Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

Teismingumo byla Nr. T-1/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04826-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės Ergo Insurance SE ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Firma Viti“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, biudžetinė įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašo: 1) priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovės Ergo Insurance SE, atstovaujamos Ergo Insurance SE Lietuvos filialo, naudai žalos atlyginimą – 3 283,00 Eur; 2) teismui nusprendus netenkinti reikalavimo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, nurodytą žalos atlyginimą 3 283,00 Eur priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Viti“ (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartimi atsakovė AB „Viti“ buvo pakeista jos teisių perėmėja uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Firma Viti“; 3) priteisti iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalis).

Ieškinyje nurodoma, kad 2017 m. kovo 6 d., apie 14:30 val. Vilniaus apskrities Vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas pranešimas apie tai, jog (duomenys neskelbtini), ant automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užkrito medis ir jį apgadino. Ikiteisminį tyrimą dėl minėto įvykio buvo atsisakyta pradėti. Apgadinta transporto priemonė įvykio dieną buvo apdrausta ERGO Insurance SE transporto priemonių draudimu, transporto priemonės savininkas pateikė draudikui prašymą atlyginti patirtą žalą.

Ieškovės teigimu, išmokėjusi draudimo išmoką, CK 6.263, 6.271, 6.1015 straipsnių pagrindu ji įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingus už žalos padarymą asmenis. Ieškovė nurodė, kad žemės sklypą, kuriame augo žalą padaręs medis, nuomos teisės pagrindais valdo atsakovė UAB „Firma Viti“. Ši atsakovė privalėjo rūpintis, jog jos nuomojamame žemės sklype esantys medžiai nepadarytų žalos kitiems asmenims. Atsakovė privalėjo laiku kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo genėti ar nupjauti medžius. Kaip pažymima ieškinyje, atsakovė UAB „Firma Viti“, atsakydama į ieškovės pretenziją, nurodė, kad ji dar 2016 m. spalio 6 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo išdavimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo genėjimo darbams išdavimo. Leidimas buvo išduotas tik 2017 m. vasario 23 d., atsakovės UAB „Firma Viti“ teigimu, ji pati jį gavo tik 2017 m. kovo 30 d., t. y. jau po įvykusio įvykio, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė. Ieškovės teigimu, iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija netinkamai atliko savo funkcijas, laiku neišdavė leidimo dėl medžių genėjimo ir tvarkymo, dėl ko, 2017 m. kovo 6 d. nukritus medžio šakai, buvo apgadinta transporto priemonė.

Ieškovė pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką, kai žala atsiranda dėl netinkamo žemės sklypo teritorijos valdytojo priežiūros, ją atlyginti privalo žemės sklypo valdytojas. Tačiau įvertinat tai, jog žemės sklypo valdytojas negalėjo imtis veiksmų siekiant išvengti žalos be Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimo, reiškiamas ir alternatyvus reikalavimas. Ieškovės duomenimis, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pavėlavo išduoti leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, todėl žalos atlyginimą prašo priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Tačiau teismui nusprendus, jog vis dėlto dėl kilusios žalos yra atsakinga žemės sklypo valdytoja, ieškovė taip pat reiškia alternatyvų reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš atsakovės UAB „Firma Viti“. Ieškinio materialiniais teisiniais pagrindais nurodoma CK 6.1015 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.271 straipsnis, Lietuvos Respublikos aplinkos įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalys, 7 dalies 7 punktas, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 18 straipsnio 1 ir 2 dalys, Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45, 1, 3, 44 punktai, Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87, 9 punktas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė ieškovei Ergo Insurance SE, veikiančiai per Ergo Insurance Lietuvos filialą, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 3 283,00 Eur žalos atlyginimui ir 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 2 d. papildomu sprendimu atitinkami paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pažymėjo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (valstybei); jį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. AB „Viti“ (kurios teisių ir pareigų perėmėja yra atsakovė UAB „Firma Viti“) ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2015 m. rugpjūčio 7 d. pasirašė administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kuriame yra pastatas ir jo lauko priklausiniai, nuomos sutartį. Nuo 2015 m. iki 2018 m. visas žemės sklypas ir pastatas buvo perduotas naudotis nuomininkei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Taigi, kaip pažymėjo teismas, įvykio metu nukritęs medis (jo viršūnė) augo ne privačioje, o Vilniaus miesto savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisiniame reglamentavime įtvirtintas nuostatas, sprendė, kad atsakovė – Vilniaus miesto savivaldybės administracija – būdama atsakinga už valstybinės žemės teritorijoje esančių želdynų ir želdynų inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, gavusi pranešimą, privalėjo operatyviai užtikrinti, kad ginčo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

