Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 17 d. nutarties

Baudžiamoji byla Nr. 2K-103-489/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19346-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, M. R., jo gynėjui advokatui Dainiui Dargevičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Dariaus Malecko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 17 d. nutarties.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu M. R., padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju, ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Procesas dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 17 d. nutartimi prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, ir jo gynėjo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju, ir jam baudžiamoji byla nutraukta:

1.1. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. birželio 14 d. apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), konflikto su R. B. metu tyčia mušė R. B. ir kitaip prieš jį smurtavo, t. y. papurškė dujų balionėliu – dujiniu aerozoliniu įrenginiu į akis, R. B. pargriuvus ant žemės, kietojo metalo teleskopine lazda sudavė R. B. ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas, lazdai lūžus, kumščiais sudavė tiksliai tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių R. B. į galvos sritį, į kairę ausį, į rankas, spyrė į sulaužytą koją, dėl to R. B. vėl pargriuvus, savo rankos pirštu (nykščiu) spaudė R. B. kairę akį, R. B. nubėgus iki mašinos ir paskambinus Bendrojo pagalbos centro numeriu, M. R., pribėgęs prie R. B., dar kartą papurškė dujų balionėliu – dujiniu aerozoliniu įrenginiu R. B. į veidą, taip ne mažiau kaip 15 trauminių poveikių padarė R. B. poodines kraujosruvas dešinio užausio srityje, ausų kaušeliuose, kaktos dešinėje pusėje, dešinės akies vokų išoriniame kampe, veido kairėje, kairės akies apatiniame voke, pilvo dešinėje, nugaros kairėje, kairiame žaste, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinėje pažastyje, odos nubrozdinimus dešinėje išorinėje kulkšnyje, daugybinius odos įbrėžimus alkūnėse, dešiniame kelyje, odos įbrėžimus ir odos nubrozdinimus kairiame kelyje, taip nežymiai sutrikdė R. B. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą;

1.2. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2021 m. birželio 14 d. neteisėtai nešiojo D kategorijos šaltąjį nešaunamąjį ginklą – teleskopinę lazdą, t. y. automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo maždaug 13.00 val. vežiojosi Vilniuje, kol apie 14.30 val. teleskopinę lazdą atgabeno į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, jame lazdą laikydamas rankose ir naudodamas nešiojo, o naudojimo metu lazdai lūžus, siekdamas teleskopinę lazdą ir toliau nešioti, įdėjo ją vėl į automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš ten 2021 m. birželio 14 d. apie 15.15 val. teleskopinė lazda buvo paimta policijos pareigūnų.

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas D. Maleckas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – neteisingai aiškino BK 38 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai M. R. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje, susitaikius su nukentėjusiuoju. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų neištaisė, todėl byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

2.2. Žemesniųjų instancijų teismai nepagrįstai atleido M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju ir dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, nes byloje nėra BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos. M. R. susitaikė su R. B. tik dėl šiam BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika padarytos žalos. Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, kaip ir dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje, 201 straipsnio l–3 dalyse, 259 straipsnio 1–2 dalyse, asmenys negali būti atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, nes pagal minėtuose straipsniuose įtvirtintas nusikalstamų veikų sudėčių formuluotes dėl šių veikų nukentėję asmenys neegzistuoja.

2.3. Žemesniųjų instancijų teismai nepagrįstai rėmėsi teismų praktika, suformuluota nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182, 214, 215 ir 284 straipsniuose. Teismų nurodytos kasacinės instancijos teismo nutartys buvo priimtos visiškai kitos kategorijos bylose, kurios nuo nagrinėjamos bylos skiriasi tuo, kad šiose bylose buvo nuo nusikalstamų veikų nukentėję asmenys, nusikalstamomis veikomis žala buvo padaryta konkretiems asmenims, su jais proceso metu kaltininkas susitaikė. Nagrinėjamoje byloje situacija yra priešinga, nes dėl M. R. nusikalstamos veikos, nustatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, R. B. jokios žalos nepatyrė. Taigi, skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose cituotomis nutartimis nagrinėjamoje byloje negalima remtis kaip precedentu, nes precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios ar labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes.

