Civilinė byla Nr. 3K-3-380/2006
Procesinio sprendimo kategorija 30.10 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Broniaus Pupkovo,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. M. kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovei E. M., dalyvaujant tretiesiems asmenims Trakų rajono savivaldybės administracijai, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, dėl įpareigojimo reikiamai pertvarkyti statinį ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl administracinio akto pakeitimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė teismo įpareigoti atsakovę E. M. savo lėšomis per du mėnesius pertvarkyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) pagal Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2001 m. liepos 9 d. suderintą projektą Nr. 191 ir leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 581. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini), t. y. Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, vykdo gyvenamojo namo statybą, pažeisdama suderintą projektą, Statybos įstatymą ir kitus teisės aktus. Atsakovė vietoje projekte numatyto naudoti sienų išorės apdailai tinko apdailino namą raudonomis plytomis, pakeitė stogo formą. 2002 m. spalio 8 d. atsakovei surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 107/07/22, 2002 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 107/8/22 paskirta administracinė nuobauda. Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 5810 „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ atsakovei buvo nustatytas protingas terminas – iki 2004 m. birželio 1 d. - pašalinti projekto, normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų pažeidimus, tačiau pažeidimai nebuvo nepašalinti, todėl ji įpareigotina pašalinti nustatytus pažeidimus teismo tvarka.
Atsakovė E. M. pareiškė priešieškinį ieškovui ir prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 13 d. įsakymą Nr. 5810 „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ bei įpareigoti ją parengti naują statinio projektą ir gauti statybos leidimą. Priešieškinyje nurodyta, kad ginčijamas administracinis aktas neteisėtas, nes statinio statyba pažeidimo nustatymo momentu jau buvo baigta ir įpareigojimas perdaryti atliktus darbus yra nuostolingas statytojui-fiziniam asmeniui. Atsakovės nuomone, jai turėtų būti leista parengti naują statinio projektą ir gauti statybos leidimą (Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punktas, aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 216 patvirtinto Statybos techninio reglamento 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas) 16.2. punktas, CK 4.103 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Ginčijamas įsakymas prieštarauja Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemai, kurioje įtvirtintas reikalavimas, kad naujai statomi gyvenamieji namai negali būti didesni kaip vieno aukšto, privalo turėti šlaitinį stogą, o jų užstatymo plotas negali viršyti 120 m. Pagal Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2003 m. liepos 1 d. išvadą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo statinys atitinka minėtus kraštovaizdžio apsaugos ir bendruosius statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus, todėl savavališkos statybos padariniai gali būti tinkamai pašalinti suderinus naują projektinę dokumentaciją bei gavus statybos leidimą, o ne perdirbant darbus pagal esamą projektą. Atsakovės nuomone, Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos reikalavimai nėra imperatyvūs.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2005 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas įpareigojo atsakovę savo lėšomis per du mėnesius reikiamai pertvarkyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) pagal Trakų rajono savivaldybėje suderintą projektą Nr. 191 ir statybos darbams vykdyti išduotą leidimą Nr. 581, t. y. keturšlaitį stogą perstatyti į dvišlaitį, namo sienas aptinkuoti ir nudažyti fasadiniais smėlio spalvos dažais.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 24 d. nutartimi paliko nepakeistą Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą.
