Civilinė byla Nr. 3K–3–378/2006
Procesinio sprendimo kategorija 28.1
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. įmonės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. įmonės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei,,Cirkonas“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 25 615,01 Lt.
Ieškovas nurodė, kad jis nuo 1995 m. iki 2000 m. sausio 17 d. dirbo pas atsakovą direktoriaus pavaduotoju. Nutraukus darbo santykius, ieškovas įkūrė savo įmonę ir vykdė tuos pačius darbus, t. y. tarpininkavo tarp UAB,,Cirkono“ ir A. J. įmonės eksportuojant medieną. Ieškovas teigė, kad atsakovas liko jam neatsiskaitęs už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Šią skolą, ieškovo teigimu, pripažino atsakovo atstovas G. A..
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Teismas nurodė, kad ginčą sprendė remdamasis dviem prejudiciniais faktais. Teismas teigė, kad sutartinių santykių dėl darbų atlikimo faktas yra įrodytas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7715/2003. Šia nutartimi yra nustatyta ir tų darbų kaina – 10-13 procentų nuo A. J. įmonės atsakovui pervestos sumos – ir priteista ieškovui už šiuos darbus 1300,18 Lt už laikotarpį nuo 2000 m. balandžio 8 d. iki 2000 m. liepos 28 d. Teismo teigimu, ieškovas, reikšdamas ieškinį, teismui privalėjo pagrįsti, kad nuo 2000 m. liepos 28 d. iki visiško verslo santykių nutrūkimo su atsakovu jis atliko darbų, už kuriuos atsakovas privalo jam sumokėti 25 615,01 Lt, tai būtų 10-13 procentų nuo A. J. įmonės atsakovui pervestos sumos. Už tarpininkavimo paslaugas nuo 2000 m. liepos 28 d. buvo tik vienas pinigų pervedimas – A. J. įmonė pagal 2000 m. rugpjūčio 8 d. sąskaitą-faktūrą pervedė bendrovei,,Cirkonas“ 14 755 Lt. Baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-924-01 ieškovas patvirtino, ir tai buvo konstatuota Kauno apygardos teismo 2004 m. spalio 25 d. nutartyje, kad ieškovas sąskaitą už šiuos darbus pateikė ne atsakovui, o tiesiogiai A. J. įmonei, ir kad ši pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą sumokėjo ieškovui 1870,26 Lt, t. y. 12,67 procento nuo atsakovui pervestos 14 755 Lt sumos. Šie skaičiavimai leidžia daryti išvadą, kad, ieškovui gavus iš A. J. įmonės 1870,26 Lt, jokios skolos už suteiktas tarpininkavimo paslaugas neliko.
Teismas ieškovo nurodytus įrodymus – UAB,,Cirkonas“ direktoriaus G. A. ir buhalterės V. S. parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-924-01 – vertino kaip prieštaringus ir nepakankamus ieškinio reikalavimams pagrįsti. Be to, V. S. nėra dalyvaujantis asmuo šioje civilinėje byloje, dėl to teismas jos paaiškinimų negalėjo išklausyti ir įvertinti. Teismas taip pat nurodė, kad PVM sąskaitos-faktūros, kurią nurodė ieškovas, išrašymas negali būti pagrindas prievolei atsirasti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisių praktiką, yra konstatavęs, kad vien PVM sąskaitos-faktūros išrašymas neįpareigoja sumokėti nurodytą sumą, nes tokiai prievolei atsirasti būtinos papildomos sąlygos – įrodymai apie sutarties vykdymą, konkrečios ūkinės operacijos atlikimą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2006 m. sausio 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimo procesą nustatančias teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, taip pat to, kad teismo padarytos išvados yra teisėtos ir pagrįstos.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad baudžiamosios bylos Nr. 20-1-924-01 ikiteisminio tyrimo metu G. A. duoti paaiškinimai, kuriais jis pripažino faktą dėl ieškovo jam atžvilgiu suteiktų paslaugų už 25 615,01 Lt, nėra laikytinas prejudiciniu faktu šioje civilinėje byloje dėl to, kad Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normos neįpareigoja įtariamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti tik teisingus parodymus (BPK 21 straipsnis), be to, atsakovas UAB,,Cirkonas“ jokioje ginčo sprendimo stadijoje nepripažino ieškinio dėl ieškovo nurodytos sumos, pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio, 182 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 187 straipsnio 2 dalies, Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio, 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalių normas.
