Dėl nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-48/2011

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 42.8; 44.5.1; 114.11; 114.12 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB,,BPT Optima Retail“ ir atsakovo Länsförsäkringar Sak Försäkringsaktiebolag (publ) kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB,,BPT Optima Retail“ ieškinį atsakovui Länsförsäkringar Sak Försäkringsaktiebolag (publ) dėl nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo; tretieji asmenys – UAB,,Baltic Property trust“, UAB,,BPT Asset Managament“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą ir sutartinę civilinę atsakomybę, nuomos teisinius santykius, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų pateikimą ir priėmimą apeliacinės instancijos teisme, jų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovas UAB,,BPT Optima Retail“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Länsförsäkringar Sak Försäkringsaktiebolag (publ) (toliau – atsakovas) 535 168 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad jis, tretieji asmenys UAB „Baltic Property trust“ ir UAB „BPT Asset Managament“ yra „Baltic Property Trust“ įmonių grupės bendrovės, valdančios Lietuvoje verslo ir prekybos bei paslaugų centrų tinklą, ir šios įmonių grupės viena iš pagrindinių veiklos krypčių – patalpų nuoma verslo subjektams. 2007 m. lapkričio 1 d. atsakovas (subnuomininkas) su trečiuoju asmeniu UAB „BPT Asset Managament“ (subnuomotoju) sudarė sutartį dėl patalpų subnuomos verslo centro VERTAS, esančiame (duomenys neskelbtini), 14 aukšte ir patalpų nuomos verslo centre, esančiame (duomenys neskelbtini), ateityje. Ieškovo teigimu, derybų dėl subnuomos sutarties sudarymo metu atsakovas buvo informuotas, kad dalis patalpų verslo centro VERTAS 14 aukšte gali būti nuomojama tik nustatytam laikotarpiui - iki 2009 m. vasario 1 d. Subnuomos sutarties šalys susitarė, kad sutartis galios nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 1 d. ir kad šis terminas atsakovui išsikeliant į naujas patalpas ir atliekant išsikėlimo darbus nenutrūks ir nebus sustabdytas. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. sausio 30 d. kitas nuomininkas Citco Nederland B.V., įgyvendindamas teisę išsinuomoti patalpas pagal 2007 m. gegužės 22 d. sudarytą nuomos sutartį, atsiuntė pranešimą, kuriuo išreiškė pageidavimą nuomotis visas verslo centro VERTAS 14 aukšte esančias patalpas, dėl to atsakovas informuotas, jog jis turės išsikelti į kitas patalpas 2009 m. vasario 1 d.; su atsakovu pradėtos derybos dėl naujų patalpų nuomos. Tačiau atsakovas nesutiko pratęsti nuomos santykių pagal sutartį, motyvuodamas tuo, kad siūlomos kitos patalpos neatitinka jo verslo poreikių. Atsakovas 2009 m. vasario 2 d. išsikraustė iš verslo centre VERTAS nuomotų patalpų, 2009 m. vasario 6 d. subnuomotojas vienašališkai nutraukė sutartį su atsakovu dėl esminių pažeidimų, remdamasis sutarties bendrųjų sąlygų 15.2 punktu. Ieškovas nurodė, kad atsakovas jau 2008 m. rugpjūčio mėnesį pradėjo derybas dėl kitų patalpų verslo centre,,Vilniaus verslo uostas“ nuomos, nes šių patalpų nuomotojas pasiūlė palankesnes sąlygas (mažesnę kainą), atsakovui toliau vykdyti sudarytą su ieškovu sutartį buvo ekonomiškai nenaudinga ir jis ėmėsi bet kokių šios nutraukimą pateisinančių veiksmų. Ieškovo teigimu, dėl nesąžiningo atsakovo elgesio ieškovas nuo 2009 m. vasario 1 d. negauna pajamų iš nuomos, kurias būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų. Ieškovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2009 m. gruodžio 1 d. negautos pajamos sudaro 316 222,65 Lt. Be to, pagal sutarties 15.3 punktą ieškovas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo netesybas - šešių mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą (218 945,35 Lt).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškinys byloje pareikštas remiantis 2009 m. kovo 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, pagal kurią tretieji asmenys UAB,,BPT Asset Managament“ ir UAB „Baltic property trust“ perleido reikalavimo teises į atsakovą UAB,,BPT Optima Retail“, todėl laikė jį tinkamu ieškovu byloje.