Teismai nustatė, kad atsakovei 2001 m. kovo 8 d. buvo išduotos specialiosios sąlygos sklypo pastatų (duomenys neskelbtini)Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje techniniams projektams rengti. Šių sąlygų 9.4. punkte nustatyta, kad gyvenamasis namas projektuotinas stačiakampio plano formos, dvišlaičiu stogu, o 9.6. punkte - kad pastatai gali būti statomi, panaudojant šiuolaikines statybines medžiagas ir konstrukcijas, tačiau fasadų apdailoje rekomenduojama naudoti tradicines medžiagas (medis, tinkas, plytų mūras). Atsakovė, statydama gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) nesilaikė nei Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2001 m. liepos 9 d. suderinto techninio projekto Nr. 191, nei specialiųjų projektavimo sąlygų statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti, nors šie dokumentai yra privalomi statytojui. Atsakovė vietoje projekte numatyto naudoti sienų išorės apdailai tinko panaudojo raudonas plytas, o dvišlaičio stogo formą ir konstrukciją pakeitė į keturšlaičio. 2002 m. spalio 8 d., t. y. gyvenamojo namo statybos pažeidimo nustatymo momentu, statybos buvo tęsiamos. Projekto nesilaikymas, nukrypstant nuo stogui ir sienų apdailai keliamų reikalavimų, laikytini esminiais nukrypimais nuo statinio projekto, todėl atsakovė įpareigotina savo lėšomis per du mėnesius pašalinti projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų pažeidimus, t. y. reikiamai pertvarkyti gyvenamąjį namą pagal Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2001 m. liepos 9 d. suderintą techninį projektą Nr. 191 ir statybos darbams vykdyti išduotą leidimą Nr. 581. Teismų teigimų, priešinis ieškinys atmestinas, nes atsakovė galėjo pašalinti savavališkos statybos trūkumus per nustatytą protingą terminą darbams atlikti, tačiau to nepadarė. Ji sąmoningai vengė vykdyti ne tik teisėtus pareigūnų reikalavimus, bet ir pažeidinėjo Lietuvos Respublikos įstatymus ir poįstatyminius aktus, reglamentuojančius gyvenamųjų namų statybą. Ieškinio senaties termino pradžia dėl Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. 5810 panaikinimo skaičiuotina nuo 2003 m. lapkričio 14 d. Taigi atsakovė praleido vieno mėnesio terminą Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 13 d. įsakymui Nr. 5810 apskųsti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnis).
III. Kasacinio skundo argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė E. M. prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Kasacinio skundo argumentai:
1. Dėl ieškinio senaties termino taikymo. Nagrinėjamoje byloje teismai neturėjo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtintas vieno mėnesio terminas administraciniam teisės aktui apskųsti. Ši įstatymo nuostata taikytina administracinių bylų teisenoje. Byloje kilęs ginčas iš daiktinių teisinių santykių dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir buvo nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (CK 4.103 straipsnis). Taigi šiuo atveju taikytinas CK nustatytas ieškinio senaties terminas (CPK 26 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2005).
2. Dėl CK 4.103 straipsnio taikymo. Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje, Reglamento 16.2 punkte nustatyta statybos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos teisė reikšti ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tačiau savavališkos statybos padariniai gali būti pašalinti keletu būdų. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tai, kad pagal CK 4.103 straipsnio 3 dalį teismas, taikydamas CK 4.103 straipsnio nuostatas, turi spręsti ne tik dėl statybos valstybinės priežiūros institucijos parinktos priemonės įgyvendinimo, bet ir nustatyti, ar šios institucijos parinkta savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonė yra vienintelė galimybė atkurti pažeistas savininko ir (ar) trečiojo asmens teises, ar negalima panaudoti kitų šioje teisės normoje numatytų pažeistos teisės atkūrimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2004; 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-409/2001). Atsakovė turi teisę teismo prašyti parinkti švelnesnę savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonę negu yra numačiusi statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija ir ginčyti individualaus administracinio akto teisėtumą (Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Reglamento 16.2. punktas). Bylą nagrinėjusių teismų sprendimas įpareigoti atsakovą pertvarkyti statinį prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3 K-3-146/2002). Bylą nagrinėję teismai nevertino atsakovo argumentų, kad nei statomo individualaus gyvenamojo namo šlaitinis stogas, nei sienų išorės apdailai panaudotas plytų mūras neprieštarauja Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemai, todėl kasatorė, nepažeisdama statybos normatyvinių aktų, galėtų pakoreguoti patvirtintą projektą.