G. A. parodymai baudžiamojoje byloje buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant šių parodymų gavimo ir jų įforminimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, dėl to apeliacinės instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad G. A. pripažintas faktas yra neteisingas.
Pripažinti ar nepripažinti tam tikrus faktus ar aplinkybes yra asmens teisė, bet ne pareiga. Atsakovas, pripažinęs faktą baudžiamojoje byloje, o šioje civilinėje byloje neigdamas tapatų faktą, buvo nesąžiningas ir akivaizdžiai piktnaudžiavo šia teise.
2. Teismas, nurodydamas, kad UAB,,Cirkonas“ buhalterės V. S. paaiškinimai, duoti bylos ikiteisminio tyrimo metu, nelaikytini prejudiciniu faktu šioje civilinėje byloje, nes šie paaiškinimai neatitinka CPK 192 straipsnyje nustatytos liudytojų parodymų gavimo tvarkos, pažeidė CPK 178 straipsnio 182 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 187 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 nuostatas, galima teigti, kad apeliacinės instancijos teismas neteisėtai atsisakė pripažinti prejudiciniu faktu šioje civilinėje byloje V. S. paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. V. S. parodymai baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-924-01 atitinka CPK 177 straipsnio 2 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus.
3. Teismai netyrė ir nevertino aplinkybės, kad atsakovo atstovas G. A. atsiliepime į pareiškimą ir prašyme civilinėje byloje Nr. 2-7715/2003 25 615,01 Lt skolą ieškovui pripažino ir nurodė, kad ši suma yra apmokėta kasos pajamų orderio SAC Nr. 21306702 pagrindu. Į šį dokumentą bylos nagrinėjimo metu iš viso nebuvo atsižvelgta.
Teismai netyrė ir nevertino aplinkybės, kokiu pagrindu ieškovas 2005 m. spalio 25 d. išrašė sąskaitą-faktūrą GSA Nr. 1602127, o atsakovo atstovas direktorius G. A. pasirašė.
4. Kauno apygardos teismas, civilinėje byloje Nr. 2-7715/2003 nagrinėdamas ginčą tarp tų pačių šalių, nutartį grindė A. B. parodymais, duotais baudžiamojoje byloje. Šie parodymai buvo įvertinti A. B. nenaudai. Taigi skirtingose civilinėse bylose tas pats teismas dėl įrodymų vertinimo pasisakė tik ieškovo nenaudai ir visiškai priešingai.
IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašė palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 6.2 punkte yra nurodyta, kad faktai, nustatyti administracinių instancijų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi ir vertinami kaip rašytiniai įrodymai. Nutarimo 6.5 punkte yra nurodyta, kad faktus, šalies pripažintus ne civilinio proceso metu, reikia įrodinėti pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles.
2. Ieškovas neprašė teismo apklausti kaip liudytoją V. S..
Teismai nepažeidė CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperavimosi principo.
Kasatorius nenurodė nė vienos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties ar kito dokumento, kuris įrodytų, kad teismai netinkamai vadovavosi CPK 179 ir 8 straipsniais ir dėl to nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
3. Ieškovas kasaciniame skunde nurodė kelias aplinkybes, kurios, jo manymu, yra svarbios ir kurių teismas netyrė, tačiau skunde nenurodė, kodėl laiko jas svarbiomis, kokią įrodomąją reikšmę jos turi, kokioms teismo nustatytoms aplinkybėms prieštarauja, kaip nepakankamai jos ištirtos.
4. Civilinėje byloje Nr. 2-7715/2003 teismas A. B. parodymų nepripažino turinčiais prejudicinę galią, dėl to teismų sprendimai šiuo įrodymų vertinimo aspektu neprieštarauja vienas kitam.
k o n s t a t u o j a :
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vadovaudamasi šia įstatymo norma, teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie susiję su teisės aiškinimu ir taikymu, o ne faktų nustatymu ar vertinimu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Egidijus Laužikas
Algis Norkūnas
