Dėl pirmiau nurodytos nutarties (toliau - Nutartis

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-7-8-976/2023

Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00001-2022-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJA

RIMA AŽUBALYTĖ

ATSKIROJI NUOMONĖ

DĖL LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS IŠPLĖSTINĖS TEISĖJŲ KOLEGIJOS 2023 M. GEGUŽĖS 4 D. NUTARTIES

2023 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko, Eligijaus Gladučio, Sigitos Jokimaitės, Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, Audronės Kartanienės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja), 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi nutarta kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 666 straipsnis (2022 m. balandžio 12 d. redakcija, TAR, 2022-04-20, Nr. 8023) tiek, kiek nenustato galimybės teismui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, priteisti asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, visų ar dalies būtinų ir pagrįstų išlaidų advokatui (advokato padėjėjui) atlyginimą iš inicijavusio administracinio nusižengimo bylos teiseną pareiškėjo (nukentėjusiojo), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir teisingumo principams.

Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą atskirosios nuomonės svarbą sprendžiant apie teismo sprendimo (argumentų) reikšmę (2007 m. spalio 24 d. nutarimas), siekdama, kad nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl ANK 666 straipsnio suderinamumo su Konstitucija, būtų įvertinti visi reikšmingi teisiniai argumentai, ir pagal analogiją vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 384 straipsnio 10 dalimi, teikiu šią atskirąją nuomonę dėl pirmiau nurodytos nutarties (toliau – Nutartis).

1. Nesutinku su Nutartimi tiek, kiek šiuo sprendimu kreipiamasi su prašymu ištirti, ar ANK 666 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai, ir ta apimtimi, kuria šis straipsnis nenustato galimybės priteisti atlyginti išlaidas iš pareiškėjo (nukentėjusiojo), kuris nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

1.1. Nutartimi kreipiamasi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ANK 666 straipsnis tiek, kiek nenustato galimybės teismui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, priteisti asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, visų ar dalies būtinų ir pagrįstų išlaidų advokatui (advokato padėjėjui) atlyginimą iš inicijavusio administracinio nusižengimo bylos teiseną pareiškėjo (nukentėjusiojo), neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir teisingumo principams. Šiuo kreipimusi nedaroma jokių papildomų išlygų dėl to, ar pareiškėjas (nukentėjusysis) piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Vadinasi, Nutartyje iš esmės vadovaujamasi nuostata, kad administracinių nusižengimų teisenoje turi būti taikomas principas „pralaimėjęs moka“, pralaimėjusiu laikant tik pareiškėją (nukentėjusįjį), taip ignoruojant administracinių nusižengimų teisenos ypatumus, valstybės suinteresuotumą tokių bylų baigtimi, skirtingai nei, pavyzdžiui, civilinėse bylose, kuriose laisva asmenų nuožiūra, ginant, jų įsitikinimu, pažeistas teises ir (ar) interesus, naudojamasi privatinės teisės suteikiamomis galimybėmis.

1.2. Pagal ANK 1 straipsnio 1 dalį šio kodekso paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą. Konstitucinis Teismas, vertindamas anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, nustatančio administracinę atsakomybę už pagal savo pobūdį į administracinius nusižengimus panašias veikas – administracinius teisės pažeidimus, nuostatas, konstatavo, kad administraciniais teisės pažeidimais įstatymu gali būti pripažintos tik tokios mažiau nei nusikalstamos veikos pavojingos veikos, kuriomis daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams (2010 m. gegužės 28 d. nutarimas). Visa tai leidžia teigti, kad administraciniai nusižengimai yra viešosios teisės pažeidimai, kuriais pažeidžiamas ne tik nukentėjusių asmenų, bet ir viešasis, t. y. visuomenės ir valstybės, interesas (čia ir toliau kalbama ir apie savivaldybės ar kitų pagal įstatymą viešajam interesui atstovaujančių subjektų interesus). Viešasis interesas reikalauja, kad asmenys, padarę administracinius nusižengimus, būtų patraukti administracinėn atsakomybėn ir teisingai nubausti ar kitaip būtų išspręstas jų atsakomybės klausimas. Taip užtikrinamas visuomenės ir valstybės interesas, kad patraukti atsakomybėn asmenys tokių nusižengimų daugiau nedarytų to paties asmens ar kitų asmenų atžvilgiu (individualioji prevencija) ir kad administracinių nusižengimų nedarytų ir kiti asmenys (bendroji prevencija).

