Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-439/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

114.4; 114.11; 44.5.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko), Gintaro Kryževičiaus ir Algio Norkūno (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Amber cargo“ ieškinį atsakovui R. J. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo regreso tvarka. Atsakovas, būdamas ieškovo darbuotojas, neblaivus vairuodamas įmonės krovininę transporto priemonę, žalą padarė sukėlęs avariją. Byloje kilo ginčas atsakovui nepripažįstant pagrįstu dalies reikalavimo - atlyginti ieškovo nurodomus 29 832,19 Lt nuostolius, kuriuos ieškovas patyrė patenkinęs krovinio gabenimo užsakovo „P&C Ferrymasters“ pretenziją dėl pavėluotai pristatyto krovinio. Atsakovas kelia klausimą dėl to, ar įrodyta ieškovo nurodoma žala dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų tinkamo taikymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas konstatavo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurių metu buvo apgadintos transporto priemonės, buvo pavėluotai pristatytas krovinys ir ieškovas patyrė nuostolių. Ieškovas įrodė, kad yra visos materialinės atsakomybės sąlygos, o atsakovas, ginčydamas iš jo regreso tvarka prašomos priteisti žalos dydį, nenurodė argumentų, kad yra pagrindų šį dydį sumažinti. Motyvuodamas atsakovo ginčijamo 29 832,19 Lt žalos atlyginimo priteisimą, teismas nurodė tokias žalos atsiradimą patvirtinančias aplinkybes: ieškovas sutartimi įsipareigojo pristatyti krovinį gavėjui; jai taikoma Tarptautinių krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR), kurios 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vežėjas privalo kompensuoti nuostolius tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir dėl to padaryta žala; ieškovas dėl krovinio vežimo sudarė sutartį su „P&C Ferrymasters“, krovinys turėjo būti pristatytas gavėjui GICHEM SPA; krovinio gavėjas GICHEM SPA pateikė pretenziją užsakovui „P&C Ferrymasters“ dėl nuostolių, patirtų pavėluotai pristačius krovinį, atlyginimo, užsakovas pretenziją pareiškė krovinio pervežimą atlikusiam ieškovui; iš UAB „Amber cargo“ laiškų elektroniniu paštu bei jų vertimų, 2007 m. gegužės 8 d. ir 2007 m. birželio 1 d. sąskaitų-faktūrų matyti, kad ieškovas už laiku nepristatytą krovinį užsakovui „P&C Ferrymasters“ sumokėjo 8640 eurų (29 832,19 Lt) pagal pateiktą pretenziją.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. sprendimą pakeitė - priteistą 29 832 Lt žalos atlyginimą sumažino iki 14 916,09 Lt. Kolegija nurodė, kad ieškovas įsipareigojo pristatyti krovinį, realiai neįvertinęs krovinio gabenimo atstumo, kelio sudėtingumo Šveicarijos teritorijoje, esamų eismo ribojimų poilsio dienomis, t. y. krovinio pristatymo terminas buvo pažeistas ne tik dėl atsakovo kaltės, jam sukėlus avariją,, bet ir dėl paties ieškovo kaltės. Nors ieškovas nurodė, kad už pavėluotą krovinio pristatymą buvo sumokėta už pavėluotas dvi dienas, tačiau 2007 m. gegužės 8 d. sąskaitoje-faktūroje Nr. GB/1/989838 nurodoma, kad apmokama už krovinio pristatymo uždelsimą nuo 2007 m. vasario 12 d. iki 2007 m vasario 16 d., t. y. už 4 dienas. Kolegija konstatavo, kad priteisti visą 29 832,19 Lt (8640 eurų) UAB „Amber cargo“ patirtų nuostolių sumą, nėra pagrindo; sprendė, kad aplinkybės, jog ieškovas nepateikė duomenų, kad krovinio užsakovas yra sumokėjęs 8640 eurų krovinio gavėjui, esminės reikšmės neturi, nes UAB „Amber Cargo“ pateikė neginčijamus duomenis apie šios sumos pervedimą krovinio užsakovui už nesavalaikį krovinio pristatymą, o tai patvirtina ieškovo patirtus nuostolius. Ta aplinkybė, kad byloje yra pateikti atskiri dokumentai (įsakymas dėl atsakovo komandiruotės laiko, atleidimo iš darbo datos), kuriuose, pagal ieškovo atstovo paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, yra padaryta rašymo apsirikimo klaidų, negali būti pagrindas pripažinti sąskaitas-faktūras, išrašus iš sąskaitų bei susirašinėjimo su krovinio užsakovu dokumentus neteisėtais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartį ir ieškinį dėl 29 832,19 Lt žalos priteisimo atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

