Civilinė byla Nr. 3K-3-42/2011
Procesinio sprendimo kategorijos:
36.1; 40.2; 44.5.1; 121.21 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Gražinos Davidonienės ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Panevėžio ryšių statyba“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Panevėžio ryšio statyba“ ieškinį atsakovei Surdoko individualiai hidrogeologijos firmai „Artezija“ dėl delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė : I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl statybos rangos sutarties netinkamo įvykdymo padarinių.
2008 m. kovo 5 d. ieškovas UAB „Panevėžio ryšio statyba“ (užsakovas) sudarė su atsakovu Surdoko individualia hidrogeologijos firma „Artezija“ (rangovas) statybos rangos sutartį Nr. 8004 dėl artezinių gręžinių suprojektavimo, išgręžimo ir įrengimo pagal Kupiškio rajono savivaldybės skelbto konkurso sąlygas. Pagal sutarties 3.2 ir 2.2.3 punktus atsakovas įsipareigojo išgręžti ir įrengti artezinius gręžinius: Palėvenėlės kaime – iki 2008 m. kovo 19 d., Adomynės kaime – iki 2008 m. balandžio 19 d., o ieškovas už atliktus darbus sumokėti 114 237,99 Lt. Pagal sutarties 4.1-4.2 punktus ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 57 119 Lt avansą, o likusius 57 118,99 Lt – kai bus pateikti atliktų darbų aktai ir PVM sąskaitos-faktūros. Sutarties 5.2 punkte buvo nustatyta, kad užsakovas (rangovas) nepagrįstai uždelsęs vykdyti savo įsipareigojimus sutartyje nustatyta tvarka, moka rangovui (užsakovui) 0,4 proc. delspinigių nuo sutarties sumos už kiekvieną uždelstą dieną
Ieškovas nurodė, kad atsakovas rangos darbus atliko netinkamai, laiku nepašalino jų trūkumų, dėl to vandentvarkos sistemų įrengimas Adomytės kaime buvo priduotas Valstybinei komisijai tik 2008 m. lapkričio 5 d., t. y. uždelsus 199 dienas. Ieškovas, šalindamas darbų trūkumus, patyrė 12 022,15 Lt nuostolių. Kadangi atsakovas sutartyje nustatytu terminu darbų neatliko, tai pagal sutarties 5.2 punktą privalo sumokėti 0,4 proc. delspinigių už 199 dienas, t. y. 90 933,47 Lt. Kadangi ieškovas buvo skolingas atsakovui 56 716,51 Lt už atliktus darbus, tai jis atliko priešpriešinių reikalavimų įkaitymą ir atsakovas turi sumokėti jam 34 216,96 Lt delspinigių. Kadangi delspinigiai viršija ieškovo patirtus nuostolius, tai ieškovas prašė priteisti iš atsakovo tik 34 216,96 Lt delspinigių už netinkamą statybos rangos sutarties vykdymą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 10 281,42 Lt delspinigių; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal 2008 m. kovo 5 d. statybos rangos sutartį Nr. 8005: rangos darbus atliko su trūkumais, ilgą laiką jų neištaisė, praleido sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą, dėl atsakovo kaltės vandentvarkos sistemų įrengimas Adomynės kaime Valstybinei komisijai buvo priduotas tik 2008 m. lapkričio 5 d. (pagal sutartį turėjo būti priduotas 2008 m. balandžio 19 d.). Teismas konstatavo, kad vadovaujantis šalių sutarties 5.2 punktu atsakovas privalo sumokėti ieškovui delspinigius už netinkamą sutarties vykdymą. Teismas nurodė, kad pagal sutarties 5.2 punktą šalys susitarė, jog rangovas, nepagrįstai uždelsęs vykdyti savo įsipareigojimus sutartyje nustatyta tvarka, moka užsakovui 0,4 proc. delspinigių nuo sutarties sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas apskaičiavo, kad delspinigių suma yra 90 933,47 Lt. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu nustatoma, kad šalių sutartyje sutartos netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, tai teismas gali jas sumažinti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad statybos rangos sutartis iš dalies įvykdyta, sumažino delspinigius iki 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuodamas juos už 180 kalendorinių dienų (CK 1.125 straipsnio 5 dalis 1 punktas), t. y. 10 281,42 Lt (114 237,99 x 0,05 proc. x 180 d.).