Teismas nustatė, kad 2007 m. lapkričio 1 d. subnuomos sutartimi trečiasis asmuo UAB,,BPT Asset Managament“ (subnuomotojas) ir atsakovas (subnuomininkas) susitarė dėl 357, 89 kv. m ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), subnuomos biuro veiklai. Subnuomos sutarties 8.2 punkte atsakovas įsipareigojo subnuomotojo prašymu, praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo subnuomos termino pradžios, savo lėšomis įsikelti į subnuomotojo nurodytas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir atitinkančias sutarties priede Nr. 7 nustatytas sąlygas; sutartyje nustatyta, kad naujųjų patalpų plotas bus apytiksliai 350-400 kv. m, patalpos gali būti išdėstytos per du pastato aukštus. Šalys taip pat susitarė, kad atsakovas privalės pasirašyti dokumentus (sutartį), apibrėžiančius naujųjų patalpų savininko ir atsakovo, kaip nuomininko, santykius. Šias sutarties nuostatas teismas vertino kaip preliminarų susitarimą dėl ateityje siekiamos sudaryti pagrindinės sutarties dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos, po to, kai atsakovas išsikels iš subnuojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), subnuomos laikotarpis sutartyje nebuvo konkrečiai apibrėžtas (išskyrus sąlygą, jog subnuomos laikotarpis yra ne trumpesnis kaip vieneri metai) ir priklausė nuo datos, kada subnuomotojas praneš subnuomininkui apie subnuomos pasibaigimą. 2008 m. birželio 2 d. subnuomotojas, vadovaudamasis sutarties 8.2 punktu, informavo atsakovą, kad ne vėliau kaip iki 2009 m. vasario 1 d. sudarys galimybę išsinuomoti atsakovui naujas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Teismas, remdamasis subnuomos sutartyje pateiktu patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), aprašymu, sprendė, kad jo nepakanka apibrėžti konkrečias atsakovui siūlytas nuomoti patalpas, nes nenurodytas unikalus jų numeris, aukštas ir tikslus plotas. Subnuomos sutarties priede Nr. 7 įtvirtinti reikalavimai patalpų įrengimui, o ne patalpoms. Be to, teismas nustatė, kad naujųjų patalpų savininkė yra UAB,,Baltic Property trust“, o ne subnuomotoja UAB,,BPT Asset Managament“, su kuria buvo sudaryta 2007 m. lapkričio 1 d. subnuomos sutartis. Dėl išvardytų aplinkybių ir vadovaudamasis CK 6.477 straipsnio 3, 4 dalimis, teismas konstatavo, kad susitarimas persikelti į konkrečiai neapibrėžtas patalpas, be to, jį sudarius ne su patalpų savininku ar jo atstovu, negali būti laikomas susitarimu dėl patalpų nuomos. Teismo nuomone, tokią išvadą patvirtina ir tai, kad pagal subnuomos sutarties 8.3 punktą naujųjų patalpų suteikimas atsakovui buvo ieškovo teisė, bet ne pareiga. Teismas nustatė, kad atsakovas 2008 m. birželio 25 d. raštu informavo subnuomotoją, jog atsisako persikelti į siūlomas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nes jų plotas neatitinka subnuomos sutarties 8.2 punkte nustatyto dydžio, taip pat dėl to, kad patalpos nėra vienoje erdvėje, jos yra atskirtos bendromis patalpomis ir nesusiekia tiesiogiai, todėl nėra tinkamos atsakovo veiklai. Teismas nurodė, kad į šį atsakovo raštą subnuomotojas atsakė tik 2008 m. rugsėjo 1 d. ir pasiūlė nuomotis kitas patalpas, kurių plotas yra 369 kv. m (iš jų penktame aukšte esančių patalpų plotas yra 347,65 kv. m, o pirmame aukšte – 21,35 kv. m). Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad subnuomotojas pripažino, jog atsakovui siūlomos nuomotis patalpos yra ne vienoje erdvėje ir siūlė nuomotis patalpas, esančias skirtinguose, t. y. ne vienas po kitu esančiuose aukštuose, kaip buvo sutarta. 2008 m. spalio 28 d. raštu atsakovas informavo subnuomotoją, kad jam nebuvo pasiūlytos sutarties sąlygas, jo lūkesčius, poreikius ir vykdomos veiklos specifiką atitinkančios naujos patalpos, todėl į verslo centrą, esantį (duomenys neskelbtini), jis nesikels. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra draudimo kompanija, todėl sutiko, jog nuomojamos patalpos turi atitikti veiklos specifiką, verslo poreikius ir laikė pagrįstu tokį jo atsisakymą. Remdamasis šalių susirašinėjimo duomenimis, teismas nustatė, kad subnuomotojas siūlė atsakovui likti nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tačiau naujomis nuomos sutarties sąlygomis – ne ilgiau kaip iki 2010 m. sausio 1 d., be to, jog išsikraustyti iš patalpų atsakovas turėtų per tris mėnesius nuo subnuomotojo pranešimo. 2009 m. sausio 30 d. patalpos verslo centre VERTAS buvo atlaisvintos ir grąžintos subnuomotojui. Teismas konstatavo, kad subnuomotojo ir atsakovo susirašinėjimas patvirtina, jog subnuomos sutarties šalys vedė derybas dėl naujos nuomos sutarties sudarymo, tačiau joms nepavyko susitarti dėl nuomos esminių sąlygų ir sudaryti naujos sutarties. Teismas sprendė, kad subnuomotojo 2008 m. birželio 2 d. pranešimas, kuriame nurodyta atsakovui atlaisvinti patalpas iki 2009 m. vasario 1 d. ir nepavykusios derybos dėl naujų patalpų nuomos sutarties sudarymo leidžia daryti išvadą, jog subnuomos sutartis nutraukta nuo 2009 m. vasario 1 d. Teismas pažymėjo, kad nors ieškinyje nurodyta, jog subnuomos sutartis nutraukta nuo 2009 m. vasario 17 d. subnuomotojo 2009 m. vasario 6 d. pranešimu atsakovui, tačiau laikė, kad jis neturi teisinės reikšmės, nes ieškovas neatšaukė 2008 m. birželio 2 d. pranešimo dėl patalpų atlaisvinimo nuo 2009 m. vasario 1 d. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė būtinų sąlygų atsakovo sutartinei atsakomybei kilti (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2010 m. liepos 2 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikino ir tenkino ieškinį iš dalies – priteisė iš atsakovo ieškovui 100 000 Lt netesybų ir nuostolių atlyginimo, 6000 Lt sumokėto žyminio mokesčio pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, 2000 Lt advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, valstybei 29,95 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė.