3. Dėl įrodymų vertinimo. Teismai nevertino statomo namo 2004 m. rugpjūčio 21 d. fotografijų, Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje esančių statinių nuotraukų kopijų, netinkamai vertino Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2003 m. liepos 1 d. išvadą. Šioje išvadoje konstatuota, kad statinio nugriovimas yra nebūtinas ir galima pastatyti statinį nepažeidžiant įstatymų, poįstatyminių teisės aktų ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų; kad galima tęsti statybą pagal įstatymų nustatyta tvarka parengtą projektinę dokumentaciją. Be to, teismai tinkamai nemotyvavo savo išvadų (CPK 270 straipsnis).
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės
Atsakovė, statydama gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) nesilaikė Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2001 m. liepos 9 d. suderinto projekto Nr. 191, specialiųjų projektavimo sąlygų statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti, nors šie dokumentai yra privalomi statytojui. Atsakovė vietoje projekte numatyto naudoti sienų išorės apdailai tinko panaudojo raudonas plytas, o dvišlaičio stogo formą ir konstrukciją pakeitė į keturšlaičio. Po 2002 m. spalio 8 d. gyvenamojo namo statybos pažeidimo nustatymo statybos buvo tęsiamos. Statinio projekto nesilaikymas, nukrypstant nuo stogui ir sienų apdailai keliamų reikalavimų, laikytinas esminiu pažeidimu, todėl atsakovė įpareigotina savo lėšomis per du mėnesius pašalinti šiuos projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų pažeidimus. Ieškinio senaties termino pradžia dėl Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. 5810 panaikinimo skaičiuotina nuo 2003 m. lapkričio 14 d. Taigi atsakovė praleido vieno mėnesio terminą Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 13 d. įsakymui Nr. 5810 apskųsti.
V. Kasacinio teismo argumentai
Nagrinėjamoje byloje yra nustatytas faktas, kurį pripažįsta ir pati atsakovė (kasatorė), kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos metu buvo nukrypta nuo nustatyta tvarka patvirtinto projekto. Tačiau, kasatorės nuomone, tiek ieškovas, tiek ir bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, kad ji įpareigotina ištaisyti padarytus pažeidimus, t. y. per nustatytą terminą pertvarkyti gyvenamąjį namą pagal patvirtintą projektą ir išduotą statybos leidimą, nes jai turėjo būti taikyta švelnesnė sankcija – įpareigojimas parengti naują statinio projektą ir gauti statybos leidimą (CK 4.103 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktai). Kolegija nesutinka su kasatorės argumentais ir sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai pritaikė materialines bei įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas.
Esminiai Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalį statyba - veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Ši veikla detaliai reglamentuojama Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių aktų. Teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie šią teisę įgyvendina esant tam tikroms sąlygoms, dvi iš jų: statytojas turi turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą (Statybos įstatymo 3 straipsnis). Šie privalomi reikalavimai taip pat yra įtvirtinti Statybos įstatymo 12 straipsnio, reglamentuojančio statytojo teises ir pareigas, 1 dalies 3, 4 punktuose. Rangovo (jei statybos vykdomos rangos būdu) pareiga vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, laikytis statinio nustatytų projektavimo sąlygų reikalavimų, įtvirtinta Statybos įstatymo 2 dalies 3 punkte. Statytojas, norėdamas gauti statybos leidimą, privalo pateikti savivaldybės merui (ar kitam įstatyme nustatytam pareigūnui) statinio projektą (Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 4 punktas). Taigi Statybos įstatyme konkrečiai apibrėžti pagrindiniai statybos reikalavimai, t. y. statyba turi būti vykdoma griežtai pagal nustatyta tvarka patvirtintą projektą ir pagal jį išduotą statybos leidimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2001 m. gegužės 1 d. buvo patvirtintas kasatorės gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projektavimo sąlygų sąvadas (b. l. 18). Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius 2001 m. liepos 9 d. suderino šio pastato projektą Nr. 191, pagal kurį buvo išduotas statybos darbams vykdyti leidimas Nr. 581 (b. l. 27-35). Minėta, kad kasatorė, vykdydama statybos darbus, vietoje projekte numatyto naudoti sienų išorės apdailai tinko savavališkai panaudojo raudonas plytas, o dvišlaičio stogo formą ir konstrukciją pakeitė į keturšlaičio. Šias aplinkybes pripažino ir pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu. 2002 m. spalio 8 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius surašė savavališkos statybos aktą, kuriame nurodė kasatorei sustabdyti savavališkai vykdomus statybos darbus, pašalinti statinio projekto pažeidimus; tą pačią dieną buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, 2002 m. spalio 22 d. priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje – kasatorei skirta 500 Lt bauda (b. l. 3-5; Statybos įstatymo 28 straipsnis, Reglamento IV ir V skyriai). Šių ieškovo veiksmų kasatorė neskundė. Pažymėtina, kad Reglamento 9.3 punkte įtvirtinta pareiga statytojui savavališkos statybos akte nurodytu laiku (nagrinėjamos bylos atveju buvo nurodyta kasatorei tuojau pat, t. y. nedelsiant) sustabdyti ūkio būdu atliekamus statybos darbus, ir leidimas tęsti sustabdytą statybą buvo galimas tik pašalinus statybos sustabdymo akte nurodytus projekto bei normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų pažeidimus arba įsiteisėjus teismo sprendimui dėl prašymo sustabdyti statybą ir gavus statybos valstybinę priežiūrą vykdančio viešojo administravimo subjekto raštišką leidimą tęsti statybą (Reglamento 10 punktas). Tačiau byloje nustatyta, kad 2002 m. spalio 8 d. nustačius gyvenamojo namo Trakų rajone, Babriškių kaime, projekto pažeidimus kasatorė nepaisė ieškovo – statybos valstybinę priežiūra atliekančios institucijos - reikalavimo sustabdyti pastato statybą, t. y. tęsė gyvenamojo namo statybą.
Pagal byloje esančius duomenis, ieškovas, nustatęs kasatorės gyvenamojo namo projekto pažeidimus, 2003 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 5810 „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ įpareigojo ją iki 2004 m. birželio 1 d. pašalinti projekto, normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų pažeidimus (b. l. 8). Šis įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Reglamento 16.3 punktu, kuriame įtvirtintas vienas iš galimų sprendimų, nustačius savavališkos statybos atvejį - įpareigoti statytoją (užsakovą, statybos valdytoją), įvykdžiusį Reglamento 16.2 punkto reikalavimus – parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą - per nustatomą terminą perdirbti savavališkai atliktus statybos darbus pagal statinio projektą. Ši Reglamento nuostata atitiko Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą sankciją savavališkos statybos vykdytojui-statytojui. Taigi tiek Statybos įstatyme, tiek ir Reglamente ginčijamo įsakymo priėmimo metu nustatyta, kad tuo atveju, kai statytojas yra įvykdęs teisės aktuose nustatytus reikalavimus statinio projektui parengti ir statybos leidimui gauti, jis savavališkos statybos atveju įpareigojamas perdirbti savavališkai atliktus statybos darbus pagal statinio projektą. Ir tik tuo atveju, kai statinio projektas nėra parengtas ir nėra gautas statybos leidimas, tačiau statinio statyba gali būti vykdoma, apskrities viršininko administracija priima sprendimą leisti statytojui parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą. Šios nuostatos yra įtvirtintos ir galiojančiose šių teisės aktų redakcijose. Taigi kasatorės ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 13 d. įsakymas Nr. 5810, kuriuo kasatorė buvo įpareigota per nustatytą terminą perdirbti savavališkai atliktus darbus pagal Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2001 m. liepos 9 d. suderintą projektą Nr. 191 atitiko minėtas Statybos įstatymo ir Reglamento teisės normas.
