D. K. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 41 str., 374 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2312/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36424-2023-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Olego Fedosiuko, spręsdama nuteistojo D. K. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenkos kasacinio skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 12 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Kasatoriai kasaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį pritaikant BK 75 straipsnio nuostatas ir D. K. paskirtą vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę atidedant. Kasatoriai teigia, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, klausimo dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo iš esmės nenagrinėjo.

Kasatoriai skunde pažymi, kad nuteistasis D. K. šiuo metu integruojasi į visuomenę, mokosi, užsiima individualia veikla, vienas augina dukras, nes jų motina jomis nesirūpina, jų neišlaiko, todėl realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas nutrauks jo ryšius su vaikais ir nebus kam jais pasirūpinti. Be to, jis yra jauno amžius, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas neįvertino. Nuteistas už nesunkų nusikaltimą, subendrinta galutinė bausmė neviršija ketverių metų, o tai atitinka baudžiamojo kodekso reikalavimus. Kasatoriai teigia, kad baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnio nuostatų taikymą, tačiau pagal teismų praktiką turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika, nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMyLTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-132-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-132-942/2016">2K-132-942/2016</a>, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-7-266-511/2018 ir kt.). Apibendrindami kasatoriai daro išvadą, kad esmines bylos aplinkybes, susijusias su bausmės vykdymo atidėjimo taikymu, teismai išnagrinėjo neišsamiai ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis neatitinka ir BPK 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio reikalavimų. Pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme teisės taikymo aspektu, įrodymai iš naujo nerenkami ir nevertinami, bylos faktinės aplinkybės, įskaitant ir aplinkybes, svarbias BK 75 straipsnio taikymui, nėra nustatomos. Tuo tarpu paduotame kasaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas teiginius dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo grindžia ne teisiniais argumentais, o faktinių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl šio straipsnio taikymo, vertinimo kritika. Taigi šiuo atveju yra ginčijamas teismų atliktas byloje esančių faktinių duomenų vertinimas, o tai, kaip minėta aukščiau, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistojo D. K. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenkos kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. K. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenkos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arūnas Budrys

Alvydas Pikelis

Olegas Fedosiukas