Dėl išieškojimo pagal regresinę prievolę

Civilinė byla Nr. 3K-3-206/2013

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-04782-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 73.2.6.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos,,PZU Lietuva“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Cargo and go“ (šiuo metu – BUAB „Cargo and go“) dėl išieškojimo pagal regresinę prievolę.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas, ar atlyginant eismo įvykio metu padarytą žalą draudiko sumokėta draudimo išmoka nukentėjusiam asmeniui priteistina iš draudėjo, kai jis įvykio metu buvo nesumokėjęs draudimo įmokų pagal draudimo sutartyje nustatytą mokėjimų grafiką.

Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ teismo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Cargo and go“ 1944,83 pagrindinės skolos, 87,87 Lt palūkanų ir 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas su atsakovu 2009 m. vasario 25 d. sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria apdraudė automobilio „DAF FTXF95.430“ (valst. Nr. CCB 989) valdytojų civilinę atsakomybę. Sutartyje nurodytas jos galiojimas nuo 2009 m. kovo 7 d. iki 2010 m. kovo 6 d., pagal sutarties 5.2 punktą sutartis įsigalioja draudėjui sumokėjus draudimo įmoką. 2009 m. lapkričio 25 d. Vengrijoje įvykusio eismo įvykio metu apgadinus kitą automobilį kaltininku pripažintas UAB „Cargo and Go“ vairuotojas. Ieškovas 2010 m. rugpjūčio 30 d. išmokėjo 1944,83 Lt draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui. Ieškovo teigimu, atsakovas nesumokėjo visų draudimo įmokų pagal draudimo sutartyje nustatytą įmokų mokėjimo grafiką, dėl to pareikalavo iš atsakovo sumokėtos draudimo išmokos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. gegužės 31 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo UAB „Cargo and go“ ieškovui UAB „PZU Lietuva“ 1944,83 Lt skolos, 87,87 Lt palūkanų ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų.

Atsakovui pateikus prieštaravimus dėl nurodyto teismo preliminaraus sprendimo, bylą išnagrinėjęs Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimu paliko nepakeistą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. preliminarų sprendimą.

Teismas nustatė šias bylos aplinkybes: šalys sudarė 2009 m. vasario 25 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria apdrausta atsakovo automobilio valdytojų civilinė atsakomybė. Sutartyje nurodytas jos galiojimas nuo 2009 m. kovo 7 d. iki 2010 m. kovo 6 d. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo įmokas sumokėti per du kartus – 2009 m. kovo 7 d. (3500 Lt) ir 2009 m. rugsėjo 7 d. (3500 Lt). 2009 m. lapkričio 25 d. Vengrijoje eismo įvykio metu pirmiau nurodytu automobiliu padaryta žala kitam asmeniui. Atsakovas pervedė ieškovui 28 960 Lt, apimančius ir pagal nurodytą draudimo sutartį mokėtiną draudimo įmoką, 2010 m. balandžio 12 d., t. y. po to, kai atsitiko eismo įvykis. 2010 m. rugpjūčio 30 d. ieškovas nukentėjusiam asmeniui išmokėjo draudimo ir žalos reguliavimo išlaidų išmoką – 157 150 Vengrijos forintų, atitinkančią 1944,83 Lt. 2010 m. lapkričio 4 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, kuria pareikalavo iš atsakovo sumokėti 1944,83 Lt.

Teismas pažymėjo tai, kad draudėjas draudimo įmoką sumokėjo po draudžiamojo įvykio ir pasibaigus draudimo sutarties terminui. Šalys sutartyje nustatė sutarties galiojimo terminą nuo 2009 m. kovo 7 d. iki 2010 m. kovo 6 d., todėl sieti jį su įmokos sumokėjimu nėra pagrindo. Šios sutarties nustatyta tvarka nenutraukus, ji laikytina galiojančia ir šalys turėjo pareigą vykdyti jos nuostatas, t. y. ieškovas turėjo prievolę nukentėjusiam asmeniui atlyginti dėl atsakovo transporto priemonės valdytojo kaltės padarytą žalą.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudimo išmokėtas sumas. Byloje nustačius, kad atsakovas per visą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį nesumokėjo nė vienos draudimo įmokos, teismas sprendė, jog ieškovas pagrįstai reikalauja grąžinti draudimo išmokas. Teismas priteisė 87,87 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 30 d. (draudimo išmokos išmokėjimo) iki kreipimosi į teismą dienos ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimu tenkinus atsakovo UAB,,Cargo and Go“ apeliacinį skundą nuspręsta Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti.

