Dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. V-0121/2023e panaikinimo atmetė

Nr. DOK-2269

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00013-2025-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2025 m. birželio 13 d. paduotu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. V-0121/2023e pagal suinteresuoto asmens uždarojo tipo investicinės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Retail Properties“ ieškinį pareiškėjai dėl nuomos mokesčio priteisimo ir pareiškėjos priešieškinį dėl nuomos sutarčių modifikavimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. V-0121/2023e panaikinimo atmetė.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 50 straipsnio 3 dalies 4 ir 6 punkto nuostatas, nustatančias, kad arbitražo teismo sprendimas panaikinamas, kai arbitražo teismo sudėtis neatitiko šalių susitarimo, arba arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Vilniaus komercinio arbitražo teismo (toliau – VKAT) pirmininkė, pažeisdama arbitražo bylos šalių susitarimą, pagal kurį šalys turėjo teisę pasirinkti po vieną norimą arbitrą į trijų arbitrų arbitražo teismą, neteisėtai atsisakė sudaryti sutartį su pareiškėjos pasirinktu arbitru, taip pažeisdama fundamentalią pareiškėjos teisę pasirinkti arbitrą. Teismas neteisėtai atsisakė iš esmės peržiūrėti VKAT pirmininkės sprendimą, nors tai prieštarauja arbitražo sprendimo panaikinimo instituto esmei, pagal kurią teismo teisė patikrinti, ar egzistuoja KAĮ 50 straipsnyje įtvirtinti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai, yra neribojama.

2. VKAT pirmininkė, pažeisdama arbitražo bylos šalių susitarimą, pagal kurį VKAT reglamento 18 straipsnio 3 dalies pagrindu priimama nutartis atsisakyti sudaryti sutartį su šalies pasirinktu arbitru privalo būti motyvuota, priėmė tokią nutartį pareiškėjos pasirinkto arbitro atžvilgiu, kuri buvo be motyvų.

3. Arbitražo teismas, pažeisdamas imperatyvius, KAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus, arbitražo proceso principus (lygiateisiškumo, dispozityvumo, rungimosi, šalių autonomijos), arbitražo byloje savo iniciatyva, iš anksto nepranešęs bylos šalims, Arbitražo sprendime performulavo šalių pareikštus reikalavimus, reikšmingai pakeisdamas jų turinį, ir juos išsprendė vietoje šalių iš tiesų pareikštų reikalavimų, o dalies šalių reikalavimų apskritai neišsprendė. Tokie pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti arbitražo sprendimą KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas tai padaryti nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė.

4. Arbitražo teismas priėmė arbitražo sprendimą pasirėmęs, be kita ko, medžiaga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis), kurių šalys į arbitražo bylą neteikė, jos nebuvo išverstos į šalių sutartą proceso kalbą (anglų), dėl ko su jomis negalėjo susipažinti viena iš arbitrių, ir dėl kurių šalys neturėjo galimybės pasisakyti proceso metu. Tokie pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti arbitražo sprendimą aptartais KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas tai padaryti nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Kesko Senukai Lithuania“ (j. a. k. 234376520) 570 (penkis šimtus septyniasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. birželio 12 d. AB SEB banke, kodas ZO44545.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė