Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-19-303/2023
Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00005-2022-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Jūratės Nemniasevienės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą A. P. administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. P. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. vasario 24 d. nutarimu pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį nubaustas įspėjimu už tai, kad, 2021 m. gruodžio 2 d. atvejo vadybos posėdžio metu įsipareigojęs tenkinti vaiko poreikius, padėti palaikyti motinos ir vaiko emocinį ryšį, leisti vaikui – E. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), privačiai telefonu bendrauti su motina 7 kartus per savaitę po 15 min. nuo 19 val., įsipareigojimo nevykdė: 2021 m. gruodžio 5 d. neatsiliepė į motinos V. Ž. du skambučius ir apie neatsiliepimo priežastis vaiko motinos neinformavo, pats neperskambino, kad suteiktų vaikui galimybę pabendrauti su motina; gruodžio 8 d. į V. Ž. skambutį vaikui neatsiliepė; to paties mėnesio 9 d. skambutį praleido, gruodžio 12 d. neatsiliepė, atmetė tris V. Ž. skambučius, parašė SMS apie neatsiliepimo priežastį, tačiau, kaip ir anksčiau paminėtomis dienomis, A. P. nesiėmė priemonių, kad sudarytų vaikui galimybę pabendrauti su motina nors 15 min.; tokia pati situacija susiklostė ir gruodžio 15 d., kai A. P. atmetė tris V. Ž. skambučius, rašė 6 SMS apie neatsiliepimo priežastis; gruodžio 18 d. V. Ž. skambutį atmetė ir apie neatsiliepimo priežastis vaiko motinos neinformavo net SMS žinute; gruodžio 20 d. praleido skambučius ir rašė 2 SMS; gruodžio 22 d. skambutį praleido ir apie neatsiliepimo priežastis vaiko motinos neinformavo; gruodžio 23 d. neatsiliepė ir apie neatsiliepimo priežastis vaiko motinos neinformavo; gruodžio 25 d. skambučius praleido ir apie neatsiliepimo priežastis vaiko motinos neinformavo; gruodžio 29 ir 30 d. V. Ž. skambučius praleido ir apie neatsiliepimo priežastis vaiko motinos neinformavo, visomis pirmiau nurodytomis dienomis A. P. neužtikrino vaiko teisės bendrauti su savo motina V. Ž., nors įsipareigojo padėti palaikyti vaiko ir motinos ryšį, taip pat A. P. įsipareigojimo tenkinti vaiko poreikius, padėti palaikyti motinos ir vaiko emocinį ryšį, leisti vaikui E. P. privačiai telefonu bendrauti su motina nevykdė ir 2022 m. sausio mėn., t. y. sausio 4 d. neatsiliepė ir 4 kartus atmetė V. Ž. skambutį, rašė 2 SMS; sausio 10 d. neatsiliepė – skambutį praleido ir apie neatsiliepimo priežastis vaiko motinos neinformavo, pats neperskambino, kad suteiktų vaikui galimybę pabendrauti su motina; sausio 15 ir 20 d. neatsiliepė, skambučius atmetė, nesiėmė priemonių, kad užtikrintų vaikui galimybę pabendrauti su motina nors 15 min., kaip buvo įsipareigojęs. Rašydamas SMS nurodydavo neatsiliepimo, negalėjimo suteikti vaikui galimybę bendrauti su motina priežastis, kad telefoną buvo palikęs mašinoje, kad dirba, kad yra kirpykloje, kad valgo, kad negalės kalbėti, nes A. P. užtruks darbe, kad E. P. serga, miega, o 2021 m. gruodžio 7 d. E. P. kalbantis su motina V. Ž., A. P. jų pokalbį nutraukė paimdamas iš vaiko telefoną ir išjungdamas vykstantį pokalbį. Tokiais savo aplaidžiais, neatsakingais veiksmais, sudarydamas kliūtis bendrauti neatsiliepdamas, išjungdamas telefoną, neužtikrindamas kitų bendravimo galimybių ir alternatyvų, neobjektyviais pasiteisinimais, trukdančiais tenkinti vaiko poreikius – palaikyti motinos ir vaiko emocinį ryšį, privačiai bendrauti su motina kasdien nuo 19 val., tai patvirtina ir pats E. P. („tėtis leidžia kalbėti tol, kol bus pataisyta valgyti, <...> nori, kad atvažiuotų mama aplankyti, <...> tėtis nenori manęs nuvežti pagyventi pas mamą, nes esu sergantis, tėtis čia ateina, atsigula ant aštuonkojo žaislo, tėtis nori žinoti, ką kalbam, norėtų su mama daugiau kalbėti, kad paskambintų daugiau“), A. P. pažeidė vaiko teises į visavertį gyvenimą, nepaisė geriausių vaiko interesų prioriteto, vaiko sveiko vystymosi užtikrinimo ir pažeidė 1996 m. kovo 14 d. Nr. 1-1234 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo II skyriaus 12 straipsnio („Vaiko teisė gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais“) 1 dalį, tokiais savo veiksmais netinkamai panaudojo tėvų valdžią, priešingą vaiko interesams, nevykdė tėvo pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, sudaryti vaikui palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis.
