Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-460/2009

Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5.1; 36.1 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ir atsakovo A. G. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui A. G., dalyvaujant tretiesiems asmenims S. G. ir N. S., dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 308 342 Lt paskolos, 25 802,10 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat įregistruoti hipoteką atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui, įregistruotam S. G. vardu, - 0,1200 ha žemės sklypui ir gyvenamajam namui, pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams užtikrinti.

Ieškovas nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2006 m. birželio 16 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovui paskolino 150 000 Lt vieneriems metams. Už paskolos grąžinimą ne laiku atsakovas įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Taip pat buvo sudarytos dar keturios paskolos sutartys, pagal kurias ieškovas 2006 m. gegužės 17 d. mokėjimo nurodymu pervedė 50 000 Lt, 2006 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo nurodymu – 25 000 Lt, 2006 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo nurodymu – 100 000 Lt, 2006 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo nurodymu – 39 997 Lt, iš viso 214 997 Lt, į atsakovo sąskaitą. Atskiros rašytinės paskolos sutartys dėl šių sumų perdavimo nebuvo sudarytos. Atsakovas nurodytų pinigų negrąžino. Atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminus, todėl iš jo priteistini delspinigiai už 90 dienų. Pagal 2006 m. birželio 16 d. paskolos sutartį atsakovas ieškovui skolingas 93 345 Lt paskolos bei 25 802,10 Lt delspinigių. Pagal kitas keturias paskolos sutartis atsakovas nieko nėra grąžinęs.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 317 017 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; įregistravo hipoteką atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui, įregistruotam S. G. vardu – 0,1200 ha žemės sklypui ir gyvenamajam namui, pagal teismo sprendimą patenkintiems 317 017 Lt reikalavimams užtikrinti; kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovas 2006 m. birželio 16 d. sudarė su atsakovu paskolos sutartį, pagal kurią vieneriems metams paskolino 150 000 Lt. Teismas, įvertinęs įrodymus, sprendė, kad atsakovas iš ieškovo pasiskolintus 150 000 Lt gavo 2006 m. birželio 16 d. sudarant sutartį. Teismas nustatė, kad atsakovas iki ieškinio pateikimo buvo grąžinęs 71 000 Lt, o jo skola sudaro 79 000 Lt. Teismas, remdamasis šalių sudaryta 2006 m. birželio 16 d. paskolos sutartimi, konstatavo, kad delspinigiai skaičiuotini nuo 2007 m. gruodžio 17 d. iki 2008 m. kovo 13 d. nuo 129 000 Lt negrąžintos paskolos sumos ir nuo 2008 m. kovo 14 d. iki 2008 m. kovo 15 d. nuo 79 000 Lt negrąžintos paskolos sumos, t. y. iš viso ieškovui priteistina 23 020 Lt delspinigių. Teismas taip pat nustatė, kad 2006 m. gegužės 17 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2006 m. rugsėjo 27 d., 2006 m. rugpjūčio 4 d. pavedimais ieškovas atsakovui į šio sąskaitą banke pervedė 214 997 Lt. Teismas pripažino, kad ieškovas paskolino atsakovui 214 997 Lt, kuriuos perdavė atlikdamas mokėjimo pavedimus į atsakovo sąskaitą banke. Teismo nuomone, šie pavedimai patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Teismas konstatavo, kad ieškovui priteistina 2006 m. birželio 16 d. paskolos sutartimi paskolinta ir atsakovo negrąžinta 79 000 Lt paskolos dalis, taip pat 214 997 Lt, kurie buvo paskolinti, atliekant pavedimus, ir 23 020 Lt delspinigių, iš viso – 317 017 Lt skolos. Teismas nurodė, kad, priteisus iš atsakovo ieškovui skolą, tenkintinas ir šio prašymas įregistruoti hipoteką atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams užtikrinti (CK 4.178 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 21 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, pakeitė Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir jį išdėstė taip: ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 79 000 Lt skolos, 23 020 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 102 020 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įregistravo hipoteką atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui, įregistruotam S. G. vardu, - gyvenamajam namui, teismo patenkintiems 102 020 Lt reikalavimams užtikrinti, kitą ieškinio dalį atmetė.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2006 m. birželio 16 d. paskolos sutarties pagrindu atsakovas 150 000 Lt sumą iš ieškovo gavo sutarties pasirašymo dieną. Teisėjų kolegija konstatavo, kad faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina paskolinių santykių pagal bankinius mokėjimo pavedimus tarp ieškovo ir atsakovo egzistavimą, nes nenustatyta vieno iš paskolinių santykių požymių - atsakovo įsipareigojimo grąžinti ieškovui šio pervestas lėšas. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo taikyto delspinigių skaičiavimo, tačiau pažymi, kad yra pagrindas mažinti iš jo priteistinus delspinigius, nes jis yra gražinęs ieškovui dalį 2006 m. birželio 16 d. sutarties pagrindu gautos paskolos. Apeliantas taip pat nurodo, kad šalių nustatytos 0,2 proc. dydžio netesybos už kiekvieną uždelstą dieną laikytinos baudinio tipo netesybomis ir yra mažintinos iki 0,02 proc. dydžio už kiekvieną pavėluotą dieną. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad sutarčių teisėje prioritetinę reikšmę turi sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė ir kokį suderino jos šalys. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Šie sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes būtų paneigtas sutarčių laisvės principas, kurį riboja CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo į nuostolius bei CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatos. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad šios aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Įstatyme sąvoka „aiškiai per didelės netesybos“ nesukonkretinta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija nurodė, kad kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos nėra per didelės, nustato ir pagal juos netesybų dydį įvertina teismai, atsižvelgdami į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas buvimą ar nebuvimą, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., V. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007). Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamo pagrindo mažinti iš atsakovo priteistinų ieškovui delspinigių dydį. Teisėjų kolegija konstatavo, kad priteistas delspinigių dydis nepažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyros, be to, nėra pagrindo daryti išvadą, jog jos būtų neprotingai didelės atsižvelgus į šias faktines bylos aplinkybes: paskolos sumą, atsakovo praleistą terminą skolinei prievolei įvykdyti, suderintą šalių susitarimą dėl konkretaus delspinigių dydžio. Teisėjų kolegija sprendė, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalis netaikytina. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl skolos priteisimo ir priteisiant mažesnę skolą, mažintina nustatytos hipotekos apimtis - hipoteka įregistruotina atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui, įregistruotam S. G. vardu, - gyvenamajam namui, byloje patenkintiems 102 020 Lt ieškovo A. S. reikalavimams užtikrinti (CK 4.178 straipsnis).

