Dėl teisių ir pareigų perkėlimo pagal pirkimo-pardavimo sutartį, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, statinio nugriovimo, palėpės atlaisvinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-451/2009

Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių S. P. ir A. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių S. P. ir A. P. ieškinį atsakovams S. K., M. P. (M. P.), dalyvaujant tretiesiems asmenims R. K. (R. K.), D. K., dėl teisių ir pareigų perkėlimo pagal pirkimo-pardavimo sutartį, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, statinio nugriovimo, palėpės atlaisvinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovės prašė teismo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2000 m. vasario 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kuria atsakovas M. P. pardavė 25/100 dalis gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kiemo statinių (duomenys neskelbtini) atsakovei S. K., dalį, kuria šiai pereina pirkėjos teisės ir pareigos pagal sutartį, ir pirkėjo teises ir pareigas pagal nurodytą sutartį perkelti ieškovei S. P.; įpareigoti ieškovę S. P., kaip pirkėjos turtinių teisių ir pareigų iš atsakovės S. K. perėmėją, pagal sutartį per dvi savaites nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pervesti 20 000 Lt į atsakovės S. K. nurodytą sąskaitą banke; padalyti gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir kiemo įrenginiais, atidalijant bendraturčių dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir priteisti ieškovėms nuosavybės teise priklausančias ir valdomas patalpas pagal pridedamą turto padalijimo pasiūlymą: S. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti patalpas namo antrame aukšte – pastogėje ir gyvenamojo namo plane pažymėtas indeksais 1-8 (24,86 kv. m), 1-9 (13,39 kv. m), 1-10 (13,21 kv. m), 1 -11 (6,30 kv. m); A. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti patalpas namo pirmame aukšte, plane pažymėtas indeksais 1-4 (22,72 kv. m), 1-5 (2,25 kv. m); S. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti patalpas namo pirmame aukšte, plane pažymėtas indeksais 1-2 (12,41 kv. m), 1-3 (15,92 kv. m); patalpas, esančias namo pirmame aukšte, plane pažymėtas indeksais 1-6 (12,02 kv. m), 1-7 (1,2 kv. m), pripažinti bendrąja daline S. P. ir A. P. nuosavybe, suteikiant teisę S. K. naudotis šia patalpa – koridoriumi ir laiptais, vedančiais į antrą aukštą – pastogę; gyvenamojo namo antrame aukšte esančią patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-7 (1,89 kv. m), pripažinti asmenine S. K. nuosavybe, suteikiant kitiems bendraturčiams teisę naudotis šia patalpa – koridoriumi ir laiptais, kad būtų galima patekti į virš namo antro aukšto už pastogės esančią bendrai naudojamą patalpą; rūsį, plane pažymėtą indeksu R-1 (12,88 kv. m), pripažinti bendrąja daline visų bendraturčių nuosavybe, atsižvelgiant į jų nuosavybės teise turimas gyvenamojo namo ir ūkinių patalpų dalis: S. P. – 0,41 dalį, A. P. – 0,22 dalis, S. K. – 0,37 dalis; ūkinį pastatą, plane pažymėtą indeksu 3I1p, padalyti taip: S. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1 (0,98 kv. m), 1-2 (8,38 kv. m); S. P. ir A. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priteisti patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-3 (14,48 kv. m); įpareigoti atsakovę S. K. savo lėšomis nugriauti savavališkos statybos statinį, plane pažymėtą indeksu 2I1p, ir atlaisvinti gyvenamojo namo pastogės dalį, tenkančią ieškovėms po bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovės nurodė, kad ginčijama sutartis pažeidžia jų, kaip namo bendraturčių, teises, nes jos apie M. P. parduodamą gyvenamojo namo su priklausiniais dalį nežinojo, nors jis privalėjo apie parduodamą dalį pranešti per notarą visiems bendraturčiams. Visi pastatų bendraturčiai buvo žodžiu susitarę, kad jei kuris nors parduos ar dovanos jam priklausančią dalį, tai ta dalis bus perleista būtent ieškovei S. P., kuriai papildomas plotas reikalingiausias. Ieškovė S. P., siekdama užtikrinti tokį susitarimą, sumokėjo atsakovei S. K. 5000 rub. Atsakovė neteisėtai kieme pastatė savavališką statinį – sandėlį, todėl turi jį nugriauti savo lėšomis. Atsakovė S. K. piktnaudžiauja savo teisėmis, nes neleidžia naudotis visiems bendraturčiams priklausiančia palėpe.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimą.

Teismai nustatė, kad 2000 m. vasario 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas M. P. pardavė jam nuosavybės teise priklausiusias 25/100 dalis pastatų kitai gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturtei S. K. už 20 000 Lt. Ginčo pastatų (duomenys neskelbtini) savininkai (bendraturčiai) iki šios sutarties sudarymo buvo ieškovės S. P. (16/100 dalių) ir A. P. (22/100 dalys) bei atsakovai S. K. (37/100 dalys) ir M. P. (25/100 dalys). Nekilnojamojo turto registre nuo 1985 m. kovo 11 d. įregistruota nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Teismai laikė nepagrįstu ieškovių argumentą, kad atsakovas M. P. apie parduodamą jam priklausančio turto dalį per notarą privalėjo pranešti visiems bendraturčiams. Tokią pareigą atsakovas būtų turėjęs, jei būtų pardavęs savo dalį bendrojoje nuosavybėje trečiajam asmeniui, nesančiam bendrosios nuosavybės dalyviu (1964 m. CK 125 straipsnis). 2000 m. CK 4.79 straipsnyje taip pat nenumatyta pareigos raštu per notarą informuoti visų bendraturčių tuo atveju, kai dalis bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto yra parduodama vienam iš jų. Bendraturčio teisių pažeidimas atsiranda dėl turto dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su trečiuoju asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. D. v. M. V. P., bylos Nr. 3K-7-133/2007). Tai, kad atsakovas M. P. pardavė jam priklausiusias 25/100 gyvenamojo namo su priklausiniais dalis bendraturtei S. K., o ne kitiems bendraturčiams, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčijama sutartis yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento, pažeidžia ieškovių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, 1964 m. CK 96, 125 straipsniai, 2000 m. CK 4.37, 4.79 straipsniai). Ieškovės nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad buvo bendraturčių susitarimas dėl patalpų pardavimo S. P., kad buvo sudaryta preliminarioji ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau atsakovas M. P. jos neįvykdė, arba kad M. P. ieškovė S. P. sumokėjo pinigus. Pastatas, plane pažymėtas indeksu 2I1p, 1983 m. liepos 10 d. nurodytas kaip savavališka statyba, tačiau vėlesniuose kadastro duomenyse to nenurodyta. Byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė S. K. savo iniciatyva be kitų bendraturčių pritarimo pastatė šį pastatą. Pastato, plane pažymėto indeksu 2I1p, kadastriniai duomenys užfiksuoti 1995 m. vasario 14 d., tai yra pagalbinės (ūkio) paskirties pastatas. Projektuose dėl žemės išsipirkimo yra nurodomas pastatas, plane pažymėtas indeksu 2I1p, namų valdoje, kuri priklauso visiems bendraturčiams. Ieškovės byloje nepaneigė atsakovės nurodomų aplinkybių, kad ne ji statė šį statinį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė S. K. savavališkai pastatė šį statinį, ir įpareigoti atsakovę S. K. savo sąskaita nugriauti šį statinį, jei šis nereikalingas visiems bendraturčiams. Ieškovės byloje siekė, kad būtų atidalytos bendrosios dalinės nuosavybės dalys, kurios būtų nustatytos, jei būtų patenkintas ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia ginčijamą sutarties dalį, pagal kurią atsakovei S. K. pereina pirkėjos pareigos ir teisės pagal sutartį, ir pirkėjo pareigas ir teises pagal šią sutartį perkelti ieškovei S. P. (dėl 25/100 dalių pastatų pirkimo). Kadangi šis ieškovių reikalavimas netenkintinas, tai atmestinas ir reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovių nurodomas bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Ieškovės nepateikė bendrosios dalinės nuosavybės dalių atidalijimo pagal turimas bendrosios dalinės nuosavybės dalis projekto (pasiūlymo). Taip pat ieškovės reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę S. K. savo lėšomis atlaisvinti gyvenamojo namo pastogės dalį, kuri tenka ieškovėms po bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo. Šį reikalavimą ieškovės siejo su ieškinio reikalavimais dėl sandorio nuginčijimo ir bendrosios dalinės nuosavybės dalių pakeitimo, todėl jis netenkintinas. Ieškovės nenurodė, kad atsakovė neleidžia joms naudotis šia patalpa, ir taip pažeidžia ieškovių, kaip bendraturčių, teises, ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovės nereiškė reikalavimo dėl konkrečios palėpės dalies atlaisvinimo, t. y. nenurodė, kurią konkrečią palėpės vietą turėtų atlaisvinti atsakovė (CPK 135 straipsnis).

