Dėl antstolio veiksmų, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims bankrutuojančiai UAB „Bajorkiemis“, antstolei B. Č., AB „Ragutis“, UAB „Exspress leidyba“, A. M., UAB „Mantinga“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kaišiadorių skyriui, UAB „Baltijos pramogų informacija“

Civilinė byla Nr. 3K-3-438/2009

Procesinio sprendimo kategorijos: 126.2; 126.5; 129.21

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Kauno vaisių ir daržovių prekyba“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Kauno vaisių ir daržovių prekyba“ skundą dėl antstolio veiksmų, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims bankrutuojančiai UAB „Bajorkiemis“, antstolei B. Č., AB „Ragutis“, UAB „Exspress leidyba“, A. M., UAB „Mantinga“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kaišiadorių skyriui, UAB „Baltijos pramogų informacija“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šioje byloje kilusi išieškojimo vykdymo procese sąvokos aiškinimo problema. Pareiškėjas prašė teismo panaikinti antstolės B. Č. 2008 m. spalio 10 d. patvarkymą dėl lėšų pervedimo į bankrutuojančios UAB „Bajorkiemis“ sąskaitą, įpareigoti antstolę parengti už skolininko realizuotą turtą gautų lėšų paskirstymo išieškotojams patvarkymą ir pateikti jį tvirtinti teismui. UAB „Kauno vaisių ir daržovių prekyba“ yra UAB „Bajorkiemis“ kreditorė, kuriai Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. įsakymu priteista iš UAB „Bajorkiemis“ 38 846,04 Lt skolos, 761,04 Lt delspinigių, 297 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjo teigimu, antstolė 2008 m. spalio 10 d. patvarkymu nepagrįstai nutarė pervesti į bankrutuojančios UAB „Bajorkiemis“ išieškotas ir antstolės depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas – 51 639, 15 Lt, gautas 2008 m. gegužės 29 d. įvykusiose varžytinėse pardavus UAB „Bajorkiemis“ turtą. Skolininko turtas buvo parduotas ir lėšos pervestos į antstolės sąskaitą dar prieš 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsiteisėjant Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 5 d. nutarčiai iškelti UAB „Bajorkiemis“ bankroto bylą. Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nenustatyta jau išieškotų sumų paskirstymo išieškotojams sustabdymo ir (ar) lėšų perdavimo skolininkui galimybės.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 9 d. nutartimi skundą tenkino – panaikino antstolės 2008 m. spalio 10 d. patvarkymą pervesti išieškotas iš UAB „Bajorkiemis“ ir antstolės depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas – 51 639,15 Lt į bankrutuojančios UAB „Bajorkiemis“ sąskaitą, įpareigojo antstolę parengti išieškotų lėšų paskirstymo išieškotojams patvarkymą ir pateikti jį tvirtinti teismui; nutarčiai įsiteisėjus, panaikino antstolės vykdymo veiksmų sustabdymą teismo 2008 m. spalio 24 d. nutartimi vykdomosiose bylose Nr. 0129/08/00161/1, Nr. 0129/08/00174/1, Nr. 0129/08/00199/1 bei visose kitose vykdomosiose bylose, kuriose vykdomas išieškojimas iš skolininko UAB „Bajorkiemis“. Teismas nustatė, kad UAB „Bajorkiemis“ turto varžytynės įvyko 2008 m. gegužės 29 d., turto pardavimo iš varžytynių aktai patvirtinti teisėjo rezoliucija 2008 m. liepos 24 d., visa suma už nupirktą turtą įmokėta 2008 m. birželio 2 d. Tą pačią dieną antstolė pasiūlė išieškotojams pasiimti varžytynių dieną neparduotą turtą. Teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartimi UAB „Bajorkiemis“ iškelta bankroto byla, paskirtas administratorius – UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“, areštuotas UAB „Bajorkiemis“ turtas. Ši teismo nutartis įsigaliojo 2008 m. rugpjūčio 11 d. Antstolė, 2008 m. spalio 10 d. gavusi bankrutuojančios įmonės administratoriaus 2008 m. spalio 3 d. raštą Nr. 14 dėl lėšų pervedimo, 2008 m. spalio 10 d. patvarkymu nutarė pervesti išieškotas iš UAB „Bajorkiemis“ ir antstolės depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas – 51 639,15 Lt – į bankrutuojančios UAB „Bajorkiemis“ sąskaitą. Teismas nurodė, kad, už realizuotą turtą gautiems pinigams patekus į antstolio depozitinę sąskaitą, baigiasi išieškojimas ir prasideda baigiamoji vykdymo proceso stadija – išieškotų lėšų paskirstymas ir išmokėjimas išieškotojams (CPK 753-759 straipsniai). Vykdymo procese yra išskiriamos savarankiškos sąvokos,,išieškojimas” ir,,išieškotų lėšų (sumų) paskirstymas“. Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata tik dėl turto realizavimo, t. y. pardavimo iš (arba be) varžytynių, bei išieškojimo, t. y. veiksmų, randant skolininko turtą ir jį realizuojant, sustabdymą teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl to į antstolių depozitinę sąskaitą patekusios lėšos, gautos realizavus skolininko turtą, nepriklauso skolininkui, o pripažintinos išieškotojams priklausančiomis lėšomis ir turi būti paskirstomos išieškotojams (CPK 758 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Verslo draudimas“ skundą, bylos Nr. 3K-3-863/2001; 2002 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal VĮ Valstybės turto fondas skundą, bylos Nr. 3K-3-1379/2002).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 19 d. nutartimi panaikino Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarties dalis, kuriomis panaikintas antstolės 2008 m. spalio 10 d. patvarkymas pervesti išieškotas iš UAB „Bajorkiemis“ ir antstolės depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas – 51 639, 15 Lt – į bankrutuojančios UAB „Bajorkiemis“ sąskaitą ir antstolė įpareigota parengti šių lėšų paskirstymo išieškotojams patvarkymą bei pateikti jį tvirtinti teismui. Kitą teismo nutarties dalį kolegija paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvioji taisyklė, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Šie apribojimai turi būti taikomi nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, t. y. teismo rezoliucijos užrašymo. Nagrinėjamoje byloje teisėjas rezoliuciją priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo užrašė 2008 m. gegužės 29 d., todėl Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti apribojimai turi būti taikomi nuo šios datos. Antstolio veiksmai – turto pardavimo iš varžytynių akto surašymas ir perdavimas tvirtinti teismui – tai tik viena iš turto realizavimo stadijų. Tik teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (CPK 725 straipsnio 6 dalis). Turto realizavimas esant Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytoms sąlygoms turi būti stabdomas bet kurioje šio proceso stadijoje: tiek antstoliui atliekant realizavimo procedūras, tiek ir po akto perdavimo tvirtinti teisėjui. Nagrinėjamu atveju turto realizavimo veiksmai nebuvo sustabdyti. 2008 m. spalio 10 d. antstolė lėšas pervedė į UAB „Bajorkiemis“ sąskaitą, ir šis antstolės veiksmas yra teisėtas, nes pinigai, gauti pardavus bendrovės turtą, yra jos turtas, ir tik įmonės administratorius Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoja.