Kaip pažymėjo teismas, atsakovė UAB „Firma Viti“ 2016 m. spalio 6 d. raštu kreipėsi į savivaldybę su prašymu nustatyti (duomenys neskelbtini), augančių medžių būklę ir nugenėti pavojų keliančias šakas. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Želdinių poskyris leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti atsakovei UAB „Firma Viti“ išdavė tik 2017 m. vasario 23 d. Minėtas leidimas buvo suderintas su aplinkos apsaugos atstovais tik 2017 m. kovo 30 d., genėtini medžiai, tarp jų ir įvykio metu lūžęs medis (jo viršūnė), buvo pažymėti jau po 2017 m. kovo 30 d. Teismas sprendė, kad savivaldybė netinkamai vykdė jai tenkančias pareigas prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje.

Vertindamas kitos atsakovės – UAB „Firma Viti“ veiksmus, teismas konstatavo, kad gavusi leidimą UAB „Firma Viti“ operatyviai ėmėsi organizuoti medžių kirtimo (genėjimo) darbus, ir dar tą pačią dieną kreipėsi į UAB „Grinda“ dėl darbų vykdymo. UAB „Grinda“ atsisakius atlikti darbus, mažoji bendrija 2017 m. balandžio 4 d. atliko medžių genėjimo (kirtimo) darbus, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, kaip pažymėjo teismas, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė UAB „Firma Viti“ nuo pat sužinojimo apie (duomenys neskelbtini), esančių medžių grėsmingą būklę, ėmėsi aktyvių veiksmų problemoms pašalinti; medžiai minėtoje teritorijoje buvo sutvarkyti iš karto, kai tik buvo gautas leidimas, bei buvo atlikti kiti būtini veiksmai (pažymėti medžiai ir kt.). Įvykis, kurio metu nukritusios medžių šalos apgadino teritorijoje stovėjusius automobilius, įvyko 2017 m. kovo 6 d., t. y. tuo metu, kai atsakovė UAB „Firma Viti“ dar faktiškai nebuvo gavusi iš savivaldybės leidimo kirsti (genėti) medžius; genėtini medžiai dar nebuvo atitinkama privaloma tvarka pažymėti. Atsakovė UAB „Firma Viti“ neturėjo galimybės savo veiksmais užkirsti kelią įvykusiam medžių ir šakų virtimui 2017 m. kovo 6 d. ir išvengti atsiradusios žalos. Kaip pažymėjo teismas, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio), nėra pagrindo ieškinį tenkinti atsakovės UAB „Firma Viti“ atžvilgiu.

Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad medžio lūžimą lėmė stichinis meteorologinis reiškinys bei – atitinkamai – nenugalima jėga (lot. force majeure).

Dėl alternatyvaus ieškinio reikalavimo pareiškimo, teismas pažymėjo, kad teisiniame reglamentavime nėra numatyta galimybė reikšti alternatyvių ieškinio reikalavimų, tačiau toks ieškinio dalyko suformulavimas įstatyme taip pat nėra draudžiamas. Tiek vieno, tiek kito ieškinio reikalavimo tenkinimas reikštų šalių ginčo išsprendimą iš esmės, o tai reiškia, jog toks ieškinio dalyko suformulavimas yra galimas.

Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. papildomo sprendimo panaikinimo, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismui nustačius, jog atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, o ne UAB „Firma Viti“ kyla viešoji atsakomybė, t. y. ginčas yra kilęs dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, laiku ir operatyviai nevykdant teisės aktais jai priskirtų funkcijų, kyla abejonė dėl bylos rūšinio teismingumo – ar kompetentingas teismas išnagrinėjo bylą (Želdynų įstatymo 10 straipsnis, Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarko aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87, 4.2 punktas, Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45, V punktas, Vilniaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-446, 9 ir 12 punktai).

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame augo medis, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį 1998 m. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu valdė atsakovė UAB „Firma Viti“, o nuo 2015 m. visas žemės sklypas ir pastatas buvo perduotas naudotis nuomininkei – trečiajam asmeniui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra priskirtas kultūros paveldui, todėl medžiai ir krūmai, augantys kultūros paveldo objekto teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, priskiriami saugotiniems (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimas Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“). Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai vykdomi tik turint savivaldybės leidimą kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus. Kaip nurodė teismas, atsakovė UAB „Firma Viti“ dar 2016 m. spalio 6 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo išdavimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo genėjimo darbams išdavimo, tačiau toks leidimas buvo išduotas jau po įvykio.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra žemės sklypo savininkė, nėra sudariusi jokių sutarčių dėl šio sklypo priežiūros. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė alternatyvius reikalavimus, t. y. prašė priteisti žalos atlyginimą arba iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, arba iš UAB „Firma Viti“.

Remiantis šiais argumentais, teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Keliamo ginčo esmė – kuri iš atsakovių – Vilniaus miesto savivaldybės administracija ar UAB „Firma Viti“ – turi atlyginti žalą atgręžtinio reikalavimo teise ieškovei Ergo Insurance SE (atstovaujamai Ergo Insurance SE Lietuvos filialo), išmokėjusiai draudimo išmoką už automobilio apgadinimą, (duomenys neskelbtini), užkritus medžio šakai. Ieškovė šiuo atveju pareiškė alternatyvius reikalavimus.

Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (iš kurios pirmosios instancijos teismas priteisė žalos atlyginimą atgręžtinio reikalavimo teise draudimo bendrovei) teigimu, ji nėra atsakinga už automobiliui padarytą žalą.

Specialioji teisėjų kolegija, pagal savo kompetenciją pasisakydama dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo, nesprendžia ir nevertina, kuri iš atsakovių turi atsakyti pagal pareikštą ieškinį, taigi, be kita ko, ar pagrįstas yra atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įvykio metu nukritęs medis augo ne privačioje, o Vilniaus miesto savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje. Atsakovė – Vilniaus miesto savivaldybės administracija – būdama atsakinga už valstybinės žemės teritorijoje esančių želdynų ir želdynų inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, gavusi pranešimą, privalėjo operatyviai užtikrinti, kad ginčo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Šių funkcijų vykdymas yra savivaldybės (viešojo administravimo subjekto) veikla teisės aktais reglamentuojamoje viešojo administravimo srityje.

Byloje nėra ginčo, kad nulūžęs medis priskirtinas saugotiniems medžiams, vadinasi, jam pašalinti bet kokiu atveju turėjo būti gautas savivaldybės leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams (Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 87, 3 punktas). Nurodytų leidimų išdavimas yra savivaldybės (viešojo administravimo subjekto) veikla teisės aktais reglamentuojamoje viešojo administravimo srityje. Kaip matyti iš bylos duomenų, toks leidimas buvo išduotas 2017 m. vasario 23 d. Byloje šalys nesutaria, ar nurodytas leidimas buvo išduotas teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka. Taigi tai taip pat sudaro bylos nagrinėjimo dalyką.

Specialioji teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas aplinkybes, teisinio reglamentavimo nuostatas (Želdynų įstatymo 10, 15 straipsniai, Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45, Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87, Vilniaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-446), ankstesnę Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0xMTIvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-112/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-112/2017">T-112/2017</a>, 2015 m. sausio 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0zMy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-33/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-33/2015">T-33/2015</a>, 2015 m. sausio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0zLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-3/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-3/2015">T-3/2015</a>), sprendžia, kad keliamo ginčo atveju dominuoja administraciniai teisiniai santykiai (dėl viešojo administravimo subjekto veiklos viešojo administravimo srityje), ir ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, byla perduodama Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. papildomas sprendimas netenka teisinės galios ex lege (lot. pagal įstatymą) (CPK 36 straipsnio 7 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 7 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas priskirtinas administracinio teismo kompetencijai.

Perduoti bylą pagal ieškovės Ergo Insurance SE ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Firma Viti“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, biudžetinė įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. papildomas sprendimas netenka teisinės galios.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

pirmininko pavaduotoja

Skirgailė Žalimienė

Civilinių bylų skyriaus teisėja

Birutė Janavičiūtė

teisėjas

Dainius Raižys