosavybė. ŪŪĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad Ūkininkų ūkių registre turi būti nurodyti ūkininko nuosavybės teise valdomos ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais naudojamos žemės kadastriniai duomenys. J. M. ūkio registre nėra nurodyta, kad jo ūkininko ūkyje būtų naudojamas sutuoktinės S. M. asmeninės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, besiribojantis su atsakovui J. Ž. parduotu žemės sklypu.
19.3. Kasaciniame skunde nurodytų kasacinio teismo nutarčių išaiškinimai netaikytini šioje byloje, nes bylų faktinės aplinkybės skiriasi.
19.4. Aprašo 5.2 punktas reglamentuoja, kad NŽT Gyventojų registre atlieka parduodamo žemės sklypo naudotojų ir žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkų deklaruotos gyvenamosios vietos adresų paiešką. Taigi akcentuojama deklaruota gyvenamoji vieta ir pareiga teisingai deklaruoti gyvenamąją vietą, taip pat oficiali Gyventojų registro duomenų bazė. Ieškovai nepagrįstai siekia visą atsakomybę už tinkamą informavimą perkelti tik NŽT ir sukurti jai papildomas pareigas – ieškoti kitų alternatyvių adresų. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir GVDĮ) 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Ieškovai nėra įvykdę pareigos, nustatytos GVDĮ 4 straipsnio 12 dalyje ir VĮ Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. v-24 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių 66 punkte, – jų gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) suteikus numerį (duomenys neskelbtini), ieškovai nepateikė prašymo deklaravimo įstaigai raštu pakeisti deklaravimo duomenis. AB Lietuvos pašto patvirtintos ir viešai interneto puslapyje www.post.lt skelbiamos Pašto paslaugų teikimo taisyklės (galiojusios iki 2022 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir Taisyklės) reglamentuoja, kad gatvės pavadinimas, namo numeris yra privaloma būtina adreso dalis. Pagal Taisyklių 1.4.2 punktą, pašto siunta grąžinama siuntėjui, jeigu adresas yra netikslus. Taigi ieškovai, nevykdydami pareigos pakeisti deklaravimo duomenis, yra atsakingi už tai, kad korespondencija, siunčiama pagal jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, nurodytą Gyventojų registre, jų nepasiekia. NŽT atliko visus veiksmus, kurie reglamentuojami Apraše: interneto svetainėje buvo paskelbta informacija apie parduodamą žemės sklypą; Lietuvos Respublikos gyventojų registre atlikta parduodamo žemės sklypo naudotojų ir žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkų deklaruotos gyvenamosios vietos adresų paieška; pagal gautus paieškos rezultatus registruotu laišku buvo išsiųstas 2021 m. rugpjūčio 26 d. pranešimas Nr. 2SD-4557-(14.2.104) apie parduodamą žemės sklypą ieškovei. Registruotas pranešimas nepasiekė ieškovų dėl jų pačių kaltės.
19.5. Savo pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę ieškovai grindžia ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, tačiau nepagrindė, kuo remiantis jiems turėtų būti perkeltos pirkėjo pareigos ir teisės į statinius.
20. Atsakovė NŽT atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti galioti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
20.1. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), besiribojantis su atsakovui parduotu ginčo žemės sklypu, ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise. Pagal ŪŪĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktą, Ūkininkų ūkių registre turi būti nurodyti ūkininko nuosavybės teise valdomos ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais naudojamos žemės kadastriniai duomenys, tačiau žemės sklypo, priklausančio ieškovei asmeninės nuosavybės teise, kadastriniai duomenys nėra nurodyti ūkininko J. M. ūkio registre, t. y. nėra nurodyta, kad jo ūkininko ūkyje būtų naudojamas sutuoktinės asmeninės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, besiribojantis su atsakovui J. Ž. parduotu žemės sklypu. Ieškovė nėra registruota Ūkininkų ūkių registre kaip ūkininkė ar ūkininko partnerė, todėl ji nėra nei ūkininkė, nei ūkininko partnerė, taigi, neturi pirmumo teisės įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą savo nuosavybėn. Kadangi ūkininko ūkį yra įregistravęs J. M., o ne ieškovė, kurios nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ribojosi su R. J. parduodamu žemės sklypu, tai jeigu ieškovė ir būtų pateikusi sutikimą pirkti parduodamą žemės sklypą, NŽT nebūtų išdavusi atitinkamos formos pažymos dėl žemės sklypo pardavimo ŽŪPŽĮĮ nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas, ŪŪĮ 2 straipsnio 3, 5 dalys, Aprašo 8 punktas).
