Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-39-628/2024
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00102-2023-3
Procesinio sprendimo kategorija 17.21.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. atstovo advokato Aivaro Raišučio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. Ž. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. vasario 6 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 448 straipsnio 6, 7 dalis ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta subendrinta 300 Eur bauda už tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 12 d. 19.15 val. Klaipėdoje, Butkų Juzės g. 9, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, transporto priemone „Ford Transit“ vykdė vietinį reguliarųjį susisiekimo reisą maršrutu Palangos oro uostas–Klaipėda, neturėdamas licencijos vežti keleivius ir neturėdamas kompetentingos institucijos išduoto leidimo vykdyti vietinį reguliariojo susisiekimo maršrutą Palangos oro uostas–Klaipėda. Taip jis pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir KTK, Kodeksas) 8 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 11 dalį ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223 (2021 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija) patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių 4.1 punktą.
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. skundas tenkintas. Panaikintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. vasario 6 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena A. Ž. pagal ANK 448 straipsnio 6 dalį ir 448 straipsnio 7 dalį nutraukta nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių.
3. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutarimą, kuriuo administracinio nusižengimo teisena A. Ž. nutraukta, ir paliko galioti ne teismo tvarka priimtą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. vasario 6 d. nutarimą.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. atstovo advokato A. Raišučio prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. atstovas advokatas A. Raišutis prašo teismo panaikinti apygardos teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas nurodo:
5.1. Apygardos teismas padarė esminius materialiosios teisės pažeidimus, nes netinkamai aiškino ir taikė ANK 448 straipsnio 6 ir 7 dalis, taip pat Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 11 dalį bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 3-223 (2021 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija) patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių 4.1 punkto nuostatas. Taip pat apygardos teismas netinkamai taikė ANK 641 straipsnio nuostatas ir priėmė nemotyvuotą, tik subjektyviomis prielaidomis grįstą sprendimą, pažeidė administracinės teisenos proceso esminę taisyklę, kad asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.
5.2. Apygardos teismas nepagrįstai A. Ž. vykdytą veiklą įvertino kaip vietinį reguliarųjį susisiekimo reisą neturint reikiamos licencijos ir jam taikė administracinę atsakomybę. A. Ž. veiklą vykdė lengvuoju automobiliu (8 sėdimosios vietos keleiviams ir 1 sėdimoji vieta vairuotojui), o pagal Kelių transporto kodekso 8 straipsnį, profesinė keleivių gabenimo kelių transportu veikla gali būti vykdoma tik transporto priemonėmis, pritaikytomis gabenti daugiau kaip devynis asmenis, įskaitant vairuotoją. Todėl A. Ž. vykdytai veiklai nereikėjo licencijos. Taip pat Institucija A. Ž. nepagrįstai inkriminavo Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 11 dalies nuostatų pažeidimą, nes jis keleivius už atlygį vežė ne autobusu, o lengvuoju automobiliu, be to, keleiviai nebuvo gabenami reguliariaisiais reisais nustatytu maršrutu.
5.3. Tam, kad keleivių vežimo veikla būtų pripažinta reguliariuoju reisu taip, kaip tai apibrėžta Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 3 dalyje, būtina nustatyti šių kriterijų visumą: 1) keleiviai vežami autobusais, troleibusais ar maršrutiniais taksi; 2) keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutais; 3) kelionės metu keleiviai paimami ir išleidžiami tam tikslui nustatytose stotelėse; 4) keleiviai vežami laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių; 5) keleiviai vežami laikantis iš anksto nustatytų tarifų. Šių kriterijų visumos apygardos teismas nenustatė. Visų pirma, kad keleivių vežimo veikla būtų pripažinta reguliariuoju reisu pagal Kelių transporto kodeksą, keleiviai turi būti vežami autobusais, troleibusais arba maršrutiniais taksi, o A. Ž. keleivius vežė lengvuoju automobiliu. Antra, keleiviai buvo vežami ne iš anksto nustatytu dažnumu ir maršrutais, o pagal gautus konkrečius užsakymus iš keleivių nurodytų paskirties vietų ir į jų nurodytas paskirties vietas (bet kuriuo keleivių nurodytu adresu Klaipėdoje). Taip pat keleiviai nebuvo paimami ir išleidžiami tam tikslui nustatytose stotelėse, nes A. Ž. keleivius lengvuoju automobiliu paimdavo iš Palangos oro uosto automobilių stovėjimo zonos (ne tam tikslui įrengtoje stotelėje) ir išleisdavo Klaipėdos mieste bet kuriuo keleivių nurodytu adresu (ne tam tikslui įrengtose stotelėse). Be to, keleiviai nebuvo vežami iš anksto nustatytu tvarkaraščiu, o buvo vežami pagal gautus konkrečius užsakymus iš keleivių nurodytų paskirties vietų ir į jų nurodytas paskirties vietas.
5.4. Byloje buvo pateiktas Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – LTSA) 2023 m. spalio 19 d. raštas „Dėl keleivių vežimo veiklos licencijavimo“, šiame rašte nurodyta, kad „<...> vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą juridinis asmuo gali tik turėdamas leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą; <...>“. Taigi LTSA neįžvelgė, kad A. Ž. veikla atitinka keleivių vežimo reguliariaisiais reisais veiklą. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo A. Ž., neturėjo kitų Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų licencijų ar leidimų, leidžiančių vykdyti vežimą už atlygį transporto priemone „Ford Transit“, o į UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą šis automobilis nėra įtrauktas. Apylinkės teismui nutraukus administracinio nusižengimo teiseną A. Ž., Institucija privalėjo perkvalifikuoti jo veiką pagal kitą atitinkamą straipsnį (galimai susijusį su taksi veikla), kadangi teismas to padaryti negalėjo, nes procesas vyko administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iniciatyva.
5.5. Apygardos teismas perrašė byloje nustatytas faktines aplinkybes, bet nepasisakė, kodėl šios aplinkybės atitinka objektyviuosius būtinuosius keleivių vežimo reguliariaisiais reisais kriterijus. Teismo nutartyje nėra jokių motyvų dėl nuolatinio ir konkretaus maršruto buvimo. Keleivių vežimas (Palanga–Klaipėda) neatitinka konkretaus maršruto sąvokos. Be to, neaišku, kurį iš būtinųjų reguliariojo reiso identifikavimo kriterijų teismas įrodinėja nurodydamas, kad buvo pažeista Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 3 dalis (keleivių vežimas už atlygį autobusais), nes A. Ž. keleivių autobusu nevežė.
6. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas atsiliepime prašo prašymo netenkinti. Atsiliepime nurodoma:
6.1. Pareiškėjo atstovo prašyme yra nepagrįstai neigiamas reguliariojo reiso vykdymo faktas ir nurodoma, kad A. Ž. veika turėjo būti perkvalifikuota kaip taksi veiklos vykdymo teisinio reglamentavimo pažeidimas. A. Ž. nusižengimo padarymo metu teiktos paslaugos neatitinka taksi veiklos apibrėžimo ir taksi veiklos turinio, todėl administracinis nusižengimas negali būti perkvalifikuojamas kaip taksi veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas. Šiuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad nusižengimo padarymo metu teikiamos paslaugos nebuvo reguliarusis reisas, susiklostytų situacija, kad asmuo, kuris teikia paslaugas, nesilaikydamas vykdomą veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taptų nebaudžiamas ir išvengtų administracinės atsakomybės. Byloje surinktų įrodymų visuma, priešingai nei nurodoma pareiškėjo atstovo prašyme, pagrindžia faktą, kad nusižengimo fiksavimo metu buvo vykdomas reguliarusis reisas, o ne taksi veikla: 1) keleiviai buvo vežami reguliariuoju maršrutu Palangos oro uostas–Klaipėda; 2) tarp AB Lietuvos oro uostų Palangos filialo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta sutartis, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonėms už mėnesinį mokestį suteikta teisė sustoti, įlaipinti (išlaipinti) keleivius ir stovėti automobilių stovėjimo aikštelėje; 3) sutartyje nustatyta, kad oro uosto tinklalapyje skelbiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas maršrutų tvarkaraštis, ir numatyta galimybė šią informaciją rodyti oro uosto atvykimo terminale esančiuose televizorių ekranuose; 4) keleiviai buvo vežami už fiksuotą 15 Eur mokestį; 5) kelionės kvituose nurodytas maršrutas Palanga–Klaipėda; 6) Palangos oro uosto teritorijoje esančioje keleivių įlaipinimo (išlaipinimo) vietoje buvo įrengta lentelė su užrašu „Palanga Airport – Klaipėda. Tel. +370 687 11811“; 7) ant A. Ž. automobilio „Ford Transit“ šonų ir gale buvo užrašai „Airport Express“, „Klaipėda“, tai leido transporto priemonę identifikuoti kaip vežimą iš oro uosto į Klaipėdą vykdančią transporto priemonę; 8) maršrutu Palangos oro uostas–Klaipėda buvo vežami pavieniai (atsitiktiniai) keleiviai, kiekvienas vairuotojui individualiai už kelionę sumokėdavo fiksuotą mokestį. Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, pažymėtina, kad aplinkybė, jog A. Ž. vairuota transporto priemonė nepriskiriama Kodekso 18 straipsnio 3 dalyje nurodytoms transporto priemonėms, kuriomis vežami keleiviai reguliariaisiais reisais, savaime nedaro vykdytos veiklos kitokia keleivių vežimo rūšimi negu reguliarusis reisas, kadangi bylos faktinės aplinkybės ir visi vykdytos keleivių vežimo veiklos požymiai patvirtina būtent reguliariojo reiso buvimą.
6.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo A. Ž. vykdyta keleivių vežimo veikla transporto priemone „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra ir negali būti laikoma taksi veikla, kadangi vykdyta keleivių vežimo veikla visiškai neatitinka Kodekso 7 straipsnyje nurodytos lengvojo automobilio taksi definicijos ir Taksi taisyklių 4.2 punkte nurodyto taksi paslaugos turinio, automobilis neturėjo jokių Kodekso 82 straipsnio 13 dalies 2–7 punktuose nurodytų taksi automobilio apipavidalinimo ir įrenginių elementų, pagal kuriuos automobilį būtų galima identifikuoti kaip taksi paslaugas teikiančią transporto priemonę. Be to, už pervežimo paslaugą buvo atsiskaitoma keleiviams sumokant vairuotojui iš anksto žinomą fiksuotą 15 Eur mokestį, o ne pagal taksometro rodmenis, taikant deklaruotus taksi tarifus, kaip imperatyviai nustatyta Taksi taisyklių 16–28 punktuose. Be to, ir A. Ž. vežti keleiviai nėra taksi paslaugos bendrakeleiviai, o yra atskiri pavieniai, tarpusavyje nesusiję keleiviai. Taigi, pagal vykdytos veiklos turinį ir požymius nėra pagrindo A. Ž. vykdytą veiklą pripažinti taksi paslauga ir inkriminuoti kaltinimą pažeidus taksi veiklos tvarkos reikalavimus. Vien tai, kad A. Ž. transporto priemonė priskiriama lengvųjų automobilių kategorijai, nesudaro pagrindo jo vykdytą keleivių vežimo veiklą laikyti keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu taksi veikla. Be to, ir paties UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. V. (A. V.) teismo posėdžių metu teikti paaiškinimai patvirtina tai, kad įmonė šia transporto priemone neteikė ir neketino teikti taksi paslaugos, apie leidimų taksi veiklai išdavimo tvarką įmonės vadovui buvo žinoma, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau turėjo išduotą leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį veiklą lengvaisiais automobiliais taksi leidime nurodytomis transporto priemonėmis.
