Dėl nesąžiningos konkurencijos, pasinaudojus derybų metu suteikta konfidencialia informacija ir įkūrus konkuruojantį verslą, ir žalos (negautos naudos) atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-58-378/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19698-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.12; 2.6.10.2.4.1; 2.8.1.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gera dovana“ kasacinį skundą dėl ieškovės mažosios bendrijos „Stebink LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gera dovana“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl nesąžiningos konkurencijos, pasinaudojus derybų metu suteikta konfidencialia informacija ir įkūrus konkuruojantį verslą, ir žalos (negautos naudos) atlyginimo.

2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1121,41 Eur žalos, kurią sudaro tiesioginiai nuostoliai advokato išlaidoms iki kreipimosi į teismą, 4344,30 Eur žalos, kurią sudaro atsakovės nesąžiningai sutaupyta nesudarytos sutarties dėl projekto „Stebink.lt“ pardavimo fiksuota suma, atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovė nurodė, kad ji valdo projektą „Stebink.lt“ ir tam skirtą interneto svetainę www.stebink.lt, kurioje vartotojai gali įsigyti arba padovanoti asmeninį vaizdo įrašą su išskirtiniu vieno iš Lietuvos pramogų, sporto ar verslo srities žinomų asmenų sveikinimu. Projektas faktiškai pradėjo veikti nuo 2014 m. sausio 14 d. Ieškovė 2014 m. rugpjūčio 5 d. pateikė komercinį pasiūlymą atsakovei pirkti projektą „Stebink.lt“. 2014 m. spalio 16 d. šalys galutinai susitarė dėl esminių sąlygų: atsakovė įsigyja projektą už 4344,30 Eur, įsipareigoja vienerius metus mokėti 10 proc. komisinį mokestį nuo projekto apyvartos, bet ne daugiau kaip 1158,48 Eur (4000 Lt) per mėnesį. Ieškovė dar iki ketinimų protokolo pasirašymo, pasitikėdama atsakove, atskleidė sveikinimų užsakymo, filmavimo, įkėlimo tvarką bei kitas konfidencialias projekto veikimo sąlygas, prijungė atsakovės darbuotoją prie „Google analytics“ duomenų bazės, taip atsakovė sužinojo konfidencialią ieškovės projekto informaciją.

4. Atsakovė 2014 m. lapkričio 14 d. pateikė ketinimų protokolą, pagal kurį ieškovė turėjo įvykdyti išankstines sutarties dėl teisių į projektą perleidimo sąlygas, t. y. iki 2015 m. vasario 27 d. gauti ne mažiau kaip 30 ieškovės projekte dalyvaujančių įžymybių raštiškus sutikimus, kad jos sutinka tęsti projekto veiklą su UAB „Gera dovana“. Ieškovei parengus bendradarbiavimo sutartis, galutinis ketinimų protokolas buvo suderintas 2014 m. gruodžio 30 d. Atsakovė 2015 m. sausio 22 d. informavo ieškovę, kad nutraukia derybas, nes šalys nesusitarė dėl esminių teisių į projektą įsigijimo sąlygų, nepasirašė ketinimų protokolo.

5. 2015 m. vasario 2 d. pradėjo veikti analogiškas UAB „Gera dovana“ projektas „nepirkroziu.lt“. UAB „Gera dovana“ 2015 m. vasario 4 d. „Facebook“ profilio puslapyje taip pat informavo, kad pradėjo veikti įžymybių sveikinimo projektas „nepirkroziu.lt“.

6. Atsakovei vienašališkai nutraukus derybas, ieškovė pradėjo derybas dėl projekto pardavimo su dovanų portalu „DovanuSala.lt“, tačiau UAB „Baltic commerce“, valdanti šį tinklalapį, gavusi informaciją, jog Lietuvoje veikia analogiškas projektas, nedelsdama nutraukė derybas.

7. Ieškovė 2015 m. vasario 4 d. pateikė pretenziją atsakovei dėl žalos atlyginimo, kuria prašė atlyginti jai patirtą žalą (4344,30 Eur (15 000 Lt) ir nutraukti neteisėtą interneto svetainės www.nepirkroziu.lt veikimą. Ieškovės minimalūs nuostoliai yra atsakovės nesąžiningai sutaupyta suma, nesudarant sutarties.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9. Teismas, įvertinęs ikisutartinį šalių susirašinėjimą, derintų ikisutartinių dokumentų (pirmiausia ketinimų protokolo) projektus, sprendė, kad atsakovei esminę reikšmę turėjo galiojančios sutartys su įžymybėmis, dalyvaujančiomis projekte. Tai patvirtino ir byloje apklaustas atsakovės vadovas, kuris pažymėjo, kad būtent sutartys su įžymybėmis ir lėmė ketinimą įsigyti projektą, šios sutartys galėjo užtikrinti veiklos tęstinumą bei pelną. Projekto įsigijimas be jame iki šiol dalyvavusių įžymybių ir galiojančių sutarčių, pasikliaujant vien ieškovės vadovo draugystės su įžymybėmis ir jo pažadais, kad jos projekte dalyvaus, būtų buvusi nepagrįsta ir akivaizdžiai nepateisinama verslo rizika.

10. Nors ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovė nuo derybų pradžios buvo informuota apie rašytinių sutarčių su įžymybėmis nebuvimą, teismas iš bylos medžiagos nustatė, jog ši aplinkybė nebuvo atsakovei atskleista. Pažymėta, kad jau komerciniame pasiūlyme buvo siūloma perleisti 33 „Stebink.lt“ narių vienerių metų sutartis, įspėjant apie tikimybę prarasti 5 narius, kurie gali nenorėti perrašyti sutarties su atsakove; taip pat 2014 m. spalio 8 d. elektroniniu laišku ieškovės vadovas informavo atsakovę, kad visos jo sutartys su įžymybėmis buvo pasirašytos fizinių asmenų.

