Dėl autoriaus teisių, prekių ir paslaugų ženklo savininko teisių, dalykinės reputacijos pažeidimo, neteisėto fizinio asmens atvaizdo panaudojimo reklamoje ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų

Civilinė byla Nr. 3K-3-165/2008

Procesinio sprendimo kategorijos: 84; 86; 89

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Naujasis aitvaras“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Verslo žinios“, R. B. ir V. N. ieškinį atsakovui UAB „Naujasis aitvaras“, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Respublikos leidiniai“, dėl autoriaus teisių, prekių ir paslaugų ženklo savininko teisių, dalykinės reputacijos pažeidimo, neteisėto fizinio asmens atvaizdo panaudojimo reklamoje ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo objektas

Ieškovai UAB,,Verslo žinios“, R. B. ir V. N. prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB,,Naujasis aitvaras“:

1) V. N. 15 000 Lt kompensaciją už autoriaus asmeninių neturtinių teisių pažeidimą;

2) UAB „Verslo žinios“ 20 000 Lt kompensaciją už autoriaus turtinių teisių pažeidimą;

3) UAB „Verslo žinios“ 25 000 Lt už ieškovo dalykinei reputacijai ir geram vardui padarytą žalą dėl laikraščio „Vakaro žinios“ reklamos, kuria pažeidžiamos UAB „Verslo žinios“ prekių ženklo savininko teisės, susijusios su prekių ir paslaugų ženklu Verslo Žinios w fig;

4) R. B. 5000 Lt kompensaciją už teisės į atvaizdą pažeidimą.

Ieškovai nurodė, kad UAB „Verslo žinios“ leidžia laikraštį „Verslo žinios“ ir yra Valstybiniame patentų biure įregistruoto prekių ir paslaugų ženklo Verslo Žinios savininkas. AB „Lietuvos paštas“ 2004 m. gegužės 7 d. išplatino atsakovo parengtą laikraščio „Vakaro žinios“ reklaminį leidinį,,Special edition“. Atsakovas šiame priede be autoriaus V. N. sutikimo nuplagijavo laikraščio „Verslo žinios“ dizainą, nenurodė dizaino autoriaus. Atsakovas neteisėtoje lyginamojoje reklamoje panaudojo pagrindinį skiriamąjį registruoto UAB „Verslo žinios“ prekių ženklo elementą, taip suklaidindamas skaitytojus. Be to, atsakovas be R. B. sutikimo laikraščio „Vakaro žinios“ reklaminiame leidinyje,,Special edition“ panaudojo jo atvaizdą, nurodė jo vardą ir pavardę. Šiais veiksmais atsakovas stengėsi diskredituoti laikraštį „Verslo žinios“ ir sudominti jo skaitytojus laikraščiu „Vakaro žinios“. Ši reklama yra neteisėta ir pažeidžia ieškovo V. N. asmenines autoriaus neturtines teises į laikraščio „Verslo žinios“ informacinės ir grafinės medžiagos išdėstymo dizainą, UAB „Verslo žinios“ autoriaus turtines teises į laikraščio „Verslo žinios“ informacinės ir grafinės medžiagos išdėstymo dizainą ir teisę į prekių ženklą Verslo Žinios, R. B. teisę į atvaizdą. Be to, ieškovų nuomone, ši reklama pažeidžia UAB „Verslo žinios“ dalykinę reputaciją ir yra neteisėtas atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmas, siekiant pasinaudoti ieškovo komercine reputacija.

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš UAB „Naujasis aitvaras“:

1) V. N. 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl autoriaus asmeninių neturtinių teisių pažeidimo;

2) UAB „Verslo žinios“ 20 000 Lt kompensaciją už autoriaus turtinių teisių pažeidimą ir 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl dalykinės reputacijos ir gero vardo bei prekių ženklo Verslo Žinios w fig., registracijos Nr. 26339, savininko teisių pažeidimą;

3) R. B. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už teisės į atvaizdą pažeidimą.

