Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

Civilinė byla Nr. 3K-3-182/2008

Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.7 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Gintaro Kryževičiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB DnB NORD banko kasacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 10 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovams AB DnB NORD bankui ir Gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Šatrija“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: VĮ Registrų centro Tauragės filialas, Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Raseinių rajono savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiomis: 1) 1998 m. gruodžio 7 d. 47 278 Lt skolos perkėlimo sutarties, sudarytos ieškovės ir GNSB „Šatrija“ (toliau – ir bendrija, GNSB), tą dalį, kuria ieškovei perkelta 32 028,65 Lt skolos; 2) 1999 m. vasario 5 d. 47 278 Lt skolos perkėlimo sutarties Nr. 7, sudarytos ieškovės, AB banko „Nord/LB Lietuva“ (dabar – AB DnB NORD banko) ir GNSB „Šatrija“, tą dalį, kuria ieškovei perkelta 32 028,65 Lt skolos. Ji prašė pripažinti, kad 1999 m. vasario 5 d. šalių sudaryta 15 249,35 Lt skolos perkėlimo sutartis Nr. 7 yra buto Raseiniuose, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo ir įkeitimo sutartis; ieškovė taip pat prašė atnaujinti pradinio skolininko GNSB „Šatrija“ prievoles kreditoriui DnB NORD bankui; ieškovė atsisakė nuo 2003 m. sausio 17 d. papildomo ieškinio ir 2005 m. vasario 7 d. patikslinto ieškinio ir prašė dėl tos dalies bylą nutraukti. Ieškovė nurodė, kad 1996 m. gruodžio 24 d. įstojo į GNSB „Šatrija“, turėdama tikslą už 29 753 Lt įsigyti butą Raseiniuose, (duomenys neskelbtini); bendrijai sumokėjo 3720 Lt pradinio įnašo ir 2979 Lt palūkanų už bendrijos panaudotą kreditą. Ieškovės teigimu, sudarant ginčo sandorius, ji buvo suklaidinta dėl buto vertės, suteikto kredito dydžio, buto įsigijimo teisinių santykių, tuo metu ji nežinojo, kad bendrijoje buvo švaistomos lėšos, sutartis pasirašė dėl apgaulės. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, buto vertė yra 29 753 Lt, sudėjus sumokėtas lėšas (23 854,29Lt) ir ieškovei perkeltą skolą (47 278 Lt), buto vertė siekia 71 132,29 Lt. Butui įsigyti bankas ieškovei galėjo suteikti 25 075 Lt lengvatinį kreditą, perkeldamas ieškovei gerokai didesnę skolą, šis pažeidė įstatymus; ieškovė ginčijo buto įsigijimo teisinius santykius, motyvuodama, kad į GNSB „Šatrija“ įstojo, kai ši jau buvo pastačiusi namą ir panaudojusi kreditą, ieškovei lengvatinis kreditas skirtas butui iš bendrijos pirkti, todėl su ieškove turėjo būti sudaryta ne GNSB „Šatrija“ skolos perkėlimo, bet buto pirkimo–pardavimo sutartis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2005 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinio reikalavimus dėl 1998 m. gruodžio 7 d. ir 1999 m. vasario 5 d. skolos perkėlimo sutarčių pripažinimo iš dalies negaliojančiomis tenkino; 1999 m. vasario 5 d. sutartį Nr. 7, sudarytą ieškovės, AB DnB NORD banko ir GNSB „Šatrija“ dėl 15 249,35 Lt skolos perkėlimo ieškovei pripažino buto Raseiniuose, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo ir įkeitimo sutartimi; bylą dėl kitų reikalavimų nutraukė. Teismas pripažino, kad ieškovė buvo suklaidinta dėl esminių sandorio aplinkybių – buto vertės, suteikto kredito dydžio, buto įsigijimo teisinių santykių; motyvavo, kad ieškovė įsigijo jau pastatytą butą, nes į bendriją įstojo 1996 m. gruodžio 24 d., kai visi lengvatiniai kreditai buvo paimti; ieškovė, įstodama į bendriją, įmokėjo 3720 Lt pradinio įnašo ir 2979 Lt palūkanų už bendrijos naudotą lengvatinį kreditą. Teismas sprendė, kad pagal nustatytą tvarką bankas su ieškove turėjo sudaryti jos butui pastatyti tenkančio lengvatinio kredito grąžinimo sutartį, o pastatytą butą ši turėjo iš bendrijos nupirkti, sudariusi buto pirkimo–pardavimo sutartį. Nekilnojamojo turto registro 1999 m. sausio 19 d. duomenimis, butas Raseiniuose, (duomenys neskelbtini), buvo 29 753 Lt vertės; teismas beveik dvigubai didesnio skolinio įpareigojimo perkėlimą ieškovei vertino kaip šios