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šalių apeliacinius skundus, 2010 m. birželio 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: priteistą iš atsakovo ieškovui 10 281,42 Lt delspinigių sumą sumažino iki 3000 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl atsakovo kaltės vandentvarkos sistemų įrengimas Adomynės kaime Valstybinei komisijai buvo priduotas tik 2008 m. lapkričio 5 d., o ne 2008 m. balandžio 19 d., pagrįsta tik iš dalies. Iš byloje esančių 2008 m. birželio 27 d. perdavimo-priėmimo aktų Nr.298, Nr. 2990 matyti, kad ieškovas priėmė atsakovo atliktą artezinį gręžinį Adomynės kaime ir nepareiškė pretenzijų dėl darbų trūkumų, tai padarė tik beveik po mėnesio po darbų priėmimo. 2008 m. birželio 29 d. pirkimo sutarties Nr. U5-26 pakeitimu Nr. 1 Kupiškio rajono savivaldybės administracija ir ieškovas susitarė, kad vandentvarkos sistemų įrengimas Adomynės kaime turi būti atliktas iki 2008 m. liepos 1 d. Byloje nėra įrodymų, kad dėl atsakovo pavėluotai atliktų darbų Adomynės kaime Kupiškio rajono savivaldybės administracija būtų taikiusi ieškovui kokias nors finansines sankcijas (delspinigius, netesybas, baudas). Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovo turėtos 12 022,15 Lt išlaidos, skiriant 2008 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais budinčius darbuotojus saugoti Adomynės kaime esančią vandentvarkos sistemą nuo avarijos, yra susijusios su atsakovo veiksmais, o ne su saugojimu ieškovo naujai pastatytų objektų nuo vagysčių, sunaikinimo ir pan. Dėl nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovo apskaičiuota 90 933,47 Lt delspinigių suma savo dydžiu ir kompensacine paskirtimi prieštarauja CK 6.158 straipsnio 1 daliai bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teisėjų kolegija nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Ieškovas 2008 m. gruodžio 9 d. pareiškimu Nr. 683 ir 2008 m. gruodžio 16 d. pareiškimu Nr. 697 informavo atsakovą apie atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, nurodęs, kad po įskaitymo atsakovas liko skolingas ieškovui 34 216,96 Lt delspinigių (90 933,47 Lt – 56 716,51 Lt). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo atliktas įskaitymas neatitinka sąlygų, kurioms esant jis gali būti taikomas, nes: 1) ieškovas vienašališkai, nederindamas pozicijos šiuo klausimu su atsakovu, apskaičiavo delspinigius; 2) atsakovas kategoriškai nesutiko su įskaitymu, nurodydamas, kad šis yra vienašališkas, prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams, nesutiko mokėti delspinigių, nurodydamas, kad objektų pridavimo data atidėta ne dėl atsakovo kaltės; 3) šalys nesusitarė dėl konkretaus delspinigių pagal 2008 m. kovo 5 d. statybos rangos sutartį Nr.8004 dydžio, kurį turėtų mokėti atsakovas, todėl ieškovo reikalavimas nebuvo aiškus ir apibrėžtas. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad draudžiama įskaityti reikalavimus, ginčijamus teisme. Teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio. Pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai skolininkas apskritai ginčija savo prievolę kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006). Nagrinėjamu atveju atsakovas kategoriškai nesutiko su ieškovo atliktu priešpriešiniu vienarūšių reikalavimų įskaitymu ir apskritai ginčijo savo pareigą mokėti delspinigius, nurodydamas, kad objektų pridavimo data buvo kelis kartus atidėta dėl kitų subrangovų neužbaigtų darbų ar kitų priežasčių. Taigi įskaitymo metu nebuvo aiškiai nustatytas ir apibrėžtas reikalavimas dėl netesybų (jų dydžio ir apskirtai pagrindo jas mokėti), todėl įskaitymas vienašališkai negalėjo būti atsakovui taikomas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovo vienašališkai apskaičiuotus 90 933,47 Lt delspinigius negalima pripažinti galiojančiu reikalavimu atsakovui CK 6.130 straipsnio 1 dalies prasme. Teisėjų kolegija ex oficio (savo iniciatyva) konstatavo absoliučiai negaliojančiu ieškovo 2008 m. gruodžio 16 d. pareiškimu Nr. 697 atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Teisėjų kolegija