2.4. Byloje nenustatyta ir BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – ar yra pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir nustatoma tik įvertinus su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme M. R. paaiškino, kad jis anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 straipsniu, bet nuslėpė nuo pirmosios instancijos teismo ankstesnės veikos pobūdį, būtent tai, kad M. R. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtinę nusikalstamą veiką, kuri pasireiškė įžūliais veiksmais, suduodant didelį skaičių smūgių nukentėjusiam asmeniui, taip pat ir į gyvybiškai svarbias kūno vietas. Praėjęs 2,5 metų laiko tarpas nuo ankstesnio taikyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės iki naujos nusikalstamos veikos padarymo nėra ilgas. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 38 straipsnio nuostatas, nei ankstesnės veikos pobūdžio, nei nuo ankstesnio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės iki naujos nusikalstamos veikos padarymo praėjusio laikotarpio neįvertino. Kasatoriaus manymu, tinkamai įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad M. R. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

2.5. Be to, M. R. savo elgesio (D kategorijos šaltojo nešaunamojo ginklo – teleskopinės lazdos nešiojimo) neigiamai nevertina, bandė pateisinti savo elgesį, todėl nėra pagrindo manyti, kad M. R. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat ir teleskopinės lazdos paėmimas iš M. R. savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad M. R. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nepagrįstas ir apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad byloje nėra duomenų, jog ankstesnio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos buvo pažeistos, nes BK 93 straipsnyje nustatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis nėra sąlyginė.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo D. Malecko kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

4. Kasaciniame skunde keliamas baudžiamojo įstatymo netinkamo taikymo klausimas, teigiant, kad teismai, spręsdami dėl M. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, netinkamai aiškino ir taikė BK 38 straipsnį, nes, anot kasatoriaus, nebuvo šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų. Tokie kasatoriaus argumentai yra nepagrįsti.

5. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a>, 2K-P-58-697/2019, 2K-7-628/2020 ir kt.). Atsižvelgiant į tai ir prokuroro kasaciniame skundo nurodytus argumentus, kasacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tuo aspektu, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 38 straipsnį.

6. BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatytos to paties straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį gali būti taikomas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo padarė atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką (veikas); prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (veikas); savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė ją pašalinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) ir susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas.

7. Iš žemesniųjų instancijų teismų priimtų procesinių sprendimų turinio matyti, kad, spręsdami klausimą dėl M. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, teismai nustatė ir aptarė visas BK 38 straipsniui taikyti reikšmingas bylos aplinkybes. Prokuroro kasaciniame skunde nurodyti iš esmės analogiški argumentai kaip ir apeliaciniame skunde. Visos kasatoriaus nurodytos aplinkybės išsamiai aptartos, įvertintos ir dėl jų motyvuotai pasisakyta skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisė atskiras pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, t. y. pasisakė, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro ne idealiąją, o realiąją sutaptį, taip pat įvertino aplinkybę, kad M. R. anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl panašaus smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Jokių teisiškai reikšmingų argumentų, sudarančių pagrindą paneigti žemesniųjų instancijų teismų išvadas, kasaciniame skunde nėra nurodyta.

8. Byloje nustatyta, kad M. R. padarė nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje. M. R. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, susitaikė su byloje nukentėjusiuoju pripažintu R. B., tai patvirtina pateiktas rašytinis susitaikymo protokolas, M. R. ir R. B. parodymai. M. R. atlygino savo nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje nurodytas išlaidas dėl nukentėjusiojo R. B. gydymo. Šių aplinkybių kasatorius neginčija.