2. Telšių apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. skundas tenkintas ir Institucijos 2022 m. vasario 24 d. nutarimas panaikintas, administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
3. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi Institucijos apeliacinis skundas netenkintas ir Telšių apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. spalio 4 d. nutartimi Institucijos vyriausiosios specialistės Jūratės Nemniasevienės prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentai
5. Pareiškėja prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutarimą bei Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2022 m. vasario 24 d. nutarimą nepakeistą. Pareiškėja prašyme nurodo:
5.1. Įvertindami byloje surinktus įrodymus ir darydami išvadą dėl taikytino įstatymo, apylinkės ir apygardos teismai pažeidė proporcingumo, teisingo proceso principus, nevykdė teismo pareigos išsamiai ištirti visus įrodymus, turinčius reikšmę bylai teisingai išspręsti, todėl iš esmės pažeidė ANK 566 straipsnio 1 dalį, 567 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė ANK 73 straipsnio 1 dalį.
5.2. Bylą nagrinėję teismai padarė neteisingas išvadas, kad nenustatyta A. P. kaltė padaryti jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Pažymėtina, kad vaikas nebendravo su motina daugiau kaip trečdalį dienų 2021 m. gruodžio mėn., buvo atvejų, kai nebuvo bendrauta dvi ar tris dienas iš eilės. A. P. vaikui priežasčių, kodėl šis negalėjo pabendrauti su motina, nenurodė, o vaikui dėl to kilus klausimų, A. P. formavo klaidingą vaiko nuomonę apie motiną, kad ši tariamai pamiršusi paskambinti, o į tai teismai neatsižvelgė. Be to, teismai neatsižvelgė į vaiko išsakytą norą dažniau bendrauti su motina, vertindami situaciją taip, tarsi bendravimas tarp motinos ir vaiko vyktų. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tai, kad vaiko bendravimo su motina laikas ir būdas buvo sutartas, galiojo nusižengimo padarymo metu ir po to kažkokių išimčių nebuvo nustatyta, o A. P. nebendradarbiavo lanksčiai kitu būdu, kad vaikas galėtų su motina bendrauti kiekvieną dieną, kaip buvo sutarta atvejo vadybos metu, ir susidariusios situacijos lanksčiai nesprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-32-976/2022). Nesutiktina su teismų išvada, kad vaiko motina pati dvi dienas neskambino vaikui, nes teismai neanalizavo aplinkybių, kad A. P. SMS žinutėmis įspėdavo vaiko motiną, kad kitą dieną ji negalės kalbėtis su vaiku, taigi pokalbis telefonu neįvyko ne dėl motinos kaltės. Darydami išvadas apie bylos aplinkybes, teismai nevertino surinktų įrodymų, t. y. A. P. 2021 m. gruodžio 31 d. paaiškinimo, 2022 m. sausio 4 d. nuomonės, iš kurių matyti, kad A. P. melagingai tvirtino, esą galimybė vaikui bendrauti su motina buvo sudaryta, buvo tik pakeistas telefono skambučio vakare laikas. Be to, teismai visiškai neatsižvelgė į jau pirmiau nurodytus bylos duomenis, kad vaikui buvo formuojama nuomonė, jog motina pamiršta paskambinti. Be to, teismai visai netyrė aplinkybių apie nutrauktus vaiko ir motinos pokalbius telefonu.