III. Kasacinio skundo, pareiškimo dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo ir

atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovės prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl CK 4.79 straipsnio taikymo. Teismai neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad ieškovėms priklausanti pastatų dalis yra neatidalyta iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šioje byloje turėjo būti taikomos jau galiojančio 2000 m. CK nuostatos (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio l, 2, 4 dalys). Ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2000 m. vasario 29 d., t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tačiau apie jį sužinojo ir turtinis ginčas su atsakovais kilo 2005 m. spalio 4 d., todėl teismai turėjo taikyti CK 1.8 straipsnyje nustatytą analogijos taisyklę (CK 1.5 straipsnis). Teismai turėjo apginti bendraturčių interesus (CK 5, 96, 122-127, 147 straipsniai, 1964 m. CK 6 straipsnis, Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis). Teismai paneigė bendraturčių teisę žinoti apie kitų bendraturčių vykdomus bendrojo turto dalių pardavimus, juose dalyvauti, turėti šio turto atžvilgiu savo teisėtų interesų, pretenduoti įgyti ir turėti kaip nuosavybę kito bendraturčio parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės dalį, bendraturčių teisę gauti informaciją apie bendrosios dalinės nuosavybės būklę, disponavimą ja, sandorių sudarymą dėl bendrosios dalinės nuosavybės, o tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. D. v. M. V. P., bylos Nr. 3K-7-133/2007; 1964 m. CK 8-12 straipsniai, 2000 m. CK 2.1 straipsnis, 2.2 straipsnio 1 dalis, 2.4-2.6, 2.10, 2.11 straipsniai). Teismai neatsižvelgė į atsakovės, kaip bendraturtės, elgesį, niokojant bendrąją dalinę nuosavybę. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje L. D. v. M. V. P., bylos Nr. 3K-7-133/2007, kurioje išdėstyti išaiškinimai patvirtina būtent ieškovių argumentus. Sandorio sudarymo metu galiojusios redakcijos CK 122 straipsnyje buvo nustatyta, kad, esant bendraturčių nesutarimui, bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo, disponavimo tvarka nustatoma teismine tvarka.