20.2. Aprašo 5.2 punktas reglamentuoja, kad NŽT Lietuvos Respublikos gyventojų registre atlieka parduodamo žemės sklypo naudotojų ir žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkų deklaruotos gyvenamosios vietos adresų paiešką. Taigi akcentuojama deklaruota gyvenamoji vieta ir pareiga teisingai deklaruoti gyvenamąją vietą, taip pat oficiali Gyventojų registro duomenų bazė. Ieškovai nepagrįstai siekia visą atsakomybę už tinkamą informavimą perkelti tik NŽT ir sukurti jai papildomas pareigas ieškoti kitų alternatyvių adresų. GVDĮ 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Ieškovai nėra įvykdę pareigos, nustatytos GVDĮ 4 straipsnio 12 dalyje ir VĮ Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. v-24 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių 66 punkte, – jų gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) suteikus numerį (duomenys neskelbtini), ieškovai nepateikė prašymo deklaravimo įstaigai pakeisti deklaravimo duomenis (GVDĮ 2 straipsnio 3, 4 dalys, 3 straipsnis, 4 straipsnio 12 dalis). AB Lietuvos pašto patvirtintos ir viešai interneto puslapyje www.post.lt skelbiamos Taisyklės reglamentuoja, kad gatvės pavadinimas, namo numeris yra privaloma būtina adreso dalis. Pagal Taisyklių 1.4.2 punktą, pašto siunta grąžinama siuntėjui, jeigu adresas yra netikslus. Taigi ieškovai, nevykdydami pareigos pakeisti deklaravimo duomenis, yra atsakingi už tai, kad korespondencija, siunčiama pagal jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, nurodytą Gyventojų registre, jų nepasiekia. NŽT neturi pareigos tikrinti, ar pranešimas pirmumo teisę turintiems asmenims buvo įteiktas ir vertintinas tik pats pranešimo išsiuntimo faktas. NŽT atliko visus veiksmus, kurie reglamentuojami Apraše: interneto svetainėje buvo paskelbta informacija apie parduodamą žemės sklypą; Gyventojų registre atlikta parduodamo žemės sklypo naudotojų ir žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkų deklaruotos gyvenamosios vietos adresų paieška; pagal gautus paieškos rezultatus registruotu laišku ieškovei buvo išsiųstas 2021 m. rugpjūčio 26 d. pranešimas Nr. 2SD-4557-(14.2.104) apie parduodamą žemės sklypą. Registruotas pranešimas nepasiekė ieškovų dėl jų pačių kaltės. Pareigos ieškoti alternatyvių adresų nustatymas NŽT lemtų ginčus, nes kiekvienas tinkamai savo gyvenamosios vietos nedeklaravęs asmuo galėtų laisvai interpretuoti, kaip ir kur NŽT turi ieškoti alternatyvių adresų, ir teigti, kad NŽT netinkamai vykdė informavimo pareigą, nes galbūt neišsiaiškino visų galimų alternatyvių adresų.
21. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 351 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl pirmumo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemę ir šios teisės įgyvendinimo
22. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuosavybės teisės sąvoka – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis); kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota (CK 4.39 straipsnio 2 dalis).