Teismas nustatė, kad autorinių sutarčių pagrindu V. N. sukūrė laikraščio „Verslo žinios“ informacinės ir grafinės medžiagos išdėstymo dizainą, kuris yra originalus kūrybinės veiklos rezultatas, išreikštas objektyvia forma, todėl yra autorių teisių objektas. Laikraščio „Vakaro žinios“ reklaminio leidinio,,Special edition“ informacinės ir grafinės medžiagos išdėstymo dizainas yra laikraščio „Verslo žinios“ informacinės ir grafinės medžiagos išdėstymo dizaino kopija, padaryta nenurodant dizaino autoriaus ir negavus jo sutikimo dėl dizaino pakeitimo, pažeidžiant autoriaus V. N. asmenines neturtines teises (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai). Atsakovo turtinė padėtis yra labai gera, todėl V. N. prašoma priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir priteistina iš atsakovo. Teismas nustatė, kad UAB „Verslo žinios“ priklauso autoriaus turtinės teisės į sukurtą laikraščio dizainą. Laikraščio „Vakaro žinios“ reklaminiame leidinyje,,Special edition“ be UAB „Verslo žinios“ sutikimo panaudojus „Verslo žinios“ informacinės ir grafinės medžiagos išdėstymo dizainą buvo pažeistos ieškovo UAB „Verslo žinios“, kaip turtinių autoriaus teisių į laikraščio „Verslo žinios“ informacinės ir grafinės medžiagos išdėstymo dizaino savininko, teisės, todėl jis turi teisę į nuostolių atlyginimą arba kompensaciją (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai, 77 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktai, 79 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Teismas taip pat nurodė, kad laikraščio „Vakaro žinios“ reklaminio leidinio,,Special edition“ 10 puslapyje panaudotas ieškovo UAB „Verslo žinios“ registruotas prekių ženklas Verslo Žinios w fig., tačiau ieškovas nedavė sutikimo atsakovui panaudoti nurodytą prekių ženklą lyginamojoje reklamoje (Prekių ženklų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Laikraščio „Vakaro žinios“ reklama pažeidė ieškovės UAB „Verslo žinios“ teises ir įstatymų saugomus interesus, panaudojant Reklamos įstatymo draudžiamą reklamą. Be to, laikraščio „Vakaro žinios“ reklaminio leidinio,,Special edition“ 11 puslapyje, straipsnyje „Ko nesugeba „Verslo žinios“, padaro „Vakaro žinios“, panaudotas R. B. atvaizdas, minimi jo vardas ir pavardė, tai prieštarauja Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punktui. R. B. vardas, pavardė ir atvaizdas panaudoti straipsnyje, menkinančiame jo dalykinę reputaciją, todėl jis turi teisę reikalauti atlyginti padarytą žalą (CK 2.22 straipsnio 2, 3 dalys, 6.250 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, išplatindamas reklaminį leidinį, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, diskredituodama ir menkindama UAB „Verslo žinios“ vardą, neteisėtai panaudojo prekių ženklą. Taigi dėl dalykinės reputacijos ir gero vardo bei prekių ženklo savininko teisių pažeidimo iš atsakovo priteistina 25 000 Lt neturtinė žala (Konkurencijos 16 straipsnio 1 dalis, CK 2.24 straipsnis, Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. spalio 15 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui UAB,,Verslo žinios“ iš atsakovo UAB,,Naujasis aitvaras“ priteistas 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas ir priteistą sumą sumažino iki 10 000 Lt. Kolegija nustatė, kad pagal ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 10 punktą dizainas, neįregistruotas kaip pramoninis, priskiriamas prie autoriaus teisių objektų. Dizaino įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įregistruotas dizainas taip pat gali būti saugomas pagal autorių teisę, jeigu jis išreikštas kokia nors objektyvia forma (Dizaino įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Dizainas, dėl kurio šioje byloje vyksta ginčas, nebuvo įregistruotas. Laikraščio,,Verslo žinios“ pirmojo puslapio vaizdas yra dizainas, todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad tai yra procesas, veiklos metodas ar koncepcija. V. N. sukurtas laikraščio,,Verslo žinios“ dizainas (vaizdas) įgijo objektyvią formą, kai jis buvo panaudotas išleidus laikraštį,,Verslo žinios“, t. y. kai jį galėjo suvokti ir atgaminti kiti asmenys. Kolegija taip pat nurodė, kad laikraščio,,Vakaro žinios“ 2004 m. gegužės 7 d. leidinys yra reklaminis, o Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra įtvirtintas draudimas naudoti asmens nuotrauką lyginamajai reklamai, nepriklausomai nuo to, kad laikraščio vyr. redaktorius yra viešasis asmuo (CK 2.22 straipsnis, Reklamos įstatymo 26 straipsnis). Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nenustatyta, kad, panaudojus prekių ženklą reklamoje, jo savininkas turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti ieškovui neturtinę žalą pagal Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnio 3 dalį, todėl priteista 25 000 Lt suma mažintina iki 10 000 Lt. UAB,,Verslo žinios“ reikalavo paneigti atsakovo paskleistus duomenis kaip neatitinkančius tikrovės ir žeminančius jo reputaciją. Ieškovas CK 2.24 straipsnio ir Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnio 3 dalies pagrindu prašė priteisti 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę (CK 2.24 straipsnio 1 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Naujasis aitvaras“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutarties dalį, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas: 1) 1950 Lt pateikiant apeliacinį skundą ir 2) 1500 Lt pateikiant kasacinį skundą. Nurodomi šie esminiai kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl V. N. prašymo priteisti 15 000 Lt už jo asmeninių neturtinių autoriaus teisių pažeidimą. V. N. nurodomas informacinės medžiagos išdėstymo dizainas neįregistruotas, todėl nesaugomas (Dizaino įstatymo 4 straipsnio 1, 3 dalys). ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 10 punkte nenustatytas tokio objekto saugojimas, nes autorius nieko originalaus nesukūrė. Atsakovo teigimu, informacinės medžiagos išdėstymas - tai tik vienas iš informacijos teikimo būdų, o informacijos teikimo būdai pagal Patentų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4 punktą nepatentabilūs. Kiekviename laikraštyje yra informacinės medžiagos išdėstymas - spalvos, dekoratyviniai ir iliustraciniai elementai, rodyklės, šriftai, popieriaus spalva, gramatūra, bet tai nėra originalūs ieškovo kūriniai. Nei popieriaus spalvos, nei jo faktūros, nei gramatūros (popieriaus tankio) ieškovas nesukūrė, o panaudojo jau sukurtus. Atsakovo nuomone, jo ir ieškovo leidiniai panašūs tik popieriaus spalva. Šiuo atveju teismas turėjo skirti ekspertizę ir nevertinti byloje esančių netinkamų dokumentų. Ieškovai nepagrįstai remiasi ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 10 punktu, nes kūriniai, neįregistruoti kaip pramoninis dizainas, nėra dizainas. Autorių teisių objektais nelaikomi idėjos, procedūros, procesai, sistemos, koncepcijos, principai. Išdėstymas yra procesas, sistema, idėja. G. Š. vadovėlyje „Dizainas“ nurodoma, kad dizainas – tai daiktinės aplinkos projektavimas, daiktų meninis konstravimas, jų estetinės išvaizdos kūrimas. Dizainas - pieštinis ar plastinis projekto eskizas arba modelis, iš kurio dažnai matyti būsima pramonės gaminių ir apyvokos daiktų forma, medžiaga ar estetinė išvaizda (Vilniaus dailės akademijos leidykla, Vilnius, 2005). Atsakovo nuomone, informacinės medžiagos išdėstymo dizainas neegzistuoja. Išdėstymas - tai tik vienas iš informacijos teikimo būdų, o jie patentabiliais išradimais nelaikomi ir nesaugomi (ATGTĮ 5 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas netinkamai interpretavo ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 10 punktą, pagal kurį įstatymo leidėjas padarė išimtį tik vienai dizaino rūšiai - ginami kūriniai, neužregistruoti kaip pramoninis dizainas, o visi kiti dizaino kūriniai ginami ATGTĮ įstatymu tik tuo atveju, jeigu jie įregistruoti. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad abiejų leidinių vaizdas sudarytas iš tapačių elementų. Ieškovas V. N. nieko naujo nesukūrė, todėl jam negalėjo būti taikomas ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 10 punktas. 2006 m. spalio 12 d. ATGTĮ 10 straipsnis buvo pakeistas ir vietoj žodžių „ir kūriniai, neužregistruoti kaip pramoninis dizainas“ įrašyta „taikomosios dailės kūriniai“, tačiau bylos atveju ieškovo objektas nėra taikomosios dailės kūrinys.