Apeliacinės instancijos teismas sprendime įvertino atsakovo 2010 m. balandžio 12 d. draudimo įmokos sumokėjimą kaip draudėjo draudimo sutarties įvykdymą. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies pagrindu draudikas įgyja teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Teismo vertinimu, draudėjui draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos, tačiau ją sumokėjus pavėluotai ir draudikui įmoką priėmus, draudikas neturi teisės susigrąžinti iš draudėjo sumas, draudiko išmokėtas dėl padarytos žalos. Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas reglamentuojamas įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta draudiko teisė susigrąžinti visą išmokėtą sumą ar jos dalį, jei transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės bei jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė sutartyje nustatytas pareigas (taip pat ir pareigą laiku mokėti draudimo įmoką). Reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles, tačiau šių aplinkybių ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodinėjo. Ieškovas žinojo, kad atsakovas laiku pagal sutartį nėra sumokėjęs draudimo įmokos ir kad įsigaliojus draudimo apsaugai bei įvykus draudžiamajam įvykiui jam kils pareiga išmokėti draudimo išmoką, tačiau ilgą laiką (per visą sutarties galiojimo laikotarpį) nereiškė atsakovui dėl nesumokėtos įmokos pretenzijų, neragino atsiskaityti, neįspėjo atsakovo apie įstatyme nustatytus draudimo įmokos nesumokėjimo padarinius, nenutraukė draudimo sutarties, nelaikė atsakovo neveikimo (laiku nesumokėtos draudimo įmokos) esminiu sutarties pažeidimu, taip iš esmės prisiėmė riziką dėl kilusių padarinių. Dėl to draudikas netenka teisės tuo pagrindu, kad draudėjas nesumokėjo įmokos, reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka, tačiau jam lieka teisė išsireikalauti draudimo įmoką pagal buvusius ir neįvykdytus draudėjo įsipareigojimus draudikui už laikotarpį, kai jis faktiškai teikė draudimo apsaugą draudėjo turtui. Šalys buvo sudariusios daug draudimo sutarčių, kurias apmokėti atsakovas vėluodavo, tačiau ieškovas toleravo įmokų vėlavimą, nereiškė dėl to atsakovui (iki tol, kol netekdavo mokėti draudimo išmokas) jokių pretenzijų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje nurodyta, kad transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo (toliau – TPVCAPD) sutartis įsigalioja nuo joje nurodytos datos (TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas nustatytas nukentėjusio asmens interesais, nes, net ir draudėjui laiku nesumokėjus draudimo įmokos, draudikas privalės nukentėjusiajam mokėti draudimo išmoką. Tačiau kai draudėjas laiku nesumoka draudimo sumos ir per tą laiką įvyksta draudžiamasis įvykis, įstatymas suteikia teisę draudikui pareikšti atgręžtinį reikalavimą draudėjui dėl draudimo išmokos grąžinimo (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 ir 7 dalys).

Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta regreso teisė yra įstatymų leidėjo nustatyta garantija draudikui, negalinčiam atsisakyti sudaryti draudimo sutarties, kad netgi tuo atveju, kai draudikai laiku negauna draudimo įmokų, jie galėtų teikti draudimo apsaugą ir išmokėti draudimo išmokas nukentėjusiems asmenims, žinodami, kad galės prisiteisti šias sumas iš draudimo sutartį pažeidusio draudėjo. Taip pat ši norma skatina draudėjus laiku mokėti TPVCAPD sutartyse numatytas draudimo įmokas, kad draudėjai negalėtų piktnaudžiauti tuo, jog draudikas privalo su jais sudaryti draudimo sutartį ir naudotis draudimo apsauga, o draudimo įmoką sumokėti tik tuo atveju, jei įvyko draudžiamasis įvykis. Tokiu teisiniu reglamentavimu ginami ne transporto priemonės valdytojo, bet nukentėjusiojo interesai, kartu suteikiant teisę išmokėjusiam išmoką draudikui ar draudikų biurui atgręžtiniu reikalavimu susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalą asmens, arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį arba sumokėti draudimo įmokas (TPVCAPDĮ 11, 17, 22, 23 straipsniai).