9. Prokuroro kasaciniame skunde netinkamas teismų BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymas grindžiamas tuo, kad šiame punkte nustatyta sąlyga – susitaikymas su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu – nebuvo įgyvendinta, nes M. R. susitaikė tik su R. B., nukentėjusiu dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos, o ne BK 258 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos. Šis kasatoriaus argumentas yra nepagrįstas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nei asmens nuteisimas už kelias nusikalstamas veikas, nei tai, kad padarytos veikos sudaro ne idealiąją, o realiąją sutaptį, savaime nėra kliūtis atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04NS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-85/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-85/2008">2K-P-85/2008</a>, 2K-555-788/2015). Iš esmės panašioje situacijoje, kaip ir nagrinėjamoje byloje, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad susitaikymo privalomų subjektų siejimas su nusikalstamų veikų objektais, t. y. saugomomis vertybėmis, kurios pažeidžiamos nusikalstama veika, yra daugiau teorinio pobūdžio, taip susitaikymo institutą baudžiamojoje teisėje nepateisinamai susiaurinant. Taikant BK 38 straipsnio nuostatas svarbiau nustatyti konkrečiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusius asmenis ir vertinti jų santykį su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555-788/2015). Nors nagrinėjamoje byloje skirtingomis veikomis pažeisti skirtingi objektai, t. y. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus sveikata, o BK 258 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos – valstybės saugumas, tai nesudaro pagrindo nukrypti nuo pirmiau nurodytų teismų praktikos išaiškinimų iš esmės panašiose situacijose, kai viena veika ar keliomis veikomis kėsinamasi į kelis skirtingus objektus. Pažymėtina, kad pagal BK 258 straipsnio 2 dalį M. R. inkriminuotas teleskopinės lazdos nešiojimasis ne tik šią lazdą vežiojantis automobilyje, bet ir įvykio metu panaudojant, t. y. suduodant smūgius nukentėjusiajam R. B.. Taigi, pavojingiausia dalis pagal šį baudžiamąjį nusižengimą M. R. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų sutampa su jam pagal BK 140 straipsnio 1 dalį inkriminuotais nusikalstamais veiksmais. Todėl, net ir pripažinus, kad BK 258 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos tiesioginis objektas yra valstybės saugumas, tai nesudaro pagrindo netaikyti BK 38 straipsnio nuostatų atleidžiant M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės ne tik pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 258 straipsnio 2 dalį. Neteisingas ir formalus būtų baudžiamojo įstatymo taikymo aiškinimas, kad mažiau pavojingos veikos, dėl kurios keliamas reikalavimas papildomai susitaikyti ir su valstybės institucijų atstovais, buvimas kaltininko padarytų nusikalstamų veikų daugete, pasireiškiančiame veikų sutaptimi, M. R. susitaikius su nuo jo padaryto nusikaltimo nukentėjusiu fiziniu asmeniu, yra pakankama ir reikšminga kliūtis taikyti BK 38 straipsnyje nustatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

10. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pagal byloje nustatytas aplinkybes ir remdamasis pirmiau nurodyta teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimas yra įvykdytas.

11. Taip pat nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiais, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo manyti, jog M. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami, ar M. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgė į tai, kad M. R. praeityje neteistas (2018 m. gruodžio 7 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi, ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį M. R. nutrauktas atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu), administracine tvarka baustas, bet už administracinius nusižengimus, nesusijusius su smurtinio pobūdžio veiksmų panaudojimu, paskirtas baudas yra sumokėjęs, dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą, studijuoja. Nustatytos dvi M. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas įvertino ir tai, kad nusikalstama veika, dėl kurios M. R. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnyje nustatytu pagrindu, taip pat buvo smurtinio pobūdžio, bet nuo šios nusikalstamos veikos iki byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo praėjo daugiau nei 2,5 metų, šį laikotarpį teismas vertino kaip pakankamai ilgą ir nesudarantį pagrindo manyti, kad M. R. nusikalstamas elgesys yra sistemingas. Nors M. R. pakankamai intensyviai smurtavo prieš nukentėjusįjį R. B., tačiau padaryti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, M. R. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl to gailėjosi, susitaikė su nukentėjusiuoju R. B., atlygino turtinę žalą civilinei ieškovei.

12. Taigi žemesniųjų instancijų teismų išvados, kad M. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra pagrįstos visumos aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, tiek M. R. asmenybę, įvertinimu. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingų išvadų. Kasatoriaus skunde pateikiamas priešingas aplinkybių vertinimas, nei tai darė žemesniųjų instancijų teismai, iš esmės pagrįstas subjektyviu nesutikimu su teismų išvadomis, savaime teismų išvadų nepaneigia ir nepatvirtina, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas.

13. Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad byloje nebuvo nustatytos visos būtinosios esminės BK 38 straipsnio taikymo sąlygos, todėl M. R. tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Dariaus Malecko kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Alvydas Pikelis

Tomas Šeškauskas