2. Dėl CPK 4, 6, 12, 178, 185 straipsnių, 186 straipsnio 4 dalies, 259 straipsnio 1 dalies, 260, 265 straipsnių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas netyrė aplinkybės, kad iki ginčijamo sandorio buvo sudarytas ankstesnis visų bendraturčių susitarimas, jog M. P. dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje bus parduota S. P., o kiti bendraturčiai į tą dalį įsipareigojo nepretenduoti. Tokį susitarimą bendraturčiai M. P. ir S. K. patvirtino savo veiksmais – atidavė sutartą plotą (kambarį) S. P., o vėliau leido jos sūnui trečiajam asmeniui R. K. su šeima ten gyventi, taip nustatydami bendrosios dalinės nuosavybės naują pasiskirstymą tarp bendraturčių. Toks susitarimas tenkino visus bendraturčius, kurie jo laikėsi daugiau kaip aštuoniolika metų, leisdami bendraturtės S. P. sūnui jo motinai skirtą papildomai bendrosios nuosavybės dalį tvarkyti, prižiūrėti, remontuoti, mokėti už ją mokesčius. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo M. P., kuris neigė savo prievolę informuoti namo bendraturčius apie ginčijamą sandorį, parodymus. Pirmosios instancijos teismas įrodymus tyrė šališkai, neatskleidė bylos esmės. Atsakovų teiginiai nepagrįsti rašytiniais įrodymais, kurie turėtų didesnę galią prieš daugumos byloje dalyvaujančių asmenų parodymus. Taigi apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino šalių pateikiamus ir byloje esančius įrodymus (CPK 176-179, 182 straipsniai).

3. Dėl pareikštų reikalavimų išsprendimo. Teismams neteisingai išsprendus reikalavimą dėl disponavimo bendrąja nuosavybe, nepagrįstai buvo užkirstas kelias patenkinti ir nuo pagrindinių reikalavimų patenkinimo priklausantį reikalavimą atidalyti turto dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal tas dalis bendrojoje nuosavybėje, kurios teismo turėjo būti nustatytos ir priteistos patenkinus reikalavimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų S. P. perkėlimo.

Pagal byloje esančius duomenis, griautinas pastatas 2I1p neįregistruotas, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šis statinys pastatytas ir teisiškai įregistruotas kaip visų bendraturčių nuosavybės objektas. Atsakovė S. K. nepateikė šio statinio statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų: bendraturčių sutikimo, leidimo statyti, projektinės dokumentacijos, priėmimo naudoti akto, bendraturčių įgaliojimų atsakovei S. K. tokį statinį statyti, atlikti šio statinio įteisinimą VĮ Registrų centre. Atsakovė S. K. savo nuožiūra, lėšomis ir darbu, be ieškovių žinios pastatė šį statinį, kuriuo naudojosi tik ji su šeima (CPK 176, 177 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas netenkino kaip išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovę S. K. atlaisvinti jos užimamos namo palėpės dalį. Ieškovės ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovė S. K. viena užėmė visą namo palėpę - bendro naudojimo patalpą ir naudoja ją savo reikmėms, taip atimdama iš namo bendraturčių teisę valdyti, naudotis ir disponuoti nuosavybės objektu. Pagal byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas atsisakė pridėti prie bylos tai patvirtinančias nuotraukas. Tai, kad atsakovė S. K. viena naudoja gyvenamojo namo palėpę, byloje patvirtino ir tretieji asmenys. Dėl to yra pagrindas perduoti civilinę bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo tretieji asmenys prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; pritesti iš ieškovių atsakovėms bylinėjimosi išlaidas. Jame nurodoma, kad pastatų bendraturčiai susitarė, kaip perleis vienas kitam gyvenamojo namo dalis, t. y. susitarė, kad M. P. dalis pastatų atiteks S. P.. Ieškovė S. P. sumokėjo S. K. 5000 rub. 2000 m. vasario 29 d. sutartyje nustatyta, kad pirkėja sumokėjo 20 000 Lt, tai prieštarauja M. P. paaiškinimams, kad atsakovė S. K. už M. P. pastatų dalį sumokėjo 4500 rub. Ginčijamas sandoris sudarytas kitiems bendrasavininkiams nežinant, ignoruojant kitų teises dėl bendrosios nuosavybės teise objekto tvarkymo, disponavimo, teisės žinoti, kas vyksta su jų bendrąja nuosavybe, turėti teisėtų interesų pretenduoti į atsilaisvinančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, ginti savo teises, kad nuosavybės teisių perleidimas bendrojoje dalinėje nuosavybėje nesukeltų jiems, kaip bendraturčiams, neigiamų pasekmių, didesnę gyvenamojo namo dalį įgyjant bendrąją nuosavybę niokojančiam bendraturčiui (CK 122 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. D. v. M. V. P., bylos Nr. 3K-7-133/2007). Be to, teismai turėjo taikyti 2000 m. CK normas (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio l, 2, 4 dalys), būtent CK 1.8 straipsnį, reglamentuojantį analogijos taikymą (CK 1.5 straipsnis). Panaikinus 2000 m. vasario 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalį, tenkintini ir ieškovių reikalavimai dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei savavališkai atsakovės S. K. pasistatyto statinio, plane pažymėto indeksu 2I1p, nugriovimo. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl bylą reikėtų perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė S. K. prašo atmesti kasacinį skundą. Jame nurodoma, kad ginčijama sutartimi nebuvo pažeistos ieškovių teisės. M. P. nežadėjo ieškovėms perleisti patalpų. Pagal įstatymą M. P. neprivalėjo pranešti ieškovėms apie parduodamą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. D. v. M. V. P., bylos Nr. 3K-7-133/2007).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl kasacinio teismo procesinis sprendimas šioje byloje priimamas remiantis byloje jau nustatytais faktais.