Kasatorė, priešieškiniu ginčydama Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 13 d. įsakymą Nr. 5810, taip pat vadovavosi ir 2001 m. CK 4.103 straipsniu. Kasatorės nuomone, teismai netinkamai taikė šią teisės normą, tačiau kolegija su kasatorės pateiktais argumentais nesutinka. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, statosi arba rekonstruoja statinį neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto arba tai daro su esminiais nukrypimais nuo statinio projekto, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.). Teismai konstatavo, ir kolegija sutinka su šia išvada, kad kasatorės padaryti gyvenamojo namo projekto pažeidimai yra esminiai. Pagal aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintą Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.9.2 punktą tais atvejais, kai keičiama fasado apdaila, statinys įgauna naują kokybę. CK 4.103 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad tokiu atveju, t. y. nustačius šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus, teismas, kaip ir buvo padaryta šioje byloje, gali įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį. Sistemiškai analizuojant CK 4.103 straipsnio ir jau aptartas Statybos įstatymo 28 straipsnio bei Reglamento 16.2, 16.3 punktų nuostatas, darytina išvada, kad teismai turėjo pagrindą taikyti kasatorei būtent CK 4.103 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą sankciją – įpareigojimą pertvarkyti statinį pagal patvirtintą projektą ir išduotą statybos leidimą, kuri atitiko tiek CK4.103 straipsnio, tiek ir Statybos įstatymo 28 straipsnio bei Reglamento 16.2, 16.3 punktų reikalavimus.
Kasaciniame skunde kasatorė nurodo, jos manymu, šioje byloje taikytiną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką - Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2004, ir 2001 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3k-3-409/2001, tačiau kolegija sprendžia, kad šioje byloje negali būti atsižvelgiama į nurodytas nutartis, nes šių bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3k-3-409/2001, yra konstatuota statinio projekto ydingumas ir jo naikinimo būtinybė, todėl, priešingai nei šioje byloje, buvo konstatuota galimybė pašalinti padarytus pažeidimus, jį įteisinant. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2004, konstatavo, kad nėra galimybės spręsti klausimo dėl statinio nugriovimo, nes byloje nenustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Nurodytoje byloje kasacinis teismas nepriėmė galutinio sprendimo, todėl nebuvo suformuluoti ir konkretūs teisės taikymo išaiškinimai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama taikant teisės normas kitose bylose. Taigi kolegija nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo atsižvelgti į šias kasatorės nurodomas kasacinio teismo nutartis.
Taip pat kolegija pripažįsta, kad šioje byloje būtina akcentuoti, jog kasatorės gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktą nacionaliniai istoriniai parkai – tai saugomos teritorijos, steigiamos istorinių Lietuvos valstybingumo centrų kultūriniams kompleksams ir jų gamtinei aplinkai išsaugoti. Taigi šios teritorijos yra pripažintos turinčiomis vertingos vietovės statusą ir kurioms taikomas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 32 dalis). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime yra konstatavęs, kad ypač vertingos vietovės (Konstitucijos 54 straipsnis) gali būti labai įvairios, ir tai gali lemti jų teisinio režimo ypatumus, jose esančių objektų apsaugos būdus, veiklos tose vietovėse sąlygas, ribojimus, draudimus. Tokie ribojimai, draudimai gali būti taikomi inter alia ūkinei veiklai, statyboms tose vietovėse, taip pat bet kokiai kitai veiklai, dėl kurios gali būti pakeistas kraštovaizdis, atskiri atitinkamose vietovėse esantys objektai ir pan. Pabrėžtina, kad minėti ribojimai, draudimai, kuriais siekiama užtikrinti ypač vertingų vietovių apsaugą - viešąjį interesą, gali