Civilinė byla Nr. e3K-3-59-248/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13603-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.16.2; 2.6.16.9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Luminor Bank AS“ (AB „Luminor Bank“ teisių perėmėjas) ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl išperkamosios nuomos sutarties nutraukimo pasekmes ir vartojimo sutartis reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas (toliau – ir bankas) prašė teismo priteisti iš atsakovo 7503,94 Eur pradelstų mokėjimų ir 476,49 Eur palūkanų (iš viso – 7980,43 Eur), 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškinį ieškovas grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.63 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų, 6.205 straipsnio, 6.256 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalių 2007 m. spalio 15 d. sudarytos Išperkamosios nuomos sutarties (toliau – Sutartis) bendrųjų sąlygų 10.6 punktu. Jis nurodė, kad Sutarties pagrindu atsakovui buvo išnuomotas automobilis. Pagal Sutarties specialiųjų finansavimo sąlygų c punktą atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui išperkamosios nuomos objekto kainą – 24 617,70 Eur ir 6,5 proc. metines palūkanas. Atsakovas per grafike nustatytus terminus neatliko mokėjimų (Sutarties bendrųjų sąlygų 7.3 punktas). Per raginime nustatytą terminą atsakovas skolos nepadengė. Dėl to 2013 m. kovo 19 d. ieškovas vienašališkai nutraukė Sutartį (Sutarties bendrųjų sąlygų 10.5.c punktas). Po Sutarties nutraukimo automobilis pagal 2014 m. vasario 19 d. turto perdavimo–priėmimo aktą bankui buvo grąžintas, tačiau atsakovas, kaip nuomininkas, neįvykdė kitų savo įsipareigojimų, kurie turi būti įvykdyti Sutarties nutraukimo atveju ir laiku nesumokant sutartinių mokėjimų.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovo 7503,94 Eur pradelstų mokėjimų ir 476,49 Eur palūkanų, iš viso – 7980,43 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (180 Eur žyminio mokesčio, 726 Eur advokato pagalbai apmokėti), valstybei iš atsakovo – 4,27 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimą.
5. Teismas nustatė, kad atsakovas netinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nustatytais terminais neatliko mokėjimų pagal sudarytą mokėjimų grafiką (nuo 2011 m. sausio 20 d.; Sutarties bendrųjų sąlygų 7.3 punktas). Per papildomai nustatytą terminą skola nebuvo padengta, todėl ieškovas 2013 m. kovo 19 d. vienašališkai nutraukė Sutartį (Sutarties bendrųjų sąlygų 10.5.c punktas). Sutartyje šalys aiškiai susitarė dėl jos nutraukimo pasekmių. Ieškovas pasirinko vieną iš Sutarties bendrųjų sąlygų 10.6 punkte nustatytų savo interesų gynimo būdų – nutraukti Sutartį, išsireikalauti sutarties dalyką ir išieškoti skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki Sutarties nutraukimo dienos.
6. Teismo vertinimu, atsakovo prašymas išreikalauti duomenis apie parduoto automobilio vertę nepagrįstas, nes ieškovas nereiškia reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą pardavus šį turtą ar 25 proc. neapmokėtos turto vertės dydžio baudą.
7. Teismas nustatė, kad skola susidaro iš pradelstų mokėjimų ir palūkanų už 21 mėn. ir apskaičiuota iki 2012 m. spalio 20 d. Teismas sprendė, kad šalių susitarimas dėl kitokių, nei nurodyta CK 6.574 straipsnio nuostatose, pasekmių nustatymo atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 2 dalis), reikalavimas pareikštas ne dėl ieškovo nuostolių, todėl CK 6.574 straipsnyje nurodytų lizingo sutarties nutraukimo padarinių netaikė. Teismas pažymėjo, kad turtas ieškovui buvo grąžintas tik 2014 m. vasario 19 d., palūkanos apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 20 d. iki 2012 m. spalio 20 d.
8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2018 m. liepos 31 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.