Dėl 1964 m. CK 125 straipsnio taikymo ginčo atveju ir pirmenybės teisės pirkti parduodamas dalis bendrojoje nuosavybėje

Kasatorės, nesutikdamos su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, nurodo, kad teismai nepagrįstai taikė 1964 m. CK šioje byloje, tačiau kolegija šiuos argumentus laiko nepagrįstais. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Remiantis šia įstatymo nuostata civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki 2000 m. CK įsigaliojimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentavusios tuos santykius. Pagal byloje esančius duomenis, sandoris dėl 25/100 dalių gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kiemo statinių pardavimo atsakovei S. K. buvo sudarytas 2000 m. vasario 29 d., t. y. iki naujo CK įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d., todėl nagrinėjamos bylos atveju teismai pagrįstai taikė 1964 m. CK 125 straipsnio nuostatas spręsti šalių ginčui dėl pareigos pranešti bendraturčiams apie parduodamą dalį bendrojoje nuosavybėje prieš sandorio sudarymą vykdymo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybė neliečiama, o 2 dalyje, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Aiškindamas šias konstitucines nuostatas Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Kiti asmenys turi nepažeisti šių savininko teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Nuosavybės neliečiamumas iki 2000 m. CK įsigaliojimo buvo reglamentuotas 1964 m. CK 96 straipsnio 1 dalyje (šiuo metu galiojančio 2000 m. CK 4.37 straipsnio 1 dalis), kurioje buvo įtvirtinta savininko teisė valdyti, naudoti jam priklausantį turtą ir juo disponuoti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, 142, 1421 straipsniuose ir kt. 1964 m. CK 96 straipsnyje buvo nustatyta galimybė riboti savininko nuosavybės teisę įstatymuose nustatytais atvejais. Vienas iš tokių ribojimų ir buvo nustatytas 1964 m. CK 125 straipsnyje, reglamentavusiame bendrasavininkių pirmenybės teisę pirkti parduodamas dalis bendrojoje nuosavybėje.