11. Teismas nepagrįstais pripažino ieškovės argumentus, kad atsakovė pradėjo derybas, neketindama sudaryti sutarties, tik siekdama išgauti konfidencialią informaciją, kuria vėliau nesąžiningai pasinaudojo įsteigdama konkuruojantį analogišką projektą. Remiantis bylos duomenimis, patvirtinta, kad atsakovės ketinimai sudaryti sutartį buvo rimti: ji derėjosi su ieškove, rengė ketinimų protokolą, kelis kartus jį taisė atsižvelgdama į ieškovės pastabas, rengė sutarčių su įžymybėmis projektus, ragino ieškovę greičiau įgyvendinti sutartį, darė ieškovei nuolaidas, prašydama pateikti nors dalį sutarčių. Teismas nustatė, kad esminis atsakovės reikalavimas buvo užtikrinti, jog projekte dalyvaujančios įžymybės ir toliau liktų projekte bei bendradarbiautų su atsakove.

12. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovė vilkino ketinimų protokolo pasirašymą, į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovė nuolat ragino ieškovę jį pasirašyti, bet ši jo taip ir nepasirašė; atsakovė siekė, kad jau Kalėdų laikotarpiu projektas būtų pradėtas vykdyti, tačiau ieškovė nematė tokios galimybės. Atsakovė, negavusi sutarčių su įžymybėmis, turėjo pagrindą daryti išvadą, kad projektas neišbaigtas, todėl jį įsigyti rizikinga.

13. Aplinkybė, kad netrukus po nutrūkusių derybų buvo pradėtas vykdyti panašaus pobūdžio atsakovės projektas „nepirkroziu.lt“, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovė derybų metu buvo nesąžininga. Konkuruojančio projekto sukūrimas savaime nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovė derybas vedė nesąžiningai, neketindama sudaryti sutarties.

14. Byloje nepateikta įrodymų, kad buvo susitarta dėl konfidencialumo; atsakovė be ieškovės valios (sutikimo) neteisėtai gavo duomenis apie projektą. Ieškovė pati tvirtino davusi atsakovei prieigą prie atitinkamų paskyrų. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovės nurodomą kaip konfidencialią informaciją atsakovė būtų panaudojusi savo veikloje, siekdama nesąžiningai konkuruoti, gauti naudos ir padaryti ieškovei žalos.

15. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. Š. (atsakovės projektų vadovas) patvirtino, kad nesudėtinga per 10 dienų terminą pradėti panašios apimties projektą; naują projektą vykdė platformoje, kurioje jau egzistavo analogiškas projektas „Kalėdų Senelio sveikinimas“; nėra galimybės per „Google analytics“ duomenų bazę įgyti konkurencinio pranašumo; „Google analytics“ duomenų bazėje esančią informaciją galima gauti ir kitais būdais; kai bendravo su ieškovės atstovu, nebuvo įspėtas, kad ieškovės teikiama informacija yra konfidencali. Nors ieškovė projekto unikalumą grindė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto raštais, tačiau iš jų turinio negalima vienareikšmiškai teigti, kad buvo pripažintas būtent projekto unikalumas, o ne pats verslumas.

16. Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimą ir ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 5465,71 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1127 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

17. Kolegija pripažino nustatytomis šias aplinkybes: ieškovės MB „Stebink LT“ generalinis direktorius J. Pikelis 2014 m. rugpjūčio 13 d. pateikė atsakovei pasiūlymą pirkti projektą „Stebink.lt“; šis projektas yra interneto parduotuvė, kurioje fiziniai asmenys gali užsisakyti arba padovanoti konkrečiam asmeniui pritaikytą vaizdo žinutę (sveikinimą), sukurtą įžymaus Lietuvos žmogaus; pasiūlyme nurodyta informacija apie gaunamą pelną, reklamos galimybes, procesą, klientus, pardavimus, patirtas išlaidas; paaiškinta, kad projektas turi 31 įžymybę, teikiančią paslaugas; nuo projekto starto iki liepos 31 d. (per 6,5 mėn.) parduoti 124 vaizdo klipai, kurių apyvarta 8717,56 Eur; už 18 825,30 Eur (65 000 Lt) kainą parduodama projekto interneto svetainė, teisė naudoti projektą pagal pirkėjo sukurtą strategiją (su teise keisti projekto pavadinimą, integruojant sistemą į UAB „Gera dovana“), projekto „Facebook“ puslapis, 33 „Stebink.lt“ narių vienerių metų sutartys (gali būti prarasta iki 5 narių), projekto „Stebink.lt“ intelektinė nuosavybė, praktinė patirtis (angl. know-how), teikiamos konsultacijos; pasiūlyme nurodyta ir tai, kad projektas laimėjo ES verslumo skatinimo konkursą, gavo prizą – 26 934,66 Eur (93 000 Lt) vertės konsultaciją pasirinktomis temomis įmonei ir jos partneriams; pasiūlyme pateikta pastaba, jog mažoji bendrija neparduodama; ši bendrija, kaip verslo idėjų konkursą laimėjusi įmonė, yra pasirašiusi sutartį su ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu, yra gavusi 2896,20 Eur (10 000 Lt) paramą, startuolio inkubaciją, biurą ir 26 934,66 Eur (93 000 Lt) vertės konsultacijas bei tęs veiklą artimiausius 16 mėnesių.

18. Šalys pradėjo derybas dėl ieškovės pardavimo pasiūlymo; atsakovės valdyba apsvarstė ir nutarė įsigyti projektą už 4344,30 Eur (15 000 Lt) maksimalią kainą su sąlyga, kad sutartys būtų pratęstos su 90 proc. turimų įžymybių. Tolesnis šalių susirašinėjimas patvirtina, kad šalys 2014 m. spalio 16 d. sutarė dėl kainos (4344,30 Eur plius 10 proc. nuo tolesnės apyvartos, viršutinė riba – 1158,48 Eur). Atsakovė surašė derybų ketinimų protokolą, šalys jį derino 2014 m. lapkričio–gruodžio mėn., tačiau jis nebuvo pasirašytas, šalių derybos nutrūko. Kolegija pažymėjo, kad šalių derybos vyko dėl to, jog ieškovė siekė parduoti, o atsakovė – nupirkti teises į projektą bei svetainę.

