Kasacinio skundo Nr. DOK-2183/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00529-2023-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. birželio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo J. K. gynėjo advokato Pavelo Borkovskio (Pavel Borkovski) kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 12 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 6 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 12 d. nuosprendį dalyje dėl J. K. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimus pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 6 d. nutartį ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti. Nukentėjusiosios J. L. civilinį ieškinį atmesti arba jeigu kasacinės instancijos teismas laikytų, kad šiame skunde nurodytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus galima pašalinti iš naujo nagrinėjant bylą - panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 6 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai esminiai pažeidė BPK nuostatas ir pareigą nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes. Šis pažeidimas suvaržė įstatymu garantuotas proceso dalyvių teises bei sutrukdė teismui objektyviai, nešališkai ir išsamiai įvertinti bylos įrodymus bei priimti teisėtą bei teisingą sprendimą. Teismai išsamiai neištyrė bylos, nenustatė visų bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, padarė esminius BPK 44 straipsnio 6 dalies, 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus. J. K. kaltę dėl nukentėjusiojo O. L. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir tyčinio nužudymo grindė įstatymų nustatyta tvarka nepašalintomis abejonėmis. Apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą, neatsakė į esminius skundo argumentus. Teismai nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos in dubio pro reo principu, kaltinimą grįsdami liudytojų, kurie patys siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, prieštaringais parodymais (S. S., M. Ž.), visas abejones aiškindami kaltinamojo asmens nenaudai. Teismai dalį bylos įrodymų iš viso ignoravo, padarė faktinių bylos duomenų aplinkybių neatitinkančias išvadas, J. K. kaltę iš esmės grindė dviejų bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų, kurie „gavo naudos už bendradarbiavimą“, parodymais. Bylos duomenimis neatitinkančiomis aplinkybėmis pateisindami ir paaiškindami šių liudytojų parodymų nenuoseklumą, ignoruodami policijos pareigūnų pažeidimus, psichologinį spaudimą liudytojams ir įtariamiesiems. Byloje nėra tiesioginių įrodymų, jog J. K. du kartus smūgiavo nukentėjusiajam O. L. ranka į galvą ir vėliau peiliu sudavė smūgį nukentėjusiajam į dešinę koją, dėl to nukentėjusysis nukraujavo ir mirė. Nenustatyta tiksli nusikaltimo padarymo vieta, kitos aplinkybės, nerastas nusikaltimo įrankis. Kasatorius ginčija įtariamųjų ir liudytojų apklausų rezultatus, kai jiems iki procesinio veiksmo buvo daromas neleistinas poveikis. Nesant duomenų, galinčių patikimai patvirtinti liudytojų S. S., M. Ž. parodymus ir kartu paneigti J. K. parodymus, kasatoriaus vertinimu, esant duomenų apie ikiteisminio tyrimo šališkumą ir policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus tyrimo eigoje, apkaltinamasis nuosprendis J. K. dalyje dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir nukentėjusiojo O. L. nužudymo pagal BK 140 straipsnio l dalį ir 129 straipsnio l dalį negalėjo būti priimtas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistojo gynėjas nesutinka su J. K. nuteisimu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir pateikia savo subjektyvų bylos faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimą, deklaratyviai teigia esant padarytų procesinių pažeidimų, kurie esminės teisinės reikšmės neturi, nes nepagrindžia kasacijos pagrindų buvimo. Nuteistojo gynėjas siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, J. K. palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.
Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-135/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-135/2013">2K-135/2013</a>, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.???
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nutartyje atsakė į esminius nuteistojo J. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentus (dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, dėl J. K. padarytų veikų kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, dėl bausmės, dėl civilinio ieškinio ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies bei in dubio pro reo principo pažeidimai yra nurodomi grindžiant juos byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų vertinimo interpretavimu bei apsiribojant kasacinės instancijos teismo suformuotos teismų praktikos citavimu, nepateikiant aiškių, konkrečių su šia baudžiamąja byla susijusių teisinių argumentų.
Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad teismai buvo šališki, tačiau jokių teisinių argumentų nenurodyta, apsiribota išimtinai deklaratyviais teiginiais.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo J. K. gynėjo advokato Pavelo Borkovskio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Arūnas Budrys
Olegas Fedosiukas
Alvydas Pikelis