Teisėjų kolegija nustatė, kad subnuomos sutartį parengė ir jos sąlygas nustatė subnuomotojas, todėl sprendė, jog abejonės dėl šios sutarties sąlygų turi būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pagrįstai atsisakė keltis į naująsias patalpas, nes šios ne tik neatitiko jo verslo poreikių, bet ir subnuomos sutarties sąlygų. Teisėjų kolegija nurodė, kad 2008 m. birželio 2 d. raštu dėl išsikėlimo iš subnuomojamų patalpų subnuomotojas atsakovui nepasiūlė konkrečių patalpų, vėliau pateikti siūlymai neatitiko atsakovo verslo poreikių. Teisėjų kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad po 2008 m. birželio 25 d. subnuomotojas siūlė atsakovui nuomotis jau kitas patalpas, patvirtina, jog subnuomotojas pripažino, kad jo anksčiau pasiūlytos patalpos neatitiko subnuomos sutarties sąlygų. Atsakovo derybos dėl patalpų nuomos su kitais patalpų savininkais buvo neišvengiamos (atsakovui norint apskritai toliau vykdyti veiklą) bei atitiko sąžiningumo bei protingumo principus. Subnuomotojas neturėjo jokios pareigos pasiūlyti naujas patalpas atsakovui, o atsakovas niekada nebuvo prisiėmęs pareigos sudaryti sutartį dėl patalpų nuomos nuo 2009 m. vasario 1 d. vien tik subnuomotojo pasiūlytomis sąlygomis. Tačiau teisėjų kolegija sprendė, kad ginčo subnuomos sutartis buvo nutraukta 2009 m. sausio 30 d., atsakovui išsikėlus iš subnuomojamų patalpų, dėl subnuomotojo ir atsakovo mišrios kaltės. Teisėjų kolegijos nuomone, subnuomotojo kaltė - veiksmai, kuriais subnuomotojas parengė sutartį ir pasiūlė nepakankamai aiškias sutarties sąlygas, pagal kurias nebuvo pakankamai apibrėžtos patalpos, į kurias turėtų persikelti atsakovas, nenustatytas sutarties galiojimo terminas, neaptarti sutarties keitimo, naujos sutarties sudarymo dėl atsakovo išsikėlimo į kitas patalpas klausimai. Spręsdama dėl atsakovo kaltės, teisėjų kolegija nurodė, kad sutarties pasirašymo metu atsakovas suprato, jog jam po tam tikro laiko gali reikėti išsikelti į kitas BPT grupės valdomo kito verslo centro patalpas, jeigu Citco Nederland B. V. išreikštų norą nuomotis patalpas verslo centro VERTAS 14 aukšte, tokią išvadą patvirtina sutarties specialiųjų sąlygų 8.3 punktas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad susitarti, kokios konkrečiai patalpos bus nuomojamos atsakovui verslo centre, esančiame (duomenys neskelbtini), sutarties pasirašymo metu buvo sudėtinga – verslo centro nuomininkai keičiasi, o laikyti patalpas tuščias iki atsakovo galimo įsikėlimo būtų buvę ekonomiškai netikslinga. Ikisutartinių derybų metu atsakovas aiškiai išdėstė savo poreikius dėl kitų patalpų nuomos ateityje – jis pasirinko nuomoti patalpas verslo centre, esančiame (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), nors buvo svarstyta ir patalpų šiame centre nuomos alternatyva. Teisėjų kolegijos nuomone, ši faktinė aplinkybė patvirtina tai, kad atsakovas buvo susipažinęs su galimų nuomos objektų buvimo vieta, biurų, įrengimo lygiu ir laikė tai pakankamomis prielaidomis susitarimui dėl tolesnės nuomos pasiekti. Šalys subnuomos sudarymo metu pagal susiklosčiusias aplinkybes pakankamai detaliai apibrėžė naująsias patalpas – sutarties specialiųjų sąlygų 8.2 punkte buvo nustatyta, kad naujųjų patalpų plotas apytiksliai bus 350-400 kv. m, jos gali būti išdėstytos per du atitinkamo pastato aukštus. Patalpų įrengimo lygis, komunikacijos, parkavimo aikštelių skaičius ir kitų požymių aprašymas pateiktas sutarties priede Nr. 7. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovo kaltė - veiksmai, kuriais atsakovas priėmė subnuomotojo pasiūlytas nepakankamai aiškias sutarties sąlygas, pasirašė sutartį, nors turėjo galimybę pasinaudoti tinkamomis teisininkų paslaugomis ir tiksliai nustatyti sutarties sąlygas. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo kaltę dėl sutarties nutraukimo patvirtina ir atsakovo atstovės subnuomotojui išsiųstas 2008 m. spalio 27 d. elektroninis laiškas, kuriuo pasiūlyta 100 000 Lt kompensacija dėl sutarties nutraukimo šalių sutarimu. Teisėjų kolegija konstatavo, kad subnuomininko ir atsakovo mišri kaltė - abiejų sutarties šalių nepakankamas bei netinkamas bendradarbiavimas, kooperavimasis, nes šalys nesiėmė priemonių ir veiksmų tinkamai apibrėžti sutarties sąlygas ir jas vykdyti. Teisėjų kolegijos nuomone, tai patvirtina byloje pateiktas sutarties šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo atstovės 2008 m. spalio 27 d. elektroniniu laišku subnuomotojui pasiūlyta 100 000 Lt kompensacija atitinka subnuomos sutarties šalių mišrios kaltės dėl sutarties nutraukimo proporcijas (kaltės dalį) ir netesybų bei nuostolių atlyginimo sumą, kurią turi atsakovas sumokėti subnuomotojui ar jo teisių perėmėjui dėl sutarties nutraukimo.

Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad subnuomos sutartimi viena iš BPT grupės įmonių UAB „BPT Asset Managament“ susitarė dėl patalpų subnuomos verslo centre VERTAS, tačiau ji neturėjo įgaliojimų susitarti dėl patalpų nuomos ateityje kitame verslo centre, esančiame (duomenys neskelbtini), nes įvardyta įmonė sutarties sudarymo metu nebuvo šių patalpų savininkė. Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo UAB „BPT Asset Managament“ tarėsi su atsakovu dėl nurodytų patalpų nuomos kitame verslo centre, turėdama visus to centro savininkės, trečiojo asmens UAB „Baltic Property Trust“, įgaliojimus. Teisėjų kolegijos nuomone, tai patvirtina nurodytų bendrovių 2006 m. sausio 3 d. sudarytos Turto valdymo sutarties, kuria trečiasis asmuo UAB „Baltic Property Trust“ paskyrė trečiąjį asmenį UAB,,BPT Asset Management“ jam priklausančio verslo centro valdytoja, išrašas, taip pat su apeliaciniu skundu pateikta BPT grupės įmonių valdomų verslo centrų schema ir duomenys apie teisinius santykius tarp bendrovių, kurie pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB,,BPT Optima Retail“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. sprendimą pakeisti, padidinant ieškovui iš atsakovo priteistą sumą nuo 100 000 Lt iki 535 168 Lt. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.193 straipsnio 4 dalį ir netaikė CK 6.160 straipsnio 2 dalies, 6.156 straipsnio 1, 2 dalių, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad subnuomos sutartis sudaryta prisijungimo būdu. Kasatoriaus teigimu, byloje pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtinta, kad dėl subnuomos sutarties sudarymo vyko derybos; su atsakovu pasirašytoje sutartyje nustatytos konkrečios, individualiai aptartos sąlygos: patalpų plotas, vieta, įrengimo lygis, nuomos kaina ir pan. Taigi, kasatoriaus nuomone, sutartis sudaryta lygiaverčių juridinių asmenų, aptarus visas šalims svarbias sąlygas, ir neatitinka prisijungimo būdu sudarytos sutarties esmės. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, lėmė CK 6.193 straipsnio 4 dalies pažeidimą, nes visos sutarties sąlygos buvo aiškintos išimtinai atsakovo naudai. Apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis CK 6.156 straipsnyje įtvirtintu sutarčių laisvės principu. Atsakovas niekieno neverčiamas, be apgaulės ir kitų panašių aplinkybių, galinčių turėti įtakos sutarties ar jos sąlygų galiojimui, subnuomos sutartimi įsipareigojo savo sąskaita įsikelti į subnuomotojo nurodytas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); sutarta, kad patalpų plotas bus apytiksliai 350-400 kv. m, patalpos gali būti išdėstytos per du pastato aukštus, nuomos kaina bus 1,45 euro už 1 kv. m mažesnė nei subnuomos sutartyje nurodytoji. Jokių prieštaravimų dėl tokios sutarties formuluotės atsakovas nereiškė, šalys subnuomos sutartyje nesitarė, kad atsakovas turės galimybę įvertinti, ar naujos patalpos atitiks jo poreikius ar kitus ieškovui nežinomus reikalavimus, taigi, kasatoriaus nuomone, atsakovas laisva valia prisiėmė tokios sutarties sąlygos vykdymo riziką arba buvo abejingas dėl būsimo persikėlimo į naujas patalpas. Dėl to, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas niekada nebuvo prisiėmęs pareigos sudaryti sutartį dėl patalpų nuomos nuo 2009 m. vasario 1 d. išimtinai kasatoriaus pasiūlytomis sąlygomis, neatitinka šalių pasirašytos sutarties nuostatų. Subnuomos sutarties 8.2 punkte šalys be išlygų susitarė dėl subnuomos sutarties objekto, kurį konkrečiai parinks subnuomotojas, ir kainos pasikeitimo ateityje. Kasatoriaus nuomone, tokia subnuomos sutarties sąlyga turėtų būti įvertinta kaip atsakovo pareiga sudaryti sutartį dėl savanoriško įsipareigojimo (CK 6.156 straipsnio 2 dalis).

Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad subnuomos sutartis nutraukta nuo 2009 m. sausio 30 d., nes 2009 m. vasario 6 d. pranešimu atsakovas informuotas, kad subnuomos sutartis nutraukiama nuo 2009 m. vasario 17 d. dėl atsakovo padaryto esminio sutarties pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovas galėjo nutraukti subnuomos sutartį dėl to, kad nuomotojas ilgiau kaip 30 dienų neperduoda patalpų, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, taip pat neginčijo sutarties nutraukimo teisėtumo.

2. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos mišrios kaltės instituto taikymo klausimais. Teisėjų kolegija sprendime neįvardijo, kokiomis dalimis paskirstė kaltę šalims, todėl, kasatoriaus nuomone, darytina išvada, kad kaltė paskirstyta šalims lygiomis dalimis. Tačiau tokiu atveju neaišku, kodėl ieškovui priteista 100 000 Lt, o ne proporcinga jo pareikštam reikalavimui suma. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, esant vienodam abiejų šalių kaltės dydžiui, patirti nuostoliai kompensuojami lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB,,Eržilas“ v. atsakovas AB,,Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-823/2003; 2006 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Auksinis varnas“ v. AB,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-7-3/2006). Be to, kasatoriaus teigimu, kasacinio teismo praktikoje suformuotos tam tikros taisyklės dėl CK 6.259 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo, t. y. kad sprendžiant dėl mišrios kaltės teisinių padarinių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp kiekvieno asmens neteisėtų veiksmų ir tų veiksmų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. O. v. UAB,,Automobilis“, bylos Nr. 3K-3-587/2007). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė tokio ryšio.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Länsförsäkringar Sak Försäkringsaktiebolag (publ) prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas 2007 m. lapkričio 1 d. subnuomos sutarties nevertino kaip sudarytos prisijungimo būdu. CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Subnuomos sutartį parengė subnuomotojas, todėl skundžiamame sprendime pagrįstai nurodyta, kad sutarties sąlygas pasiūlė subnuomotojas ir jas atsakovas priėmė. Atsakovo nuomone, aplinkybė, kad šalys susitarė dėl konkrečių patalpų ploto, įrengimo, nuomos kainos, nepaneigia nurodytos išvados. Dėl to, atsakovo teigimu, atmestini kaip nepagrįsti kasatoriaus argumentai ir dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.160 straipsnio 2 dalį. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad subnuomos sutartis sudaryta, pažeidžiant CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarčių laisvės principą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios aplinkybės neturėjo pasisakyti. Atsakovo pareiga persikelti į naujas patalpas atsirastų tik tada, jeigu jose atsakovas galėtų vykdyti savo įprastinę veiklą ir šios patalpos būtų tokios, kaip nurodyta subnuomos sutartyje. Subnuomos sutartyje naujos patalpos neapibrėžtos, o atsakovo pareiga į jas persikelti nėra nesąlyginė. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo kaltę, o kasatoriaus kaltė - kad jis parengė ir pasiūlė atsakovui nepakankamai aiškias subnuomos sutarties sąlygas. Tačiau, atsakovo nuomone, net ir konstatavęs abiejų šalių kaltę, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė kasatoriui nuostolių atlyginimą: ieškiniu buvo prašoma priteisti kasatoriaus, o ne subnuomotojo negautas pajamas, tačiau atsakovo ir kasatoriaus nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad subnuomos sutartis nutraukta nuo 2009 m. vasario 17 d. jo 2009 m. vasario 6 d. pranešimu, nes ji jau buvo nutraukta subnuomotojo 2008 m. birželio 2 d. raštu.