19. Byloje nustatyta ir tai, kad dar iki ketinimų protokolo parengimo atsakovės darbuotojas S. Š. 2014 m. spalio 30 d. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovės vadovą dar kartą patvirtindamas, jog dėl projekto pardavimo susitarta; nurodydamas, kad jis perims projektą; prašydamas prijungti jį prie „Google analytics“ ir „Google adwords“ duomenų bazių tam, kad jis galėtų matyti ieškovės veiklos duomenis. Gavęs patikinimą, kad projektas bus perkamas, ieškovės vadovas 2014 m. lapkričio 6 d. elektroniniu laišku nurodė, jog atsakovės darbuotojas jo prašymu bus prijungtas prie „Google analytics“ duomenų; šiam atsakovo darbuotojui buvo suteiktos teisės skaityti ir analizuoti informaciją, kurioje 100 proc. apibūdinti visi naudojimo seansai, naudotojų aktyvumas kiekvieną mėnesį, naujų svetainės lankytojų bei grįžtančių svetainės lankytojų procentalė, lankytojų skaičius, lankytojų seansų skaičius, seansų trukmė, puslapių rodiniai, puslapių skaičius per seansą, atmetimo rodiklis, seansų metu vartota kalba, kurių puslapių lankomumas didžiausias ir kt. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. Š. pripažino, kad be prijungimo negalėjo naudoti šių duomenų; taip pat nurodė, kad panašią prognostinę informaciją būtų galima sukaupti per ilgesnį laiką, bet gauti tiesiogiai iš ieškovės buvo patogiau ir greičiau.

20. Šalys aptarė pasirengimo pasirašyti sutartį darbus. Atsakovė pageidavo įžymybių raštiškų sutikimų, kad jos sutinka toliau bendradarbiauti tiesiogiai su atsakove, todėl ieškovė turėjo pateikti pasirašytas bendradarbiavimo sutartis. Taigi, sutarties objektas buvo teisių į projektą, kaip teisių perleidėjo verslo dalį, perleidimas kartu perduodant visas teises ir pareigas pagal projektui įgyvendinti skirtas sutartis bei kitus projektui vykdyti skirtus dokumentus, projekto esmę sudarančias žinias, projekto pavadinimą, subdomeno vardą, „Facebook“ profilį, svetainę, kartu ir jos turinį, dizainą, logotipus ir pan. Atsakovės rengtame ketinimų protokole kaip esminė sutarties sąlyga buvo įvardytas ne mažiau kaip 28 įžymybių bendradarbiavimo sutarčių skaičius. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė neperdavė tokių su įžymybėmis pasirašytų sutarčių. Nors abi šalys skirtingai aiškino priežastis, dėl kurių nebuvo pateiktos sutartys su įžymybėmis, kolegijos vertinimu, tai neturi reikšmės ginčui išspręsti, nes ieškinys grindžiamas ne faktu, kad sutartis nebuvo sudaryta, o faktu, kad atsakovė be ieškovės valios pasinaudojo konfidencialia projekto informacija ir įkūrė konkuruojantį verslą.

21. Kolegija padarė išvadą, kad bylos įrodymų visuma leidžia prieiti prie išvados, jog atsakovė panaudojo ieškovės projekto idėją, kuri buvo Lietuvoje įgyvendinta ir veikianti. Kolegija pažymėjo, kad atsakovė panaudojo ieškovės rinkodarą, ieškovės vartojamus raktinius žodžius („stebink“, „nustebink savo artimą“, „nustebink sveikinimu“,), dizainą (naudojama ta pati perimtos įžymybės S. nuotrauka), informaciją (kaip ir per kiek laiko sukuriamas sveikinimas (pateikiamas per 72 valandas), sveikinimo trukmė (20 sekundžių), kaip tai daroma (įžymybės nufilmuoja savo mobiliaisiais telefonais), kaip perduodamas vaizdo klipas. Atsakovė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) leistinais įrodymais nepaneigė, kad ji nemokamai pasinaudojo ne tik ieškovės pasiūlyta įsigyti verslo dalimi (idėja), pirmą kartą adaptuota Lietuvoje, bet ir tuo, kad derybų metu gavo ir panaudojo „Googl analytics“ duomenų bazės suteiktą informaciją (kokie žmonės lankosi svetainėje, kokių švenčių metu, iš kokių svetainių „ateina“ ar yra nukreipiami; kokios įžymybės paklausiausios).

22. Kolegijos vertinimu, byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad atsakovė kreipėsi į ieškovės projekte dalyvavusius klientus savo vardu siūlydama ir užsakydama analogiškas paslaugas (dalyvavimą projekte), derėjosi, su vienu iš projekto dalyvių sudarė susitarimą ir šiuo metu savo projekte „Nepirk rožių“ siūlo įsigyti S. sveikinimą. Kolegija padarė išvadą, kad atsakovė iš esmės panaudojo ieškovės turimą verslo modelį, sukūrė panašią produkto pardavimo svetainę, naudojo panašius prekės (paslaugos) aprašymus, su vienu ieškovės projekto dalyviu sukūrė sutartinius santykius.

23. Kolegija pažymėjo, kad ieškinyje nurodyti duomenys apie projektą „Stebink.lt“, kuriuos ji derybų metu atskleidė atsakovei, saugotini kaip komercinė paslaptis, nes, be įžymybių pavardžių, buvo atskleista ir atsakovės savavališkai panaudota kita ieškovės projekto idėjos, jos vykdymo informacija – rinkodara, reklama, sąnaudos, pardavimai, pelnas, klientų poreikiai, žvaigždžių patrauklumas pirkėjams ir pan. informacija, kuri neabejotinai padėjo vykdyti veiklą naujam atsakovės projektui „nepirkroziu.lt“. Visa paminėta informacija atsakovei nebuvo viešai prieinama, buvo slapta, vertinga vykdant komercinę veiklą, ši informacija sukūrė konkurencinį pranašumą atsakovei prieš kitus rinkos dalyvius ir atitinkamai sumažino ieškovės galimybę gauti buvusio dydžio pajamas ir parduoti projektą kaip vienintelį Lietuvoje.

24. Kolegija nurodė, kad ieškovė dėjo protingas pastangas šiai informacijai išsaugoti: saugojo duomenų bazę, prieinamą per kompiuterinę programą, nuo pašalinio priėjimo, atsakovės įgaliotą darbuotoją prijungė prie duomenų bazės tik gavusi patikinimą, jog atsakovės valdyba priėmė sprendimą įsigyti projektą; sudarė sąlygas kitiems asmenims aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kad atitinkama informacija yra slapta. Dėl to kolegija nepritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad informacija turėtų vertę vien tik esant įžymybių sutartims.

25. Informacija šiuo atveju atitiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, atsakovė ją naudojo savo veikloje, todėl tokius jos veiksmus kolegija pripažino tyčiniais. Ieškovės komercinės paslapties panaudojimas atsakovės veikloje priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovės nuostoliais.

26. Nuostoliais kolegija šiuo atveju pripažino ieškovės išlaidas, patirtas paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti, bei negautos pajamos. Kolegijos nuomone, minimaliais nuostoliais (negautomis pajamomis) laikytina ieškovės negauta ir atsakovės nesumokėta fiksuota 4344,30 Eur sutarties pardavimo kaina, taip pat 1121,41 Eur lėšos, panaudotos už teisinę konsultaciją dėl projekto pardavimo.

27. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

28. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

28.1. Pagal CK 6.163 straipsnį šalys, vesdamos derybas, privalo elgtis sąžiningai. Derybų pradėjimas nereiškia, kad sutartis tikrai bus sudaryta, nes šalys gali nesusitarti dėl vienokių ar kitokių sutarties sąlygų ir derybas nutraukti. Jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-497/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-497/2012">3K-3-497/2012</a>). Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė derybas vedė sąžiningai, kryptingai siekė jas baigti ir sudaryti šalis įpareigojančią sutartį. Derybos nutrūko dėl pačios ieškovės kaltės, t. y. jai nesugebėjus pateikti jokių susitarimų su įžymybėmis dėl dalyvavimo projekte. Atsakovė, vis dar tikėdama sėkminga derybų baigtimi, bandė ištaisyti esamą situaciją ir investavo lėšas parengdama bendradarbiavimo susitarimus tam, kad ieškovė galėtų pasirašyti su projekte dalyvaujančiomis įžymybėmis, ir juos perduodama ieškovei. Tačiau ir šie susitarimai nebuvo pasirašyti. Atsakovei, kaip atsakingam verslo subjektui, tokia situacija nebuvo priimtina, todėl šalių vestos derybos nutrūko. Šiuo atveju nėra galimybės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo.

28.2. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, kad jokia idėja nėra įstatymo apsaugos objektas. Be to, realiai veikiančio verslo idėja negali būti laikoma ir komercine paslaptimi, kadangi ji neturi esminio komercinėms paslaptims būdingo požymio – slaptumo, nes pradėjus plėtoti verslą ji tampa viešai ir visuotinai žinoma. Taigi nėra teisinių apribojimų steigti tapačia idėja paremto verslo. Dėl to atsakovė yra laisva steigti tokį verslą ir atsakomybė už tai jai netaikytina. Svarbu ir tai, kad ieškovė niekada ir nesaugojo projekto idėjos, koncepcijos, nes projekto pardavimo pasiūlyme, pateiktame ne vienam potencialiam pirkėjui, buvo išsamiai apibūdinta projekto idėja; ši idėja pristatyta VšĮ „Versli Lietuva“ organizuoto renginio metu „Verslas veža“, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto organizuotam konkursui ir pan. Todėl konkuruojančio projekto įkūrimas per se (savaime), nesant kitų nesąžiningumo įrodymų, negali būti laikoma neteisėta atsakovės veikla (veiksmais), juo labiau kad ieškovės projektas savaime nėra unikalus, toks verslo modelis veikia daugelyje valstybių.

28.3. Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios jokių įpareigojančių susitarimų dėl teikiamos informacijos konfidencialumo. Ieškovė niekada nebuvo nurodžiusi, kad teikia konfidencialią informaciją, nors pareiga saugoti konfidencialią informaciją ir nenaudoti jos savo tikslams atsiranda tik tada, kai šalis savo atskleidžiamą informaciją įvardija kaip konfidencialią. Jei nenurodoma, kad informacija konfidenciali, galioja prezumpcija, kad ji nėra konfidenciali (CK 6.164 straipsnis), todėl nepagrįsti ieškovės argumentai dėl pasinaudojimo neva suteikta konfidencialia informacija. Be to, aplinkybė, kad ieškovė derybų metu atsakovei patikėjo tam tikrą informaciją, nepaneigia būtinybės vertinti, ar derybų metu realiai atskleista informacija laikytina komercine paslaptimi CK 1.116 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme. Ieškovės nurodomas atsakovei pateiktas projekte dalyvaujančių įžymybių sąrašas, įžymybių sveikinimų užsakymo, įkėlimo tvarka, taip pat duomenys apie tai, per kiek laiko sukuriamas sveikinimas, jo trukmė ir pan., yra informacija, kuri viešai prieinama bet kuriam trečiajam asmeniui, nes ji viešai skelbiama projekto tinklalapyje. Ieškovės projekto svetainės raktiniai žodžiai „stebink“, „nustebink savo artimą“ taip pat nėra išimtinė jos nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad atsakovės darbuotojui atskleisti „Google analytics“ duomenys, tačiau jie nebuvo kuo nors ypatingi, kuriantys kokią nors potencialią ar realią vertę (iš nurodytų kainų lengva nuspėti, kurios įžymybės yra paklausiausios; atsakovei, kaip vienai iš dovanų rinkos lyderių Lietuvoje, neabejotinai ir be ieškovės statistikos buvo žinoma, kad populiariausias rinkodaros įrankis projektui plėtoti yra „Facebook“ socialinis tinklas; vien tai, kad prieiga prie tokių duomenų yra koduota, nereiškia, kad tokia informacija negali būti gaunama kitais būdais).