Kadangi V. N. nesukūrė naujo objekto, tai negalėjo įregistruoti informacinės medžiagos išdėstymo dizaino, kaip ir suteikti licencijos naudotis savo sukurtu kūriniu UAB „Verslo žinios“.

2. Dėl nepagrįsto 10 000 Lt priteisimo CK 2.24 straipsnio pagrindu. Ieškovai UAB „Verslo žinios“ ir R. B., pakeitę ieškinio reikalavimą, nereikalavo pripažinti, kad atsakovas paskleidė neatitinkančius tikrovės duomenis, pakenkusius jo dalykinei reputacijai, žeminančius jo garbę ir orumą. Leidinyje buvo paskelbti duomenys, atitinkantys tikrovę, kurių ieškovai net neginčijo. Ieškovams nepatinka straipsnio pavadinimas, bet jis atitinka turinyje paskelbtus duomenis, todėl teiginys: „Ko nesugeba „Verslo žinios“ padaro „Vakaro žinios“, t. y. straipsnio pavadinimas atitinka tikrovę – tai, kas išdėstyta straipsnyje ir kas teisme nebuvo tirta. Teiginys „Vakaro žinios“ nuolat taiso „Verslo žinių“ vyr. redaktoriaus R. B. klaidas“ pavartotas kalbant fizinį asmenį - ieškovą R. B., o ne apie UAB „Verslo žinios“. Ieškinyje R. B. nereikalavo paneigti šį teiginį, pripažinti neatitinkančiu tikrovės ir atlyginti neturtinę žalą, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai UAB „Verslo žinios“ priteisė 10 000 Lt. Straipsnio „Išgalvoti milijonieriai“ sakinyje „šį keistą sąrašą, kaip patikrintą informaciją, irgi išspausdino geltonosios „Verslo žinios“ žodis „geltonosios“ susijęs su dienraščio „Verslo žinios“ popieriaus spalva. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai motyvuojamoje sprendimo dalyje padarė išvadą, kad leidinyje laikraštis „Verslo žinios“ įvardijamas kaip bulvarinis laikraštis „geltonosios „Verslo žinios“. Teismas nepagrįstai nusprendė priteisti 10 000 Lt, nors ieškovas nepateikė reikalavimo paneigti žinių ir nesumokėjo žyminio mokesčio (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

3. Dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo už R. B. nuotraukos panaudojimą. Straipsnyje buvo taisomi „Verslo žinių“ paskelbti klaidingi duomenys, kurių R. B. neginčijo. Taigi R. B. fotografija - tai iliustracija straipsniui, o ne reklamai. R. B. fotografija nieko nereklamuoja, neskatina įsigyti jokių prekių ar naudotis paslaugomis. Reklamos pažeidimų, išvardytų Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2, 7, 9 dalyse, nenustatyta Konkurencijos tarybos 2005 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 2S-2. Reklama ir reklaminis leidinys ar leidinys su reklamos elementais yra skirtingi dalykai. Teismai nepagrįstai išplėtė reklamos sąvoką iki reklaminio leidinio, reklaminio priedo ar leidinio su reklamos elementu, nes visuose laikraščiuose yra reklamų, šalia jų straipsnių su pavardėmis, fotografijomis.

4. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumento – pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo be motyvų (CPK 268, 269 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą be motyvų, o po to mėnesį buvo rašoma motyvuojamoji dalis, todėl teismo sprendimas negali būti objektyvus.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai UAB „Verslo žinios“, R. B. ir V. N. prašo kasacinį skundą atmesti, palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priteisti išlaidas advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti. Jame nurodyta, kad tiek pažeidimo padarymo metu (2004 m. gegužės 7 d.), tiek ieškinio pateikimo teismui dieną (2005 m. gegužės 21 d.) galiojusios 2003 m. kovo 5 d. redakcijos ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, kad autorių teisių objektu laikomi kūriniai, neįregistruoti kaip pramoninis dizainas. Dizaino įstatymo įtvirtinta dizaino registracijos sąlyga tam, kad dizainerio teisės būtų ginamos, šiuo atveju netaikytina. Informacinės ir grafinės medžiagos išdėstymo dizainas - tai objektyvia forma, t. y. „Verslo žinių“ laikraštyje, išreikštas kūrybinės veiklos kūrinys (spalvų, elementų, šriftų ir kt. originaliai išdėstyta (sukurta) visuma, atitinkamas originalus vaizdas (ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalis). Pagal Dizaino įstatymo 2 straipsnio 1 dalį dizainas - tai elementų originali visuma, bendras vaizdas. Ieškovas V. N. prašė apginti autoriaus teises į galutinį jo kūrybinės veiklos rezultatą, t. y. dizaino, kaip galutinio informacinės ir grafinės medžiagos išdėstymo rezultatą, išreikštą objektyvia forma - pavaizduotą laikraštyje „Verslo žinios“. Atsakovas teismo neprašė skirti ekspertizės, neįrodė savo argumentų, ir teismai tinkami įvertino byloje esančius įrodymus, taip pat ir nustatydami leidinių panašumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. B. v. A. I. B., bylos Nr. 3K-3-742/2003). Ieškovų nuomone, teismai pagrįstai priteisė V. N. iš atsakovo 15 000 Lt, nes atsakovas pripažino, kad neteisėtus veiksmus atliko sąmoningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Microsoft Korporacija v. UAB „Vilpostus“, bylos Nr. 3K-3-311/2006). Ieškovų nuomone, informacinės medžiagos išdėstymo dizainą teismai pagrįstai pripažino autorių teisių objektu, ir jo registracija nebuvo būtina, todėl ieškovas V. N. teisėtai perleido savo sukurto objekto autoriaus turtines teises ieškovui UAB „Verslo žinios“. Taip pat teismai neperžengė ieškinio reikalavimo ribų, nes CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai, o atsakovas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad buvo teisėtai pasinaudota laikraščio „Verslo žinios“ dizainu, pavadinimu ir prekių ženklu, kad dalykinė reputacija nebuvo diskredituota ir kad laikraštis „Verslo žinios“ yra bulvarinis ar nesolidus laikraštis. Pagal byloje esančius įrodymus atsakovo leidinys yra reklama, o pagal Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punktą be fizinio asmens sutikimo (šiuo atveju – R. B.) negalima naudoti jo duomenų ar atvaizdo reklamoje (CK 2.22 straipsnio 1 dalis). Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos aplinkybės

1996 m. spalio 1 d. autorinės sutarties pagrindu V. N. sukūrė laikraščio „Verslo žinios“ informacinės ir grafinės medžiagos išdėstymo dizainą. V. N., kaip autoriaus, turtinės teisės buvo perduotos UAB „Verslo žinios“ 2001 m. kovo 1 d. sutarties pagrindu. 2004 m. gegužės 7 d. Vilniaus mieste į įmonių, įstaigų, organizacijų gaunamąsias pašto dėžutes buvo išplatinta 15 000 vnt. laikraščio „Vakaro žinios“ reklaminio leidinio,,Special edition“. Vertinant atsakovo laikraščio,,Vakaro žinios“ leidinio,,Special edition“ reklamos elementus – spalvas, linijas, rodykles, grafikus, skritulius, šriftus, jų dydžius, leidinio vaizdas yra sudarytas iš tapačių arba beveik tapačių ieškovo laikraščio,,Verslo žinios“ vaizdo (dizaino) elementų. Be to, laikraščio „Vakaro žinios“ reklaminiame leidinyje „Special edition“ buvo panaudotas UAB „Verslo žinios“ Valstybiniame patentų biure įregistruotas prekių ženklas Verslo Žinios w fig. ir UAB „Verslo žinios“ vyr. redaktoriaus R. B. nuotrauka.

IV. Kasacinio teismo argumentai

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. CPK 353 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų ir pasisako tik dėl kasaciniame skunde nurodomų teisės normų aiškinimo ir taikymo.

1. Dėl neturtinių autoriaus teisių pažeidimo

Kasatorius skunde iš esmės nesutinka su teismų pozicija priskiriant laikraščio informacinės ir grafinės medžiagos išdėstymą prie ATGTĮ saugomų objektų, nes jis nebuvo įregistruotas kaip pramoninis dizainas, todėl ir nesaugomas; V. N. nesukūrė nieko originalaus. Tačiau kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

Iš tiesų byloje nustatyta, kad V. N. sukurtas laikraščio „Verslo žinios“ informacinės ir grafinės medžiagos išdėstymo dizainas neįregistruotas Dizaino įstatyme nustatyta tvarka, todėl pagal šį įstatymą jam nesuteikiama apsauga. Tačiau siekiant nustatyti, ar V. N. sukurtas objektas yra dizainas, būtina nustatyti dizaino apibrėžtį. Dizaino sąvoka yra pateikta Dizaino įstatyme, ir kolegija sprendžia, kad yra pagrindas vadovautis šiame įstatyme, reglamentuojančiame ypač panašius į šioje byloje susiklosčiusius teisinius santykius, pateikiama dizaino sąvoka, būtent, kad tai viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinių savybių – linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagos (CPK 3 straipsnio 1, 5 dalys). Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs byloje esančią medžiagą, nustatinėjo V. N. sukurto laikraščio „Verslo žinios“ informacinės ir grafinės medžiagos išdėstymo būdo atitiktį dizaino sąvokai, konstatavo, kad tai – dizainas. Kolegija, įvertinusi laikraščio „Verslo žinios“ informacinės ir grafinės medžiagos išdėstymą, t. y. linijas, spalvas, grafikus, rodykles ir kt., sprendžia, kad ši išvada pagrįsta.