III. Kasacinio skundo argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pareiškėjas nurodo, kad antstolės depozitinėje sąskaitoje esanti 51 639,15 Lt suma buvo išieškota iš UAB „Bajorkiemis“, pardavus jai priklausantį kilnojamąjį turtą 2008 m. gegužės 29 d. varžytynėse, turto pardavimo iš varžytynių aktai surašyti tą pačią dieną, už nupirktą turtą visiškai atsiskaityta 2008 m. birželio 2 d., varžytynių aktai 2008 m. liepos 24 d. patvirtinti teisme. Taigi, skolininko turtas buvo parduotas dar prieš įsiteisėjant teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. iki 2008 m. rugpjūčio 11 d. Pagal CPK 725 straipsnio 8 punktą teisėjo rezoliucija patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, nuo atitinkamo akto patvirtinimo teisme dienos turtas laikomas parduotu. Už realizuotą turtą gautos lėšos patenka į antstolio depozitinę sąskaitą ir prasideda baigiamoji vykdymo proceso stadija – išieškotų lėšų paskirstymas tarp išieškotojų (CPK LV skyrius). Sistemiškai analizuojant CPK nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą, išskirtinos „išieškojimo“ ir „išieškotų sumų paskirstymo“ sąvokos: išieškojimas baigiasi realizavus skolininko turtą, o vėliau išieškotos sumos paskirstomos išieškotojams. Toks šių sąvokų atskyrimas atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal VĮ Valstybės turto fondas skundą, bylos Nr.3K-3-1379/2002). Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju netaikytina Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, nes antstolė, vykdžiusi išieškojimą iš vėliau bankrutavusios įmonės, neturėjo teisinio pagrindo pervesti bankrutuojančios įmonės administratoriui lėšas, kurios jau priklausė išieškotojams. Nagrinėjamos bylos atveju netaikytina Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalis, kurioje nenustatyta jau išieškotų sumų paskirstymo išieškotojams sustabdymo ir (ar) lėšų perdavimo skolininkui galimybės.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