28.4. Net jei ir būtų pripažinta, kad tam tikra ieškovės atsakovei suteikta informacija vis dėlto galėtų sudaryti ieškovės komercinę paslaptį, byloje nėra įrodymų dėl tokios informacijos panaudojimo atsakovės veikloje nesąžiningos konkurencijos tikslais. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovė iš esmės panaudojo ieškovės turimą verslo modelį, sukūrė panašią produkto pardavimo svetainę, naudojo panašius paslaugos aprašymus, ir šiuos atsakovės veiksmus vertino kaip nesąžiningus. Tačiau ta pačia idėja paremto konkuruojančio projekto įsteigimas negali būti pagrindas pripažinti veiksmus nesąžiningais. Atitinkamai nesąžiningumas negali būti pripažintas dėl to, kad nutrūkus šalių deryboms atsakovės savarankiškai plėtotame projekte „nepirkroziu.lt“ dalyvavo viena anksčiau ieškovės projekte dalyvavusių įžymybių (S.). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovę ir S. saistė kokie nors sutartiniai santykiai, nuotrauką atsakovei pateikė pats atlikėjas. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad atsakovė neįrodė, jog savo veikloje nenaudojo ieškovės atskleistos informacijos, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Apeliacinės instancijos teismo nurodytu būdu iš atsakovės reikalaujama to, kas neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 274/2008).

28.5. Byloje neįrodytas nei žalos ieškovei padarymo faktas, nei jos patirtų nuostolių dydis. Galimus ieškovės nuostolius galėtų sudaryti tik realios bei įrodytos vedant derybas patirtos išlaidos (t. y. išlaidos advokatams). Taikant ikisutartinę atsakomybę siekiama nukentėjusią šalį sugrąžinti į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, t. y. kaip nuostoliai atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų, o ne tai, ką jis būtų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-488/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-488/2010">3K-3-488/2010</a>). Dėl to negalėjo būti tenkintas ieškovės reikalavimas atlyginti dėl projekto perleidimo negautas pajamas (4344,30 Eur).

28.6. Apeliacinės instancijos teismas, skaičiuodamas negautas pajamas, nesivadovavo teismų praktika, neįvertino ieškovės veiklos sąnaudų. Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos suprantamos kaip grynasis pelnas; jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-418/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-418/2014">3K-3-418/2014</a>). Be to, reikėjo įvertinti ir tai, kad, nutrūkus deryboms, atsakovė neperėmė ieškovės projekto, šis ir toliau teikia pajamas ieškovei. Svarbu ir tai, kad derybų objektas buvo ne tik idėja, bet ir daug kitų dedamųjų (projektui vykdyti skirti dokumentai, projekto pavadinimas, subdomeno vardas, „Facebook“ profilis, svetainė (ir jos turinys, dizainas, logotipas, žymenys, pan.). Visos šios dalys nebuvo atsakovei perduotos, todėl priteistina žala turėjo būti mažinama proporcingai atsakovei neperduota projekto dalimi.

28.7. Teismas kaip tiesioginius nuostolius priteisė išlaidas advokato teisinei pagalbai atlyginti. Šios išlaidos priteistos nepagrįstai, nes ieškovė neįrodė, kad tokias išlaidas patyrė: byloje pateikti įrodymai, kad šias išlaidas patyrė ne ieškovė, o byloje nedalyvaujantis trečiasis asmuo – ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. Be to, nepagrįsta, už ką advokatams buvo mokėta, ar tariamai patirtos išlaidos iš tiesų yra susijusios su šalių derybomis.

29. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo netenkinti atsakovės kasacinio skundo ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

29.1. Ieškovė teisių pažeidimą grindžia ne faktu, kad nebuvo sudaryta sutartis, o faktu, jog atsakovė be ieškovės valios pasinaudojo konfidencialia projekto informacija ir įkūrė konkuruojantį verslą. Šiuo atveju atsakovės neteisėti veiksmai yra akivaizdūs – po dešimties dienų nuo oficialaus derybų nutraukimo ji pradėjo analogišką projektą. Tai neabejotinai pagrindžia, jog ji derybas vedė nesąžiningai, neturėdama rimtų ketinimų sudaryti sutartį, neteisėtai bei savo tikslams panaudojo ieškovės jai suteiktą konfidencialią informaciją, sukūrė nesąžiningai konkuruojantį projektą, tokiais veiksmais padarydama žalos. Apeliacinės instancijos teismas visapusiškai ištyrė įrodymus ir pagrįstai pripažino įrodytomis aplinkybes, kurios pagrindžia derybų metu iš ieškovės gautos informacijos panaudojimą. Atsakovė CPK leistinais įrodymais nepaneigė, kad ji neleistinai pasinaudojo ieškovės pasiūlyta įsigyti verslo dalimi (idėja), kad derybų metu gavo ir panaudojo iš ieškovės „Google Analytics“ duomenų bazės gautą informaciją.

29.2. Apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino CK 1.116 straipsnio 1 dalį pripažindamas, kad ieškovės perduota atsakovei informacija buvo konfidenciali ir atsakovė neturėjo teisės jos panaudoti kurdama analogišką verslą. Informacija gali būti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai. Tokiu atveju ji gali būti pripažinta komercine paslaptimi ir atitinkamai saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTctOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-317-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-317-916/2015">3K-3-317-916/2015</a>; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02LTcwNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-6-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-6-706/2016">3K-7-6-706/2016</a>). Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad derybų metu atsakovės atstovas prašė pateikti tam tikrą, konkrečią informaciją dėl verslo idėjos įgyvendinimo sėkmių ir nesklandumų. Ieškovės vadovas, tikėdamasis sąžiningai sudaryti sutartį, šią labai konkrečią informaciją suteikė, atsisakė pateikti tik įžymybių kontaktus, kol nepasirašytas ketinimų protokolas. Nėra abejonių, kad ieškovės pateikti duomenys apie projektą yra saugotini kaip komercinė paslaptis; ši informacija neabejotinai padėjo vykdyti veiklą naujam atsakovės projektui „nepirkroziu.lt“. Byloje nustatyta, kad visa paminėta informacija atsakovei nebuvo viešai prieinama (tinklalapyje publikuota tik informacijos dalis), buvo slapta, vertinga vykdant tokią komercinę veiklą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė dėjo protingas pastangas, siekdama šią informaciją išsaugoti.