1. Faktas, kad ieškovas sumokėjo įmonei „P&C Ferrymasters“ 8640 eurų, neįrodo, kad krovinio gavėjui GICHEM SPA buvo padaryta tokio dydžio žala ir kad užsakovas „P&C Ferrymasters“ nurodytą sumą sumokėjo GICHEM SPA, o tokius įrodymus būtina pateikti įrodinėjant padarytos žalos realumą. Apeliacinės instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl įrodymų, kuriais ieškovas įrodinėjo žalą.

2. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas, ginčydamas iš jo regreso tvarka prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį, nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų dėl pagrindo jį sumažinti buvimo. Taip teismas, pažeisdamas CPK 178 ir 185 straipsnius, perkėlė atsakovui įrodinėjimo naštą. Prašomos atlyginti žalos dydį privalo įrodyti ieškovas.

3. Pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į atsakovo argumentus, kad dalis byloje esančių dokumentų byloje yra suklastoti. Teismai jais vadovavosi priimdami ginčijamus procesinius sprendimus.

Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nuostolių atlyginimo už pavėluotą krovinio pristatymą

Pavėluoto krovinio pristatymo atveju nuostolius sudaro turtiniai praradimai, kurie susidaro dėl pavėluoto krovinio atgabenimo. Šiuo atveju nuostoliai yra netiesioginiai, nes krovinys nėra sugadinama ar prarandamas. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad krovinio pavėluoto pristatymo atveju įrodinėjami patirti dėl pavėlavimo nuostoliai, o ne žala, padaryta kroviniui (jo sugadinimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Balthana“ v. UAB „Baltcargo“, bylos Nr. 3K-3-213/2009). Nuostoliai dėl pavėlavimo – tai nukentėjusio asmens negautos pajamos. Jos Lietuvos kasacinio teismo praktikoje suprantamos kaip negauta pelno dalis, kuri nustatoma iš numatomų gauti įplaukų, atskaičius mokesčius, sąnaudas ir kitas būtinąsias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008). Nustatant negautą pajamų dalį paprastai reikia laikytis tokių taisyklių: 1) vertinti, kiek pajamų būtų gauta normaliomis sąlygomis, pvz., sklandžiai vykdant gamybą, realizavimą ar kitą ūkinę veiklą, iš kurios gaunamas pelnas; 2) vertinti, ar dėl pažeidimo buvo padaryta žala ar atimta galimybė gauti naudą naudojant pagrindinį objektą, kuris duotų tą naudą (jeigu negauta pajamų dėl gamybos sutrikdymo, tai turi būti įrodytas gamybos sutrikdymo faktas, jo trukmė ir pajamų negavimas dėl žaliavų, detalių, komplektavimo medžiagų ar kitokių gamyboje naudojamų komponentų nepateikimo laiku); 3) turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp pažeidimo ir pajamų negavimo. Tai reiškia, kad pajamų negavimas turi būti nustatytas kaip pagrindinė ar viena iš svarbių ir pakankamų priežasčių nuostoliams atsirasti. Jeigu jie atsiranda dėl krovinio, skirto gamybai, pavėluoto pristatymo, tai reikia įsitikinti, kad pavėluotai pristatytas krovinys lėmė ar kaip viena iš priežasčių sąlygojo visišką ar dalinį gamybos nutraukimą. Gali turėti reikšmės, ar tokiu atveju gamintojas iš tikro neturėjo tokių pat atsargų, ar krovinio vėlavimo pasekmės nebuvo pašalintos kitais tiekimais. Turi būti patikimai nustatyta ir įvertinta, ar gamintojo gamybinė ar ūkinė veikla buvo organizuota apdairiai, ar buvo dirbama be atsargų, alternatyvių tiekimų ir kt.; 4) negautos pajamos gali būti tik tos, kurios gaunamos iš teisėtos veiklos.