5.3. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai laikė A. P. kaltę pašalinančia aplinkybe tai, kad jis kompensuodavo prarastą vaiko bendravimo su motina laiką kitu atveju sudarydamas galimybę vaikui ilgiau bendrauti su motina. Pažymėtina, kad A. P. pozicija dėl šios aplinkybės yra nenuosekli, nes, pradėjus tirti administracinį nusižengimą, šis teigė, jog bendravimas sutartu laiku nevyksta dėl vaiko kaltės, tačiau nagrinėjant bylą apylinkės teisme jau tvirtino, kad nors bendravimas ne visada vyksta sutartu laiku, tačiau jis kompensuoja prarastą laiką sudarydamas galimybę kitą kartą vaikui ir motinai bendrauti ilgiau. Svarbu ir tai, kad A. P. bylos nagrinėjimo teisme metu tiesiogiai išsakė poziciją, jog vaikui kenkia bendravimas su motina, tačiau teismas šios aplinkybės netyrė ir jos nevertino. Dėl to byloje pakanka įrodymų, kad būtų padaryta išvada dėl A. P. kaltės padarius ANK 73 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.
5.4. Nesutiktina su teismų išvada, kad vaiko interesai esmingai nebuvo pažeisti, kad būtų tikslinga A. P. traukti administracinėn atsakomybėn. Darydami tokią išvadą teismai rėmėsi faktu, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog po kaltinime nurodyto laikotarpio pabaigos A. P. nesilaikė atvejo vadybos metu nustatytos vaiko ir motinos bendravimo tvarkos. Pažymėtina, kad byloje nėra ir duomenų, jog tokios tvarkos buvo laikomasi. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tai, kad A. P. teismo posėdžio metu paneigė tai, jog laikosi atvejo vadybos metu nustatytos tvarkos, nes pats pripažino, kad ėmė lankyti tėvystės kursus tik po to, kai buvo priimtas nutarimas pripažinti jį kaltu pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Dėl to darytina išvada, kad nutarimu buvo pasiektas tikslas, kad tėvas tinkamai vykdytų savo pareigas, o teismui panaikinus Institucijos nutarimą, situacija grįžo į ankstesnę padėtį. Pažymėtina, kad po byloje nagrinėjamo laikotarpio Institucijoje buvo gauti net 6 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus, vaiko situacija vertinta 4 kartus. Per vertinimus nustatytas vaiko teisės į tinkamą bendravimą su vienu iš tėvų, gyvenančiu skyrium, pažeidimas, nustatyta, kad vaikui gyvenant pas tėvą buvo pažeista vaiko teisė į saugią aplinką, vaikas buvo paliktas be priežiūros, uždarytas namuose esančiame sandėliuke, ant vaiko kūno buvo matomos mėlynės ir jam nustatytas apsaugos poreikis, kad A. P. šeima tik iš dalies vykdo atvejo vadybos planą, vangiai bendrauja. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad A. P. įsipareigojimą pagal atvejo vadybos planą vykdė. Nesutiktina su teismo vertinimu, kad šioje byloje nustatytas vaiko teisių pažeidimas yra mažareikšmis, nevertas net švelniausios administracinės nuobaudos taikymo. Pažymėtina, kad A. P. pažeidimas turėjo tęstinį pobūdį. Dėl situacijos pas A. P. vaiko teisių apsaugos specialistai lankėsi 2022 m. sausio 14 d., tačiau 2022 m. sausio 15 d., sausio 20 d. jis ir vėl nesudarė galimybių vaikui bendrauti su motina. Dėl to darytina išvada, kad įspėjimas yra tinkama nuobaudos rūšis teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, ji nesuvaržo A. P. teisių daugiau, nei tai yra reikalinga tikslams pasiekti. Neteisinga teismo išvada, kad A. P. kaltę atsveria pažeidėjo įsitikinimas, jog jis kompensavo vaikui bendravimo su motina laiką leisdamas kitą kartą bendrauti ilgiau. Pažymėtina, kad vieno iš tėvų trukdymas skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku paprastai pasireiškia neigiamu psichologiniu poveikiu pačiam vaikui, nors turima pareiga rūpintis vaiko sveikata. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad A. P. buvo įpareigotas vaiką vesti pas psichologą, tačiau per trumpiausią laiką šios pareigos nevykdė. Kadangi vaiko situacija buvo vertinama ne pirmą kartą, buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai, nepagrįsta būtų išvada, kad Institucija situaciją vertino neadekvačiai.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Jūratės Nemniasevienės prašymas tenkintinas.