29.3. Pagrįsta pripažintina apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovės negautomis pajamomis racionalu laikyti jos negautą ir atsakovės nesumokėtą fiksuotą 4344,30 Eur sutarties pardavimo kainą kaip minimalius nuostolius; nuostoliais taip pat laikytinos ieškovės panaudotos lėšos už teisines konsultacijas dėl projekto pardavimo. Pagal CK 6.164 straipsnio 2 dalį, jeigu viena šalis derybų metu suteikia kitai šaliai konfidencialią informaciją, o kita šalis panaudoja ją savo tikslams neteisėtu būdu, minimalūs nuostoliai yra tokio dydžio, kokia yra gauta nauda, išreikšta pinigais. Šiuo atveju nėra galimybės nustatyti, kokias konkrečias pajamas iš atliktų neteisėtų veiksmų gavo atsakovė, nes pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo išreikalauti tai pagrindžiančius įrodymus, o atsakovė bylos proceso metu nebendradarbiavo, jokių įrodymų į bylą neteikė, taigi pagrįstai ieškovei priteista ta suma, kurią atsakovė sutaupė ieškovės sąskaita. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir nenukrypdamas nuo teismų praktikos išanalizavo ir įvertino šias aplinkybes.

29.4. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas ieškovės patirtą žalą, pagrįstai sprendė, kad jai skirtos paramos panaudojimas ruošiant perleisti projektą laikytina patirta žala. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas raštu patvirtino, kad ieškovės pasirinkimu ir prašymu buvo suteiktos ir universiteto lėšomis apmokėtos teisinės paslaugos, tai patvirtinantys dokumentai pateikti byloje. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad minima suma buvo padengtos teisinės konsultacijos, suteiktos ieškovei dėl intelektinės nuosavybės objekto perdavimo, o šių konsultacijų suteikimo laikas sutampa su šalių derybomis.

29.5. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovės komercinės paslapties panaudojimas atsakovės veikloje priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovės įvardijamais nuostoliais. Atsakovei pradėjus naudoti ieškovės suteiktą informaciją, krito ieškovės projekto vertė, projektas prarado savo unikalumą, dėl to ieškovė neteko galimybės gauti iš jo tokios komercinės naudos, kokią gavo ar galėjo gauti iki duomenų atskleidimo; ieškovė prarado ir dalį klientų, todėl sumažėjo jos gaunamos pajamos, o atsakovės – padidėjo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sąžiningumo ir konfidencialumo pareigos ikisutartiniuose santykiuose

30. Sutarties laisvės principas – vienas iš pagrindinių civilinės teisės principų, be kurio nebūtų įmanoma privačia nuosavybe grindžiama rinkos ekonomika. Vienas iš šio principo elementų yra šalių teisė laisvai nuspręsti, su kuo pradėti derybas dėl sandorio sudarymo, teisė laisvai derėtis ir nutraukti derybas. Sąžiningumas yra bendrasis reikalavimas, taikomas tiek sutartiniams, tiek ikisutartiniams santykiams. CK 6.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir ikisutartiniuose santykiuose.

31. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad ikisutartiniuose santykiuose pagrindinė abipusė šalių pareiga yra imperatyvi pareiga elgtis sąžiningai. Sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų. Pirma, šalis neturėtų vesti derybų, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

32. Reikalavimas elgtis sąžiningai tiesiogiai įtvirtintas įstatyme, tačiau jo turinys nustatomas ir atskleidžiamas teismų, vertinant konkrečios bylos faktines aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad ieškovės generalinis direktorius 2014 m. rugpjūčio 13 d. pateikė atsakovei pasiūlymą pirkti projektą „Stebink.lt“; šalys pradėjo derybas dėl ieškovės pardavimo pasiūlymo; atsakovės valdyba apsvarstė ir nutarė įsigyti projektą už 4344,30 Eur (15 000 Lt) maksimalią kainą su sąlyga, kad būtų pratęstos sutartys su 90 proc. projekte dalyvaujančių įžymybių; atsakovė surašė derybų ketinimų protokolą, šalys jį derino 2014 m. lapkričio–gruodžio mėn., tačiau jis nebuvo pasirašytas, šalių derybos nutrūko. Byloje nustatyta, kad šalių derybos vyko dėl to, jog ieškovė siekė parduoti, o atsakovė – nupirkti teises į projektą bei svetainę; dar iki ketinimų protokolo parengimo atsakovės darbuotojas S. Š. 2014 m. spalio 30 d. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovės vadovą dar kartą patvirtindamas, jog dėl projekto pardavimo susitarta, nurodydamas, kad jis perims projektą, ir prašė prijungti jį prie „Google analytics“ ir „Google adwords“ duomenų bazių tam, kad galėtų matyti ieškovės veiklos duomenis. Gavęs patikinimą, kad projektas bus perkamas, ieškovės vadovas 2014 m. lapkričio 6 d. elektroniniu laišku nurodė, jog atsakovės darbuotojas jo prašymu bus prijungtas prie „Google analytics“ duomenų. Byloje taip pat nustatyta, kad be prijungimo atsakovo darbuotojas negalėjo naudoti šių duomenų. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovė panaudojo ieškovės projekto idėją, kuri buvo Lietuvoje įgyvendinta ir veikianti (apeliacinės instancijos teismo nutarties 23–27 punktai).

33. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nors ieškovė derybų metu atsakovei raštu nenurodė, jog jos atskleista informacija yra konfidenciali, tačiau kadangi ši informacija nebuvo atsakovei viešai prieinama, buvo slapta, vertinga vykdant ieškovės komercinę veiklą, jos panaudojimas atsakovei sukūrė konkurencinį pranašumą ir sumažino ieškovės galimybes gauti buvusio dydžio pajamas vykdant projektą kaip vienintelį Lietuvoje.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas faktinių aplinkybių nenustato, o tik neperžengdamas kasacinio skundo ribų patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teisinis ginčo šalis siejančių santykių įvertinimas atliekamas byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, remdamasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, patikrina, ar teismai šioms aplinkybėms kvalifikuoti tinkamai taikė materialiosios teisės normas.