Pagal 1964 m. CK 125 straipsnio 1 dalį, jeigu dalis bendrosios nuosavybės teisėje parduodama pašaliniam asmeniui, tai kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi pirmenybės teisę pirkti parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus tuos atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Taigi tuo atveju, kai bendraturtis parduoda jam priklausančią turto dalį, kitas bendraturtis turi teisę ją įsigyti, taip padidindamas savo dalį bendrojoje nuosavybėje arba tapdamas vieninteliu turto savininku. Dalies bendrosios nuosavybės teisėje pardavėjas privalo raštu pranešti (kai parduodama dalis gyvenamojo namo bendrojoje nuosavybės teisėje ar buto daugiabučiame name – per notarinę kontorą) kitiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviams ketinimą parduoti savo dalį pašaliniam asmeniui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis jas parduoda; jeigu kiti bendrosios nuosavybės teisės dalyviai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės neįgyvendina gyvenamojo namo ar buto atžvilgiu per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui (1964 m. CK 125 straipsnio 2 dalis). Šios teisės normos paskirtis – ginti bendraturčių interesus, mažinti jų skaičių, siekiant užtikrinti ekonomišką tam tikro turto valdymą ir disponavimą. Tam, kad būtų pasiektas šis tikslas, būtina užtikrinti, kad dalis bendrojoje nuosavybėje nebūtų perleidžiama pašaliniam asmeniui, prieš tai nesuteikus galimybės tą turtą įsigyti bendraturčiui tokia pačia kaina ir sąlygomis. Dėl to nėra svarbu, ar parduodama dalis bendrojoje nuosavybėje buvo pasiūlyta įsigyti vienam bendraturčiui, priėmusiam pasiūlymą ir įsigijusiam parduodamą turto dalį, ar visiems bendraturčiams, nes tai neturi reikšmės siekiant minėto tikslo – mažinti bendraturčių skaičių ir užtikrinti ekonomišką turto valdymą ir disponavimą. Be to, įstatyme nereglamentuota pirmenybės teisės tarp bendraturčių įsigyti parduodamą dalį bendrojoje nuosavybėje, todėl kasatorių akcentuojama pardavėjo pareiga pranešti visiems bendraturčiams apie parduodamą turto dalį negali turėti teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos atveju, t. y. kai dalis bendrojoje nuosavybėje parduota ne pašaliniam asmeniui, o bendraturčiui, nes pardavėjo teisė pasirinkti, kuriam iš bendraturčių parduoti savo dalį bendrojoje nuosavybėje, įstatyme neribojama. Aplinkybė, kad bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios nuosavybės valdymo ir naudojimo, nagrinėjamam ginčui dėl sandorio sudarymo teisėtumo spręsti neturi teisinės reikšmės. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį tokiu atveju, kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Byloje nustatyta, kad M. P. jam priklausiusias 25/100 dalis gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kiemo statinių pardavė atsakovei S. K., kuriai tuo metu priklausė šių pastatų 37/100 dalys, t. y. bendraturtei, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad jis laikėsi 1964 m. CK 125 straipsnyje nustatyto ribojimo savo nuožiūra disponuoti nuosavybės teise, t. y. parduoti bendrosios nuosavybės dalį pašaliniam asmeniui, prieš tai nepranešus bendraturčiui (bendraturiams) tam, kad jis (jie) galėtų įsigyti parduodamą turto dalį. Taigi kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju M. P. neturėjo pareigos pranešti kasatorėms apie parduodamą dalį bendrojoje nuosavybėje, ir nėra teisinio pagrindo perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal 2000 m. vasario 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį S. P. (1964 m. CK 47 straipsnio 1 dalis, 125 straipsnis), nes, nustačius, kad buvo laikytasi CK 125 straipsnio reikalavimų parduodant dalį bendrojoje nuosavybėje, nėra pagrindo konstatuoti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.

Dėl reikalavimų atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, atlaisvinti gyvenamojo namo palėpės dalį ir nugriauti savavališkos statybos statinį

Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus ieškinio turinio elementai yra materialinis teisinis reikalavimas - ieškinio dalykas ir jį pagrindžiančios aplinkybės - ieškinio pagrindas. Faktinis ieškinio pagrindas - tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tiek ieškinio dalykas, tiek ir ieškinio pagrindas turi būti išdėstyti raštu teismui paduotame ieškinio pareiškime (CPK 135 straipsnio 1 dalis).