6.3. Aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomoje keleivių vežimo veikloje A. Ž. automobilis, kaip nurodo pareiškėjo atstovas, neatitiko nė vienos transporto priemonės, su kuria gali būti vykdomi reguliarieji reisai, kategorijos, nepaneigia, kad jis vykdė reguliarųjį reisą, neturėdamas licencijos vežti keleivius ir neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo vykdyti vietinį reguliariojo susisiekimo maršrutą Palangos oro uostas–Klaipėda. Šios bylos kontekste tikslinga vadovautis turinio viršenybės prieš formą principu ir vertinti aplinkybių visumą, neapsiribojant kurio nors vieno elemento vertinimu ir nesuteikiant neproporcingos reikšmės kuriam nors iš jų. Todėl pažymėtina, kad nors transporto priemonėje nebuvo įrengtos daugiau kaip 9 sėdimosios vietos, tačiau ji buvo skirta keleiviams vežti, ja buvo teikiamos būtent viešosios keleivių vežimo paslaugos komerciniais tikslais, už šias paslaugas kiekvienas keleivis individualiai sumokėdavo vairuotojui. Transporto priemonė visų bylos aplinkybių kontekste yra tik priemonė (įrankis), kuria buvo padaryti administraciniai nusižengimai, tačiau vien transporto priemonės neatitikimas šiuo atveju negali būti vertinamas kaip pažeidimo nekvalifikuojantis požymis, neatsižvelgus į visų vykdytos veiklos požymių ir turinio visumą. Priešingu atveju formuotųsi ydingos situacijos, kai, nustačius keleivių vežimo reguliariaisiais reisais atvejus su kitokios kategorijos transporto priemone nei autobusas, troleibusas ar maršrutinis taksi, veikos nebūtų galima kvalifikuoti kaip licencijuojamos keleivių vežimo veiklos pažeidimo, ir asmenys, vykdantys reguliariuosius reisus su tai veiklai keliamiems reikalavimams neatitinkančia transporto priemone, negalėtų būti traukiami atsakomybėn.
6.4. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjo atstovas, skundžiamos apygardos teismo nutarties turinys patvirtina, kad teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas nusižengimų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir išvadas padarė remdamasis byloje surinktų, teisme ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma. Pareiškėjo atstovo nesutikimas su apygardos teismo išvadomis ir įrodymų vertinimu savaime nereiškia, kad teismas pažeidė ANK reikalavimus.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. atstovo advokato A. Raišučio prašymas tenkintinas.
Dėl ANK 448 straipsnio 6, 7 dalyse nustatyto administracinio nusižengimo sudėties
8. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodoma, kad apygardos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir A. Ž. nepagrįstai nubaudė pagal ANK 448 straipsnio 6, 7 dalis, nes jo padaryta veika neatitiko visų reguliariojo susisiekimo maršruto požymių.
9. ANK 448 straipsnio 6 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už keleivių vežimą reguliariaisiais reisais neturint galiojančio leidimo, o ANK 448 straipsnio 7 dalyje – už keleivių vežimą reguliariaisiais reisais neturint galiojančios licencijos (licencijos kopijos).
10. Nagrinėjamoje byloje A. Ž. nubaustas pagal ANK 448 straipsnio 6 ir 7 dalis už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. 19.15 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, transporto priemone „Ford Transit“ vykdė vietinį reguliarųjį reisą maršrutu Palangos oro uostas–Klaipėda, neturėdamas licencijos ir leidimo. Taip jis pažeidė KTK 8 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 11 dalį ir Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių 4.1 punktą.
10.1. KTK 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad profesinę vežimo kelių transportu veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys šio straipsnio 2 dalyje nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą. Šio straipsnio 2 dalis nurodo licencijų ir leidimų rūšis. Šiuo atveju nusižengimo inkriminavimui aktualūs 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktai – Lietuvos Respublikoje išduota Bendrijos licencija vežti keleivius, kuria suteikiama teisė vežti keleivius už atlygį autobusais tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba Lietuvos Respublikoje išduota licencija vežti keleivius, kuria suteikiama teisė vežti keleivius už atlygį autobusais Lietuvos Respublikos teritorijoje.
10.2. KTK 18 straipsnio 11 dalis nurodo, kad keleiviams vežti reguliariaisiais reisais nustatytu maršrutu išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius vietiniais maršrutais išduoda savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija. Leidimų išdavimo sąlygas nustato Susisiekimo ministerija.
10.3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223 (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. gegužės 1 d.) patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių 4.1 punktas nurodo, kad reguliariųjų reisų metu ekipažas privalo turėti Lietuvos Respublikoje išduotos Bendrijos licencijos kopiją, jei vežėjas veiklą vykdo turėdamas Bendrijos licenciją vežti keleivius, suteikiančią teisę vežti keleivius autobusais tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, savivaldybės institucijos ar jos įgaliotos įstaigos arba Lietuvos transporto saugos administracijos, išduodančios vežėjams leidimus vežti keleivius tolimojo reguliariojo susisiekimo maršrutais, patvirtintą eismo tvarkaraštį (tvirtinama fiziniu arba kvalifikuotu elektroniniu parašu). Reikalavimas turėti Bendrijos licencijos kopiją netaikomas, kai šis dokumentas išduotas elektroniniu būdu.