įvertino šias aplinkybes: kad atsakovui pastačius netinkamo pajėgumo siurblį, vandens tiekimas gyventojams realiai buvo vykdytas, nors ir nepakankamu galingumu, siurblys buvo pakeistas 2008 m. spalio 10 d., Valstybinei komisijai objektas priduotas 2008 m. lapkričio 5 d., tačiau dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas realiai jokių finansinių sankcijų nepatyrė, vandentiekio sistema buvo eksploatuota. Ieškovas iki šiol be pagrindo nesumokėjo atsakovui 56 716,51 Lt už atliktus rangos darbus, tai pripažintina netinkamu ir nesąžiningu sutarties vykdymu (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sumažino ieškovui priteistus 10 281,42 Lt delspinigius iki 3000 Lt, laikydama, kad iš suma yra pakankamo dydžio kompensacija ieškovui.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl 3000 Lt priteisimo iš atsakovo ieškovui palikti nepakeistą, dėl kitos dalies – 31 216,96 Lt – priimti naują sprendimą iš dėl šios dalies ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl netinkamo įskaitymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo (CK 1.63, 6.130-6.140 straipsniai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas yra vienašalis sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/20100). Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kasatoriaus atliktas įskaitymas neatitinka sąlygų, kurioms esant gali būti atliekamas, nes kasatorius vienašališkai apskaičiavo delspinigius. Taip teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir pažeidė CK 1.63 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą vienašalio sandorio sąvoką, t. y. kad vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios. Tai reiškia, kad sutarties šalis apskaičiuoja delspinigius ir atlieka įskaitymą savarankiškai, nederindama šio klausimo su kita sutarties šalimi (kitos šalies nuomonė įskaitymą atliekančiai šaliai yra teisiškai nereikšminga). Apeliacinės instancijos teismas supainiojo vienašalio ir dvišalio sandorio sampratas, nes vienašaliam įskaitymo sandoriui taikė dvišalio sandorio turiniui keliamus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad statybos rangos sutartyje šalys nesusitarė dėl konkretaus delspinigių dydžio, padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Akivaizdu, kad teismas netyrė sutarties 5.2 punkto. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad draudžiama įskaityti reikalavimus, ginčijamus teisme, tačiau teisiškai neargumentavo, kuo remdamasis konstatuoja, kad įskaitymo reikalavimas yra ginčijamas teisme, bei nenustatė nė vienos faktinės aplinkybės ginčui kvalifikuoti pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010, nurodyta, kad CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas netaikomas, jei įskaitymas atliktas iki kreipimosi į teismą. Įskaitymą kasatorius atliko iki bylos iškėlimo teisme, be to, praėjus gana ilgam laiko tarpui po rangos darbų atlikimo, tačiau atsakovas pretenzijų dėl to nereiškė, todėl laikytina, kad jis su įskaitymu sutiko. Kasatoriaus nuomone, reikalavimo ginčijimas civiliniame procese ir nesutikimas su įskaitymo atlikimu išreikštas žodžiu teismo posėdžio metu teisiškai nėra tas pats. Visuose kasacine tvarka išnagrinėtose bylose, kuriomis vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, įskaitymas ginčytas CPK nurodytu procesiniu dokumentu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei priešieškinio, nei savarankiško ieškinio įskaitymo sandoriui nuginčyti. Dėl to jo nesutikimas su atliktu įskaitymu, išsakytas teismo posėdžio metu, turėjo būti vertinamas tik kaip jo pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006, išaiškinimais, nes kasacine tvarka išnagrinėtos bylos ir šios bylos ratio decidendi visiškai nesutampa. Kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje piniginių reikalavimų dydžiai ir kilmė buvo neaiškūs ir teismai turėjo tai išsiaiškinti, tuo tarpu šioje byloje visi duomenys, reikalingi patikrinti, teisingai atliktas įskaitymas ar ne, yra pateikti, t. y. reikėjo tik atlikti matematinius skaičiavimus pagal pateiktus duomenis.