apgaulę. Teismas atsižvelgė į tai, kad sutarčių pasirašymo metu ieškovė gyveno viena ir išlaikė nepilnametį sūnų, savo būsto neturėjo, butui įrengti buvo panaudojusi per 9000 Lt; šios aplinkybės darė įtaką ieškovei, šiai pasirašant skolos perkėlimo sutartis sau nenaudingomis sąlygomis. Teismas sprendė, kad pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį 1998 m. gruodžio 7 d. ir 1999 m. vasario 5 d. sutarčių dalys, kuriose nurodytas ieškovei perkeltos skolos dydis, negali likti galioti, jos keistinos, nes sudarytos, primetant silpnesnei šaliai labai nenaudingas sąlygas, kurios neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iš naujo išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo AB DnB NORD banko apeliacinį skundą, 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartimi Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 10 d. sprendimą pakeitė; pripažino negaliojančia tą 1998 m. gruodžio 7 d. 47 278 Lt skolos perkėlimo sutarties, sudarytos ieškovės ir GNSB „Šatrija“, dalį, kuria ieškovei perkelta 12 825 Lt skolos; taip pat tą 1999 m. vasario 5 d. 47 278 Lt skolos perkėlimo sutarties Nr. 7, sudarytos ieškovės, AB banko „Nord/LB Lietuva“ ir GNSB „Šatrija“, dalį, kuria ieškovei perkelta 12 825 Lt skolos; atnaujino pradinio skolininko GNSB „Šatrija“ prievoles kreditoriui AB bankui „Nord/LB Lietuva“ (dabar – AB DnB NORD bankui), kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovo AB DnB NORD banko ieškovei 2456 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, 885 Lt UAB „Ekspertika“ už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje ir į valstybės biudžetą 92,79 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2006, išdėstytus išaiškinimus, kad ginčo sutartimis buvo sprendžiamas ieškovei skirto lengvatinio kredito butui statyti grąžinimo klausimas (skolininko pakeitimas) ir kad tai buvo būtina sąlyga, jog bendrijos narys įgytų nuosavybės teisę į GNSB pastatytą butą, taip pat į kasacinio teismo nurodymą ištirti visas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant, ar ginčo sandoriuose nurodyta ieškovei buto kaina yra nustatyta pagal buto pastatymo sąnaudas. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje esančių duomenų pagrindu darytina išvada, jog GNSB „Šatrija“ apgaulingas apskaitos duomenų tvarkymas, turto pasisavinimas ir iššvaistymas galėjo lemti tai, kad bendrijai suteiktas banko kreditas gyvenamajam namui statyti galėjo būti panaudotas ne pagal tikslinę paskirtį; kreditas paskirstytas ir perkeltas bendrijos nariams, nesant objektyvių apskaičiavimų apie buto pastatymo sąnaudas. UAB „Ekspertika“ pateiktame ekspertizės akte pateikta išvada, kad neįmanoma apskaičiuoti buto pastatymo sąnaudų dėl netinkamai organizuotos bendrijos ūkinės–komercinės veiklos ir sunaikintų statybos dokumentų. Teismo vertinimu, GNSB „Šatrija“ pastatytų butų kainos yra skirtingos ir nepagrįstos proporcingumo principu (buto statybos sąnaudos neproporcingos buto plotui); teismas rėmėsi ekspertizės akto išvada, kad buto Raseiniuose, (duomenys neskelbtini), nurodyta sąmatinė vertė yra 34 453 Lt, todėl pripažino, jog bendrija ieškovei nepagrįstai perkėlė 47 278 Lt skolą; nurodyta skola neatitinka objektyvaus buto statybos kainos apskaičiavimo ir neatskleidžia, kas nulėmė ieškovės įgyto dviejų kambarių buto kainą, kuri beveik dvigubai viršija tapačių dviejų kambarių butų statybos kainas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nekelia sandorio negaliojimo klausimo, savo reikalavimą grindžia ta aplinkybe, jog jai perkelta skola neproporcinga buto pastatymo kainai; teismo vertinimu, nuo ieškovės buvo nuslėpti duomenys apie buto statybos kainą, todėl sandoriai dėl dalies dėl perkeltos skolos dydžių sudaryti dėl nesąžiningų veiksmų; teismas vertino ginčo sandorių sąlygas dėl perkeltos skolos dydžio kaip ieškovės apgaulę.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas AB DnB NORD bankas prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismas 2005 m. birželio 10 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartį, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais.

1. Dėl 1964 m. CK 57 straipsnio taikymo ir aiškinimo. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo neatitinka šio instituto paskirties; apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad dėl apgaulės sudaryti ginčo sandoriai pripažintini negaliojančiais. Dėl apgaulės sudarytą sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai kito sandorio dalyvio ar šiam žinant kito asmens apgaulė lėmė sandorio sudarymą. Apgaulė gali būti tik tyčia ir tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu, būtina nustatyti tyčinius veiksmus. Šias aplinkybes turėjo įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis), tačiau ji neįvykdė įrodinėjimo pareigos, nes nepateikė, kokie konkretūs atsakovo veiksmai buvo apgaulė ir kad ši lėmė ginčijamų sandorių sudarymą. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr. 274 „Dėl bendrojo ir vietos savivaldybių paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondų bei lengvatinių kreditų gyventojams“ (nutarimo 2001 m. rugpjūčio 9 d. Nr. 982 redakcija; Žin., 2001, Nr. 71-2533), pastačius gyvenamąjį namą, bendrija su tais nariais, kurie pasinaudojo lengvatiniu kreditu butui statyti, kreditoriui sutikus, sudaro skolos perkėlimo sutartį tomis pačiomis sąlygomis ir terminais, kurie buvo nustatyti bendrijos sudarytoje kredito sutartyje. Taigi, iš poįstatyminio teisės akto turinio išplaukia, kad, sudarant ginčo sandorius, bankas neatliko veiksmų, galėjusių nulemti apgaulės turinį, išskyrus bendrijai duotą sutikimą perkelti jai suteiktos skolos bendrijos nariui dalį. Ieškovei neįvykdžius pareigos įrodyti, kad dėl banko kokių nors aktyvių veiksmų ar neveikimo ji suklydo dėl buto vertės ar perkeltos skolos dydžio sudarė ginčo sandorius, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

2. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą grindė aplinkybėmis, susijusiomis su apgaulingai tvarkoma GNSB „Šatrija“ apskaita ir tai, kad šios aplinkybės buvo nuslėptos nuo ieškovės. Teismas vertino, kad apgaulingas bendrijos apskaitos tvarkymas, turto pasisavinimas ir iššvaistymas, už ką bendrijos pirmininkas nuteistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, galėjo lemti tai, jog bendrijai suteiktas kreditas panaudotas ne pagal tikslinę paskirtį ir kad paskirstytas bendrijos nariams, nesant objektyvaus apskaičiavimo. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra nepagrįsta bylos dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu požiūriu ir prieštarauja faktinei bylos medžiagai. Bankas įvykdė įsipareigojimus bendrijai, t. y. suteikė kreditus; aplinkybė, kad bendrijos pirmininkas yra nuteistas, neįrodo apgaulės, sudarant ginčo sandorius su ieškove, fakto ar kitos sandorio šalies tyčios, formuojant ieškovės valią pasirašyti ginčo sandorius. Apie tai pažymėjo ir kasacinis teismas, nurodęs, kad nustatyti GNSB „Šatrija“ buhalterinės apskaitos ir kiti pažeidimai nesudaro pagrindo konstatuoti apgaulės dėl gyvenamojo namo statybos sąnaudų dydžio, sudarant ginčo sandorius. Dėl bendrijos pirmininko priimtas apkaltinamasis nuosprendis civilinės teisės prasme galėtų būti pagrindas sprendžiant dėl jo įsipareigojimų ir atsakomybės bendrijai apimties; 1999 m. vasario 5 d. skolos perkėlimo sutarties Nr. 7 sudarymo metu bankas veikė sąžiningai, teisėtai, nepažeidė įstatymų, tuo tarpu buvusio bendrijos pirmininko veiksmai galėtų būti kvalifikuojami kaip neteisėti, siekiant pasipelnyti bendrijos narių sąskaita, t. y. gauti asmeninės naudos, bet nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini sudėtine apgaulės turinio dalimi.

3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė buvo suklaidinta dėl esminių sandorio aplinkybių, t. y. dėl buto kainos ir skolos dydžio, esant UAB „Ekspertika“ išvadai, jog sąmatinė buto vertė yra 34 453 Lt. Kolegija netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 274 „Dėl gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinio kreditavimo tvarkos patvirtinimo“ nuostatas, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, grąžinusio bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, pateiktus išaiškinimus, susijusius su ieškovės buto statybos sąnaudų nustatymu (CPK 362 straipsnio 2 dalis), taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovei perkelta skolos dalis (47 278 Lt) ir ieškovės nurodyta buto statybos kaina (50 998 Lt) neviršija VĮ Registrų centro duomenų banko išraše nurodytos ieškovės buto statybos vertės – 77 481 Lt (įkainota 1999 m. sausio 18 d.); Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingi ir išsamūs, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX–391 redakcija; Žin., 2001, Nr. 55–1948). Atlikus ekspertizę ir nustačius, kad neįmanoma apskaičiuoti ieškovės buto pastatymo sąnaudų (neišliko dokumentų), apeliacinės instancijos teismas turėjo pasisakyti ir bylą spręsti pagal surinktus įrodymus; tačiau kolegija, nepaisydama pirmiau nurodytų norminių aktų ir kasacinio teismo išaiškinimų, išvadas dėl ieškovės buto vertės ir ieškovei perkeltos skolos dydžio nepagrįstai grindė UAB „Ekspertika“ pateikta sąmatine ieškovės buto verte. Kolegija neteisingai nustatė reikšmingą faktinę bylos aplinkybę; faktinės buto pastatymo sąnaudos netapačios sąmatinei buto vertei. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 274 „Dėl bendrojo ir vietos savivaldybių paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondų bei lengvatinių kreditų gyventojams“, kredito lėšos paskirstomos visiems lengvatiniu kreditu buto statybai pasinaudojusiems bendrijos nariams, proporcingai buto plotui, ir šis paskirstymas nesaistomas papildomų nutarimo neaptartų sąlygų, t. y. kredito lėšos paskirstomos bendrijos nariams, nepriklausomai nuo buto vertės. Gyvenamųjų namų statybos bendrija aprūpina bendrijos narius butais, kooperuodama jų lėšas, taip pat statybai panaudotas skolintas lėšas; ieškovė įgijo nuosavybės teisę į butą, perėmusi dalį bendrijos kreditinių įsipareigojimų bankui; buto perdavimo akto esmė yra ta, kad bendrijos nariui perduotas butas bei konstatuojama, jog šis prisiima pareigą padengti jam perduoto buto nenumatytas statybos išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė sudarė ginčo sandorius dėl nesąžiningų veiksmų, esą jai perkelta skola neproporcinga buto pastatymo kainai. Tokia teismo padaryta išvada neatitinka UAB „Ekspertika“ išvados, kad neįmanoma nustatyti ieškovės buto pastatymo sąnaudų, neišlikus statybos dokumentų. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nurodytas aplinkybę, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovė sudarė ginčo sandorius dėl apgaulės ir kad, žinodama tikrąją buto vertę, jų nebūtų sudariusi.

4. Dėl sandorio negaliojimo pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas pripažino sandorius iš dalies negaliojančiais, tačiau netaikė restitucijos; tuo tarpu teismai turi aiškiai nurodyti, kaip šalys grąžinamos į pirminę padėtį; tokia nuostata atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje T. N. S. prieš J. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2006). Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovės materialinį teisinį reikalavimą, padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nekeliamas sandorio negaliojimo klausimas ir jog ieškovė neginčija skolos perkėlimo sutarčių, bet kelia klausimą, ar ginčijamose skolos perkėlimo sutartyse nurodyta suma atitinka realią buto kainą. Tuo tarpu ieškovė prašė teismo pripažinti ginčo sandorius iš dalies negaliojančiais 1964 m. CK 57 straipsnio pagrindu. Teismas neteisingai kvalifikavo šalių kilusio ginčo pobūdį, klydo, taikydamas įstatymą – pripažinęs sandorius dėl dalies dėl perkeltos skolos negaliojančiais, ginčui taikė ne sandorio negaliojimą, bet sutarties pakeitimą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.204, 6.223 straipsniai), todėl nepagrįstai iš dalies atleido ieškovę (skolininkę) nuo pareigos kreditoriui (bankui) vykdyti prievolę; kolegija atnaujino pradinio skolininko GNSB „Šatrija“ prievoles kreditoriui AB DnB NORD bankui, tačiau nenurodė, pagal kokius sandorius ir kokia apimtimi prievolės atnaujinamos; nesiaiškino, ar šie sandoriai galiojantys; ar nėra teisinių kliūčių teismo sprendimui įvykdyti; nepasisakė, kaip sprendimas turi būti įvykdytas ir šiuo sprendimu formaliai taikė dalinę restituciją. Restitucijos taikymas grindžiamas sąžiningumo principu plačiąja prasme; vykdant apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl prievolės atnaujinimo, kils ginčas, nes nutartimi kolegija nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų – GNSB „Šatrija“ narių – teisių ir pareigų. Pagal galiojusį teisinį reglamentavimą kreditai asmenims, turėjusiems teisę pasinaudoti lengvatiniu kreditu butui gyvenamųjų namų statybos bendrijoje statyti, buvo suteikiami ne jiems tiesiogiai, o per bendrijas; taigi bendrijos teisė gauti kreditą buvo saistoma atskirų jos narių teisės į valstybės paramą. Vadinasi, atnaujinus pradinio skolininko, t. y. bendrijos, prievoles kreditoriui, pareiga grąžinti bankui ieškovei neperkeltos skolos dalį teks bendrijos nariams; jie turi prievolę atsiskaityti su bendrija už suteiktas kreditines lėšas, o bendrija yra susijusi prievoliniais santykiais su banku.

5. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nes, patenkinęs ieškinį iš dalies, nepagrįstai visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš vieno atsakovo (banko), taip pat neišsprendė banko patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės proporcingai atmestų reikalavimų daliai klausimo (CPK 93 straipsnis).

Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, teismų sprendimus palikti nepakeistus, priteisti iš atsakovo AB DnB NORD banko 1200 Lt advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti ir nurodo, kad bendrija neginčija su ieškove 1998 m. gruodžio 7 d. sudarytos 47 278 Lt skolos perkėlimo sutarties tos dalies, kuria ieškovei perkelta 32 028,65 Lt skolos, pripažinimo negaliojančia; tuo tarpu atsakovas AB DnB NORD bankas neturi teisės ginčyti šios sutarties, jis nėra jos šalis. 1999 m. vasario 5 d. 47 278 Lt skolos perkėlimo sutartis Nr. 7, sudaryta ieškovės, banko ir bendrijos, kuria ieškovei perkelta 32 028,65 Lt skolos, parengta banko ir jo iniciatyva; kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad šiuo atveju bankas tik davė sutikimą bendrijos skolos dalį perkelti ieškovei; banko specialistai bendravo su bendrijos pirmininku, parengė visus į sutartį įrašytus apskaičiavimus ir duomenis; pripažinus iš dalies negaliojančia 1998 m. gruodžio 7 d. sutartį, darytina išvada, kad ieškovė negali vykdyti įsipareigojimo bankui ir grąžinti skolos daugiau, negu jai perkėlė bendrija. Ieškovė reikalavimą sandoriams pripažinti negaliojančiais grindė 1964 m. CK 57 straipsnio pagrindu. Byloje surinktais įrodymais patvirtinama, kad skolos perkėlimo sutarys sudarytos dėl apgaulės; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje bendrijos pirmininkas yra nuteistas už bendrijos lėšų pasisavinimą ir iššvaistymą, apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą. Vadinasi, jis, atstovaudamas bendrijai, ir su ieškove sudarydamas sandorius, ją apgavo dėl perkeliamų skolos dydžių; jis žinojo, kad savinasi ir švaisto lėšas ir kad dėl nusikalstamų veiksmų nebus galima nustatyti bendrijos ūkinės–finansinės veiklos rezultatų. Sudaręs ginčo sandorius su ieškove, pirmininkas veikė bendrijos vardu, todėl bendrija, bet ne pirmininkas, kaip nepagrįstai teigiama kasaciniame skunde, yra atsakovas byloje. Iš pirmininko priteistas ieškinys baudžiamojoje byloje žalai bendrijai atlyginti, todėl nekils kliūčių restitucijai nagrinėjamoje byloje įvykdyti. Nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovei perkelta skola gerokai viršija ieškovės buto statybos kainą; taip atskleidžiama ieškovės apgaulės esmė – nesant apskaičiavimų, kaip kreditas paskirstytas bendrijos nariams, ieškovei skirta nepagrįstai didelė bendrijos skolos suma, taip siekiant padengti iššvaistytas ir pasisavintas bendrijai suteikto kredito lėšas. UAB „Ekspertika“ duomenimis, ieškovės buto sąmatinė kaina yra 34 453 Lt ir sutampa su buto statybos kaina. Šis dydis yra objektyvus, jis mažai skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registrų duomenimis nurodytos ieškovės buto vertės – 29 753,00 Lt. Nurodytais įrodymais patvirtinama aplinkybė, kad ieškovė suklaidinta dėl esminių sandorio aplinkybių – buto kainos ir perkeltos skolos dydžio. Ieškovė įvykdė atsakovo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, 2007 m. rugsėjo 24 d. sumokėjo bankui 29 173 Lt kredito ir 5904 Lt palūkanų už laikotarpį nuo sutarties 1999 m. vasario 5 d. sudarymo iki 2007 m. rugsėjo 30 d. Iš viso po skolos perkėlimo sutarties sudarymo ieškovė bankui yra sumokėjusi 47 589,29 Lt; atsižvelgiant į kitas ieškovės įmokas (3720 Lt pradinis įnašas bendrijai, sumokėtos palūkanos bankui) dviejų kambarių neįrengtas butas ieškovei 1994 m. kainomis iki šios dienos kainavo 58 931,29 Lt; ieškovė vertina, kad tai yra pakankama suma. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai išsprendė restitucijos taikymo klausimą; bendrija yra veikianti, turi neparduotų butų, todėl atsakovui AB DnB NORD bankui neturėtų kilti pagrįstų abejonių dėl restitucijos įvykdymo galimybių. Apeliacinės instancijos teismas ieškovei priteisė tik dalį jos turėtų bylinėjimosi išlaidų; teismas nurodė, kad priteisiamos bylinėjimosi išlaidos tik iš banko, nes bendrija sutiko su ieškiniu. Banko deklaruojamos pajamos yra pagrindas pripažinti, kad jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra nedidelės; šis klausimas keliamas kitu tikslu, siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

1996 m. gruodžio 24 d. ieškovė įstojo į GNSB „Šatrija“, įmokėjo 3720 Lt pradinio įnašo ir sumokėjo 2979 Lt palūkanų už bendrijos naudotą lengvatinį kreditą. 1998 m. vasario 17 d. gyvenamasis namas Raseiniuose, (duomenys neskelbtini), ir GNSB „Šatrija“ nuosavybės teisės į jį įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. 1998 m. gruodžio 7 d. GNSB „Šatrija“ ir ieškovė sudarė 47 278 Lt skolos perkėlimo sutartį. Raseinių rajono valdyba 1999 m. vasario 2 d. sprendimu ieškovei leido naudotis lengvatiniu kreditu, statant butą GNSB „Šatrija“; kredito suteikimo sąlygos ir dydis nenurodyti. 1999 m. vasario 5 d. GNSB „Šatrija“, AB bankas „Nord/LB Lietuva“ (dabar – AB DnB NORD bankas) ir ieškovė sudarė skolos perkėlimo sutartį Nr. 7, kuria perkėlė ieškovei 47 278 Lt skolos pagal bendrijos ir banko 1993 m. gruodžio 14 d.–1996 m. sausio 8 d. sudarytas ilgalaikių paskolų sutartis dalį, tenkančią buto Raseiniuose, (duomenys neskelbtini), statybai. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieškovės ir kitų tapačių butų statybai panaudotos statybinės medžiagos, jų plotas ir išplanavimas nepagrindžia skirtingų šių butų kainų; buto statybos sąnaudos neproporcingos jo plotui; teismo paskirtos statybinės vertės nustatymo ekspertizės duomenimis, buto, Raseiniuose, (duomenys neskelbtini), pastatymo sąnaudų neįmanoma apskaičiuoti, statybos dokumentų neišliko dėl bendrijos netinkamai organizuotos ūkinės finansinės veiklos; ieškovės buto sąmatinė vertė yra 34 453 Lt. Ieškovei perkelta buto statybos skola 47 278 Lt neatitinka objektyvių buto statybos kainų ir beveik dvigubai didesnė už tapačių bendrijos statytų butų kainą; ieškovei nepagrįstai perkelta 12 825 Lt bendrijos skolos.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinio skundo argumentai susiję su 1964 m. CK 57 straipsnio taikymu ir aiškinimu, taip pat įrodymų vertinimu, sandorio negaliojimo pasekmėmis ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Teisėjų kolegija pasisako šiais teisės klausimais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1998 m. gruodžio 7 d. skolos perkėlimo sutartis, sudaryta ieškovės ir GNSB „Šatrija“ dėl 47 278 Lt skolos perkėlimo buvo dvišalė, t. y. ieškovės ir GNSB „Šatrija“. Dėl šios sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia ginčo nėra. Apeliacinės instancijos teismas šią sutartį pripažino iš dalies negaliojančia. Kasatorius, prašydamas peržiūrėti sutartį, viršija savo kompetenciją, nes neturi teisės svarstyti sutarties, kurią sudarant pats nedalyvavo.

