Civilinė byla Nr. 3K-3-79/2007
Procesinio sprendimo kategorija 129.2 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 20 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovams A. D. ir antstoliui Dariui Bliznikui, dalyvaujant trečiajam asmeniui UADB „BTA draudimas“, dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. R. prašė panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėjo 2004 m. gegužės 5 d. patvirtintą turto pardavimo iš varžytynių 2004 m. balandžio 6 d. aktą, kuriuo antstolis Darius Bliznikas pirkėjui A. D. už 10 530 Lt pardavė ieškovei priklausančią dalį (1 kambarį) dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), buto plane pažymėtą indeksu 66ab-4. Ieškovė nurodė, kad jai nebuvo įteiktas raginimas įvykdyti teismo sprendimą geruoju, apie buto dalies areštą ir pardavimą iš varžytynių ji nebuvo informuota, apie turto pardavimą ji sužinojo tik tada, kai pas ją atvyko pirkėjas A. D. su įsigaliojusiu turto pardavimo iš varžytynių aktu. Dėl to ieškovė neteko teisės įvykdyti teismo sprendimą per raginime nurodytą laiką, nurodyti pirkėją, kuriam turtas turėtų būti parduotas, ar ginčyti turto įkainojimą. Antstolis nenukreipė teismo sprendimu priteistos sumos išieškojimo į kitą jos turėtą turtą ar į atlyginimą tuo metu, kai ji dirbo. Ieškovė neginčijo turto pardavimo iš varžytynių akto, nes tuo metu, kai sužinojo apie įvykusias varžytynes, apskundimo terminas jau buvo praėjęs. Turtas parduotas už 10 530 Lt, t. y. už mažesnę kainą, nei turėjo būti nustatyta vadovaujantis CPK nuostatomis.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2006 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2002 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu A. K. iš ieškovės buvo priteista 15 260 Lt. Vykdydamas išieškojimą, antstolis D. Bliznikas 2003 m. vasario 27 d. areštavo ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovei buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą ir turto arešto akto nuorašas. 2003 m. kovo 10 d. išieškotoja A. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininkės D. R. dalies bute, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nustatymo. Pareiškime buvo nurodyta, kad butas yra areštuotas, pareiškimas buvo įteiktas ieškovei, ji pateikė atsiliepimą. Iš šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad ieškovė žinojo apie jos buto areštą. Pranešimas apie varžytynes taip pat buvo įteiktas ieškovės adresu (duomenys neskelbtini), pažymint, kad skolininkei įteikta asmeniškai. Ieškovei priklausanti buto dalis antstolio buvo įkainota atsižvelgiant į vidutinę buto rinkos vertę, nurodytą nekilnojamojo turto registro išraše. Turtas už didžiausią pasiūlytą kainą buvo parduotas varžytynėse atsakovui A. D., turto pardavimo iš varžytynių aktą patvirtino Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėjas. Baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-02305-04, iškeltoje pagal D. R. pareiškimą dėl dokumentų klastojimo, ikiteisminio tyrimo metu atlikus ekspertizę nustatyta, kad pranešimuose apie registruotų siuntų (antstolio išsiųstų raginimo įvykdyti sprendimą, turto arešto akto, pranešimo apie varžytynes) įteikimą parašas, jog įteikta asmeniškai D. R., yra ne jos, o kito, nenustatyto asmens. Teismas nurodė, kad ši aplinkybė pati savaime nėra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, nes iš bylos aplinkybių darytina išvada, jog ieškovė žinojo apie vykdomą išieškojimą iš jos buto. Be to, pagal CPK 644 straipsnio 4 punktą skolininkas privalo domėtis vykdymo eiga. Ieškovės argumentus dėl to, kad ji turėjo kito turto, į kurį antstolis galėjo nukreipti išieškojimą, teismas atmetė kaip neįrodytus. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas antstolis Darius Bliznikas, išieškodamas iš ieškovės teismo nuosprendžiu priteistą sumą, nepažeidė proceso įstatymų reikalavimų: išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą geruoju ir turto arešto aktą, gavęs pranešimus apie jų įteikimą ir ieškovei neįvykdžius sprendimo geruoju, išsiuntė jai pranešimą apie varžytynes ir taip pat gavo informaciją apie jo įteikimą asmeniškai ieškovei. Antstolis negalėjo žinoti, kad pranešimus apie dokumentų įteikimą ieškovės vardu pasirašė kitas asmuo. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovo A. D. sąžiningumo prezumpciją, todėl jis laikytinas sąžiningu turto įgijėju. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovei priklausanti buto dalis buvo įvertinta laikantis įstatymų reikalavimų ir atsižvelgiant į tai, kad turto, parduodamo iš varžytynių, kaina paprastai yra mažesnė, nes toks turtas mažiau paklausus, be to, šiuo atveju buvo parduota tik dalis buto. Taigi nenustatyta CPK 602 straipsnio 6 punkte įtvirtinto pagrindo turto pardavimo iš varžytynių aktui pripažinti negaliojančiu.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės D. R. apeliacinį skundą, 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartimi skundą atmetė ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog antstolis nustatė mažesnę parduodamos buto dalies kainą nei rinkos kaina. CPK 706 straipsnio nuostatų, įpareigojančių antstolį pranešti skolininkui apie būsimas varžytynes, pažeidimas negali būti pagrindas turto pardavimo iš varžytynių aktui pripažinti negaliojančiu, nes CPK 602 straipsnyje įtvirtintas baigtinis tokių pagrindų sąrašas, kuriame skolininko teisės būti informuotam apie varžytynes pažeidimas nenurodytas. Be to, antstolis įvykdė CPK 706 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą pranešti skolininkei apie varžytynes.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė D. R. prašė panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 20 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismai neargumentavo, kodėl pripažino teisėtais antstolio veiksmus įkainojant parduodamą iš varžytynių turtą. 2004 m. balandžio 4 d. parduotos iš varžytynių ieškovei priklausančios buto dalies vertė negalėjo būti nustatyta vadovaujantis 2002 m. gruodžio 5 d. užfiksuotais duomenimis nekilnojamojo turto registre, nes turėjo būti atsižvelgta į kainų augimą. Be to, net ir pagal 2002 m. gruodžio 5 d. turto vertę buto dalies pradinė kaina buvo nustatyta per žema, taigi buvo pažeistos CPK 718 straipsnio nuostatos, taip pat skolininkės teisės.
2. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad nepranešimas skolininkei apie turto areštą ir varžytynes nėra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą. Šiuo atveju pagal analogiją turėtų būti taikomos CPK 329 straipsnio 3 dalies nuostatos, pripažįstant, kad skolininko neinformavimas yra absoliutus turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo pagrindas.
3. Teismai nesiaiškino aplinkybių, susijusių su restitucijos taikymu ir atsakovų sąžiningumu. Bylos faktiniai duomenys patvirtina turto įgijėjo nesąžiningumą ir neteisėtus antstolio veiksmus. Kadangi turto pardavimo sandoris pripažintinas niekiniu, tai jo teisinių pasekmių (restitucijos) klausimą, net ir nesant tokio ieškovės reikalavimo, teismas turėjo spręsti ex officio.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
2004 m. balandžio 6 d. varžytynėse antstolis D. Bliznikas pirkėjui A. D. už 10 530 Lt pardavė ieškovei priklausančią dalį (1 kambarį) dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini). Turto pardavimo iš varžytynių aktą teisėjas patvirtino. Šio turto savininkė (skolininkė) D. R. teigia, kad ji negavo antstolio siųstų raginimo įvykdyti sprendimą, turto arešto akto ir pranešimo apie būsimas varžytynes, nes pranešimuose apie registruotų siuntų įteikimą jos vardu pasirašė kitas asmuo (tai nustatyta baudžiamojoje byloje atliktos ekspertizės akte). Teismai nustatė, kad skolininkė žinojo, jog jai priklausanti buto dalis yra areštuota ir į ją nukreiptas išieškojimas. Parduodamas turtas antstolio buvo įkainotas vadovaujantis nekilnojamojo turto registre 2002 m. gruodžio 5 d. užfiksuota buto, esančio (duomenys neskelbtini), verte.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio teismo teisėjų kolegija nenustatė CPK 718 straipsnio nuostatų pažeidimo vykdant priverstinį 15 260 Lt išieškojimą iš skolininkės D. R. pagal 2002 m. gegužės 20 d. vykdomąjį raštą, išduotą D. R. baudžiamojoje byloje, todėl nėra pagrindo naikinti varžytynių aktą pagal CPK 602 straipsnio 6 punktą. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, remdamiesi rašytiniais įrodymais, teisingai nustatė, kad skolininkei D. R. buvo žinoma apie vykdymo proceso eigą. Teismų nurodyti įrodymai paneigia kasatorės teiginį, kad ji nežinojusi apie vykdymo procese antstolio atliekamus vykdymo veiksmus (raginimą vykdyti nuosprendį, buto areštą ir varžytynių paskelbimą), nes jai nebuvo įteikti antstolių siųsti procesiniai dokumentai. Pagal CPK 604 straipsnį procesinius dokumentus antstolis siunčia registruotu laišku. Vykdomojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad antstolis šių reikalavimų nepažeidė. Tai, kad kasatorė žinojo apie jos ir jos buvusio vyro G. R. būsto areštą (pastarasis dalyvavo surašant turto arešto aktą kaip to buto bendraturtis), patvirtina civilinėse bylose Nr. 2-508-08/2003 ir Nr. 2-2663-06/2003 esantys ir teismų šioje byloje ištirti ir įvertinti rašytiniai įrodymai. Civilinėje byloje Nr. 2-2663-06/2003 pagal išieškotojos A. K. pareiškimą dėl skolininkės dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje D. R. ir G. R. dalyvavo suinteresuotais asmenimis. Toje byloje yra vykdomosios bylos procesiniai dokumentai – 2003 m. vasario 26 d. raginimas skolininkei įvykdyti sprendimą, buto arešto aktas, kuriame nurodyta areštuojamo buto kaina. Skolininkė su šiais dokumentais buvo susipažinusi.
Pagal CPK 643 straipsnį skolininkas turi teisę dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus, susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymą apie vykdymo eigą, apskųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus, nušalinimus ir kitas CPK nustatytas teises. Šiomis teisėmis skolininkė nesinaudojo, CPK 644 straipsnyje numatytos pareigos domėtis vykdymo eiga nevykdė. Antstolis, areštuodamas butą, jo kainą nustatė pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2003 m. kovo 6 d. pažymėjime nurodytą vidutinę rinkos kainą – 33,2 kv. m bendro ploto buto vidutinė rinkos vertė 25 901,88 Lt. Antstolis ieškovei tenkančio buto dalies pradinę kainą varžytynėse nustatė 10 000 Lt. Tai atitinka CPK 718 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl kainos nustatymo pirmose varžytynėse. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šios kainos nepripažino per maža, nurodydami, kad parduodama tik buto dalis bendrame bute, kurio vieta neprestižinė, parduodamas kambarys nedidelis, pardavimas priverstinis. Kasacinio teismo teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka (1999 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas Nr. VIII-1202).
Kasatorė skunde nurodo, kad antstolis prieš varžytynes privalėjo perkainoti butą, nes jo vertė 2004 metais padidėjo iki 38 000 Lt. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skolininkė vykdomajame procese turėjo teisę teikti įrodymus ir prašymus iki varžytynių, bet to dėl nesuprantamų priežasčių nedarė, neprašė skirti ekspertizės, antstolio veiksmų neskundė CPK nustatyta tvarka, išieškotoja reikalavo priverstinio išieškojimo. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo naikinti varžytynių aktą dėl netinkamo įkainojimo ir taikyti restituciją (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 602 straipsnio 6 punktas). Pažymėtina dar ir tai, kad skolininkė vengė vykdyti teismo nuosprendį, kuriuo iš jos nukentėjusiajai priteistas žalos atlyginimas.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad, nustačius, jog skolininkė žinojo apie antstolio atliekamus priverstinio vykdymo veiksmus ir nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis (nereiškė prieštaravimų dėl turto įkainojimo, neskundė antstolio veiksmų), nėra pagrindo taikyti CPK 329 straipsnio 3 dalies nuostatų pagal analogiją ir dėl to naikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą bei taikyti restituciją. Tokio varžytynių akto panaikinimo pagrindo nėra CPK 602 straipsnio nuostatose, reglamentuojančiose turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, nekilnojamojo turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimą negaliojančiais.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi įsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nutarties panaikinimo pagrindų, kasacinio skundo netenkina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Romualdas Čaika
Algis Norkūnas
Antanas Simniškis