2. Dėl CK 1.78 straipsnio netinkamo taikymo. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nenustatė akivaizdžių faktinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti ex officio niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius, neteisingai nustatė įskaitymo sandorio sudarymo momentą ir panaikino ne įskaitymo sandorį, o tik pakartotinį pranešimą apie jo sudarymą. Priešpriešinių reikalavimų įskaitymą kasatorius atliko 2008 m. gruodžio 9 d. ir apie tai informavo atsakovą. Apeliacinės instancijos teismas panaikino ne įskaitymo sandorį, išreikštą 2008 m. gruodžio 9 d. pareiškimu Nr. 683, bet informacinio pobūdžio 2008 m. gruodžio 16 d. pareiškimą Nr. 697, kuriuo atsakovas papildomai informuotas apie 2008 n. gruodžio 9 d. sudarytą įskaitymo sandorį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali taikyti niekinio sandorio teisinius padarinius, kai nustato, jog yra pakankamas pagrindas sandorį pripažinti niekiniu. Nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu tik tokiais atvejais, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas gali imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, lemiančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; kt.). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad įskaitymo metu nebuvo aiškiai nustatytas ir apibrėžtas reikalavimas dėl netesybų (jų dydžio ir apskritai pagrindo mokėti), todėl įskaitymas vienašališkai negalėjo būti taikomas rangovui. Taigi teismas nustatė aplinkybę, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismui akivaizdžiai nebuvo aišku, visa apimtimi ar tik iš dalies sandoris yra neteisėtas, netiriant, kokia dalimi jis neteisėtas, nepašalinta tikimybė, kad įskaitymo sandoris visa apimtimi teisėtas. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs faktines aplinkybes, kurioms esant, sandorio pripažinimas niekiniu ir teisinių padarinių konstatavimas ex officio negalimas, ir vis dėlto, nesant priešieškinio, panaikinęs sandorį savo iniciatyva, ne tik nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, bet ir priėmė nutartį, naikintiną kasacine tvarka.
3. Dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Dispozityvumo ir rungimosi civiliniame procese principai reiškia, kad įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje nustato ginčo šalys, teismas negali remtis nenurodytais faktais ar ignoruoti jų nurodytų faktų, teismas ar kiti proceso dalyviai negali daryti įtakos bylos nagrinėjimo riboms. Esant kasatoriaus reikalavimui priteisti įskaitymu nepadengtą 34 216,96 Lt sumą, nesant atsakovo priešieškinio ir atsiliepimo į ieškinį, ieškinio dalyko ribos apsiriboja nurodyta suma, o ne sutarties suma. Tokioje procesinėje situacijoje, neginčijant įskaitymo sandorio, teismo galimybės, sprendžiant ginčą, ribojamos 34 216,96 Lt suma. Faktinių aplinkybių, leidžiančių teismui ex officio įskaitymo sandorį pripažinti niekiniu, objektyviai nėra, jų pirmosios instancijos teismas nenustatė, o apeliacinės instancijos jas nustatė klaidingai, supainiojęs vienašalio ir dvišalio sandorio sampratas. Esant tokiai procesinei padėčiai, teismai negalėjo vertinti įskaitymo sandorio pagrįstumo ir teisėtumo, o tai padarę, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį.