Dėl ANK 73 straipsnio 1 dalies taikymo
7. Institucijos prašyme keliamas klausimas dėl netinkamo įstatymo – ANK 73 straipsnio 1 dalies –taikymo. Nurodoma, jog bylą nagrinėję teismai iš esmės pažeidė ANK 566 straipsnio 1 dalies, 567 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad A. P. veiksmuose nėra kaltės; kad jo veikos pavojingumas nepasiekė tokios ribos, nuo kurios tikslinga būtų taikyti administracinę atsakomybę.
8. ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų vadžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.
9. Tėvų valdžios turinys detalizuotas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, joje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
10. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę, be kita ko, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Tėvų teises ir pareigas įtvirtina ir kiti CK straipsniai bei kiti įstatymai (pavyzdžiui, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas ir kt.).
11. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-454/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-454/2014">3K-3-454/2014</a>, 3K-3-412-916/2020). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNi03MDYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-16-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-16-706/2016">3K-3-16-706/2016</a>).
12. Institucija A. P. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis pažeidė vaiko teises į visavertį gyvenimą, nepaisė geriausių vaiko interesų prioriteto, vaiko sveiko vystymosi užtikrinimo ir tokiais savo veiksmais netinkamai panaudojo tėvo valdžią, priešingą vaiko interesams, t. y. nevykdė tėvo pareigos, nustatytos CK 3.155 straipsnyje, sudaryti vaikui palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo II skyriaus 12 straipsnio („Vaiko teisė gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais“) 1 dalį.
13. Byloje nustatyta, kad A. P., 2021 m. gruodžio 2 d. atvejo vadybos posėdžio metu įsipareigojęs leisti septynis kartus per savaitę po 15 min. privačiai nuo 19 val. sūnui E. P. bendrauti su motina telefonu, šio įsipareigojimo tinkamai nevykdė; per laiką nuo atvejo vadybos posėdžio (t. y. nuo 2021 m. gruodžio 2 d. iki 2022 m. sausio 20 d.) penkiolika dienų nesudarė sūnui ir jo skyrium gyvenančiai motinai galimybės privačiai bendrauti telefonu (neatsiliepdavo į skambučius, pats neperskambindavo, vieną kartą nutraukė pokalbį). Iš visų nustatytų penkiolikos atvejų tik keturis kartus A. P. paaiškino tokio savo elgesio priežastis (pvz., telefonas buvo paliktas automobilyje, jis dirbo, yra kirpykloje; sūnus negalės kalbėti, nes A. P. užtruks darbe; sūnus serga, valgo, miega).
14. Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad Institucijos nutarime nurodytos aplinkybės dėl A. P. veiksmų – nesudarytos galimybės sūnui E. P. bendrauti telefonu su skyrium gyvenančia motina be rimtų, šiuos veiksmus pateisinančių priežasčių – yra teisingos, tačiau darė išvadą, kad A. P. veiksmuose nenustatyta kaltė dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo. Teismų vertinimu, sūnui leidžiama bendrauti su motina telefonu; nustatyti atvejai, kai už praleistą bendravimo dieną kitu kartu motina su vaiku bendravo ilgiau, nei nustatyta pagal atvejo vadybos posėdžio metu pasiektus susitarimus; pertrauka tarp atvejų, kai A. P. neleisdavo vaikui bendrauti su motina, paprastai būdavo trumpa (aštuonis kartus po vieną dieną, tris kartus – po dvi dienas), todėl teismai nusprendė, kad A. P. savo veika labiau siekė pakenkti sūnaus motinai, o ne padaryti žalos vaiko interesams.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai, spręsdami A. P. kaltės (ne)buvimo klausimą, kaip pagrįstai nurodo pareiškėja, nepakankamai įvertino išties gana reikšmingas bylos aplinkybes (pavyzdžiui, aktualiu bylai laikotarpiu vaikas negalėjo bendrauti su skyrium gyvenančia motina telefonu maždaug trečdalį šio laikotarpio dienų; kitokių galimybių nei telefonu bendrauti su skyrium gyvenančia motina vaikas neturėjo; tai nebuvo pavienis atvejis – tokia situacija periodiškai kartojosi penkiolika kartų; nagrinėjamo įvykio metu E. P. buvo tik penkerių metų amžiaus; ir nors tokio amžiaus vaikui yra itin svarbus emocinis ryšys su abiem savo tėvais, jam buvo formuojama nuomonė, kad motina pamiršta sūnui paskambinti ir pan.) ir dėl to netinkamai pritaikė įstatymą – ANK 73 straipsnio 1 dalį.
16. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. P. administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė pavojingą daromos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaip nustatyta byloje, jis savo elgesio nekeitė, nedėjo pastangų, kad situacija keistųsi (pvz., po Institucijos pareigūnų, tiriančių skyrium nuo vaiko gyvenančios motinos skundą dėl A. P. trukdymo tinkamai bendrauti su vaiku, vizito A. P. ir toliau, t. y. 2022 m. sausio 15 bei 20 d., trukdė vaikui tinkamai bendrauti su motina). Teisėjų kolegijos vertinimu, A. P. kaltės nešalina teismų nustatyta aplinkybė, kad skyrium gyvenančiai motinai 11 kartų buvo sudaryta galimybė bendrauti su sūnumi apie pusę valandos, nes, atsižvelgiant į vaiko amžių, toks bendravimo būdas (dėl per ilgo pokalbio telefonu laiko) jį vargino. Taigi, šios aplinkybės nebuvo pagrindo pripažinti geriausiai atitinkančia vaiko interesus.
17. Nesutiktina su teismų išvada, kad A. P. patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį reikštų neproporcingą administracinės atsakomybės taikymą, nes A. P. veika nesiekia tokio pavojingumo, dėl kurio būtų tikslinga taikyti administracinę atsakomybę. Pažymėtina, kad ANK 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisės pažeidimu siekiama užtikrinti itin pažeidžiamų visuomenės narių, t. y. vaikų, teises, o šiuo atveju buvo pažeistos vos penkerių metų sulaukusio vaiko teisės. Veika atlikta tam tikrą sistemą sudarančiais veiksmais, nevykdant geriausius vaiko interesus atitinkančio atvejo vadybos plano, kuriam, be kita ko, pritarė ir pats A. P.. Dėl to padarytas nusižengimas yra pavojingas ir negali nesulaukti jokios valstybės, veikiančios per savo institucijas, reakcijos. Svarbu ir tai, kad ANK 73 straipsnio 1 dalyje uždraustas teisės pažeidimas baudžiamas švelniausia administracine nuobauda – įspėjimu (ANK 23 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal savo turinį tokia nuobauda minimaliai varžo A. P. teises ir laisves ir reiškia tik grėsmę, kad asmens teisės ir laisvės bus griežčiau suvaržytos tuo atveju, jei asmuo ANK 73 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą padarytų pakartotinai (ANK 40 straipsnis).
18. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina bendra išvada, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ANK 73 straipsnio 1 dalį. Dėl to apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutarimas ir apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartis naikintini ir paliktinas galioti Institucijos 2022 m. vasario 24 d. nutarimas be pakeitimų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Telšių apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutarimą ir Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį bei palikti galioti nepakeistą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. vasario 24 d. nutarimą A. P. administracinio nusižengimo byloje.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Olegas Fedosiukas
Audronė Kartanienė