III. Kasacinių skundų argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 21 d. nutarties dalį dėl hipotekos nustatymo ir dėl šios dalies palikti galioti Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nustatydamas priverstinę hipoteką` tik atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui – gyvenamajam namui, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias hipoteką. CK 4.171 straipsnio, reglamentuojančio hipotekos objektus, 1 dalyje nustatyta, kad hipotekos objektu gali būti atskiri viešame registre registruojami, iš civilinės apyvartos neišimti nekilnojamieji daiktai, kurie gali būti pateikti parduoti viešose varžytynėse. Pagal CK 4.171 straipsnio 7 dalį, įkeičiant statinius, kartu turi būti įkeistas ir žemės sklypas, ant kurio stovi statiniai, arba šio žemės sklypo nuomos (panaudos) teisė. Kasacine tvarka skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi hipoteka nustatyta tik gyvenamajam namui. Toks hipotekos nustatymas prieštarauja imperatyviajai normai, įtvirtintai CK 4.171 straipsnio 7 dalyje. Šios nuostatos detalizuojamos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-96 patvirtintos Hipotekos, priverstinės hipotekos, įkeitimo ir priverstinio įkeitimo lakštų pildymo instrukcijos 11 punkte, kuriame nustatyta, kad lakšto punkte „Įkeičiamas daiktas“ nurodomi tikslūs duomenys apie įkeičiamą daiktą ir jo savininką, o jeigu įkeičiamas statinys - nurodomas žemės sklypo, kuriame yra statinys, kadastro numeris. Šių teisės normų visuma patvirtina, kad, nustatant hipoteką statiniui, turi būti nustatyta hipoteka ir žemės sklypui, ant kurio stovi statinys.