4. Dėl CPK 312, 314, 320, 331 straipsnių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas neatliko apeliacijos taip, kaip to reikalaujama CPK XVI skyriaus normų. Apeliacinio teismo pareiga yra patikrinti absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau šioje byloje apeliacinės instancijos teismas to neatliko. Apeliacijos ribas sudarė kasatoriaus apeliacinio skundo bei atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą argumentai, taip pat atsakovo argumentai, išdėstyti analogiškuose procesiniuose dokumentuose. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo nė vieno kasatoriaus apeliaciniame skunde ir atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodyto argumento ir dėl jų nepasisakė. Iš esmės visos apeliacinės instancijos teismo išvados yra teisiškai nemotyvuotos, todėl tokia nutartis gali turėti absoliutaus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Be to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo naujus atsakovo reikalavimus ir argumentus, kurių jis nekėlė pirmosios instancijos teisme.
Atsiliepimo į kasacinį skundą atsakovas nepateikė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl netesybų mažinimo, kai reikalavimas dėl netesybų įskaitytas CK 6.130 straipsnio pagrindu
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).
Aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos gali būti teismo sumažintos, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Netesybos gali būti sumažintos ir tuo atveju, kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). „Aiškiai per didelių“ („neprotingai didelių“) netesybų samprata įstatyme neatskleista, ji plėtojama teismų praktikoje. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. Daujoto individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010).
Netesybos nemažinamos, jeigu jos yra sumokėtos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad šios įstatyme nustatytos taisyklės taikymas priklauso nuo to, kokiu pagrindu buvo įvykdytas skolininko įsipareigojimas sumokėti kreditoriui netesybas. Jeigu skolininkas sumoka netesybas geruoju, tai nurodyti CK straipsniai taikytini, tačiau jei jis atsisako mokėti netesybas, tai rodo, kad dėl jų yra kilęs ginčas, kuris sprendžiamas ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. Č. G., bylos Nr. 3K-3-273/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007). Teisėjų kolegija pažymi, kad toks kasacinio teismo suformuotas CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo mažinti netesybas, kai jos sumokėtos, aiškinimas turi būti taikomas ir tada, kai teisme nagrinėjamas ginčas dėl netesybų dydžio, nors netesybų reikalavimas ir yra įskaitytas į priešpriešinį vienarūšį reikalavimą kreditoriaus vienašaliu pareiškimu CK 6.130 straipsnio pagrindu. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies prasmei.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti dalį (34 216,96 Lt) netesybų, nurodydamas, kad likusią dalį (56 716,51 Lt) jis yra įskaitęs vienašaliu pareiškimu į atsakovui pagal rangos sutartį priklausantį reikalavimą sumokėti kainos dalį už atliktus darbus, todėl dėl šios dalies prievolė yra pasibaigusi įskaitymu (CK 6.130 straipsnis, 6.131 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija išaiškina, kad toks netesybų įskaitymas nelaikytinas savanorišku skolininko sumokėjimu, todėl jam netaikomas CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas mažinti netesybas ir neribojama teismo teisė spręsti dėl protingo dydžio netesybų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. Daujoto individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Bylą nagrinėję teismai, sumažindami ieškovo reikalaujamas netesybas nuo 34 216,96 Lt iki 3000 Lt, motyvavo, kodėl 3000 Lt netesybos laikytinos protingo dydžio. Kasaciniame skunde nepateikiama konkrečių teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo netinkamo CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies taikymo mažinant netesybas, kurie būtų susiję su aplinkybių, į kurias privalo atsižvelgti teismas mažindamas netesybas, vertinimu. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad mažindamas netesybas iki 3000 Lt apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos.
Dėl teismo teisės ex officio pripažinti įskaitymo sandorį negaliojančiu teismui sumažinus įskaitytą netesybų reikalavimą iki protingo dydžio
Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Tai reiškia, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu. Tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ex officio (savo iniciatyva), nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio ar akto teisinius padarinius tik tada, kai, nagrinėjant bylą, pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį ar aktą negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio ar akto, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Vilkis v. E. M. V., Klaipėdos rajono meras, Klaipėdos rajono žemėtvarkos tarnyba, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-1319/2001; 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB DK,,Hermis-draudimas” v. AB,,Šlifavimo staklės”, bylos Nr. 3K-3-1107/2002; 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 312-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija v. UAB “Skraida”, UAB “Nabukas”, S. Lankelis, bylos Nr. 3K-3-150/2004; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybins mokesčių inspekcija v. UAB,,Baltic Building Fund“, bylos Nr. 3k-3-448/2004; 2006 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. M. V., H. B. G., bylos Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“, bylos Nr. 3K-3-252/2009).
Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriumi, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, pripažindamas įskaitymo sandorį negaliojančiu dėl to, kad įskaitymas buvo atliktas vienašališkai, bei dėl to, kad buvo pažeistas CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas draudimas įskaityti teisme ginčijamus reikalavimus, ir todėl pasisakydamas, kad vienašališkai apskaičiuotų 90 933,47 Lt delspinigių negalima pripažinti galiojančiu reikalavimu CK 6.130 straipsnio 1 dalies prasme. Tokios apeliacinės instancijos išvados neatitinka įstatyminio reguliavimo. CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo. Ieškovo atliktam įskaitymui negali būti taikomas ir CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas draudimas, nes įskaitymas yra atliktas 2008 m. gruodžio 9 d. pareiškimu Nr. 683, o ieškinys teismui pateiktas 2008 m. gruodžio 16 d. Taigi įskaitymo momentu ginčo teisme dėl netesybų nebuvo. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas nurodytais argumentais negalėjo pripažinti įskaitymo sandorio negaliojančiu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjusių teismų nustatytos aplinkybės bei kasacinio teismo išvados dėl teisės taikymo leidžia kasaciniam teismui konstatuoti ex officio įskaitymo sandorio dalį negaliojančia.
Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Iš šios normos matyti, kad būtina įskaitymo sąlyga yra priešpriešinių vienarūšių reikalavimų egzistavimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog dėl rangos sutarties netinkamo įvykdymo protingo dydžio netesybomis laikytinos 3000 Lt netesybos, kasatoriaus 2008 m. gruodžio 9 d. pareiškimu Nr. 683 atliktas įskaitymas dėl 56 716,51 Lt yra galiojantis dėl 3000 Lt. Dėl likusios dalies – 53 716,51 Lt – įskaitymas, nesant priešpriešinio netesybų reikalavimo, neatitinka CK 6.130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos įskaitymo sampratos, yra akivaizdžiai niekinis ir negalioja kaip imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris CK 1.80 straipsnio pagrindu. Įskaitymo negaliojimo faktą ir padarinius dėl šios dalies kasacinis teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis).
Dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies taikymo
Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Minėta, kad teismas turi teisę ex officio konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu. Dėl šios priežasties atmestini kasacinio skundo argumentai, kad pripažindamas įskaitymą negaliojančiu ex officio teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį.
Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimą kitu aspektu. Pareikšdamas ieškinį kasatorius nurodė, kad dėl sutarties pažeidimo atsakovas jam turėjo sumokėti iš viso 90 933,47 Lt netesybų, iš kurių 56 716,51 Lt jis įskaitė iki teismo proceso pradžios, o ieškinį reiškia likusiai 34 216,96 Lt netesybų daliai. Teismui nustačius, kad protingo dydžio netesybos iš kasatoriaus apskaičiuotų 90 933,47 Lt yra 3000 Lt, teismas turėjo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes reikalaujama 34 216,96 Lt netesybų dalis pripažinta nepagrįsta. Tuo tarpu teismo nustatytos protingos 3000 Lt netesybos jau buvo įskaitytos, todėl ieškovui neturėjo būti papildomai priteistos. Dėl nurodytos priežasties apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl netesybų priteisimo naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria kasatoriui buvo priteista 3000 Lt netesybų, panaikinimas atmetant ieškinį, nelaikytinas blogesnio sprendimo dėl kasatoriaus, negu yra skundžiamas sprendimas ar nutartis, priėmimu (CPK 353 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija išaiškina, kad teismo nutarties motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys turi būti aiškinamos atsižvelgiant į teismo nutarties, kaip vientiso akto, pobūdį. Kasaciniam teismui šios nutarties motyvuojamojoje dalyje konstatavus, kad kasatoriaus 2008 m. gruodžio 9 d. pareiškimu Nr. 683 atliktas netesybų įskaitymas pagal rangos sutartį yra galiojantis dėl 3000 Lt, šis teismo nustatytas faktas saisto šalis.