23. Vienas iš įstatymo reguliuojamų žemės sklypą pageidaujančio parduoti asmens nuosavybės teisės ribojimų, kuriuo ribojama teisė disponuoti nuosavybės teisės objektu, įtvirtintas ŽŪPŽĮĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 3 d.). ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta eilės tvarka, kuria pirmumo teise galima įsigyti parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę. Be to, ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įpareigojimas asmenims, pagal šį įstatymą įsigijusiems žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis, ne mažiau kaip 5 metus nuo šios žemės įsigijimo (išskyrus atvejus, kai minėtam terminui nesuėjus žemės sklypas perleidžiamas tretiesiems asmenims) užtikrinti jos naudojimą žemės ūkio veiklai, kurios minimalias metines veiklos apimtis vienam hektarui žemės nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras. ŽŪPŽĮĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti šiuo įstatymu siekiami tikslai: 1) užkirsti kelią žemės ūkio paskirties žemės spekuliacijai ir išsaugoti tradicines ūkininkavimo formas; 2) sudaryti sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai; 3) skatinti racionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą.
24. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, įgyvendindamas savo diskreciją reguliuoti ūkinę veiklą, atsižvelgdamas, be kita ko, į pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją saugomos žemės, kaip gamtos ištekliaus, prigimtį ir jos, kaip nekilnojamojo turto, specifiką, taip pat į konstitucinį reikalavimą užtikrinti žemės ūkio paskirties žemės, kaip ypatingo nuosavybės teisės objekto (ir vienos iš verslo sąlygų – žemės ūkio veiklos vykdymo prielaidų), racionalų naudojimą, kuris yra viešasis interesas ir kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė, ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio nuostatomis įtvirtino pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę (Konstitucinio Teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. KT158-A-N12/2021).
25. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis), išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį, šios išimties netaikant Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje nustatytiems artimiesiems giminaičiams (tėvams ir vaikams, seneliams ir vaikaičiams, broliams ir seserims), taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu ar kita organizacija (toliau – juridinis asmuo), pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį; 4) fizinis asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.
26. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnyje taip pat reglamentuojama pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę įgyvendinimo tvarka, kuri detalizuojama ir NŽT direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-5 patvirtintame Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos apraše. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinei žemės tarnybai. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, Nacionalinė žemės tarnyba apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui. Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos taip pat paskelbia NŽT interneto svetainėje. Pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 6 dalį, kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, NŽT ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aptartas ŽŪPŽĮĮ reguliavimas reiškia, kad: pirma, žemės ūkio paskirties žemės savininkas negali visiškai laisvai ja disponuoti – norėdamas parduoti nuosavybės teise turimą žemės ūkio paskirties žemės sklypą jis privalo per NŽT pasiūlyti jį įsigyti pirmumo teisę turintiems asmenims, atitinkamai pirmumo teisę turinčių asmenų interesas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę yra ginamas įstatymo; antra, ŽŪPŽĮĮ nevaržoma savininko teisė parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą atskirai arba kartu su besiribojančiais kitos paskirties sklypais, taip pat nustatyti parduodamos žemės kainą bei kitas pardavimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-469/2020, 29 punktas).
28. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, vertinant žemės sklypo savininko nuosavybės teisių suvaržymą suinteresuotų asmenų pirmenybės teise įsigyti parduodamą žemės sklypą, aktualūs keli aspektai: 1) asmuo gali pasinaudoti pirmenybės teise tais atvejais, kai žemė parduodama. Žemę perleidžiant kitu pagrindu (tarp jų – ir dovanojimo), pirmenybės teisė negalioja; 2) įgyvendinant pirmenybės teisę, ŽŪPŽĮĮ suteikia prioritetą bendraturčiams, po jų eina parduodamo žemės sklypo naudotojai ir tik po šių pirmenybės teisė suteikiama žemės sklypų, besiribojančių su parduodamu žemės sklypu, savininkams; šio eiliškumo šalys savo susitarimu neturi teisės pakeisti; 3) besiribojančių žemės sklypų savininkai turi teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą tik nesant bendraturčių ir žemės sklypo naudotojų ar jiems nepasinaudojus pirmenybės teise; 4) asmeniui turi būti suteikta reali galimybė pasinaudoti jam priklausančia pirmenybės teise (jis turi būti informuojamas apie pardavimą, jo sąlygas), o ja nepasinaudojęs, netenka teisės į pažeistų teisių gynybą šiuo pagrindu; 5) konstatavęs pirmenybės teisės pažeidimą, teismas turi spręsti dėl ją turinčio subjekto teisių gynybos, be kita ko, atsižvelgdamas į imperatyviąsias ŽŪPŽĮĮ nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-696/2013).
29. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra priimtiniausias pažeistos savininko pirmenybės teisės gynimo būdas, nes šis gynimo būdas, palyginti su kitais, pvz., sandorio negaliojimo institutu, yra ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-611/2016, 30 punktas; ir kt.). Perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, tik tai, kad buvo pažeista pirmenybės teisė pirkti sklypą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-378/2020 24 punktą).
30. Nagrinėjamoje byloje ieškovai, laikydami, kad buvo pažeista jų pirmumo teisė įsigyti ginčo žemės sklypą, prašė teismo perkelti jiems pirkėjo atsakovo J. Ž. teises ir pareigas pagal 2022 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas pirmumo teise įsigyti ginčo žemės ūkio paskirties žemę turi ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nes yra deklaravęs gyvenamąją vietą, kurioje buvo parduodamas ginčo žemės sklypas, ir yra įregistravęs joje ūkininko ūkį. Ieškovas, kaip pirmenybės teisę turintis asmuo, buvo informuotas apie parduodamą atsakovės R. J. žemės ūkio paskirties žemės sklypą per NŽT Alytaus skyriaus įkeltą skelbimą apie žemės sklypo pardavimą jos interneto svetainėje, tačiau į šį skelbimą neatsiliepė, taigi, pageidavimo įsigyti ginčo žemės sklypą ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatytu eiliškumu (4 punkto pagrindu) neišreiškė. Šie pirmosios instancijos teismo nustatyti faktai byloje nebuvo ginčijami (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Byloje kilęs ginčas dėl pirmumo teisės įsigyti ginčo sklypą ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su atsakovui J. Ž. parduotu ginčo žemės sklypu.
31. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors ieškovė valdo asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, besiribojantį su parduotu atsakovės R. J. žemės ūkio paskirties žemės sklypu, tačiau nėra įregistruota Ūkininkų ūkių registre kaip ūkininkė ar ūkininko partnerė, todėl nėra nei ūkininkė, nei ūkininko partnerė ir neturi pirmumo teisės įsigyti ginčo žemės sklypą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl šioje byloje reiškiamo reikalavimo perkelti ginčo žemės sklypo pirkėjo teises nepagrįstumo, padarė kiek kitokią išvadą – nurodė, kad ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirmumo teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą gali pasinaudoti tik ūkininkas, tačiau turinti žemės sklypą greta ginčo žemės sklypo ieškovė neturi tokio statuso (nepriklausomai nuo to, ar ji yra ūkininko sutuoktinė, ar partnerė), todėl negali turėti ir pirmumo teisės įsigyti ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
32. Taigi, nagrinėjamai bylai yra aktuali būtent ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose įtvirtinta pirmumo teisė įsigyti parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę. Minėta, kad ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu eiliškumu, t. y. po 1, 2 punktuose nurodytų asmenų, pirmumo teisę įsigyti parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį. Jeigu toks asmuo neatsiranda, pirmumo teisę pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą įgyja fizinis asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje, jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį. Taigi abiem ŽŪPŽĮĮ nustatytais atvejais pirmumo teisei konstatuoti yra būtina sąlyga – fizinis asmuo turi būti įregistravęs ūkininko ūkį.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad registruoto ūkininko ūkio turėjimas žemės pirkimo metu fiziniams asmenims (taigi, iki žemės įsigijimo savo veiklą siejusiems su žemės ūkiu) yra kvalifikacinis reikalavimas, skatinantis ir suteikiantis išimtinę teisę jau žemės ūkio veikloje veikiantiems ir suinteresuotiems šios veiklos plėtimu asmenims pasinaudoti pirmumu pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę tam, kad sklypai būtų įsigyjami žemės ūkio veiklai plėtoti. Tokia pirmumo teise yra pasiekiami jau minėti ŽŪPŽĮĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti šio įstatymo tikslai.