Kasatorės byloje reiškė reikalavimą atidalyti jų dalis iš bendrosios nuosavybės namų valdoje(duomenys neskelbtini). CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 34 straipsnis). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia jos pasibaigimą. Tokiu atveju pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia. Pareiškus tokį reikalavimą teismas turi jį išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; ir kt.). Tačiau nagrinėjamos bylos atveju kasatorės prašė atidalyti jų dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal jų pateiktą pasiūlymą, sudarytą atsižvelgiant į bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje, kurios būtų nustatytos teismui tenkinus kasatorių reikalavimą perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal 2000 m. vasario 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį S. P.. Minėta, kad teismas pagrįstai atmetė pastarąjį ieškinio reikalavimą, konstatuodamas, kad sudarant 2000 m. vasario 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį kasatorių teisės nebuvo pažeistos, todėl kolegija sprendžia, kad pagrįstai buvo atmestas ir ieškinio reikalavimas atidalyti kasatorių dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pateiktą pasiūlymą. Kadangi atidalijimo pasiūlymas pagal kasatorių šiuo metu turimas dalis bendrojoje nuosavybėje byloje nepateiktas, tai teismas negalėjo tenkinti kasatorių reikalavimo atidalyti jų turimas dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes toks reikalavimas byloje ir nebuvo reiškiamas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Pažymėtina, kad šioje byloje teismui netenkinus kasatorių prašymo atidalyti jų dalis iš bendrosios nuosavybės pagal pateiktą pasiūlymą, bendrosios dalinės nuosavybės (duomenys neskelbtini) savininkai turės vadovautis nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, kuri, pagal byloje pateiktus duomenis, įregistruota VĮ Registrų centre 1985 m. kovo 11 d.

Kasatorės byloje reiškė ir reikalavimą įpareigoti atsakovę S. K. savo lėšomis atlaisvinti gyvenamojo namo palėpės dalį per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kasatorių nuomone, teismas turėjo apginti jų teises naudotis bendrojo naudojimo patalpa – palėpės dalimi (CK 4.83 straipsnio 1 dalis). Tačiau kolegija nurodo, kad ir šį reikalavimą kasatorės siejo su reikalavimu perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal 2000 m. vasario 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį S. P., taip pat su reikalavimu atidalyti jų dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes jos prašė įpareigoti atlaisvinti gyvenamojo namo pastogės dalį, tenkančią kasatorėms po jų dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kadangi buvo atmestas reikalavimas atidalyti kasatorių dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, o reikalavimas dėl konkrečios palėpės vietos pagal turimas bendrosios nuosavybės dalis atlaisvinimo nebuvo reiškiamas, tai teismui nebuvo pagrindo tenkinti ir šio kasatorių reikalavimo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

Kasatorės byloje pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę S. K. savo lėšomis nugriauti savavališkos statybos statinį, plane pažymėtą indeksu 2I1p. Pagal byloje esančius duomenis, namų valdoje (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas statinys, plane pažymėtas indeksu 2I1p, jo kadastriniai duomenys užfiksuoti 1995 m. vasario 14 d., po 1983 m. šis statinys kaip savavališka statyba nefiksuotas. Be to, byloje nenustatyta, kad būtent atsakovė S. K. pastatė šį statinį, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomoje namų valdoje, todėl nebuvo teisinio pagrindo tenkinti kasatorių reikalavimą įpareigoti atsakovę savo lėšomis nugriauti šį pastatą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 353 straipsnio 1 dalis).

Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad CPK 346 straipsnyje įtvirtintų apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo pagrindų nenustatyta.

Atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, atsiliepimui į kasacinį skundą parengti būtinas darbo ir laiko sąnaudas bei vadovaudamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytais dydžiais, kolegija sprendžia priteisti atsakovei S. K. iš kasatorių S. P. ir A. P. po 250 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti (CPK 98 straipsnis).

Iš kasatorių priteistina valstybei po 49,92 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei S. K. iš kasatorių S. P. ir A. P. po 250 (du šimtus penkiasdešimt) Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.

Priteisti valstybei iš kasatorių S. P. ir A. P. po 49,92 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Virgilijus Grabinskas

Gintaras Kryževičius