Dėl apeliacinės instancijos teismo pareigos motyvuoti teismo nutartį (sprendimą)
Pagal CPK 331 straipsnio 4 dalį apeliacinės instancijos teismo nutartyje ar sprendime turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Motyvų apeliacinės instancijos teismo sprendime (nutartyje) nebuvimas yra absoliutus tokio procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas; 340 straipsnio 5 dalis).
Pasisakydamas dėl nurodytų proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje privalo glausta forma nurodyti nustatytas bylos aplinkybes, įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas apie nustatytas aplinkybes, įvertinimą, argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymus ir kitus teisės aktus bei kitus teisinius argumentus, kuriais vadovavosi darydamas išvadas (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendime (nutartyje) privalo pasisakyti dėl visų apeliacinio skundo argumentų. Teismas turi teisę neanalizuoti tik tų apeliacinio skundo argumentų, kurie visiškai nesusiję su byla arba yra draudžiami, tačiau kiekvienu atveju atsisakymas analizuoti apeliacinio skundo argumentus turi būti motyvuotas. Motyvuota nutartimi galima pripažinti tik tokią apeliacinės instancijos teismo nutartį, kurioje argumentuotai įvertinti visi, t. y. tiek faktiniai, tiek teisiniai, apeliacinio skundo argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. U. v. UAB „Baltijos TV“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-1181/2003; 2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „Lindra“ v. V. Baltakio individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-169/2005; 2006 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. ir kt. v. J. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-429/2006; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. Latvijos įmonė SIA „Radio Telecommunication Network“; bylos Nr. 3K-3-231/2008; kt.).
Tačiau teisėjų kolegija taip pat pažymi kad, plėtodamas savo praktiką bylose, kuriose pasisakoma dėl teismo pareigos motyvuoti savo sprendimą (nutartį) ir tokią pareigą reglamentuojančių proceso normų pažeidimo padarinių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, motyvų faktas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos apeliacinės instancijos teismo nutarties kontekste. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nenaikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. notarė D. Marcinkevičienė, bylos Nr. 3K-3-452/2008; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; kt.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje išdėstė nustatytas aplinkybes, pateikė įrodymų vertinimą bei nurodė įstatymus, kuriais vadovavosi darydamas išvadas. Tokios teismo nutarties, atsižvelgdama į kasaciniame skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti nemotyvuota.
Dėl kitų kasaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako kaip nesudarančių kasacijos pagrindo pagal CPK 346 straipsnio 2 dalį.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.130 straipsnio 1 dalį, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl išdėstytų argumentų teismo nutarties dalis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 4 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Netenkinus kasacinio skundo ir priėmus naują sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Už apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 308 Lt žyminį mokestį, ši suma jam priteistina iš kasatoriaus (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš kasatoriaus į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (40 Lt) ir kasaciniame teisme (42,18 Lt) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovo Surdoko individualios hidrogeologijos firmos „Artezija“ ieškovui UAB „Panevėžio ryšio statyba“ priteistą 3000 Lt netesybų, taip pat kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą.
Ieškovo UAB „Panevėžio ryšio statyba“ ieškinį atmesti.
Kitą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Panevėžio ryšio statyba“ (kodas 147688743) atsakovui Surdoko individualiai hidrogeologijos firmai „Artezija“ (kodas 268417760) 308 (tris šimtus aštuonis) Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Panevėžio ryšio statyba“ (kodas 147688743) 82,18 Lt (aštuoniasdešimt du litus 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Baranauskas
Gražina Davidonienė
Juozas Šerkšnas