9. Kolegija nurodė, kad CK 6.574 straipsnio norma yra dispozityvi, taigi atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovas galėjo reikalauti tik nuostolių atlyginimo, kai Sutartyje nustatytos kitos jos nutraukimo pasekmės (Sutarties bendrųjų sąlygų 10.6 punktas). Sutarties nutraukimas neatleidžia šalių nuo pareigos įvykdyti iki tol neįvykdytas prievoles, todėl ieškovo reikalavimo priteisti skolą dydis nėra susijęs su grąžinto automobilio verte, jo pardavimu. Automobilis ieškovui buvo grąžintas tik 2014 m., dėl to, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad prašomos priteisti įmokos bei palūkanos, apskaičiuotos naudojimosi turtu laikotarpiu, prieštarauja CK 1.5 straipsnio nuostatoms, lizingo sutarties esmei ir sudaro sąlygas lizingo davėjui nepagrįstai praturtėti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 31 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškovo prašoma priteisti skola nelaikytina nuostoliais, atsiradusiais dėl Sutarties nutraukimo, ir CK 6.574 straipsnio nuostatos netaikytinos. Skaičiuojant lizingo davėjo nuostolius, vertintinos ne tik po sutarties nutraukimo lizingo gavėjui likusios sumokėti įmokos lizingo davėjui, bet ir iki tol susidariusi skola (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; 2014 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-2014).
10.2. Sutarties bendrųjų sąlygų 10.6 punktas, priešingai nei sprendė teismai, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad šalys susitarė dėl kitokių Sutarties nutraukimo pasekmių, nei nurodyta CK 6.574 straipsnyje. Sutarties sąlygos nėra pakankamai aiškios (neaišku, ar Sutarties nutraukimo atveju ieškovo reikalavimas sumokėti skolas apima reikalavimą sumokėti ir įmokas už lizingo būdu įsigytą turtą, ne tik palūkanas, kaip apskaičiuojama skola, kurios mokėjimo terminas yra suėjęs), atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Sutartį sudarė prisijungimo būdu, jos turi būti aiškinamos atsakovo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).
10.3. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo išreikalauti iš ieškovo duomenis apie automobilio vertę (Sutarties dalyką) ir už kokią kainą jis buvo parduotas. Teismų vertinimas, kad ieškovas Sutarties bendrųjų sąlygų 10.6 punkto pagrindu turi teisę išsiieškoti iš atsakovo pradelstus mokėjimus, susidariusius iki Sutarties nutraukimo, nepriklausomai nuo pirmiau nurodytų aplinkybių, iškreipia šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, sudaro pagrindą piktnaudžiauti, gauti didesnę finansinę naudą. Ieškovas nepateikė reikalaujamos priteisti skolos dydžio teisingumo, duomenų apie automobilio vertę (kainą). Siekdamas prisiteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimą, ieškovas jį turėjo apskaičiuoti kaip skirtumą tarp atsakovo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu bei visos sumos, kurią ieškovas būtų gavęs atsakovui, kaip lizingo gavėjui, tinkamai įvykdžius Sutartį.
10.4. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Duomenys apie Sutarties dalyko pardavimo kainą ar vertę yra esminiai nagrinėjamoje byloje. Kadangi nebuvo atskleista bylos esmė, teismų išvados dėl reikalavimo pagrįstumo yra neteisėtos. Teismai neatsižvelgė į tai, kad atsakovo sumokėtos įmokos už lizingo būdu įsigytą turtą liko bankui, be to, jam atiteko automobilis. Taigi taikyta dviguba civilinė atsakomybė.
11. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Išperkamosios nuomos sutarčiai ir iš jos kylančių įsipareigojimų vykdymui bei atsakomybei lizingo (finansinės nuomos) sutartis reglamentuojančios teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-464/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-464/2013">3K-3-464/2013</a>). Į Sutartį CK 6.574 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių lizingo sutarties nutraukimo pasekmes, šalys neperkėlė, todėl kasacinio skundo argumentai dėl šios CK normos pažeidimo, netinkamo taikymo, nukrypimo nuo kasacinio teismo išaiškinimų nepagrįsti.
11.2. Sutarties bendrųjų sąlygų 10.6 punkto nuostata aiški ir suprantama. Atsakovas turėjo pareigą iki išperkamosios nuomos mokėjimų grafiko pabaigos (2012 m. spalio 10 d.) mokėti įmokas. Nesumokėtos įmokos tampa pradelsta skola. Nesumokėtų (pradelstų) įmokų suma pagrįstai teismų buvo priteista, atmestini argumentai, kad skolos dydis apskaičiuotas neteisingai.