1.3. Administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo ANK 589 straipsnyje nurodyti pareigūnai. Pareigūnai tyrimą gali pradėti patys arba pagal kitų asmenų pranešimą (ANK 590 straipsnis). Taigi proceso pradėjimas nepriklauso tik nuo galimai nuo administracinio nusižengimo nukentėjusio asmens valios (skirtingai nei paprastai civiliniame procese). Toks reguliavimas paaiškinamas pirmiau nurodytu administracinių nusižengimų, kaip viešosios teisės pažeidimų, pobūdžiu, taip pat poreikiu apginti viešąjį interesą. Kita vertus, galimi atvejai, kai institucijos (pareigūnai), atlikę tyrimą, priima nepagrįstą ir (ar) neteisėtą nutarimą tyrimą nutraukti. Tokį sprendimą gali lemti neišsamus, netinkamas aplinkybių tyrimas ar neteisingas jų teisinis vertinimas. Pareiškėjams (nukentėjusiesiems) suteikiant procesines teises skųsti pareigūnų nutarimus nutraukti administracinio nusižengimo teiseną teismui, sudaromos prielaidos, kad administracinius nusižengimus padarę asmenys būtų patraukti atsakomybėn pagal ANK ir taip būtų ne tik apginti galimai pareiškėjų pažeisti asmeniniai interesai, bet ir viešasis interesas. Iš ANK nuostatų matyti, kad apylinkės teismas arba apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo (nukentėjusiojo) skundą dėl teisenos atlikus tyrimą ne teismo tvarka nutraukimo asmeniui, nenustačius, kad padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, ir dėl to nesurašius administracinio nusižengimo protokolo, gali pripažinti tokį asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ir paskirti jam nuobaudą (ANK 621, 644 straipsniai). Todėl procesas pagal tokį pareiškėjo (nukentėjusiojo) skundą teisme pagal savo pobūdį prilygsta bylos, kurioje pareikštas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, nagrinėjimui. Taigi valstybė, įtvirtindama įstatyme tokias pareiškėjo (nukentėjusiojo) teises, t. y. neribodama pareiškėjui (nukentėjusiajam) sprendimo nepradėti (nutraukti) teisenos apskundimo galimybių, iš esmės yra patikėjusi šiam proceso dalyviui atlikti kaltinimo funkciją. Tai sudaro pagrindą manyti, kad, suteikdama pareiškėjams (nukentėjusiesiems) procesines teises ginti savo (privatų) ir viešąjį interesą, valstybė turi prisiimti ir atsakomybę už tokiu atveju traukiamo atsakomybėn asmens patirtas išlaidas, be kita ko, teisinei pagalbai, jeigu pareiškėjas (nukentėjusysis) sąžiningai naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, bet jo skundas buvo atmestas ar asmeniui byla teismo buvo nutraukta (pavyzdžiui, atitinkamai surinkus papildomus įrodymus ar kitaip įvertinus surinktus įrodymus ir dėl to nustačius kitokias faktines bylos aplinkybes arba kitaip teisiškai įvertinus asmens padarytą veiką). Todėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo ir pareiškėjo (nukentėjusiojo) skundo atmetimo atvejais sprendžiant dėl traukto administracinėn atsakomybėn asmens bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų advokatui atlyginimo neturėtų būti vadovaujamasi nuostata, kad pareiškėjas (nukentėjusysis), kuris sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, privalo šias išlaidas atlyginti asmeniui, kuriam byla nutraukta. Tokiais atvejais minėtų išlaidų atlyginimas priteistinas iš valstybės ar kito ANK 666 straipsnio 2 dalyje nurodyto subjekto. Priešingu atveju asmenys būtų atgrasomi ginti viešąjį interesą (kartu ir savo interesą) naudodamiesi ANK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. ANK 579 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 4 dalyje nurodyta, kad pareiškėjas, nukentėjusysis privalo laikytis nustatytos teisenos tvarkos ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Sistemiškai aiškinant pirmiau aptartas nuostatas, darytina išvada, kad išlaidų advokatui atlyginimą iš pareiškėjo teisinga būtų priteisti tik tais atvejais, kai pareiškėjas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Išlaidų atlyginimo priteisimas iš sąžiningai procesines teises įgyvendinusio pareiškėjo prieštarautų konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo ir teisės į teisminę gynybą principams.

1.4. Remdamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, laikausi nuomonės, kad į Konstitucinį Teismą būtina kreiptis tik su prašymu ištirti, ar ANK 666 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai tiek, kiek šis straipsnis nenustato galimybės teismui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, priteisti asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, visų ar dalies būtinų ir pagrįstų išlaidų advokatui (advokato padėjėjui) atlyginimą iš inicijavusio administracinio nusižengimo bylos teiseną pareiškėjo (nukentėjusiojo), kuris piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymą jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų, taip pat kad tokius klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus; jei įstatymuose yra neaiškumų, dviprasmybių, spragų, tai pašalinti yra įstatymų leidėjo pareiga (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. lapkričio 20 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2007 m. rugsėjo 12 d., 2010 m. lapkričio 16 d., 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimai, 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas, 2012 m. gegužės 11 d. sprendimas). Įstatymų leidėjo neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas (Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 20 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimai, 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas, 2012 m. gegužės 11 d. sprendimas), taigi šiuos klausimus gali spręsti teismai, nagrinėjantys ginčus dėl atitinkamų teisės aktų (jų dalių) taikymo (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 20 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimai). Prašymai išaiškinti, kaip turi būti taikomos įstatymo (ar kito teisės akto) nuostatos, yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. lapkričio 20 d., 2010 m. liepos 2 d., 2010 m. lapkričio 16 d., 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimai). Įstatymai turi būti aiškinami ir taikomi atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas. Esant neaiškioms įstatymo nuostatoms, turi būti taikomas toks jų aiškinimas, kuris suderinamas su konstitucine teise.