34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2002 m. gruodžio 18 d. (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkį yra įregistravęs ieškovės sutuoktinis ieškovas J. M.. Ieškovė S. M. savo vardu nėra įregistravusi ūkininko ūkio, tačiau būtent ji asmeninės nuosavybės teise valdo 11 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su ginčo žemės sklypu. Dėl to, ieškovų nuomone, ieškovė turi pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą ir ši teisė buvo pažeista, atsakovei R. J. šį žemės sklypą pardavus atsakovui J. Ž., NŽT prieš tai tinkamai nepranešus ir nepasiūlius ieškovams įsigyti šio žemės sklypo.
35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė R. J., prieš parduodama ginčo žemės sklypą, apie tai pranešė NŽT Alytaus skyriui, šis tarnybos interneto svetainėje paskelbė informaciją apie atsakovės parduodamą žemės sklypą. Ieškovei pranešimas apie ginčo žemės sklypo pardavimą buvo siųstas netiksliai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, todėl grįžo neįteiktas. Neatsiradus pirmumo teisę turinčių asmenų, NŽT Alytaus skyrius 2021 m. rugsėjo 21 d. pardavėjai R. J. išdavė pažymą, kuria informavo, kad ji gali parduoti savo sklypą pasirinktiems asmenims. NŽT atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog ūkininko ūkį yra įregistravęs J. M., o ne ieškovė, kurios nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ribojosi su R. J. parduodamu žemės sklypu, tai jeigu ieškovė ir būtų pateikusi sutikimą pirkti parduodamą žemės sklypą, NŽT nebūtų išdavusi atitinkamos formos pažymos dėl žemės sklypo pardavimo ŽŪPŽĮĮ nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui (Aprašo 9.1 punktas). Minėta, tokią NŽT poziciją iš esmės pripažino pagrįsta ir bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas.
36. Ieškovai, nesutikdami su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kasaciniame skunde nurodo, kad ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta pirmumo teisė įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą yra viena iš ūkininko ūkį sudarančių turtinių teisių. Ieškovo vardu santuokos metu įregistruotas ūkininko ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas bendrąja jungtine ieškovų nuosavybe, todėl jie abu laikytini ūkininko ūkį sudarančių ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių turėtojais. Taigi, ieškovė, kaip bendraturtė, turi teisę pasinaudoti ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirmumo teise įsigyti ginčo žemės sklypą. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais kasacinio skundo argumentais.
37. ŪŪĮ (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d.) 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ūkininko ūkis – tai ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. Pagal ŪŪĮ 4 straipsnio 1 dalį, ūkininkas ir jo partneriai, nesteigdami įmonės, verčiasi žemės ūkio veikla, miškininkyste ir kitokia įstatymų neuždrausta veikla, kuriai nereikia steigti įmonės.
38. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad ūkininko ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas turtiniu vienetu (tam tikra verslo forma, kuriai nereikia įsteigti įmonės ir kuri neturi savarankiško ūkio subjekto statuso), galinčiu būti nuosavybės teisės objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 51 punktas).