Nagrinėjamoje byloje aktualus proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo procesiniu sprendimu tenkintų kreditoriaus reikalavimų galutinį patenkinimą vykdymo procedūrose, kada skolininkui dar tik inicijuojamas bankroto bylos iškėlimas, tačiau bankroto byla dar nėra iškelta, konkrečiai – Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies taikymo poveikis vykdymo procedūroms, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio prasmės, tikslų ir taikymo, pažymėjęs, kad nurodytame straipsnyje išdėstytų normų paskirtis – galimos bankroto bylos procedūrų užtikrinimas, todėl jos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į bendruosius šių procedūrų principus bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. UAB „Baltijos žuvys“, bylos Nr. 3K-3-637/2006). Bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LAB,,Oruva“, bylos Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB,,Revi“, byloje Nr. 3K-7-326/2007).

Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį civilinei bylai iškelti pakanka atlikti vieną teismo procesinį veiksmą – ieškinį ar pareiškimą priimti rezoliucija. Bankroto bylai iškelti, priešingai, reikalingi du savarankiški teismo procesiniai veiksmai: 1) priimti rezoliuciją dėl pareiškimo priėmimo; 2) priimti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 4, 5 dalys). Tik esant abiem teigiamiems procesiniams veiksmams, pripažintina, kad bankroto byla yra iškelta ir atsiranda bankroto bylos iškėlimo teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“, bylos Nr. 3K-3-587/2008). Tačiau Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamu atveju teisines pasekmes gali sukelti tik vieno iš nurodytų procesinių veiksmų atlikimas – pareiškimo dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo priėmimas teisme.

Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvioji taisyklė, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Šioje teisės normoje nustatyti apribojimai turi būti taikomi nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Kadangi pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimamas teisėjo rezoliucija, tai būtent rezoliucijos užrašymo data ir turi būti laikoma pareiškimo priėmimo diena. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui UAB „Bajorkiemis“ iškėlimo teisėjo rezoliucija priimtas 2008 m. gegužės 29 d., taigi nuo šios dienos turi būti taikomi Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti apribojimai. Tą pačią dieną antstolis surašė ir skolininko turto pardavimo iš varžytynių aktus. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad antstolio veiksmai – turto pardavimo iš varžytynių aktas ir akto perdavimas tvirtinti teismui nereiškia turto realizavimo, tai yra tik viena iš turto realizavimo stadijų. Tik teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (CPK 725 straipsnio 8 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti V. B. individuali įmonė v. antstolė N. D., bylos Nr. 3K-3-565/2008). Taigi teisėjui rezoliucija priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos skolininkui UAB „Bajorkiemis“ iškėlimo ir taip atsiradus teisinėms prielaidoms taikyti Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas, turto realizavimas turėjo būti stabdomas bet kurioje vykdymo proceso stadijoje tiek antstoliui atliekant realizavimo procedūras, tiek ir po akto perdavimo tvirtinti teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Joniškio agrochemija“ v. UAB „Best Fert“, bylos Nr. 3K-3-17/2009). Minėta, kad nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, jog, teisėjui nagrinėjant prašymą patvirtinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, teisme jau buvo priimtas pareiškimas iškelti bankroto bylą ir 2008 m. birželio 5 d. iškelta bankroto byla, nors dar teismo nutartis neįsiteisėjusi (įsiteisėjo 2008 m. rugpjūčio 11 d.). Akto patvirtinimas, kai yra duomenų apie pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimą ir 2008 m. birželio 5 d. priimtą teismo nutartį iškelti bankroto bylą (nors ji įsiteisėjo tik 2008 m. rugpjūčio 11 d.), reikštų neteisėtus, prieštaraujančius Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktui, 3 daliai, veiksmus. Tokiu atveju teisiškai nereikšmingi kasatoriaus argumentai dėl turto pardavimo teisėtumo ir atitinkamai jo teisės gauti savo reikalavimo tenkinimą iš parduoto turto akcentuojant, kad teismo nutartis, kuria skolininkui buvo iškelta bankroto byla, įsiteisėjo tik 2008 m. rugpjūčio 11 d., t. y. po skolininko turto pardavimo, nes, minėta, bet koks skolininko turto realizavimas turi būti sustabdomas teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Vienas iš atvejų, kada vykdymo procedūros baigiamos, yra visiškas vykdomojo dokumento įvykdymas (CPK 632 straipsnio 1 punktas). Dėl to vykdymo proceso stadija, kai iš skolininko jau yra išieškotos lėšos, tačiau jos dar neišmokėtos išieškotojams ir yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, arba, pavyzdžiui, areštuotos lėšos yra paties skolininko sąskaitoje, dar nėra vykdymo procedūrų pabaiga ir tokios lėšos dėl teisės normose nustatytų draudimų (vienas jų nurodytas Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje) negali būti išmokamos išieškotojams. Skolininko turto pardavimo varžytynėse faktas ir gautų už parduotą turtą pinigų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą faktas dar nepakeičia nuosavybės teisių turinio, pasikeičia tik turto materialioji išraiška, nes tiek daiktai, tiek pinigai yra civilinių teisių objektai, tik skirtingų rūšių (CK 1.97 straipsnis) ir yra skolininko nuosavybė, kuri vykdymo procese turi būti panaudota jo prisiimtiems, bet neįvykdytiems įsipareigojimams patenkinti. Kadangi, minėta, bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo, tai skolininkui priklausiusių, antstolio depozitinėje sąskaitoje buvusių lėšų perdavimas bankrutuojančios įmonės administratoriaus dispozicijon šį tikslą atitinka, nes sudaro galimybę iš šių lėšų tenkinti ir kitų kreditorių finansinius reikalavimus, o ne prioritetiškai išskirti ir tenkinti reikalavimus tų kreditorių, kurių ieškiniai buvo patenkinti iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo teisme.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas. Tą teismas daro ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas, minėta, yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, atlikti konkrečiose bylose, taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Toks konstitucinis jurisprudencijos tęstinumo principas yra suformuluotas ir Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime. Kasatoriaus nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal VĮ Valstybės turto fondas skundą, bylos Nr. 3K-3-1379/2002, pateiktas 1965 m. CPK atitinkamų vykdymo procesą reglamentuojančių normų aiškinimas ir taikymas, tačiau nagrinėjamoje byloje aiškinamos ir taikomos 2003 m. CPK kodekso nuostatos, todėl kasatoriaus nurodoma kolegijos nutartis nėra aktuali nagrinėjamai bylai.

Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad CPK 346 straipsnyje įtvirtintų apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo pagrindų nenustatyta.

Iš kasatoriaus priteistina valstybei 110,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš kasatoriaus UAB „Kauno vaisių ir daržovių prekyba“ 110,30 Lt (vienas šimtas dešimt Lt 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Gintaras Kryževičius

Algis Norkūnas