Regresinėje prievolėje kreditorius yra asmuo, kuris turi reikalavimo teisę. Tai – asmuo, kuris yra sumokėjęs kito asmens padarytus nuostolius ir taip įgijęs reikalavimo teisę. Reikalavimui atsirasti yra svarbios dvi aplinkybės: 1) padaryti nuostoliai (išlaidos, negautos pajamos ir kt.); 2) jų atlyginimas nukentėjusiajam ar kitam reikalavimo teisę į žalos (nuostolių) atlyginimą turinčiam asmeniui. Šie abu faktai turi būti įrodyti. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad vien lėšų sumokėjimo fakto nepakanka, turi būti įrodyta nuostolių kilmė, sudėtis ir dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Balthana“ v. UAB „Baltcargo“, bylos Nr. 3K-3-213/2009). Tai yra faktinės bylos aplinkybės, kurios teismo nustatomos kaip įrodytos arba neįrodytos atsižvelgiant į įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo

Ieškovas, regreso tvarka reikalaudamas jo išlaidų, patirtų dėl krovinio pervežimo pavėlavimo, privalo įrodyti nuostolius (jų faktą, kilmę, sudėtį ir dydį), priežastinį ryšį tarp pavėluoto pristatymo ir nuostolių (išmokų, išlaidų ir kitokių turtinių praradimų) bei neteisėtus veiksmus, sudariusius pagrindą nuostoliams atsirasti (pavėluotą krovinio pristatymą). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovui, taip pat ir regresinio reikalavimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Balthana“ v. UAB „Baltcargo“, bylos Nr. 3K-3-213/2009; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Jutatransa“ v. UAB „Girteka“, bylos Nr 3K-3-177/2009).

Šiuo atveju teismai motyvavo, kad atsakovas, t. y. skolininkas pagal regresinę prievolę, neįrodė, kad nuostoliai yra mažesni. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad įrodinėjimo našta netinkamai buvo nustatyta pagal CPK 178 straipsnį ir anksčiau nurodytą teismų praktiką. Dėl šio pažeidimo svarbios bylai aplinkybės galėjo būti nenustatytos, o įrodymų vertinimas atliktas nevisapusiškai ištyrus svarbias bylai aplinkybes.

Dėl įrodymų vertinimo

Faktinės bylos aplinkybės nustatomos atliekant įrodymų vertinimą. Tam tikras faktas ar aplinkybė vertinamas kaip įrodytas, jeigu jis patvirtinamas pakankamais ir patikimais įrodymais po visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių įvertinimo. Bylos aplinkybių visapusiškumas reiškia, kad pagal konkrečios bylos teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą sprendžiama dėl tam tikro fakto ar aplinkybės egzistavimo.

Kolegija jau pasisakė, kokios aplinkybės yra teisiškai svarbios sprendžiant dėl nuostolių, kaip negautų pajamų, kurie susidaro dėl gamybos prastovos ar ūkinės veiklos nutraukimo. Šiuo atveju apie lėšų sumokėjimą ginčo nekilo, bet greta to turėjo būti patvirtintas gamybos prastovos, jos trukmės ir padarinių faktai. Visapusiškam bylos aplinkybių ištyrimui gali turėti reikšmės gamybos pobūdis, gaminama produkcija, jos organizavimo aspektai, kurie susiję su tuo, kad krovinio pavėluotas pristatymas lėmė gamybos sutrikdymą. Gamintojo pateiktoje pažymoje apie nuostolius tokios informacijos nepateikta. Mažai informatyvūs bylos aplinkybių visumos požiūriu įrodymai gali būti teismo vertinami kaip nepatikimi ir nepakankami. Gamintojo pažymoje nėra duomenų dėl jo gamybos organizavimą, pvz., ar jis neturėjo kitų tiekėjų, gamybos atsargų, nežinoma, ar gamyba iš tikro buvo organizuota taip, kad produkcijos gaminimas paprastai vyko nenutraukiamai ir priklausė nuo vieno vežėjo krovinio pristatymo. Įrodymai ar jų visuma gali būti vertinami kaip nepakankami ir nepatikimi, jeigu jie nėra detalūs ir išsamūs. Nagrinėjamu atveju gamintojo nuostolius tvirtinanti jo išduota pažyma dėl tokių trūkumų kelia pagrįstų abejonių. Be šios pažymos apie nuostolius ir jų dydį, yra ieškovo, kaip šalies, paaiškinimai. Jeigu šalis asmeniškai žino, matė, kitu būdu tiesiogiai gavo ir perteikė informaciją apie bylai svarbias aplinkybes, tai tokie įrodymai dėl tiesioginio pobūdžio gali būti vertinami kaip patikimi, bet atsižvelgiama į tai, kad tai yra bylos baigtimi suinteresuoto asmens teikiami tvirtinimai. Jeigu šalies aiškinimai yra išvestiniai – sužinoti iš kitų įrodinėjimo šaltinių ir priemonių (liudytojų, rašytinių įrodymų ir kt.) faktai, tai dėl netiesioginio pobūdžio jie gali būti vertinami kaip mažiau patikimi ir atsižvelgiama į tai, kad jie yra duoti suinteresuoto bylos baigtimi asmens. Vertinant abejotinos įrodomosios vertės neišsamų, nevisapusišką, nedetalų bylos aplinkybių požiūriu rašytinį įrodymą ir jo pagrindu teikiamą šalies – ieškovo – kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens tvirtinimą, teismui gali kilti pagrįstų abejonių dėl nuostolių - negautų pajamų - fakto ir dydžio įrodymo, kaip neatitinkančio įrodymų pakankamumo principo pagal CPK 185 straipsnį.