11. Šioje byloje apylinkės teismas nustatė, kad A. Ž. nepadarė ANK 448 straipsnio 6, 7 dalyse nurodyto pažeidimo, nes nėra visų reguliariojo susisiekimo maršruto požymių, t. y. nustatytas tik vienas maršruto taškas (Palangos oro uostas) ir nekintantis pervežimo įkainis (15 Eur), o kitų keleivių vežimo reguliariaisiais reisais požymių nėra.
12. Apygardos teismas priėmė priešingą sprendimą – panaikino apylinkės teismo nutarimą ir paliko galioti Institucijos nutarimą, kuriuo A. Ž. nubaustas pagal ANK 448 straipsnio 6, 7 dalis, bei konstatavo, kad jis vykdė vietinį reguliarųjį reisą maršrutu Palangos oro uostas–Klaipėda neturėdamas leidimo. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad A. Ž. vykdė keleivių vežimą vietiniu reguliariuoju susisiekimo reisu, maršrutu Palangos oro uostas–Klaipėda, prisidengdamas neva vykdomu pagal išankstinius užsakymus keleivių vežimu.
13. Taigi, teismams, įvertinus byloje surinktus įrodymus, nekilo abejonių, kad A. Ž. vežė keleivius maršrutu Palangos oro uostas–Klaipėda, tačiau skyrėsi veikos teisinis vertinimas, t. y. ar ji atitinka keleivių vežimo reguliariaisiais reisais sąvoką, kas ir lemia veikos kvalifikavimą pagal ANK 448 straipsnio 6, 7 dalis.
14. KTK 18 straipsnyje reglamentuojamas keleivių vežimas už atlygį autobusais. Šio straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad reguliarieji reisai – tai reisai, kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutais, kelionės metu keleiviai paimami ir išleidžiami tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų. Reguliarieji reisai organizuojami, jeigu gatvių ir kelių būklė atitinka Susisiekimo ministerijos nustatytus reikalavimus. Keleiviai reguliariaisiais reisais vežami tik autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi.
15. Taigi išskiriami tokie pagrindiniai reguliariojo reiso požymiai, kurių visuma vykdomą veiklą leidžia vertinti kaip reguliarųjį reisą: 1) keleiviai vežami autobusais, troleibusais ar maršrutiniais taksi; 2) keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutais; 3) kelionės metu keleiviai paimami ir išleidžiami tam tikslui nustatytose stotelėse; 4) keleiviai vežami laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių; 5) keleiviai vežami laikantis iš anksto nustatytų tarifų.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ANK 662 straipsnio 13 dalimi, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių.
17. Šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytas vienas maršruto taškas ir keleivių paėmimo (išleidimo) stotelė (Palangos oro uostas), taip pat nekintantis vykdyto keleivių pervežimo įkainis (15 Eur), tačiau byloje nenustatyta, kad keleiviai buvo vežami konkrečiu, aiškiu maršrutu (byloje pateiktoje fotolentelėje užfiksuotoje nuorodoje tik abstrakčiai nurodomas maršrutas „Palanga Airport – Klaipėda“ ir telefono numeris, bet nėra nurodomos nei keleivių išleidimo ar paėmimo stotelės, nei konkretus tvarkaraštis, nei važiavimo dažnumas ar periodiškumas). Byloje nustatyta, kad A. Ž. keleivius paimdavo ir perveždavo pagal jų nurodytus adresus, nebuvo konkrečių nekintamų keleivių paėmimo (išleidimo) stotelių, pervežimas buvo derinamas su užsakymų skaičiumi, o ne skrydžių laiku, nebuvo konkretaus keleivių vežimo grafiko. AB Lietuvos oro uostų Palangos filialo pateiktoje informacijoje nurodoma, kad, užsakant telefono numeriu, galimas individualus pervežimas į (iš) Palangos oro uostą iš (į) įvairių vietų, tačiau jokio konkretaus tvarkaraščio nepateikiama.
18. Kaip jau minėta, pagal KTK 18 straipsnio 3 dalį, keleiviai reguliariaisiais reisais gali būti vežami tik autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi. KTK 2 straipsnio 4, 5 dalyse apibrėžiama, kad autobusas – motorinė transporto priemonė, skirta vežti žmonėms bei bagažui ir turinti daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, įskaitant vairuotojo vietą, o troleibusas – autobusas, varomas kontaktiniu tinklu tiekiama elektros energija. KTK 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad keleivių vežimas maršrutiniais taksi – keleivių vežimas autobusais, turinčiais nuo 10 iki 17 sėdimųjų vietų, įskaitant ir vairuotojo, ir atpažinimo ženklą – plafoną. Maršrutiniais taksi vežama tik sėdimosiose vietose pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliariojo susisiekimo maršrutais. Keleiviai paimami ir išleidžiami stotelėse arba kitose pagal pageidavimą vietose, kuriose nedraudžia sustoti Kelių eismo taisyklės. KTK 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad lengvasis automobilis – motorinė kelių transporto priemonė, turinti ne daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, įskaitant vairuotojo vietą, skirtą keleiviams ir bagažui vežti.
19. Byloje nustatyta, kad transporto priemonė „Ford Transit“, kuria A. Ž. vežė keleivius, priskiriama M1 kategorijai ir turi tik 8 sėdimąsias vietas ir 1 vietą vairuotojui: tokia transporto priemonė priskirtina lengvajam automobiliui ir neatitinka nė vienos transporto priemonės, su kuria gali būti vykdomi reguliarieji reisai, kategorijos.
20. ANK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik jei nustatomi jo veikoje visi įstatyme įtvirtinti konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai ir, nesant bent vieno iš jų, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTMwLTY5OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-30-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-30-699/2017">2AT-30-699/2017</a>, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020, 2AT-24-719/2024).
21. Apygardos teismo išvada, kad nustatytos byloje faktinės aplinkybės ir jų visuma patvirtina administracinio nusižengimo protokole pateikto kaltinimo turinį, t. y. kad A. Ž. vykdė vietinį reguliarųjį susisiekimo reisą maršrutu Palangos oro uostas–Klaipėda, neturėdamas licencijos vežti keleivius ir neturėdamas kompetentingos institucijos išduoto leidimo vykdyti vietinį reguliarųjį susisiekimo reisą maršrutu Palangos oro uostas–Klaipėda, nepagrįsta. Nenustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje vieno iš būtinųjų ANK 448 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų požymių – keleivių vežimo reguliariaisiais reisais požymio, administracinių nusižengimų teisena nutraukta pagrįstai.
22. Vienas iš pagrindinių, fundamentalių administracinių nusižengimų bylų teisenos principų yra teisėtumas, kuris, be kita ko, reiškia, jog negalima plečiamai aiškinti administracinę atsakomybę numatančius teisės aktus (teisės normas) ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau negu ją nustatė (apibrėžė) įstatymų leidėjas. Todėl ir ANK 448 straipsnio 6, 7 dalių nuostatų negalima aiškinti taip, kad keleivių vežimu reguliariaisiais reisais neturint galiojančio leidimo ir galiojančios licencijos (licencijos kopijos) būtų pripažįstami visi keleivių vežimo atvejai, kai vežant keleivius yra pažeidžiamos bet kokios su šia veikla tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai susijusios teisės normos. Nagrinėjamos bylos kontekste, pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes atsižvelgiant į tai, kad A. Ž., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, vykdė tam tikras keleivių vežimo paslaugas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, atkreiptinas dėmesys į ANK 449 straipsnio nuostatas, pagal kurias asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 82 straipsnio pažeidimus.
23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje apygardos teismas padarė materialiosios teisės pažeidimą – netinkamai pritaikė ANK 448 straipsnio 6, 7 dalis, todėl apygardos teismo nutartis naikinama ir paliekamas galioti apylinkės teismo nutarimas be pakeitimų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutarimą be pakeitimų.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Tomas Šeškauskas
Sigita Jokimaitė