39. Sistemiškai aiškindamas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pagal kurį bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu įgytas po santuokos sudarymo, taip pat 4 punktą, kuriame nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad šalių santuokoje įregistruotas ūkininko ūkis pripažintinas jų bendrąja jungtine nuosavybe. Šios išvados nepaneigia ŪŪĮ nuostatos, reglamentuojančios ūkininko ir ūkininko partnerio teisinį statusą. ŪŪĮ 2 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodyta, kad ūkininko partneris gali būti jo sutuoktinis, kuris kartu su ūkininku verčiasi žemės ūkio veikla pagal sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, 4 straipsnio 5 dalis, pagal kurią ūkininko partneriai turi būti nurodyti Ūkininkų ūkių registre, ir kitos panašius santykius reglamentuojančios normos yra skirtos ūkininko ūkio veiklai reglamentuoti ir Ūkininkų ūkių registro duomenims tvarkyti, tačiau jos negali būti aiškinamos kaip reglamentuojančios ūkininko ūkio, kaip nuosavybės teisės objekto, teisinį statusą. Klausimas, kas yra ūkininko ūkio, kaip turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų komplekso, t. y. specifinės verslo formos, vykdomos nesteigiant įmonės, savininkas, kai ūkininko ūkis įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu, spręstinas sistemiškai aiškinant ŪŪĮ ir CK trečiosios knygos normas. Remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, taip pat CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų nuostatomis, atsakovo (šios bylos atveju – ieškovo) vardu įregistruotas ūkininko ūkis pripažintinas šalių bendrąja jungtine nuosavybe (jeigu neįrodoma priešingai pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-687/2019, 45 punktas).
40. Ieškovų teigimu, J. M. ūkininko ūkį įregistravo santuokos metu. Remiantis šioje nutartyje nurodytomis teisės normomis ir kasacinio teismo formuojama praktika, ieškovo vardu santuokos metu įregistruotas ūkininko ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (ūkininko ūkio kaip asmeninės nuosavybės faktas byloje nebuvo įrodinėjamas). Tačiau aplinkybė, kad ieškovo vardu santuokos metu įregistruotas ūkininko ūkis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, savaime nelemia išvados, kad ieškovė turi pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, galimi atvejai, kai vienas iš sutuoktinių yra įsteigęs ūkininko ūkį, tačiau kitas sutuoktinis su jam asmeninės nuosavybės teise priklausančia žemės ūkio paskirties žeme ūkininko ūkio veikloje nedalyvauja.
41. ŪŪĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ūkininkas žemės ūkio veiklai naudoja nuosavybės teise turimą ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdomą žemės ūkio paskirties ir (arba) miško žemę bei (arba) vandens telkinius. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žemės ūkio veikla, miškininkyste ir kitokia įstatymų neuždrausta veikla, kuriai nereikia steigti įmonės, ūkininkas gali verstis vienas arba kartu su fiziniais asmenimis (partneriais), sudaręs jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Ūkininkas ir jo sutuoktinis jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį sudaro tuo atveju, kai yra sudaryta vedybų sutartis. Pagal šio straipsnio 5 dalį, ūkininko partneriai turi būti nurodyti Ūkininkų ūkių registre. Ūkininko sutuoktinis, jei nėra sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, jo paties pageidavimu gali būti nurodytas Ūkininkų ūkių registre kaip partneris. Taigi, remiantis nurodytomis ŪŪĮ nuostatomis, ūkininko sutuoktinis gali dalyvauti ūkininko ūkio veikloje net ir nesudaręs jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties (tuo atveju, kai tarp jų nėra sudaryta vedybų sutartis) ir tokiu atveju jis neturi pareigos įregistruoti savo partnerystės. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ŪŪĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga ūkininko ūkį įregistruoti Ūkininkų ūkių registre ūkininko vardu, o 3 dalyje nurodoma, kokie ūkio duomenys turi būti nurodomi Ūkininkų ūkių registre, tarp jų – ūkininko nuosavybės teise valdomos ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais naudojamos žemės kadastriniai duomenys (3 punktas). ŪŪĮ 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu yra registruojamas ūkis, kurio ūkininkas žemės ūkio veikla verčiasi kartu su kitais asmenimis (partneriais), be kita ko, turi būti papildomai nurodyti partnerių bendrai veiklai skirtos žemės naudojimo teisinis pagrindas ir žemės kadastriniai duomenys, jei partneriai bendrai veiklai skiria žemę (2 punktas). ŪŪĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ūkininkas žemės ūkio veikla verčiasi kartu su kitais asmenimis (partneriais), be kita ko, ūkiui įregistruoti Ūkininkų ūkių registre turi būti papildomai pateikiami partnerių bendrai veiklai skirtos nuosavybės teise priklausančios žemės nuosavybės teisę patvirtinantys ar kitais pagrindais naudojamos žemės valdymo ir naudojimo teisę suteikiantys dokumentai bei žemės sklypo planas arba schema, jei partneriai bendrai veiklai skiria žemę (3 punktas). Be to, remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 3D-266 patvirtintų Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) (galiojusios ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, netekusios galios nuo 2023 m. sausio 1 d.) 20 punktu, ūkininkas ir jo partneriai žemę ir kitą turtą, numatomą naudoti ūkio reikmėms, perduoda ūkiui; jeigu ūkininko partneriai jungtinės veiklos sutartyje nustato, kokį turtą jie perduoda ūkiui, ši sutartis laikoma turto perdavimą pagrindžiančiu dokumentu; tuo atveju, kai minėtoje sutartyje surašomas ne visas ūkiui perduotas turtas arba turtas perduodamas vėliau, toks turto perdavimas turi būti pagrįstas Turto perdavimo ūkininko ūkiui aktu (2 priedas); šį aktą rekomenduojama surašyti ir tada, kai ūkiui turtą perduoda ne ūkininko partneris.
42. Bylą nagrinėję teismai, nustatę, kad ieškovas žemės sklypo, besiribojančio su ginčo žemės sklypu, nuosavybės teise neturi, konstatavo, kad jam pirmumo teisė įsigyti ginčo žemės sklypą priklauso tik pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Minėta, kad būtent ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ribojasi su ginčo žemės sklypu. Ieškovai nurodo, kad nėra sudarę vedybų sutarties, taip pat jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties. Teismai šių faktų netikrino, byloje tik nustatyta, kad ieškovė nėra Ūkininkų ūkių registre įregistruota kaip ūkininko partnerė, nors, kaip nurodyta šios nutarties 41 punkte, pareiga ūkininko sutuoktiniui įregistruoti savo partnerystę ŪŪĮ nėra nustatyta (jeigu nėra sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis). Byloje taip pat nenustatyta, ar ieškovė su jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu dalyvauja ūkininko ūkio veikloje, ar buvo pasirašytas ieškovės perduodamo žemės sklypo ūkiui aktas, ar jos žemės sklypo duomenys buvo pateikti Ūkininkų ūkių registrui, ar Ūkininkų ūkių registre yra nurodyti ieškovo kaip ūkininko įvairiais pagrindais naudojamos žemės kadastriniai duomenys, ar Ūkininkų ūkių registrui yra pateikti žemės naudojimo pagrindą, kadastrinius duomenis patvirtinantys dokumentai ir kt. (žr. nutarties 41 punktą). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės yra svarbios ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktui taikyti nagrinėjamoje byloje.
43. Teisėjų kolegija išaiškina, kad tuo atveju, jeigu parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi ne su fiziniam asmeniui, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravusiam ūkininko ūkį, t. y. ūkininkui, o su jo sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, kuris yra naudojamas ūkininko ūkio veikloje, ūkininkas turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad santuokos metu įregistruotas ūkininko ūkis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (jeigu neįrodoma priešingai), o sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra naudojamas ūkininko ūkyje, kuriam, kaip verslo formai, iš esmės ir siekiama suteikti galimybę plėsti žemės ūkio veiklą, tam tikslui ūkininkui pirmumo teise įsigyjant šalia esančius žemės sklypus ŽŪPŽĮĮ 1 straipsnyje įtvirtintiems tikslams pasiekti. Kadangi ūkininko ūkis neturi teisinio subjektiškumo, teisinių santykių subjektas, įgyjantis teises ir pareigas, yra pats ūkininkas, t. y. fizinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-1075/2022, 33 punktas), tai ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte pirmumo teisė įsigyti gretimą parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą nustatyta būtent ūkininkui.
44. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirmumo teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą gali pasinaudoti tik ūkininkas, o ieškovė neturi tokio statuso, todėl ji negali turėti pirmumo teisės įsigyti ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, iš esmės yra teisinga. Tačiau byloje nustačius, kad ieškovės, kaip ūkininko sutuoktinės, asmeninės nuosavybės teise turimas žemės sklypas, esantis greta parduodamo ginčo žemės sklypo, yra naudojamas ūkininko ūkio veikloje, būtų pagrindas konstatuoti, kad šis faktas lemia ieškovo, kaip ūkininko ūkį įregistravusio fizinio asmens, pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą ir ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (minėta, ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu ieškovas tokią teisę turėjo, bet ja nepasinaudojo). Tam, kad būtų galima atsakyti į klausimą, ar ieškovas turi pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, būtina nustatyti šios nutarties 42 punkte nurodytas šiai bylai išspręsti svarbias faktines aplinkybes, kurių nenustačius nėra galimas ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto tinkamas taikymas sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.
45. Remiantis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, faktų nustatymas nepriklauso kasacinio teismo kompetencijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto netinkamas aiškinimas ir taikymas galėjo lemti neteisėto sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o nustatytas pažeidimas negali būti pašalintas kasaciniame teisme. Dėl šios priežasties yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą šiam teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
46. Ieškovai kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pirmumo teisės įgyti ginčo žemės sklypą, netinkamai aiškino ir taikė ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalį, Aprašo 5.4 ir 7 punktus, nevertino ŽUPŽĮĮ tikslų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie parduodamą ginčo žemės sklypą, nukrypo Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-84-467/2023 išaiškinimų.
47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų, apeliacinės instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų atskleidimu. Kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka (CPK 341 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-1075/2023, 89 punktas).
48. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, kad ieškovė neturi ūkininko statuso, todėl neturi ir pirmumo teisės įsigyti žemės sklypo ŽŪPŽĮĮ pagrindu, nenagrinėjo apeliacinio skundo argumentų dėl ieškovės tinkamo informavimo apie parduodamą ginčo žemės sklypą. Taigi, kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl ieškovės tinkamo informavimo apie parduodamą ginčo žemės sklypą nebuvo iš esmės išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme. Be to, ieškovės tinkamo informavimo apie parduodamą ginčo žemės sklypą klausimas yra susijęs su faktinių aplinkybių nustatymu ir ištyrimu, o kasacinis teismas, minėta, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, taigi, pats faktinių aplinkybių nenustato (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
49. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija ieškovės tinkamo informavimo apie parduodamą ginčo žemės sklypą klausimu nepasisako. Kadangi apeliacinės instancijos teismo nutartis yra naikinama ir byla grąžinama apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytas klausimas, keltas ieškovų apeliaciniame skunde, bus išanalizuotas ir padarytos atitinkamos išvados šią bylą apeliacine tvarka nagrinėjant iš naujo.
50. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, nepriklausomai nuo šioje nutartyje padarytų išvadų dėl galimos ieškovo, kaip ūkininko ūkį ŪŪĮ nustatyta tvarka įregistravusio fizinio asmens, pirmumo teisės įsigyti ginčo žemės sklypą ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalį NŽT turi pareigą apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant galima pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, raštu pranešti asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas žemės sklypas ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, nagrinėjamos bylos atveju – ieškovei. Jeigu byloje bus nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas naudojamas ūkininko ūkio veikloje, minėta, santuokos metu įsteigtas ūkininko ūkis yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (jei neįrodoma priešingai), tai, tinkamai informavus apie ginčo žemės sklypo pardavimą gretimo žemės sklypo savininkę – ieškovę (jeigu tai būtų byloje nustatyta), būtų pagrindas daryti išvadą, kad apie pardavimą buvo tinkamai informuotas ir jos sutuoktinis – ūkininko ūkio teisinių santykių subjektas – ūkininkas (ieškovas).
51. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės šios bylos galutiniam rezultatui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
52. Atsižvelgiant į tai, kad byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, t. y. galutinis sprendimas nėra priimamas, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 19 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 8,36 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas