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 21 d. nutarties dalį dėl 23 020 Lt delspinigių priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – sumažinti priteistus delspinigius iki 2302 Lt, t. y. iki 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas taikyti CK 6.73 straipsnio 2 dalį, atsižvelgė tik į tokais aplinkybes, kaip paskolos suma, atsakovo praleistas terminas skolinei prievolei įvykdyti, suderintas šalių susitarimas dėl konkretaus delspinigių dydžio, ir neatsižvelgė ir visiškai nevertino, kad atsakovas yra grąžinęs dalį paskolos sumos (71 000 lt iš 150 000 Lt). Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-400/2005, 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. R. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-218/2003) netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją: jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Netesybos yra orientuotos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis. Šiuo konkrečiu atveju ieškovo naudai priteista 0,2 proc. delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, tai sudaro net 73 proc. metinių delspinigių. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad 0,2 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną yra laikytinos baudinio pobūdžio netesybomis, t. y. neleistinomis įstatymu, todėl mažintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glass Market“ v. UAB „Lygiakraštis“, bylos Nr. 3K-3-1070/2003, 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-316/2005; 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lemora“ v. UAB „Pergamas“, bylos Nr. 3K-3-394/2005). Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., V. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007) dėl konkrečių netesybų dydžių yra sprendžiama kiekvienu atveju ir atsižvelgiama į tokius kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines ar alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt. Taigi sutartinių netesybų dydžio protingumo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtus nuostolius.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Ieškovas kasaciniame skunde nurodytais argumentais ginčija tik apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl priverstinės hipotekos nustatymo, o atsakovas – dėl delspinigių dydžio. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje, neperžengdama kasacinių skundų ribų (CPK 353 straipsnio 2 dalis), tiria, ar teismai tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias priverstinės hipotekos nustatymą ir netesybų mažinimą.

Dėl priverstinės hipotekos taikymo

Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nustatydamas priverstinę hipoteką tik atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui, įregistruotam S. G. vardu, - gyvenamajam namui (panaikindamas hipoteką žemės sklypui, ant kurio stovi statinys), netinkamai taikė CK 4.170, 4.171, 4.178 straipsnius, pagrįstas. CK 4.170 straipsnyje, įtvirtinančiame hipotekos sąvoką, nustatyta, kad hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Hipoteka neatima iš daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises. CK 4.175 straipsnyje nustatyta, kad gali būti registruojama priverstinė ir sutartinė hipoteka, taip pat kad priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu ir pateiktas nebaigtinis hipotekos atsiradimo atvejų sąrašas. CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad priverstinė hipoteka atsiranda pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti. CK 4.178 straipsnyje detalizuojama ši teisės norma, nustatant, kad pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo kreditoriaus prašymu gali būti įregistruota skolininko daikto hipoteka. Teismo sprendime turi būti nurodyta: hipoteka užtikrinama reikalavimo suma, hipotekos terminas, daiktas, kuris registruojamas hipotekos registre, ir šio daikto savininkas. Taigi šios teisės normos nustatyta, kad teismo sprendime, be kitų duomenų, turi būti nurodomas daiktas, kuris registruojamas hipotekos registre, t. y. hipotekos objektas. CK 4.171 straipsnyje nustatyta, kas gali būti hipotekos objekts. Šio straipsnio 7 dalyje reglamentuojama statinių įkeitimo taisyklės, nurodant, kad, įkeičiant statinius, kartu turi būti įkeistas ir žemės sklypas, ant kurio stovi statiniai, arba šio žemės sklypo nuomos (panaudos) teisė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nustatydamas priverstinę hipoteką tik gyvenamajam namui be žemės sklypo, netinkamai taikė CK 4.171 straipsnio reikalavimus ir netinkamai nustatė hipotekos objektą, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl hipotekos nustatymo naikintina ir hipoteka nustatytina gyvenamajam namui ir žemės sklypui.

Dėl delspinigių mažinimo

Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas delspinigių dydžio klausimą, nevertino atsakovo nurodytos aplinkybės, kad beveik pusė paskolos sumos grąžinta, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl patirtų nuostolių, todėl netinkamai taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad su šiais kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 straipsnį yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino atsakovo nurodytos aplinkybės, kad dalis prievolės buvo įvykdyta. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti delspinigius, vertino ir šią aplinkybę. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neturėjo pareigos įrodinėti nuostolių dydžio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose, kad delspinigių mažinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija, remdamasi, tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo kasacinio skundo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškovo kasacinį skundą ir atmetus atsakovo kasacinį skundą, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, iš atsakovo ieškovui priteistina 132 Lt žyminio mokesčio sumokėto už kasacinį skundą. Be to, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims, ir kitos būtinos išlaidos kasaciniame teisme sudaro 61,90 Lt. Patenkinus ieškovo kasacinį skundą ir atmetus atsakovo kasacinį skundą, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 3, 8 punktai, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 21 d. nutarties dalį, kuria pakeista Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalis dėl hipotekos nustatymo, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – įregistruoti hipoteką A. G. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui, įregistruotam S. G. (duomenys neskelbtini) vardu, - 0,1200 ha žemės sklypui (duomenys neskelbtini) ir gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), teismo patenkintiems 102 020 Lt reikalavimams užtikrinti.

Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 21 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovui A. S. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. G. (duomenys neskelbtini) 132 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą.

Priteisti iš atsakovo A. G. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 61,90 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Sigitas Gurevičius

Gintaras Kryževičius