Atmestinas ir kasatoriaus argumentas, kad laikraščio medžiagos išdėstymas – tai tik idėjos, procedūros, procesai. Linijų, rodyklių, grafikų, spalvų visuma, sukurianti atitinkamą vaizdą, nėra procesas, veiklos metodas ar koncepcija. Ieškovo sukurtas laikraščio „Verslo žinios“ dizainas (vaizdas) įgijo objektyvią formą, kai buvo panaudotas išleidus laikraštį „Verslo žinios“.

Taip pat atmestinas kasatoriaus argumentas, kad Dizaino įstatymo nustatyta tvarka neįregistruotam dizainui nesuteikiama teisinė apsauga. Pagal Dizaino įstatymą teisinė apsauga suteikiama Lietuvos Respublikos dizaino registre įregistruotam dizainui, jeigu kitko nenumato tarptautinės sutartys (4 straipsnio 1 dalis). Dizaino įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pagal šį įstatymą įregistruotas dizainas taip pat gali būti saugomas pagal autorių teisę, jeigu jis išreikštas kokia nors objektyvia forma. Ši nuostata atitinka Europos Parlamento ir Tarybos 1998 m. spalio 13 d. direktyvos 98/71/EB dėl teisinės dizaino apsaugos 17 straipsnį. Taigi remiantis šiomis teisės normomis akivaizdu, kad to paties objekto apsauga gali būti reglamentuojama tiek Dizaino įstatymo, tiek ir ATGTĮ. Minėta, nagrinėjamu atveju V. N. sukurtas laikraščio medžiagos išdėstymo dizainas nebuvo įregistruotas Dizaino įstatyme nustatyta tvarka, todėl šiame įstatyme nustatyta teisinė apsauga nurodytam objektui netaikytina. Tačiau 2004 m. gegužės 7 d. laikraščio „Vakaro žinios“ reklaminio leidinio,,Special edition“ išplatinimo metu galiojusios redakcijos ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 10 punkte buvo nustatytas vienas iš autorių teisių objektų – kūriniai, neįregistruoti kaip pramoninis dizainas. Kolegija sprendžia, kad V. N. sukurtas laikraščio informacinės ir grafinės medžiagos išdėstymo dizainas atitinka šią sąvoką, todėl teisinė apsauga šiuo atveju taikytina ATGTĮ pagrindu. Taip pat kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad laikraščio „Vakaro žinios“ reklaminio leidinio,,Special edition“ vaizdas sudarytas iš tapačių arba beveik tapačių ieškovo laikraščio „Verslo žinios“ dizaino elementų.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad teismai teisėtai ir pagrįstai taikė ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 80 straipsnį priteisdami iš atsakovo V. N. neturtinės žalos atlyginimą.

Kadangi kolegija konstatuoja, kad atsakovo argumentai dėl to, jog V. N. nesukūrė dizaino ir šiuo atveju netaikytinas ATGTĮ, nepagrįsti, tai atmestini kasacinio skundo argumentai, kad V. N. neturėjo teisės perduoti savo kaip autoriaus turtines teises UAB „Verslo žinios“. Turtinės teisės buvo perduotos 2001 m. kovo 1 d. sutarties pagrindu, ir tai atitiko ATGTĮ 39 straipsnio 2 dalį, pagal kurią turtines teises autorius gali perduoti kitiems asmenims pagal autorinę sutartį. Taigi UAB „Verslo žinios“, kaip laikraščio medžiagos išdėstymo dizaino autoriaus turtinių teisių turėtoja, turi teisę reikalauti priteisti kompensaciją už šių teisių pažeidimą (ATGTĮ 79 straipsnio 6 dalis).

Be to, kolegija sprendžia, kad būtina nurodyti, jog šiuo atveju taip pat taikytinos Reklamos įstatymo nuostatos. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad laikraščio,,Vakaro žinios“ 2004 m. gegužės 7 d. leidinys,,Special edition“ yra reklaminis, o pagal Reklamos įstatymo 4 straipsnio 9 punktą reklama draudžiama, jeigu joje panaudota reklaminė medžiaga parengta pažeidžiant autorių teises į literatūros, meno, mokslo kūrinius ir (ar) gretutines teises. Tokiu atveju Reklamos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta asmenų, kurių teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeidžiami naudojant šio įstatymo draudžiamą reklamą, teisė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo (Reklamos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

2. Dėl CK 2.24 straipsnio taikymo

Kasatorius, nesutikdamas su CK 2.24 straipsnio taikymu, nurodo, kad byloje reikalavimas šio straipsnio pagrindu nebuvo reiškiamas, nebuvo prašoma paneigti paskelbtus teiginius, teismai neanalizavo paskleistų duomenų atitikties tikrovei.

Kolegija nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2004 m. gegužės 7 d. Vilniaus mieste į įmonių, įstaigų, organizacijų gaunamąsias pašto dėžutes buvo išplatinta 15 000 vnt. laikraščio „Vakaro žinios“ reklaminio leidinio,,Special edition“. Šiame reklaminiame leidinyje buvo panaudotas UAB „Verslo žinios“ Valstybiniame patentų biure įregistruotas prekių ženklas Verslo Žinios w fig. Pagal byloje esančius duomenis Konkurencijos taryba 2005 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 2S-2 konstatavo, kad tokia reklama yra lyginamoji; ja galėjo būti pažeisti konkuruojančio ūkio subjekto UAB „Verslo žinios“ interesai (T. 1, b. l. 29). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovo laikraščio prekės ženklo panaudojimas neleidžiamoje lyginamojoje reklamoje (pateikiama nuplėšta laikraščio skiautė), įvertinant, kad gretimame leidinio puslapyje teigiama, jog „Ko nesugeba „Verslo žinios“, padaro „Vakaro žinios“, kai tuo tarpu laikraščio „Vakaro žinios“ prekių ženklas pateiktas tvarkingai, prieštarauja ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams. Kolegija sutinka su šia apeliacinės instancijos teismo išvada, tačiau sprendžia, kad šiuo atveju taikytina ne bendroji teisės norma – CK 2.24 straipsnis, o specialioji - Reklamos įstatymo, reglamentuojančio sąžiningos konkurencijos laisvę ir reklaminės veiklos subjektų atsakomybę, nuostatos. Minėta, kad byloje nustatyta, jog laikraščio,,Vakaro žinios“ 2004 m. gegužės 7 d. leidinys,,Special edition“ yra reklaminis ir kad taip buvo platinama lyginamoji reklama. Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad lyginamoji reklama leidžiama, kai ji nediskredituoja ir nemenkina konkurento prekių ar paslaugų ženklų, firmos vardo, kitų skiriamųjų ženklų, jo prekių ir paslaugų, veiklos, finansinės ar kitokios padėties. Ši nuostata įtvirtinta derinant teisinių santykių reglamentavimą su Europos Parlamento ir Tarybos 1997 m. spalio 6 d. direktyva 97/55/EB iš dalies pakeičianti Direktyvą 84/450/EEB dėl klaidinančios reklamos, kad būtų įtraukta lyginamoji reklama, kurios 4 punktu įterptame 3a straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta, kad lyginamoji reklama, susijusi su palyginimu, leidžiama, jeigu ji nediskredituoja arba nešmeižia konkurento prekės ženklų, firmos vardų, kitų skiriamųjų ženklų, prekių, paslaugų, veiklos ar aplinkybių. Kolegija, įvertinusi laikraščio „Vakaro žinios“ leidinyje,,Special edition“ pateiktą lyginamąją reklamą, t. y. ženklo Verslo Žinios panaudojimo būdą, tekstą, palyginus abu laikraščius, taip pat šalia esančio straipsnio turinį, sprendžia, kad atsakovas, išleisdamas tokio pobūdžio reklaminį leidinį, pažeidė Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes akivaizdu, kad šis lyginamosios reklamos leidinys menkina UAB „Verslo žinios“ prekių (paslaugų) ženklą ir bendrovės veiklą – leidžiamame laikraštyje „Verslo žinios“ pateikiamos informacijos patikimumą, palyginus su atsakovo UAB „Naujasis aitvaras“ leidžiamame laikraštyje „Vakaro žinios“ pateikiamos informacijos patikimumu. Taigi remiantis Reklamos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu ieškovas UAB „Verslo žinios“ turi teisę į žalos atlyginimą, ir kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas priteisti ieškovui iš atsakovo 10 000 Lt žalos atlyginimą pagrįstas ir teisėtas (Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 26 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

3. Dėl 5000 Lt žalos atlyginimo priteisimo už laikraščio „Verslo žinios“ vyr. redaktoriaus R. B. nuotraukos atspausdinimą

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad laikraščio „Vakaro žinios“ reklaminio leidinio,,Special edition“ 11 puslapyje, straipsnyje „Ko nesugeba „Verslo žinios“, padaro „Vakaro žinios“ panaudotas ieškovo R. B. atvaizdas, minimi jo vardas ir pavardė. Pagal Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punktą draudžiama reklama, jeigu joje be fizinio asmens sutikimo minimi jo vardas, pavardė, pateikiama jo nuomonė, informacija apie jo privatų ar visuomeninį gyvenimą, turtą, naudojamas fizinio asmens atvaizdas. Taigi remiantis šia nuostata, nepriklausomai nuo to, ar asmuo užsiima visuomenine veikla, ar užima tam tikrą tarnybinę padėtį, be jo sutikimo draudžiama naudoti jo atvaizdą, minėti jo vardą, pavardę reklamoje. Pagal byloje esančius duomenis, atsakovas tokio R. B. sutikimo neturėjo. Kasatorius nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad laikraščio „Vakaro žinios“ leidinys,,Special edition“ – tai reklama, tačiau kolegija atmeta šį kasatoriaus argumentą. Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį reklama – tai bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Akivaizdu, kad laikraščio „Vakaro žinios“ leidiniu,,Special edition“ skatinami vartotojai pirkti šį laikraštį, t. y. UAB „Naujasis aitvaras“ iš esmės reklamavo savo laikraštį, ir tai buvo padaryta panaudojant neleistiną lyginamąją reklamą (Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Už tai Konkurencijos taryba 2005 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 2S-2 skyrė atsakovei administracinę nuobaudą – įspėjimą (T. 1, b. l. 29). Taigi byloje nustatyta, kad atsakovas laikraščio „Vakaro žinios“ leidinyje,,Special edition“, kuris laikytinas reklama, panaudojo be ieškovo R. B. sutikimo jo atvaizdą, tai prieštarauja Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punktui. Dėl to kolegija sprendžia, kad teismai turėjo pagrindą priteisti R. B. žalos atlyginimą už jo teisės į atvaizdą pažeidimą (Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 26 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

4. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo

Kasatoriaus nuomone, bylos atveju buvo pažeistos procesinės teisės normos, nes buvo paskelbtas nemotyvuotas pirmosios instancijos teismo sprendimas, tačiau kolegija ir šiuos kasatoriaus argumentus pripažįsta nepagrįstais.

Pagal byloje esančius duomenis, teismo posėdis vyko 2000 m. spalio 31 d. ir tą dieną buvo atidėtas teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas 2006 m. lapkričio 14 d. (T. 1, b. l. 180-198). Šią dieną teismo posėdžio sekretorė informavo, kad dėl teisėjo ligos sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidedamas be datos; apie tai byloje dalyvaujantiems asmenims buvo pranešta ir 2006 m. gruodžio 4 d. pranešimu (T. 1, b. l. 198, 199). 2006 m. gruodžio 12 d. įvykusio teismo posėdžio metu buvo paskelbtas motyvuotas pirmosios instancijos teismo sprendimas (T. 1, b. l. 200-201). Taigi kasatoriaus teiginys, kad buvo paskelbtas nemotyvuotas teismo sprendimas, neatitinka byloje esančių duomenų. Dėl to kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti CPK 268, 269 straipsnių, 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimo.

Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad nenustatyta CPK 346 straipsnyje nurodytų pagrindų bylą nagrinėjusių teismų procesiniams sprendimams pakeisti ar panaikinti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai UAB „Verslo žinios“, R. B. ir V. N. prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti, nurodydami, kad dokumentai, patvirtinantys šias išlaidas, bus pateikti vėliau. Tačiau ieškovai nepateikė duomenų apie turėtas išlaidas ir jas patvirtinančių dokumentų, todėl kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti šias išlaidas iš atsakovo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Aloyzas Marčiulionis

Sigitas Gurevičius

Virgilijus Grabinskas