1999 m. vasario 5 d. skolos perkėlimo sutartis buvo trišalė, sudaryta ieškovės, GNSB „Šatrija“ ir AB banko „Nord/LB Lietuva“, dėl 47 278 Lt skolos perkėlimo. Teismai nustatė, kad sudarant šią sutartį pagrindinis šios sutarties sudarymo iniciatorius ir dalyvis buvo bankas. Esant situacijai, kai 1998 m. gruodžio 7 d. skolos perkėlimo sutarties dalis dėl 12 825 Lt pripažinta negaliojančia, akivaizdu ir logiška, kad ir po jos pasirašytą 1999 m. vasario 5 d. skolos perkėlimo sutartį teismas turėjo pakankamą pagrindą pripažinti negaliojančia dėl tos pačios dalies, nes ieškovė negali bankui mokėti didesnės bendrijos skolos, negu ją paėmė iš bendrijos. Sutarčių sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 57 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad sandoris sudarytas dėl apgaulės gali būti teismine tvarka pripažįstamas negaliojančiu. 1964 m. CK 60 straipsnyje buvo nustatyta, kad sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima tarti, kad sandoris būtų buvęs sudarytas, ir neįtraukiant negaliojančios jo dalies. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo klausimu yra ne vieną kartą pasisakęs ir nurodęs, kad apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių. „Dėl apgaulės sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai kito sandorio dalyvio ar šiam žinant, kito asmens apgaulė lėmė sandorio sudarymą ir kad nesant apgaulės toks sandoris nebūtų sudarytas“ (Lietuvos Aukščiausiojo eismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2006, 2007 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2007). Kad abi ginčijamos skolos perkėlimo sutartys sudarytos dėl apgaulės, patvirtina byloje surinkti įrodymai. Buvęs GNSB „Šatrija“ pirmininkas S. N., sudarydamas skolos perkėlimo sutartį, atstovavo bendrijai ir visus veiksmus atliko bendrijos vardu. Bylos duomenimis taip pat nustatytas esminis ieškovės ir analogiškų GNSB „Šatrija“ butų vertės skirtumas. Apeliacinės instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą įvykdė CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatytą imperatyvųjį įpareigojimą ir nustatė, kad ieškovei perkelta buto statybos 47 278 Lt skola neatitinka jokių objektyvių buto statybos kainų skaičiavimų, ir tai reikiamai motyvavo.

Dėl sandorio negaliojimo pasekmių

Kasatorius laiko, kad apeliacinės instancijos teismas pripažindamas sandorius iš dalies negaliojančiais netaikė restitucijos, į bylą neįtraukė asmenų, kuriems gali tekti atlyginti skolos dalį. Su tokiais kasacinio skundo argumentais teisėjų kolegija negali sutikti.

Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad teismas ieškovės reikalavimą vertino kaip ieškinį dėl sutarties pakeitimo, o ne kaip sandorių pripažinimą iš dalies negaliojančiais. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs skolos perkėlimo sutartis iš dalies negaliojančiomis, atnaujino pradinio skolininko GNSB „Šatrija“ prievoles bankui ir taip taikė restituciją – apgaule ieškovei tekusią kredito dalį – 12 825 Lt – grąžino bendrijai, kita vertus, ieškovė grąžino tai, ką buvo per daug gavusi, t. y. dalį kredito. Pats kasatorius nurodė, kad restitucijos taikymas turi būti grindžiamas sąžiningumo principu plačiąja prasme. Sąžiningumo ir protingumo principais kaip tik ir vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, atnaujindamas pradinio skolininko prievoles bankui, t. y. prievolė išliko bendrijai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad teismas netaikė restitucijos. Taip pat nėra pagrindo argumentui, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų, nes pareiga grąžinti bankui 12 825 Lt skolos dalį teks bendrijai arba jos teisių perėmėjams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Kasatorius laiko, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Su šiuo kasacinio skundo argumentu teisėjų kolegija negali sutikti, nes apeliacinės instancijos teismas iš banko priteisė ieškovei tik dalį bylinėjimosi išlaidų, t. y. žyminį mokestį ir užstatą už ekspertizės atlikimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė turėjusi gerokai daugiau bylinėjimosi išlaidų. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš banko, teismas atsižvelgė į tai, kad kitas atsakovas – GNSB „Šatrija“ – su ieškiniu sutiko (CPK 90 straipsnis, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą ieškovė turėjo 1200 Lt išlaidų (T. 6, b. l. 27). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ patvirtintus kriterijus, pripažįsta pagrįstu ieškovės nurodyto 1200 Lt dydžio užmokestį už suteiktą teisinę pagalbą ir priteisia ieškovei iš atsakovo AB DnB NORD banko 1200 Lt jos turėtoms išlaidoms advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą atlyginti (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo AB DnB NORD banko, į. k. 112029270, adresas: J. Basanavičiaus g. 26, LT–03601 Vilnius, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD banke, banko kodas 40100, ieškovei A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Dangutė Ambrasienė

Gintaras Kryževičius