Nagrinėjamoje byloje krovinio gavėjo negautos pajamos buvo įrodinėjamos tik neišsamia, anksčiau nurodytus trūkumus turinčia jo pažyma ir vežėjo aiškinimais, kurie pagrindžiami pažymoje nurodyta informacija. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pažeistos CPK 178 straipsnio nuostatos dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir 185 straipsnio nuostatos dėl visapusiško bylos aplinkybių įvertinimo ir įrodymų pakankamumo. Tai sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Jeigu konstatuojamas proceso teisės pažeidimas, tai kasacinis teismas gali priimti naują sprendimą, kai padarytas toks proceso teisės pažeidimas, kurį pats kasacinis teismas gali pašalinti (CPK 359 straipsnio 4 dalis). CPK 185 straipsnio pažeidimas, pasireiškęs rungtyniškame procese įrodymų vertinimo pagal visas reikšmingas bylos aplinkybes ir įrodymų pakankamumo principų pažeidimu, gali būti laikomas pažeidimu, kurį kasacinis teismas gali pašalinti ir priimti naują sprendimą, darant išvadą, kad tam tikros aplinkybės, sudarančios ieškinio pagrindą, neįrodytos. Jeigu kartu su šiuo pažeidimu yra nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo pažeidimas (CPK 178 straipsnis), tai dėl to byloje dalyvaujantys asmenys gali būti suklaidinti ir nesugebėti pasinaudoti visomis jiems priklausančiomis teisėmis bei neįvykdyti jiems tenkančių pareigų. Kai dėl tokio pažeidimo nenustatytos visos svarbios bylai faktinės aplinkybės, tai bylai reikšmingų aplinkybių tyrimas nevertinamas kaip teisėtas ir užbaigtas. Faktinių aplinkybių kasacinis teismas netiria, apie tai įrodymų nerenka ir jų nevertina, todėl padaryto pažeidimo ir jo pasekmių pašalinti negali, tai gali padaryti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinio nagrinėjimo dalykas buvo nuostolių prigimtis, faktas ir dydis, todėl pažeidimas gali būti ištaisytas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Faktinių aplinkybių tyrimui byla iš kasacinio teismo paprastai perduodama apeliacinės instancijos teismui, o pirmosios instancijos teismui – išimtiniais atvejais. Tai tokie atvejai, kai yra iš esmės netirtos svarbios bylos aplinkybės (pvz., dėl netinkamo teisinių santykių kvalifikavimo, įstatymo netinkamo aiškinimo), netirta pagrindinė ar didelės apimties faktų ir aplinkybių dalis, kai reikia išreikalauti didelės apimties ir daug įrodymų, o iš esmės tai reikštų naują bylos aplinkybių tyrimą, ar kitais panašiais atvejais, kai būtų pagrįsta asmeniui suteikti teisę apeliacine tvarka išnagrinėti bylą dėl iš naujo nustatytų faktų pagrįstumo patikrinimo. Pagrindų tokioms išimtinėms nuostatoms taikyti teisėjų kolegija šioje byloje neranda, todėl perduoda bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Kasacinio skundo trečiasis argumentas neatitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų, todėl jis nenagrinėjamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Gintaras Kryževičius

Algis Norkūnas