Kasaciniu skundu atsakovas Länsförsäkringar Sak Försäkringsaktiebolag (publ) prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sutartinę atsakomybę, bendradarbiavimo pareigą reglamentuojančias teisės normas. Kasatoriaus teigimu, atsižvelgiant į CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalis, sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės nevykdymą, kai šalis iki žalos padarymo sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Dėl to, kasatoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju sutartinės civilinės atsakomybės pagrindu gali būti tik subnuomos sutarties nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kasatoriaus teigimu, teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, kad subnuomos sutartimi prisiimtų prievolių jis nepažeidė. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad subnuomotojas nepasiūlė subnuomos sutarties sąlygų ir kasatoriaus poreikių atitinkančių patalpų, todėl kasatorius pagrįstai atsisakė keltis į subnuomotojo pasiūlytas patalpas. Dėl to, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, kad kasatoriaus kaltė - veiksmai, kuriais jis priėmė subnuomotojo pasiūlytas nepakankamai aiškias sutarties sąlygas, pasirašė sutartį, nors turėjo galimybę pasinaudoti tinkamomis teisininkų paslaugomis ir tiksliai nustatyti sutarties sąlygas, nes subnuomos sutarties sudarymas pagal subnuomotojo pasiūlytas sąlygas nėra subnuomos sutarties ar joje nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kasatoriaus nuomone, neaiškios sutarties sąlygos, jų priėmimas negali būti sutartinės civilinės atsakomybės pagrindas. Tokiu atveju teismai privalo taikyti CK 6.193-6.195 straipsniuose ir teismų praktikoje suformuotas sutarčių aiškinimo taisykles. Kasatoriaus teigimu, ta aplinkybė, kad jo atstovės 2008 m. spalio 27 d. laišku ieškovui buvo pasiūlyta 100 000 Lt kompensacija dėl subnuomos sutarties nutraukimo šalių sutarimu, nepatvirtina sutartinės prievolės pažeidimo.

Kasatoriaus nuomone, byloje pateikta reikalavimo perleidimo sutartis patvirtina, kad subnuomotojo reikalavimai, susiję su subnuomos sutartimi, perleisti ieškovui, tačiau ieškiniu prašoma priteisti negautas pajamas, kurios išimtinai susijusios su ieškovo, o ne subnuomotojo negautomis pajamomis. Dėl to, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė nuostolius, kurių patyrė subnuomotojas, o ne ieškovas, nors jokie sutartiniai santykiai ieškovo ir kasatoriaus nesiejo. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2009 m. gruodžio 1 d. nenuomojo patalpų, esančių verslo centre (duomenys neskelbtini), ir dėl to patyrė 316 222,62 Lt nuostolių, o priteisdamas netesybas apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.73 straipsnio 2 dalį.

Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad subnuomos sutarties šalių mišri kaltė - nepakankamas ir netinkamas bendradarbiavimas, kooperavimasis, nesiėmus priemonių ir veiksmų tinkamai apibrėžti sutarties sąlygas ir jas vykdyti, nes, kasatoriaus nuomone, ta aplinkybė, jog šalys nesiėmė priemonių ir veiksmų tinkamai apibrėžti sutarties sąlygas, nereiškia sudarytos sutarties šalių bendradarbiavimo principo pažeidimo. Bendradarbiavimo pareigos pažeidimo faktai byloje nenustatyti, priešingai, apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina atsakovo sąžiningumą ir jo tinkamą bendradarbiavimą su subnuomotoju. Be to, net ir konstatavus tokios pareigos pažeidimą, turi būti nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.477 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai priėjo prie išvados, kad subnuomotojas galėjo susitarti dėl jam nepriklausančių patalpų nuomos verslo centre, esančiame (duomenys neskelbtini). Nuomotoju gali būti išnuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai arba to daikto savininkas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad visų BPT grupės įmonių turto valdymas (pirkimas-pardavimas, nuoma ir pan.) yra pavestas UAB,,BPT Asset Managament“, t. y. subnuomotojui. Šios aplinkybės nepatvirtina byloje esantys įrodymai, taip pat ta aplinkybė, kad ieškovas savarankiškai nuomoja patalpas verslo centruose, be to, subnuomos šalys susitarė, jog dėl naujųjų patalpų nuomos kasatorius privalės pasirašyti dokumentus (sutartį), apibrėžiančius naujųjų patalpų savininko ir atsakovo, kaip nuomininko, santykius. Subnuomotojas negalėjo susitarti dėl jam nepriklausančių patalpų nuomos dar ir todėl, kad nuomos sutartyje turi būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui, todėl susitarimas persikelti į neapibrėžtas naujas patalpas apskritai negali būti laikomas susitarimu dėl patalpų nuomos.

3. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK 249 straipsnio 2 dalies, 250, 314 straipsnių, 331 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė BPT grupės įmonių valdomų verslo centrų schemą, kuri priimta, pažeidžiant CPK 314 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo ja remtis. Ši schema nepasirašyta, be to, ji nepatvirtina fakto, kad subnuomotojas, sudarydamas subnuomos sutartį, veikė naujųjų patalpų savininkų UAB,,Baltic Property Trust“ vardu. Turto valdymo sutarčių išrašuose nėra jokių nuostatų dėl trečiojo asmens UAB,,BPT Asset Managament“ teisės BPT įmonių vardu sudaryti (keisti, pratęsti) joms priklausančių nekilnojamojo turto objektų nuomos sutartis. Be to, subnuomos sutarties šalys susitarė, kad dėl naujųjų patalpų nuomos atsakovas privalės pasirašyti sutartį, apibrėžiančią naujųjų patalpų savininko ir atsakovo, kaip nuomininko, santykius, o tai, atsakovo nuomone, paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad visų BPT grupės įmonių turto valdymas yra pavestas trečiajam asmeniui UAB,,BPT Asset Managament“. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad mišri sutarties šalių kaltė - nepakankamas ir netinkamas bendradarbiavimas bei kooperacija, vykdant subnuomos sutartį, nepagrįsta byloje esančiais įrodymais, t. y. priimta pažeidžiant CPK 331 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas. Skundžiamu sprendimu patenkinta 18,69 procento ieškovo reikalavimų, tačiau bylinėjimosi išlaidos paskirstytos į tai neatsižvelgus.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB,,BPT Optima Retail“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, todėl nereikėjo atsakovo sutikimo perleisti subnuomotojui jo turimą reikalavimo teisę ieškovui, tokia subnuomotojo teisė nustatyta ir 2007 m. lapkričio 1 d. subnuomos sutartyje. Ieškinio dalyką sudarė pinigų suma, apskaičiuota pagal subnuomos sutartį, t. y., ieškovo teigimu, kasatoriaus neteisėti veiksmai, kaip sutartinės civilinės atsakomybės sąlyga, yra kildinami būtent iš sutarties. CK 6.107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, o tai, atsakovo nuomone, reiškia, kad kasatorius turi teisę ginčyti prievolę, jos atsiradimo aplinkybes, prievolės dydį ir pan., tačiau ne ieškovo subjektinę teisę reikalauti prievolės įvykdymo.

2. CK 6.477 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuomos sutartyje turi būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys apibrėžti daiktą, kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui. Taigi, atsakovo nuomone, šioje nuostatoje nustatyta alternatyva nuomos sutarties dalykui apibrėžti. Be to, toje pačioje CK nuostatoje nustatyta, kad nuomos sutartis laikoma nesudaryta tik tuo atveju, jeigu nuomos sutarties dalyko požymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais. Ginčo atveju subnuomos sutarties dalykas 2007 m. lapkričio 1 d. subnuomos sutartyje buvo apibrėžtas gana konkrečiai, sutarties sudarymo metu kasatorius nekėlė klausimo dėl naujųjų patalpų nuosavybės, valdymo ar kitokios valdymo teisės.

3. Ieškovas nepagrindė konkrečių jo nurodytų apeliacinės instancijos teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ginčo santykių kvalifikavimo ir sutarties aiškinimo

Sutartys ir kitokie sandoriai, tiesiogiai numatyti įstatymų arba, nors ir nenumatyti, bet jiems neprieštaraujantys, yra įstatyme įtvirtinti civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kai asmuo ieškinio reikalavimą kildina iš sutarties, kyla būtinybė kvalifikuoti ginčo sutartinius santykius bei išaiškinti tikrąjį sutartimi nustatytų šalių teisių ir pareigų turinį. Kasacinio skundo argumentais ieškovas ir atsakovas ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl atsakovo ir trečiojo asmens UAB „BPT Asset Managament“ subnuomos sutarties sąlygų (ypač 8.2 straipsnio) aiškinimo, jų teisinės reikšmės bei įtakos šalių ir trečiųjų asmenų veiksmų vertinimui; šie klausimai apibrėžia kasacinio teismo nagrinėjimo dalyką byloje.

Aktualiose subnuomos sutarties 8.2 punkto sąlygose nustatytas subnuomininko įsipareigojimas subnuomotojo prašymu, praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo subnuomos termino pradžios, savo lėšomis išsikelti iš subnuomojamų patalpų ir įsikelti į kitas subnuomotojo nurodytas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurių plotas bus apytiksliai 350-400 kv. m, patalpos galės būti išdėstytos per du pastato aukštus ir turės atitikti sutarties priede Nr. 7 nustatytus įrengimo reikalavimus. Šiame sutarties punkte taip pat nurodyta, kad subnuomininkas įsipareigoja pasirašyti dokumentus (sutartį), apibrėžiančius naujųjų patalpų savininko ir jo, kaip nuomininko, santykius. Tuo tarpu subnuomos sutarties 8.3 punkte nustatyta, kad naujųjų patalpų suteikimas subnuomininkui yra subnuomotojo teisė, bet ne pareiga.

Siekiant nustatyti, kokias tarpusavio teises ir pareigas prisiėmė sutarties šalys, pasirašydamos aptariamas sąlygas, būtina sutartį išaiškinti pagal CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintas sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisykles bei jų pagrindu suformuotą teismų praktiką. Esminės teismų praktikos nuostatos dėl sutarčių aiškinimo orientuoja teismus, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, tikruosius sutarties dalyvių ketinimus nustatyti pagal sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Įstatyme tiesiogiai įtvirtintas reikalavimas sutartis aiškinti sąžiningai (CK 193 straipsnio 1 dalis), šios įstatyminės normos pagrindu suformuluota teismų praktikos taisyklė, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo dėl vienos iš šalių. Aiškinant sutartis privalu nepažeisti bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Magalenga v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; kt.). Nagrinėjamoje byloje taip pat aktualus CK 6.193 straipsnio 4 dalies aiškinimas ir taikymas. Šioje teisės normoje įtvirtinta contra proferentem taisyklė, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies nenaudai. Byloje nustatyta, kad subnuomos sutartį parengė ir jos bendrąsias bei specialiąsias sąlygas pasiūlė subnuomotojas, kuriam negyvenamųjų patalpų nuoma yra profesionalus verslas, šios išvados nepaneigia ieškovo argumentai, kad šalys derėjosi dėl sutarties dalyko ir kainos. Taigi, bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad sutarties sąlygas pasiūlė subnuomotojas, ši aplinkybė pakankama, kad galima būtų taikyti CK 6.193 straipsnio 4 dalies taisyklę dėl sutarties aiškinimo sąlygas priėmusios šalies naudai ir jas pasiūliusios šalies nenaudai. CK 6.193 straipsnio 4 dalies normos taikymui nebūtina konstatuoti, kad sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, užtenka sąlygų pasiūlymo fakto, todėl ieškovo argumentai, kad sutartis sudaryta derybų, o ne prisijungimo būdu, nagrinėjamu atveju neturi įtakos vertinimui dėl contra proferentem taisyklės taikymo pagrįstumo.

Išaiškinęs aptariamas subnuomos sutarties sąlygas, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad jomis atsakovas neįsipareigojo sudaryti sutartį dėl naujų patalpų nuomos su jų savininku išimtinai subnuomotojo pasiūlytomis sąlygomis; teismo konstatavimu, sutartimi buvo numatyta atsakovo galimybė įvertinti siūlomų patalpų atitikimą jo verslo poreikiams ir pagal tai apsispręsti, ar priimti pasiūlymą; subnuomos sutartyje naujos patalpos nebuvo nurodytos, o atsakovo pareiga į jas persikelti nebuvo besąlyginė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios apeliacinio teismo išvados yra pagrįstos bylos aplinkybių analize ir pirmiau aptartų įstatymų bei teismų praktikos nuostatų taikymu. Sutarties aiškinimas ieškovo nurodytu būdu: kad šalys subnuomos sutartyje nesitarė, jog atsakovas turės galimybę įvertinti, ar naujos patalpos atitiks jo poreikius, kad atsakovas laisva valia prisiėmė tokios sutarties sąlygos vykdymo riziką arba buvo abejingas dėl būsimo persikėlimo į naujas patalpas, todėl privalėjo priimti jam pateiktą pasiūlymą be išlygų, prieštarautų įstatyme ir teismų praktikoje nustatytoms sutarčių aiškinimo taisyklėms, inter alia reikalavimui aiškinti sutartį taip, kad tai būtų vienodai sąžininga abiem šalims, taip pat protingumo ir teisingumo principams.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamos sutarties sąlygos negali būti vertinamos kaip nuomos sutarties dėl kitų patalpų, priklausančių trečiajam asmeniui UAB „Baltic Property Trust“, sudarymas. Pirma, subnuomos sutartyje neatskleista aplinkybė, kad UAB „BPT Asset Managament“ turi įgaliojimus ir veikia UAB „Baltic Property Trust“ vardu. CK 6.163 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sutartį sudarančių šalių pareiga atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, šios pareigos neįvykdžiusi sutarties šalis negali iš to turėti teisėtos naudos, kilus ginčui dėl sutarties vykdymo. Antra, nuomos sutartis yra dvišalė; pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovo ir trečiojo asmens UAB „BPT Asset Managament“ subnuomos sutarties 8.3 punkte nustatyta, kad naujųjų patalpų suteikimas atsakovui yra subnuomotojo teisė, bet ne pareiga; vienašališkas atsakovo įsipareigojimas išsikraustyti iš užimamų patalpų į trečiojo asmens nurodytas naujas negali būti vertinamas kaip nuomos sutarties sudarymas, nes neatitinka nuomos sutarties sampratos. Trečia, esminė nuomos sutarties sąlyga – susitarimas dėl nuomos sutarties objekto: nuomos sutartyje turi būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui; jeigu tokie požymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais, tai nuomos sutartis laikoma nesudaryta (CK 6.477 straipsnio 3 dalis). Atsakovo ir trečiojo asmens UAB „BPT Asset Managament“ subnuomos sutartyje yra nurodyti galimų suteiktinų patalpų adresas ir apytikriai kriterijai, kuriuos jos turėtų atitikti, tačiau patalpos neįvardytos, o nurodyti požymiai neidentifikuoja nuomos sutarties objekto. Ketvirta, subnuomos sutartyje nurodyta, kad dėl naujųjų patalpų nuomos atsakovas privalės pasirašyti sutartį su naujųjų patalpų savininku, tai patvirtina, jog šalys nelaikė, kad šiuo susitarimu sudaroma nuomos sutartis dėl tų patalpų.

Teismų analizuotų bylos aplinkybių ir atlikto sutarties aiškinimo pagrindu darytina išvada, kad subnuomos sutarties šalys, pasirašydamos sutartį, jos 8.2 ir 8.3 punktuose viena vertus, įtvirtino sutartinę subnuomininko prievolę subnuomotojo prašymu, praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo subnuomos termino pradžios, savo lėšomis išsikelti iš subnuomojamų patalpų, kita vertus, numatė galimybę, tęsiant abipusiai naudingą bendradarbiavimą, sudaryti ateityje naują nuomos sutartį. Taigi, tiek pasiūlymas atsakovui persikelti į trečiajam asmeniui priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini), tiek pasiūlymas likti ieškovui priklausančiame pastate (duomenys neskelbtini) naujomis nuomos sąlygomis, vertintini kaip oferta sudaryti naują nuomos sutartį. Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčas dėl atsakovo atsisakymo persikelti į naujas patalpas vertintinas kaip kilęs iš ikisutartinių santykių, o ne dėl sutartinių prievolių vykdymo. Šios išvados lemia atitinkamą atsakovo veiksmų teisėtumo vertinimą.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų

Civilinės atsakomybės sąlygas (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) turi įrodyti asmuo, reiškiantis reikalavimą ją taikyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Tam, kad būtų patenkintas ieškovo reikalavimas dėl nuostolių ir netesybų priteisimo, turi būti konstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas. Sutartinės civilinės atsakomybės atveju neteisėti skolininko veiksmai pasireiškia sutartinės prievolės pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Ikisutartinių santykių šalis sieja įstatyme įtvirtinta tarpusavio pareiga elgtis sąžiningai ir nepadaryti žalos kitai besiderančiai šaliai; pažeidusiai šią pareigą sutarties šaliai atsiranda prievolė atlyginti padarytus nuostolius (CK 6.163 straipsnio 1, 3 dalys, CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

Bylą nagrinėjusių teismų nustatytos aplinkybės ir subnuomos sutarties sąlygų aiškinimas suteikia pagrindą išvadai, kad atsakovas nepažeidė subnuomos sutartimi prisiimtų prievolių: subnuomotojo prašymu išsikraustė iš užimamų patalpų, nes subnuomotojas nepasiūlė subnuomos sutarties sąlygų ir atsakovo poreikių atitinkančių patalpų, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė keltis į subnuomotojo pasiūlytas patalpas. Šių teismų išvadų ieškovo kasacinio skundo argumentai nepaneigia. Byloje yra duomenų, kad šalys derėjosi dėl nuomos santykių verslo centre VERTAS pratęsimo, tačiau neįrodyta, kad Citco įmonės įsikėlimas į atsakovo nuomotas patalpas buvo atidėtas dėl atsakovo nesąžiningo elgesio derybų metu. Ieškovui pasiūlius naujas sutarties sąlygas, atsakovas nepareiškė jas priimąs, bet pradėjo derėtis dėl palankesnių sąlygų, šalys nepasiekė susitarimo, tačiau tai nėra pagrindas nė vienos iš šalių atsakomybei, jeigu nekonstatuotas jų nesąžiningumas (CK 6.163 straipsnio 2, 3 dalys).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neteisėtais atsakovo veiksmais, sudarančiais sutartinės atsakomybės pagrindą, pripažino tai, kad jis priėmė subnuomotojo pasiūlytas nepakankamai aiškias subnuomos sutarties sąlygas. Sutarties šalys laisvos tartis dėl sutarties sąlygų, šią jų laisvę riboja tik įstatyme įtvirtinti imperatyvai (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Neaiškių sutarties sąlygų pasiūlymas ar priėmimas nėra neteisėti veiksmai per se; minėta, kad pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Sutarties neaiškumams pašalinti įstatyme įtvirtintas sutarčių aiškinimo institutas; bylą nagrinėję teismai išaiškino sutarties turinį ir konstatavo, kad atsakovo veiksmai atitiko jo prisiimtas prievoles. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta pagrįstu atsakovo argumentą, kad ta aplinkybė, jog jo darbuotojos 2008 m. spalio 27 d. laišku ieškovui buvo pasiūlyta 100 000 Lt kompensacija dėl subnuomos sutarties nutraukimo šalių sutarimu, savaime nepatvirtina sutartinės prievolės pažeidimo ir neeliminuoja būtinybės kilus ginčui nustatyti būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas.

Nekonstatavus neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra pagrindo jam taikyti civilinę atsakomybę, dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą dėl netesybų ir nuostolių priteisimo.

Dėl procesinių įrodinėjimo taisyklių taikymo

CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, ribojanti įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teismui, nėra absoliuti, joje nustatyta bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė, įvertinus reikšmingas aplinkybes, spręsti dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo. Atsižvelgus į tai, atsakovo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas neteisėtai rėmėsi ieškovo su apeliaciniu skundu pateiktais įrodymais, atmetami kaip nepagrįsti.

Kartu teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog trečiasis asmuo UAB „BPT Asset Managament“ tarėsi su atsakovu dėl patalpų nuomos kitame verslo centre, turėdamas visus patalpų savininko, trečiojo asmens UAB „Baltic Property Trust“ įgaliojimus, padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Teismas neanalizavo ieškovo pateiktų įrodymų visumos bylos aplinkybių kontekste, kaip to reikalaujama CPK 185 straipsnyje, taip pat nevertino jų patikimumo. Teismas neįvertino atsakovo nurodomų aplinkybių, kad BPT grupės įmonių valdomų verslo centrų schema nepasirašyta, joje nėra duomenų apie įgaliojimų perleidimą, trečiųjų asmenų turto valdymo paslaugų sutarties išrašas neišsamus, jame neatskleistas įgaliojimų valdyti patalpas turinys ir apimtis, nepateiktos sutartyse numatytos teisės valdyti išlygos. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas aptariamus įrodymus pateikė tik apeliacinės instancijos teismui, o sudarant subnuomos sutartį ieškovo ir trečiųjų asmenų susitarimai dėl turto valdymo neatskleisti. Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios procesinės teisės taikymo klaidos nedaro įtakos byloje priimamam sprendimui.

Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nesant pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei, iš dalies patenkindamas ieškovo reikalavimą dėl nuostolių ir netesybų priteisimo, padarė materialiosios teisės normų taikymo klaidą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Kadangi skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikintinas, tai kartu spręstinas klausimas dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Atsakovas, pateikdamas kasacinį skundą, sumokėjo 3000 Lt žyminio mokesčio, kuris jam priteistinas iš ieškovo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose atstovavo advokatas Z. Pečiulis. Tačiau nei apeliacinės, nei kasacinės instancijos teismuose atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl jų atlyginimas atsakovui iš ieškovo nepriteistinas.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

Kasacinės instancijos teisme patirta 79,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 24 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas priteistinas iš ieškovo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovo UAB,,BPT Optima Retail“ atsakovui Länsförsäkringar Sak Försäkringsaktiebolag (publ) 3000 Lt (tris tūkstančius litų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovo UAB,,BPT Optima Retail“ valstybei 79,50 Lt (septyniasdešimt devynis litus 50 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Sigita Rudėnaitė

Janina Stripeikienė