35. Kaip nurodyta nutarties 31 punkte, kasacinio teismo praktikoje vienu iš ikisutartinio sąžiningumo turinio elementų pripažįstamas reikalavimas nenutraukti toli pažengusių derybų be pakankamos priežasties, kai viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta. Analizuojant, ar šalių derybos buvo toli pažengusios, paprastai reikėtų įvertinti šalių pasirašytus ikisutartinius dokumentus bei kitas aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą, jog šalys jau yra susitarusios dėl esminių sandorio sąlygų ir pan. Kita vertus, vienu iš toli pažengusių derybų nustatymo kriterijų pripažįstamas ikisutartinio pasitikėjimo sukėlimas derybų kontrahentui, t. y. jei šalis savo elgesiu derybų metu sukūrė kitai šaliai pagrįstą tikėjimą, kad sutartis bus sudaryta, tai derybos gali būti kvalifikuojamos kaip toli pažengusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2005). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, vertinant ikisutartinį pasitikėjimą, turi būti vertinami šalių pasiekti susitarimai dėl sandorio sąlygų, derybų trukmė, derybų intensyvumas, sandoriui sudaryti svarbios informacijos atskleidimo faktai, raginimas atlikti tam tikrus parengiamuosius sandoriui sudaryti veiksmus ir kt. Nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visuma (šalių derybos truko pakankamai ilgą laiką, buvo pasiektas susitarimas dėl kainos, ieškovei buvo tvirtinama, kad atsakovės valdyba yra apsisprendusi įsigyti projektą, ir kt.) suponuoja išvadą, kad ieškovė buvo įgijusi ikisutartinį pasitikėjimą atsakove, todėl tikėdama, kad sutartis bus sudaryta, suteikė atsakovei atitinkamus prisijungimo duomenis.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė savo teisių pažeidimą grindžia iš esmės ne faktu, jog sutartis nebuvo sudaryta, o faktu, kad atsakovė be ieškovės valios pasinaudojo konfidencialia projekto informacija ir įkūrė konkuruojantį verslą. Todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinės instancijos teismo argumentus, jog tolesnė derybų nutrūkimo priežasčių analizė neturi teisinės reikšmės, ir konstatuoja, kad pirmiau aptartos byloje nustatytos aplinkybės ir šalių sąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose teisiniai aspektai yra reikšmingi tik sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės atsakovei taikymo už ieškovės konfidencialios informacijos panaudojimą.

37. Derybų metu gali būti tokių situacijų, kai svarbu atskleisti kitai šaliai ne tik informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, bet ir papildomą informaciją, kuri šaliai turi tam tikrą komercinę (gamybinę) vertę vien dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ši informacija nėra viešai prieinama. Pažymėtina, kad apskritai nėra bendro pobūdžio konfidencialumo pareigos: ši pareiga atsiranda arba dėl to, kad pačios šalys tam tikrą suteikiamą informaciją įvardija kaip konfidencialią, arba dėl to, kad ši prievolė egzistuoja priklausomai nuo atskleidžiamos informacijos pobūdžio ar pačių šalių padėties.

38. Vienas iš svarbios informacijos teisinių apsaugos instrumentų yra konfidencialumo susitarimas. Derybų šalys, ikisutartinių santykių stadijoje nesudariusios konfidencialumo sutarties ir nesant išimtinių informacijos apsaugos teisių, bendriausia prasme neturi konfidencialumo pareigos. Tačiau tokiais atvejais, kai viena šalis aiškiai pareiškia kitai šaliai, kad derybų metu pateikiama informacija yra konfidenciali, tai tokią informaciją sutinkanti priimti šalis netiesiogiai išreiškia savo sutikimą jai suteikiamą informaciją traktuoti kaip konfidencialią. Lietuvos teisėje pripažįstama, kad vienas iš sąžiningumo pareigos ikisutartiniuose santykiuose elementų, glaudžiai susijusių su pareiga atskleisti informaciją, yra konfidencialumo reikalavimas. Šio reikalavimo turinį įtvirtina CK 6.164 straipsnio 1 dalies nuostatos, nurodančios, kad jeigu viena šalis derybų metu suteikia kitai šaliai konfidencialią informaciją, tai kita šalis, sužinojusi ar gavusi šią informaciją, privalo jos neatskleisti ar nenaudoti savo tikslams neteisėtu būdu nepaisydama to, ar sutartis sudaryta.

39. Kaip jau minėta nutarties 37 punkte, tam tikrais atvejais konfidencialumas gali būti aiškus ir neabejotinas net nenurodžius, kad informacija yra konfidenciali. Tai gali lemti sutarties pobūdis, suteikiamos informacijos prigimtis arba pačių šalių padėtis, pavyzdžiui, jeigu derybų partneriai ar trečioji šalis, kuriai atskleidžiama informacija, yra konkurentai arba potencialiai gali konkuruoti tam tikroje rinkoje, arba vienos iš šalių profesinės veiklos ypatumai (pvz., auditoriaus ir pan.). Konfidencialia informacija taip pat laikoma komercinė paslaptis. Konfidenciali informacija gali būti ir tokia informacija, kai tai aiškiai nurodo viena derybų šalis kitai šaliai.

40. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02LTcwNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-6-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-6-706/2016">3K-7-6-706/2016</a>, 50 punktas).

41. CK 6.164 straipsnio 1 dalyje nurodyti du atvejai, kaip gali būti pažeidžiama ikisutartinė konfidencialumo pareiga: pirma, derybų metu gauta konfidenciali informacija yra atskleidžiama tretiesiems asmenims; ir antra, tokios informacijos naudojimas savo tikslams neteisėtu būdu. Šią pareigą pažeidusi šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Nurodytas reglamentavimas reiškia, kad civilinė atsakomybė už konfidencialumo pareigos nevykdymą ikisutartiniuose santykiuose atsiranda ne tik už komercinės paslapties, bet ir kitos konfidencialios informacijos atskleidimą ar panaudojimą savo tikslams neteisėtu būdu.

42. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad duomenys apie projektą „Stebink.lt“, kuriuos ieškovė derybų metu atskleidė atsakovei, saugotini kaip komercinė paslaptis, nes, be įžymybių pavardžių, buvo atskleista ir atsakovės savavališkai panaudota kita ieškovės projekto idėjos, jos vykdymo informacija – rinkodara, reklama, sąnaudos, pardavimai, pelnas, klientų poreikiai, įžymybių patrauklumas pirkėjams ir pan., t. y. informacija, kuri neabejotinai padėjo vykdyti veiklą naujam atsakovės projektui „nepirkroziu.lt“. Visa paminėta informacija atsakovei nebuvo viešai prieinama, buvo slapta, vertinga vykdant komercinę veiklą, ši informacija sukūrė konkurencinį pranašumą atsakovei prieš kitus rinkos dalyvius ir atitinkamai sumažino ieškovės galimybę gauti buvusio dydžio pajamas ir parduoti projektą kaip vienintelį Lietuvoje. Teismas konstatavo, kad bylos duomenys leidžia daryti pakankamą išvadą, jog atsakovė iš esmės panaudojo ieškovės turimą verslo modelį, sukūrė panašią produkto pardavimo svetainę (elektroninę parduotuvę), naudojo panašius prekės (paslaugos) aprašymus, su vienu ieškovės projekto dalyviu sukūrė sutartinius santykius.

43. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovė, prašydama prisijungimo duomenų prie atitinkamų sistemų, būdama atitinkamos rinkos dalyvė, siekianti šioje rinkoje vykdyti veiklą pagal iš ieškovės įsigyti planuojamą projektą, suvokė, kad gauna iš ieškovės konfidencialią informaciją, kurios panaudojimas savo tikslams reikštų sąžiningumo pareigos ikisutartiniuose santykiuose nesilaikymą. Vien tai, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinio susitarimo, savaime nereiškia, kad atsakovė turėjo teisę be ieškovės sutikimo panaudoti savo tikslams gautą konfidencialią informaciją. Kaip konstatuota šios nutarties 35 punkte, šalių derybos buvo toli pažengusios ir ieškovė jau buvo įgijusi pakankamą ikisutartinį pasitikėjimą atsakove, todėl suteikė jai konfidencialią informaciją pagrįstai tikėdama, jog kita derybų šalis irgi elgsis sąžiningai. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė suvokė arba turėjo suvokti, jog ieškovės įvardyta informacija yra konfidenciali, todėl, panaudodama šią informaciją savo tikslams, atliko neteisėtus veiksmus, dėl to atsakovei taikytina civilinė atsakomybė.

Dėl negautos naudos

44. Atsakovė kasaciniame skunde kelia klausimą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos apskaičiavimo, nurodo, kad ji turi būti apskaičiuojama taikant grynojo pelno kriterijų.

45. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą, kurį sudaro jos patirti nuostoliai – 1121,41 Eur išlaidos už teisines konsultacijas dėl projekto pardavimo – ir negautos pajamos, t. y. atsakovės nesąžiningai sutaupyta nesumokėta fiksuota 4344,30 Eur nesudarytos sutarties pardavimo kaina kaip minimalūs nuostoliai.

46. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kasacinis teismas nėra suformavęs praktikos, kad bylose dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo vienintelis galimas arba tiksliausias nuostolių negautų pajamų forma skaičiavimo būdas yra grynojo pelno apskaičiavimas remiantis grynojo pelno kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzA5LTMxMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-309-313/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-309-313/2018">e3K-3-309-313/2018</a>, 46 punktas).

47. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovės negautomis pajamomis racionalu laikyti ieškovės negautą (atsakovės nesumokėtą) fiksuotą 4344,30 Eur sutarties pardavimo kainą kaip minimalius nuostolius. Nuostoliais taip pat laikytinos 1121,41 Eur ieškovės panaudotos lėšos už teisines konsultacijas dėl projekto pardavimo. Byloje nustatyta, kad lėšos ieškovei buvo pervestos kaip tikslinė parama verslo pradžiai, laimėjus ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto viešai skelbtą geriausio naujo verslo idėjų bei jų įgyvendinimo konkursą ir laimėjusios verslo idėjos autoriui Justinui Pikeliui įsteigus pradedančią įmonę „Stebink.lt“, įkurtą ir veikiančią konkurse laimėjusiai verslo idėjai įgyvendinti. Minėto konkurso nugalėtojams buvo skirta piniginė parama pasirinktoms verslo ar teisinėms konsultacijoms įsigyti. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas raštu patvirtino, jog ieškovės pasirinkimu ir prašymu jai buvo suteiktos ir ISM universiteto lėšomis apmokėtos 1121,41 Eur (3872 Lt) sumos teisinės paslaugos. Minima suma buvo padengtos teisinės konsultacijos, suteiktos ieškovei dėl intelektinės nuosavybės objekto perdavimo, o šių konsultacijų suteikimo laikas sutampa su šalių derybomis. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinės instancijos teismo argumentus, kad ieškovei skirtos paramos panaudojimas ruošiant perleisti projektą atsakovei laikytina patirta žala (tiesioginiais nuostoliais), nes priešingu atveju ieškovė šias lėšas būtų galėjusi panaudoti kitiems tikslams.

48. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje. Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Bylose dėl komercinių paslapčių atskleidimo taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjM4LTM3OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-238-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-238-378/2018">e3K-7-238-378/2018</a> 88 punktą).

49. Atsakovė, atsižvelgdama į savo veiklos rodiklius, neįrodė, kad jos faktinis turtinės padėties pagerėjimas yra mažesnis nei ieškovės prašoma nuostolių suma, todėl pripažintina, kad teismai ieškovės patirtos žalos dydį pagrįstai nagrinėjamoje byloje nustatė vadovaudamiesi fiksuota sutarties kaina ir ieškovės išlaidų teisinėms konsultacijoms suma.

50. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, todėl skundžiamas procesinis teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus kasacinio skundo, atsakovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

52. Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės kasaciniame teisme pabaigos nepateikė prašymo priteisti patirtų išlaidų atlyginimą bei šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų atlyginimas nepriteisiamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Donatas Šernas