Nr. DOK-2085
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00542-2024-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. birželio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Irmanto Šulco,
susipažinusi su 2025 m. gegužės 27 d. paduotu ieškovo A. B. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Ieškovas A. B. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti ir jį kartu su priedais grąžino ieškovui. Nurodė, kad ieškovas pirmais keturiais ieškinio reikalavimais siekia pripažinimo, kad atsakovė ir atitinkamų Lietuvos teismų teisėjai pažeidė jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, teisinę gynybą. Teismo vertinimu, reikalavimų, kuriais prašoma pripažinti tam tikras faktines aplinkybes, patenkinimas jokių materialiųjų teisinių padarinių ieškovui nesukeltų. Ieškinio reikalavimai, kuriais prašoma pripažinti tam tikras faktines aplinkybes, negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes tai yra ne savarankiškas ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas), bet ieškinio faktinis pagrindas. Teismo vertinimu, ieškovas ieškinyje nurodė emocinio pobūdžio teiginius ir savo nuomonę dėl Lietuvos valstybės, įvardydamas ją kriminaline organizacija ir plėšikų gauja bei penktąja Rusijos kolona, teismų, teisėjų ar kitų valstybės institucijų veiksmų, įvardindamas juos nusikalstamais, ir pan. Tačiau emocinio pobūdžio teiginiai ar nuomonė, kuriais netgi siekiama sumenkinti Lietuvos valstybę ir jos institucijas, nesudaro faktinio pagrindo reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Kasaciniu skundu ieškovas prašo peržiūrėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir jas panaikinti, perduoti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priimti atskirąją nutartį dėl pirmos ir apeliacinės instancijos teismų teisėjų padarytų esminių proceso teisės pažeidimų ir pranešti apie nusikaltimo požymius, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl minėtų teisėjų neteisėtos ir nusikalstamos veikos požymių nagrinėjant minėtas civilines bylas.
Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Teismai netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies l punkto nuostatą ir taip pažeidė Konstitucijos 25 straipsnyje nustatytą teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti bei ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Ieškinio aplinkybes įrodinėja ieškovas ir privalo pateikti aplinkybes pagrindžiančius įrodymus CPK 135 straipsnio l dalies 2, 3 punkto prasme, kad reikalavimai nebūtų suderinti su nusikalstamais veiksmais skleisti dezinformaciją, šmeižtą, tautinę, rasinę, religinę ar socialinę neapykantą, prievartą ar diskriminacijos kurstymą ir kad ieškinys su reikalavimais butų patenkintas.
2. Pagal CPK 3 straipsnio 2, 5 dalis, jeigu nėra įstatymo reglamentuojančio ginčo materialinį ar procesinį santykį, teismas taiko įstatymą reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas turi vadovautis bendrais teisės principais arba ex officio (pagal pareigas) taikyti ir aiškinti savo iniciatyva tarptautines sutartis ar įstatymus. Šiuo atveju ieškinio reikalavimai yra grindžiami Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, todėl CPK 137 straipsnio 2 dalies l punkto, 3 dalies taikymas aiškinant, jog neegzistuoja institucija, kuri galėtų vertinti ieškovo deklaratyvius, išimtinai subjektyvius jo nuomone grindžiamus teiginius apie valstybę ir jos institucijas, yra netinkamas.
3. CPK 137 straipsnio 2 dalies l punkto, 3 dalies taikymas ir aiškinimas nutartyse prieštarauja Konstitucijos 29, 30 straipsniui, CPK 5, 6, 7, 8 straipsniams, kai aiškinama, jog nėra prielaidų kreiptis į teismą CPK 5 straipsnio pagrindu, nes jeigu nutartyse motyvuotai nepaneigiama, kad ieškovas negali turėti savo įsitikinimų ir juos laisvai skleisti bei gauti ir skleisti prašomą reikalavimuose informaciją apie konkrečias ieškovo neva įsiskolinimo sumas pagal sudarytas vartojimo kredito sutartis, tai dėl ieškovo konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo neturi būti nutartimis suvaržoma teisė kreiptis į teismą kaip į dar egzistuojančią instituciją, kuri privalo apginti ieškovo konstitucines teises ir laisves.
4. Netinkamai taikytas CPK 18 straipsnis, pagal kurį įsiteisėjusios teismų nutartys yra privalomos vykdyti, kadangi įsiteisėjusioje Lietuvos Aukščiausio Teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartyje nustatyta, kad ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtas ir neriboja ieškovo teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Tuo tarpu skundžiamose nutartyse nurodant, jog žalos atlyginimo reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, yra pažeidžiama CPK 274 straipsnio 4 dalis.
5. CPK 274 straipsnio 4 dalies taikymas ir aiškinimas prieštarauja Konstitucijos 29, 30, 33 straipsniams, kurie draudžia persekioti už kritiką ir suteikia teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą.
6. CPK 274 straipsnio 4 dalies taikymas prieštarauja CPK 299, 300 straipsniams, nes yra akivaizdūs nusikaltimo požymiai teismų teisėjų veiksmuose nagrinėjant civilines bylas.
7. Atsisakymas priimti ieškinį dėl žalos atlyginimo yra atsisakymas vykdyti teisingumą ir nepriklausomos demokratinės valstybės paneigimas su didvyrių žemės apgailėtinai beviltiškais plėšikaujančiais ir sukčiaujančiais korumpuotais teisėjais.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Sigita Rudėnaitė
Irmantas Šulcas