2.1. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ANK 666 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai dėl to, kad nenustato galimybės priteisti atlyginti iš pareiškėjo (nukentėjusiojo) pirmiau nurodytų išlaidų advokatui, būtina pateikti teisiškai argumentuotą nuomonę, kodėl tokių išlaidų atlyginimo negalima priteisti ne tik pagal ANK 666 straipsnį, bet ir pagal kitas įstatymų nuostatas, pvz., atitinkamai taikant BPK 105 straipsnio 6 dalį ar 106 straipsnį. Tai argumentuojant būtina išsamiai įvertinti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant išlaidų advokatui atlyginimo klausimą administracinių nusižengimų bylose.

2.2. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad „teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. Minėta, kad tais atvejais, kai teismų praktikos koregavimas yra neišvengiamai, objektyviai būtinas, teismai gali nukrypti nuo juos ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir sukurti naujus, tačiau tai turi būti daroma deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant. Ypač pabrėžtina, kad nukrypdamas nuo ankstesnių precedentų teismas privalo ne tik deramai argumentuoti patį priimamą sprendimą (sukuriamą naują precedentą), bet ir aiškiai išdėstyti motyvus, argumentus, pagrindžiančius būtinumą nukrypti nuo ankstesnio precedento.“

2.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinių teisėjų kolegijų 2021 m. balandžio 28 d. nutartyse administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021, trijų teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-1073/2020, 2022 m. balandžio 21 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-41-976/2022, remiantis Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021 ir teisinio reguliavimo analize, buvo konstatuota, kad BPK 106 straipsnis laikomas specialiąja norma, taikytina visais atvejais sprendžiant advokato darbo apmokėjimą, ir atitinkamai išlaidų advokatui atlyginimas iš nukentėjusiojo (pareiškėjo) nepriteisiamas. Pažymėtina, kad iki minimo Konstitucinio Teismo nutarimo ir ANK 666 straipsnio 2 dalies (2022 m. balandžio 12 d. įstatymas Nr. XIV-1011) ir BPK 106 straipsnio 3 dalies (2022 m. balandžio 12 d. įstatymas Nr. XIV-1012) įsigaliojimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat buvo pažymėta, kad advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialiosios normos (BPK 106 straipsnis), todėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose proceso išlaidomis pagal BPK 103 straipsnį nepripažintinas išlaidų advokatui atlyginimas (2020 m. birželio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-788/2020); sistemiškai aiškinant BPK nuostatas taip pat darytina išvada, kad BPK 106 straipsnio 1 dalies norma yra specialioji BPK 105 straipsnio 5 dalies normos atžvilgiu (2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-648/2019, 2020 m. birželio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-788/2020).

2.4. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tai, jog administracinė teisena yra pradėta reaguojant į nukentėjusio asmens skundą arba pareiškimą, nekeičia administracinės teisenos pradėjimo ir vėlesnio nusižengimo tyrimo ar nagrinėjimo tvarkos, nustatytos ANK. Nepriklausomai nuo to, ar administracinių nusižengimų teisena pradedama ir tyrimas atliekamas atitinkamų pareigūnų (ANK 589 straipsnis) ar pagal ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų pareiškimą, išimčių, sprendžiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo klausimą, BPK 106 straipsnis nenustato, taigi išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimas priteistinas iš valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose bylose Nr. 2AT-41-976/2022, 2AT-80-594/2022).

2.5. Kartu pažymėtina, kad ANK 666 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta specialioji norma, pagal kurią turi būti sprendžiama dėl išlaidų advokatui apmokėjimo, kai administracinio nusižengimo teisena nutraukiama asmeniui dėl to, kad nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Šioje dalyje pateiktas baigtinis sąrašas subjektų, iš kurių gali būti priteisiamas tokių išlaidų atlyginimas. Tai valstybė, savivaldybė ir iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomi subjektai. Aiškinant šią normą kalbiniu ir sisteminiu metodu, pareiškėjai ir nukentėjusieji paprastai negalėtų būti pripažinti ir iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomais subjektais šios normos prasme.

2.6. Todėl manytina, kad teismų sprendimai, kuriais buvo priteisiamas išlaidų advokatui atlyginimas iš nukentėjusiojo (pareiškėjo), kurie buvo priimti iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo, iki naujos redakcijos ANK 666 straipsnio 2 dalies ir BPK 106 straipsnio 3 dalies įsigaliojimo arba priimti nemotyvuotai nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl ANK 666 straipsnio ir BPK 106 straipsnio taikymo sprendžiant dėl išlaidų advokatui atlyginimo priteisimo, nelaikytini precedentais, sprendžiant šį klausimą.

Teisėja Rima Ažubalytė