ir turi būti nustatomi ne tik valstybei ir savivaldybėms, kaip atitinkamų objektų, esančių ypač vertingose vietovėse, savininkams, bet ir kitiems tokių objektų savininkams bei naudotojams - fiziniams ir juridiniams asmenims. Taigi Konstitucinis Teismas yra akcentavęs tokių teritorijų svarbą ir ypatingos apsaugos būtinybę, veiklos, taip pat ir statybų, ribojimą, atitinkamą reglamentavimą, siekiant išsaugoti kraštovaizdį. Atsižvelgiant į teisinę reglamentaciją, Konstitucinio Teismo formuojamą jurisprudenciją atmestinas kasatorės argumentas, kad teismai jai taikė per griežtą sankciją – įpareigojimą pertvarkyti gyvenamąjį namą pagal suderintą projektą ir išduotą statybos leidimą (CK 4.103 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Kasaciniame skunde keliamas taip pat netinkamo įrodymų vertinimo klausimas, tačiau kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2003 m. liepos 1 d. išvadą savavališkos statybos padariniai galėtų būti tinkamai pašalinti suderinus naują projektinę dokumentaciją ir gavus statybos leidimą. Tačiau kolegija sprendžia, kad kasatorė netinkamai vertina šį dokumentą, nes būtent jame yra akcentuojama būtinybė pertvarkyti gyvenamąjį namą pagal Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2001 m. liepos 9 d. suderintą projektą Nr. 191 ir statybos leidimą Nr. 581; nurodyta atlikti pertvarkymą ir tada tęsti statybą pagal patvirtintą projektą. Taigi teismai, padarydami jau minėtas išvadas dėl kasatorės gyvenamojo namo statybų ir ieškovo veiksmų – kasatorės įpareigojimo pertvarkyti statinį pagal patvirtintą projektą - teisėtumo, tinkamai įvertino šį byloje esantį įrodymą.
Kolegija nesutinka ir su kasatorės argumentais dėl ieškinio senaties termino instituto taikymo šioje byloje. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs civilinis ginčas dėl įpareigojimo pertvarkyti statinį pagal patvirtintą projektą ir išduotą statybos leidimą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pareiškė ieškovui priešieškinį, prašydama panaikinti administracinį aktą – Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 13 d. įsakymą Nr. 5810. Pagal CPK 26 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas yra ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Tačiau tai savaime nereiškia, kad šioje byloje turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai. Kasatorė, nesutikdama su teismų išvada taikyti šioje byloje vieno mėnesio ieškinio senaties terminą, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2005, tačiau kolegija sprendžia, kad nurodytoje byloje ir šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesutampa. Kasatorės nurodytoje byloje buvo ginčijamas sandoris, kurio pagrindu buvo priimti administraciniai aktai, todėl buvo konstatuota, kad byloje yra sprendžiamas ne administracinis, o civilinis ginčas. Nagrinėjamos bylos atveju yra pareikštas civilinis ieškinys dėl kasatorės įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, o kasatorė yra pareiškusi priešieškinį, prašydama panaikinti ieškovo priimtą jos atžvilgiu administracinį aktą. Taigi nagrinėjamoje byloje abiejų šalių pareikšti reikalavimai yra susiję, tačiau neišplaukiantys vienas iš kito, kaip kasatorės nurodomoje nutartyje. Dėl to kasatorės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika šiuo atveju negali būti taikoma. Kolegija sutinka su teismų išvada, kad šioje byloje sprendžiant ieškinio senaties termino klausimą taikytina Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas suinteresuotai šaliai ginčyti jos atžvilgiu priimtą administracinį aktą. Pagal bylą nagrinėjusių teismų nustatytas faktines aplinkybes, o kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kolegija sutinka su teismų padaryta išvada, kad kasatorė yra praleidusi įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 13 d. įsakymui Nr. 5810 ginčyti.
Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Pranas Žeimys
Virgilijus Grabinskas
Bronius Pupkovas