11.3. Sutarties nuostata neiškreipia šalių teisių ir interesų pusiausvyros. Įprastu atveju dėl sutarties nutraukimo atsiradusius nuostolius galėtų sudaryti sutarties dalyko vertės ir sumos, gautos jį pardavus, skirtumas, tačiau atsakovas 16 mėnesių nuo išperkamosios nuomos termino pabaigos naudojosi automobiliu ir kompensacijos už tai ieškovui nesumokėjo. Duomenys apie turto pardavimą nagrinėjamu atveju nebuvo reikalingi, nes ieškovas nereiškė atitinkamų reikalavimų. Bankas šiuo atveju nepagrįstai nepraturtėjo, nes atsakovas pats gavo naudą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl išperkamosios nuomos sutarčiai taikytino teisinio reglamentavimo ir šios sutarties santykio su lizingo sutartimi
12. Byloje sprendžiamas ginčas, kilęs iš išperkamosios nuomos sutarties – dėl jos nutraukimo teisinių padarinių. Civiliniame kodekse tokios sutarties sąvoka nepateikiama, tačiau kodekso 6.503 straipsnyje nurodyta galimybė nuomojamą daiktą išpirkti. Pagal šio straipsnio 1 dalį įstatymai arba nuomos sutartis gali nustatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje nustatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.886 straipsnio 2 dalyje (iki 2011 m. balandžio 1 d. galiojusi ir šioje byloje taikytina redakcija (sutartis sudaryta 2007 m. spalio 15 d.) buvo įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo–pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius.
13. Aiškindamas šios nutarties 12 punkte nurodytas teisės normas kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad kaip išperkamosios nuomos sutartis gali būti kvalifikuojama sutartis, kai fizinis asmuo asmeniniams poreikiams tenkinti siekia įsigyti daiktą, perimdamas jo valdymą ir naudojimą, o už daiktą jo savininkui sumoka periodinėmis įmokomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011; 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-464/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-464/2013">3K-3-464/2013</a>). Taigi išperkamosios nuomos sutarties tikslas – sumokėjus visas sutartyje nurodytas įmokas įgyti nuosavybės teisę į sutarties dalyku esantį daiktą.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-464/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-464/2013">3K-3-464/2013</a> pažymėta, kad CK nereglamentuojami išperkamosios nuomos sutarčių nutraukimo padariniai ir šalių atsakomybė pagal šią sutartį, todėl, sprendžiant ginčus dėl šalių atsakomybės pagal išperkamosios nuomos sutartį, visų pirma turi būti vadovaujamasi konkrečios sutarties ir bendrosiomis civilinę bei sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis nuostatomis (CK 6.245–6.262 straipsniai).
15. Pirmiau nurodytoje nutartyje kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad išperkamosios nuomos teisiniai santykiai gali susiklostyti ir tada, kai daikto nuomotojas nėra daikto savininkas, bet įsipareigoja įgyti išperkamosios nuomos gavėjo nurodytą daiktą iš trečiojo asmens ir perduoti jį nuomininkui naudoti ir valdyti. Tokiu atveju išperkamosios nuomos sutartis turi vieną esminių finansinės nuomos sutarties požymių. Nepaisant to, sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės pagal šalių sudarytą išperkamosios nuomos sutartį išperkamosios nuomos sutarčiai ir iš jos kylančių įsipareigojimų vykdymui bei atsakomybei netaikytinos lizingo (finansinės nuomos) sutartis reglamentuojančios teisės normos. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad lizingo sutartimi daiktas perduodamas fiziniam ar juridiniam asmeniui būtent verslo tikslais, kad šis galėtų valdyti ir naudoti daiktą, gaudamas iš to naudos ir prisiimdamas su tuo susijusią riziką (CK 6.567 straipsnio 1 dalis), o išperkamosios nuomos atveju asmuo gali įsigyti daiktą asmeniniams poreikiams tenkinti. Sprendžiant dėl atsakomybės pagal išperkamosios nuomos sutartį nėra pagrindo vadovautis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, kuriose buvo sprendžiami nuostolių atlyginimo, nutraukus lizingo sutartis, klausimai, suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika.
16. Nagrinėjamu atveju šalių 2007 m. spalio 15 d. sudaryta sutartis pavadinta išperkamosios nuomos sutartimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamoji sutartis turi finansinės nuomos sutarties elementų – Sutartyje išperkamoji nuoma apibrėžiama kaip finansinė operacija, kurios metu nuomotojas, privačios nuosavybės teise įgydamas išperkamosios nuomos objektą, perduoda jį nuomininkui valdyti ir naudoti, kuris išperka jį per išperkamosios nuomos terminą savo nuosavybėn. Tačiau Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 ir 7.2 punktuose nustatyta, kad išperkamosios nuomos objektas gali būti naudojamas asmeniniams ar šeimos poreikiams, bet ne verslui. Būtina lizingo sutarties sąlyga – daikto naudojimas verslo tikslais (CK 6.567 straipsnio 1 dalis), dėl to aptariama sutartis nekvalifikuotina kaip lizingo sutartis ir, atsižvelgiant į šios nutarties 12–15 punktuose pateiktus išaiškinimus, sprendžiant ginčą netaikytinos teisės normos, reglamentuojančios lizingo teisinius santykius, o dėl atsakovo atsakomybės spręstina pagal išperkamosios nuomos sutarties nuostatas ir CK bendrąsias sutartinius santykius reglamentuojančias normas.
17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Sutartis nutraukta atsakovui nevykdant įsipareigojimų pagal ją, t. y. nemokant nustatytų periodinių įmokų ir susijusių sumų. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad šalys Sutartimi sureguliavo tarpusavio atsakomybę, kai Sutartis nutraukiama dėl vienos jų įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdymo. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 10.6 punktą ieškovas turi teisę nutraukti Sutartį atsakovui iš esmės ją pažeidus. Esant pagrindui nutraukti Sutartį nuomotojas turi teisę reikalauti sumokėti visus likusius išperkamosios nuomos mokėjimus už išperkamosios nuomos objektą prieš terminą ir netesybas arba nutraukti Sutartį. Kai Sutartis nutraukta, nuomotojas turi teisę reikalauti grąžinti jam išperkamosios nuomos objektą, sumokėti nuomotojui skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki Sutarties nutraukimo dienos, taip pat sumokėti 25 proc. neapmokėtos išperkamosios nuomos objekto vertės dydžio baudą. Ieškovas pasirinko antrąjį, Sutarties bendrųjų sąlygų 10.6 punkte nurodytą, savo interesų gynimo būdą – nutraukti Sutartį, išreikalauti sutarties dalyką – nuomojamą turtą ir išieškoti skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki Sutarties nutraukimo dienos.
18. Bylą nagrinėję teismai, viena vertus, rėmėsi lizingo teisinius santykius reglamentuojančiomis CK normomis bei kasacinio teismo praktika, suformuota bylose dėl lizingo sutarčių nutraukimo padarinių (dėl tokio taikymo netinkamumo šioje nutartyje jau pasisakyta); kita vertus, taikė ir Sutarties nuostatas dėl šios sutarties nutraukimo pasekmių bei konstatavo, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas atitinka šalių valią, išdėstytą Sutartyje. Teisėjų kolegija, nekvestionuodama sutarčių laisvės principo, reiškiančio, be kita ko, kad šalys gali savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), pažymi, kad teismams išnagrinėjus bylą liko nespręstas Sutarties kaip vartojimo sutarties kvalifikavimo klausimas ir, esant vartojimo santykiams, Sutarties sąlygos neįvertintos jų sąžiningumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad atsakovas nereiškė reikalavimo dėl šios Sutarties sąlygos nuginčijimo.
Dėl teismo pareigos ex officio (pagal pareigas) kvalifikuoti sutartį kaip vartojimo sutartį, o vartojimo sutarčių sąlygas vertinti sąžiningumo aspektu
19. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-156/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-156/2012">3K-3-156/2012</a>; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 47 punktas; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTctNzAxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-17-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-17-701/2018">e3K-3-17-701/2018</a>, 37 punktas).
20. Vartojimo sutartys nuo komercinių, taip pat nuo kitų sutarčių yra atskiriamos pagal vartojimo sutarties šalių (subjektų) specifiką bei vartotojo tikslus.
21. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-156/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-156/2012">3K-3-156/2012</a>; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTgtMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-358-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-358-248/2016">3K-3-358-248/2016</a>, 31, 32 punktai). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.
22. Nagrinėjamoje byloje Sutartis sudaryta tarp fizinio asmens (atsakovo) ir verslo subjekto – bendrovės (ieškovo), Sutartyje nurodyta, kad išnuomojamas daiktas skirtas asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti (žr. nutarties 16 punktą). Tai rodo, kad Sutartis atitinka vartojimo sutarties požymius. Be to, kaip minėta šios nutarties 12 punkte, pagal Sutarties sudarymo metu galiojusias CK 6.886 straipsnio 2 dalies nuostatas išperkamosios nuomos sutartis pripažįstama vartojimo kredito sutartimi.
23. Vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Tais atvejais, kai šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal įstatyme įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys.
24. Nagrinėjamu atveju pagal Sutarties sąlygas (šios nutarties 17 punktas) tais atvejais, kai ši sutartis nutraukiama nuomotojo iniciatyva dėl nuomininko įsipareigojimų nevykdymo, gali susiklostyti situacija (kaip buvo ir šiuo atveju), kad nuomininkas turi sumokėti visą arba beveik visą turto (automobilio) kainą ir grąžinti automobilį nuomotojui, be to, dar nustatyta ir 25 proc. neapmokėtos išperkamosios nuomos objekto vertės dydžio bauda. Iš šių sąlygų turinio matyti, kad Sutarties nutraukimo padariniai nustatyti nuomininko nenaudai, o nuomotojui taikoma tokia apsauga, kad jis ne tik nepatirtų finansinių nuostolių, t. y. atsidurtų padėtyje, buvusioje iki Sutarties sudarymo, bet ir galėtų gauti naudą. Tokia vartojimo sutarties sąlyga turėjo būti teismo ex officio įvertinta sąžiningumo aspektu.
25. Ginčo sutartis sudaryta 2007 m. spalio 15 dieną. 2010 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas įsigaliojo 2011 m. balandžio 1 d. Atsižvelgiant į šio įstatymo 49 straipsnio 4 dalį, pagal kurią įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo (su tam tikromis išimtimis neterminuotų vartojimo kredito sutarčių atveju), ginčo sutarčiai Vartojimo kredito įstatymo nuostatos netaikytinos. Ginčas spręstinas pagal bendrąsias vartojimo sutartis reglamentuojančias teisės normas. 2013 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XII-700, kuriuo buvo naujai reglamentuotos vartojimo sutartys ir vartotojų apsauga, 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos sutartims, sudarytoms įsigaliojus šiam įstatymui. Todėl šioje byloje aktualus CK 6.188 straipsnis, apibrėžiantis, kokios vartojimo sutarčių sąlygos laikomos nesąžiningomis. Išsamiai vartojimo sutarčių sąlygų pripažinimo nesąžiningomis pagrindai ir procedūros pagal dabartinį reglamentavimą yra aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjg5LTEwNzUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-289-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-289-1075/2018">e3K-3-289-1075/2018</a>. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad esminės nuostatos dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų išliko nepakitusios, remsis ir pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjg5LTEwNzUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-289-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-289-1075/2018">e3K-3-289-1075/2018</a> nurodyta, kad kasacinis teismas apibendrintai yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTctNzAxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-17-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-17-701/2018">e3K-3-17-701/2018</a>, 36 punktas). Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Sutarčių sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą.
27. Pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka pardavėjui ar paslaugų teikėjui (CK 6.188 straipsnio 4 dalis).
28. Taip pat minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.188 straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Bet kuriuo atveju sutarties sąlygos nesąžiningomis gali būti pripažintos tik esant abiem požymiams: jos turi būti neaptartos individualiai ir iškreipti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai.
29. Pagal CK 6.188 straipsnio 5 dalį, ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Taigi, sutarties sąlyga gali būti pripažinta nesąžininga įvertinus tiek patį sutarties turinį, tiek sutarties sudarymo aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad taip pat reikia atsižvelgti į sąlygų tarpusavio ryšį, nes viena sutarties sąlyga, vertinama atskirai, gali būti pripažinta sąžininga, tačiau, atsižvelgiant į jos santykį bei ryšį su kitomis sutarties sąlygomis, gali būti pripažinta nesąžininga, ir atvirkščiai. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai.
30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei susiformavusią teismų praktiką, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias išperkamosios nuomos bei vartojimo sutartis ir nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas, nenustatė bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
31. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, visų pirma turi nustatyti, ar ginčo sutarties sąlygos buvo individualiai aptartos. Nustatęs, kad jos nebuvo individualiai aptartos, teismas ex officio turi spręsti dėl taikytinų Sutarties sąlygų sąžiningumo pagal šioje nutartyje nurodytame teisiniame reguliavime nustatytus ir teismų praktikos išplėtotus sutarčių sąlygų sąžiningumo kontrolės kriterijus ir sąlygas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Kasacinis teismas patyrė 4,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Perdavus bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, šių išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Alė Bukavinienė
Birutė Janavičiūtė
Dalia Vasarienė