Pareiga vykdyti draudimo sutartį – sumokėti joje nurodytą draudimo įmoką draudėjui – atsiranda nuo transporto priemonių valdytoju civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymo momento. Dėl to draudikas negalėjo atsisakyti priimti net kad ir pavėluotai sumokėtos draudimo įmokos. Įstatyme nustatyta draudiko teisė, o ne pareiga imtis draudimo sutarties nutraukimo procedūros. Kita vertus, net ir draudimo sutarties nutraukimo procedūra neužkerta kelio draudikui reikalauti ne tik sumokėti draudimo įmokos dalį už iki nutraukimo galiojusią draudimo apsaugą, bet ir reikalauti pagal draudimo sutartį išmokėtų sumų grąžinimo. Įstatyme nenustatyta privalomos draudiko pareigos pranešti draudėjui apie draudimo įmokų nesumokėjimo padarinius, t. y. draudimo išmokų atgręžtinį išreikalavimą iš draudėjo, juolab kad tokie padariniai aiškiai nurodyti draudimo sutartyje. Draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47 patvirtintų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų (toliau – Standartinės sąlygos) 27 punkte nurodyta, kad draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu ir šiame rašte nurodyti taip pat ir Įstatymo 11 straipsnio 5 bei 7 dalyse nustatytus draudimo įmokos nesumokėjimo padarinius. Atsakovo pagrindinė veikla yra transporto paslaugos: krovinių vežimas keliais, įskaitant tarptautinį krovinių gabenimą. Atsakovas žinojo apie savo prievolę atsiskaityti su ieškovu draudimo sutartyse nurodytais terminais ir tokios prievolės nevykdymo padarinius, todėl laiku nesumokėjęs įmokų pats veikė nesąžiningai ir prisiėmė visą su tokiu savo neveikimu susijusią riziką.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB,,Cargo and go“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, nurodydamas tokius esminius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

2010 m. spalio 18 d. susitarimu šalys pakeitė draudimo sutartyje nustatytus įmokų mokėjimo terminus, išdėstant įmokas per laikotarpį nuo 2010 m. spalio 22 d. iki 2011 m. balandžio 1 d., ir tai reiškia, kad žalos padarymo metu draudimo sutartimi apdrausta transporto priemone atsakovas nebuvo praleidęs įmokų mokėjimo terminų. Šalių sudarytos draudimo sutarties metu galiojusioje Draudimo įstatymo 80 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad, draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku (išskyrus atvejį, kai draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimu), draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, jog per 15 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar jos dalį. Ieškovas pagal galiojančio įstatymo nuostatas privalėjo atsakovui pranešti, kad šis sumokėtų vėluojamą įmoką ir pranešti apie nemokėjimo atveju kilsiančius padarinius, tačiau to nepadarė. Sustabdžius sutartį, pagal Draudimo įstatymo 80 straipsnio straipsnio 2 dalį draudikas neprivalėtų mokėti draudimo išmokos, tada už bet kokią žalą atsako žalą sukėlęs asmuo. Ieškovas nestabdė draudimo sutarties, nors tai jį būtų atleidę nuo pareigos atlyginti žalą ir taip būtų išvengta žalos atlyginimui skirtų išmokėtų sumų susigrąžinimo iš draudėjo regreso būdu.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas

TPVCAPDĮ tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų yra jo privalomumas. Galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintų nuostatų dėl šios rūšies draudimo sutarčių tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. V. B., G. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-382/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-382/2009">3K-3-382/2009</a>; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-524/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-524/2012">3K-3-524/2012</a>; kt.).

TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos. Draudimo sutartis, sudaryta pagal TPVCAPDĮ, yra rašytinė, terminuota ir konsensualinė. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-524/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-524/2012">3K-3-524/2012</a>). Tai reiškia, kad sudarius draudimo sutartį draudimo apsauga galioja ir draudiko prievolės sumokėti draudimo išmoką draudėjui pagal tokią sutartį nepanaikina draudėjo nesumokėjimas draudimo įmokos.

Šalys 2009 m. vasario 25 d. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (AYAS 01 7167068), draudėjui išduotas draudimo sutarties sudarymą ir suteikiamą draudimo apsaugą patvirtinantis draudimo liudijimas, jame nustatytas sutarties galiojimo terminas, įsigaliojimo data, draudimo įmokų mokėjimo tvarka ir dydis, kiti būtini duomenys. Draudimo sutarties 5.2 punkte įtvirtinta nuostata, kad sutartis įsigalioja draudėjui sumokėjus draudimo įmoką (arba, jei dėl to susitarta, jos dalį), jei draudimo sutartyje nėra nustatyta kita mokėjimo tvarka, teisėjų kolegijos vertinimu, prieštarauja imperatyviajai teisės normai (TPVCAPD 9 straipsnio 1 dalis), todėl kasacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą, į nurodytą sutarties nuostatą neatsižvelgia (CK 6.157 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Agrogimas“ v. A. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-442/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-442/2011">3K-3-442/2011</a>; 2013 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB,,Cargo and go“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-123/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-123/2013">3K-3-123/2013</a>; 2013 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB,,Cargo and go“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-124/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-124/2013">3K-3-124/2013</a>).

Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad draudėjas pagal sutarties reikalavimus nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. Įstatyme nustatyta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ši TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė įgyvendinama kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“ 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį, jei draudėjas nevykdė arba netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinant ir taikant TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį turi būti taikomi TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijai, taip pat kiti kriterijai, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas; grąžinamos sumos dydžio nustatymui svarbios šios aplinkybės: nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-524/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-524/2012">3K-3-524/2012</a>; 2013 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB,,Cargo and go“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-123/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-123/2013">3K-3-123/2013</a>; 2013 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB,,Cargo and go“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-124/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-124/2013">3K-3-124/2013</a>). Nagrinėjamos bylos duomenimis, grąžinamos sumos dydis nustatytinas atsižvelgiant į sutarties šalių tarpusavio santykius į tai, kad ginčo šalys yra juridiniai asmenys, kur vienam jų (ieškovui) draudimas yra jo įprasta komercinė veikla (kuriam, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai), o kitam (atsakovui) – bendrovės pagrindinės veiklos inter alia yra transporto paslaugos; krovinių vežimais keliais, įskaitant tarptautinį krovinių gabenimą, ir kt. Ginčo šalims yra (turi būti) žinomi šios rūšies draudimo tikslas ir jo ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos (neprieštaraujančios imperatyviosioms įstatymo nuostatoms). Iš to, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad grąžinamos sumos dydis nustatytinas kaip prašomos priteisti sumos 1/2 dalis (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis, 22 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta aplinkybė, kad draudėjo atliktas 2010 m. balandžio 12 d. draudimo įmokos sumokėjimas, t. y. po to, kai pasibaigė draudimo sutarties terminas, ir po to, kai apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, kurią draudikas atlygino, nepaneigia draudiko teisės reikalauti išmokėtos nukentėjusiam asmeniui draudimo išmokos iš draudėjo, taip pat nepašalina draudėjo regresinės prievolės grąžinti draudikui aptariamą draudimo išmoką. Aptariama regresinė prievolė atsirado draudikui išmokėjus draudimo išmoką 2010 m. rugpjūčio 30 d. Dėl to dar vėliau sudarytas draudiko ir draudėjo 2010 m. spalio 18 d. susitarimas dėl įmokų terminų nevertintinas kaip darantis įtaką draudėjo prievolei atlyginti draudikui šio sumokėtą draudimo išmoką.

Ieškovui priteistina iš atsakovo 972,41 Lt žalos atlyginimo ir CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytos 6 proc. metinės palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimo laikotarpį. Atsakovo regresinė prievolė atlyginti žalą neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Ieškovas pateiktoje atsakovui pretenzijoje (b. l. 16) pareikalavo įvykdyti prievolę, t. y. grąžinti draudimo išmoką, iki 2010 m. lapkričio 22 d. Dėl to nurodytos palūkanos už grąžintiną draudimo išmokos 1/2 dalį skaičiuotinos nuo 2010 m. lapkričio 23 d. iki ieškinio priėmimo teisme dienos – 2011 m. gegužės 26-osios, ir sudaro 29,65 Lt. Apskaičiuojama bendra priteistina suma yra 1002,06 Lt. Už visą priteisiamą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat priteistina 6 proc. metinių procesinių palūkanų (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Tenkinus 1/2 dalį ieškinio reikalavimo, pagal šią proporciją, t. y. lygiomis dalimis, paskirstomos šalims bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas sumokėjo: 32 Lt už ieškinį ir 71 Lt už kasacinį skundą žyminio mokesčio; 1409,65 Lt pirmosios instancijos teisme, 865,15 Lt apeliacinės instancijos teisme ir 840,95 Lt kasaciniame teisme už advokato teisinę pagalbą; 306,13 Lt už dokumentų vertimus. Iš viso ieškovas sumokėjo 3524,88 Lt bylinėjimosi išlaidų, 1/2 dalis šios sumos (1762,44 Lt) priteistina iš atsakovo.

Atsakovas sumokėjo: 61 Lt už apeliacinį skundą žyminio mokesčio; 726 Lt už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Duomenų apie advokato atstovavimo išlaidas kasaciniame teisme įstatymų nustatyta tvarka nepateikta (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Iš viso atsakovas sumokėjo 787 Lt, 1/2 dalis šios sumos (393,50 Lt) priteistina iš ieškovo.

Įskaičius sumas, kurias šalys turi viena kitai sumokėti, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1368,94 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) sudaro 41,87 Lt (24 Lt pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose bei 17,87 Lt kasaciniame teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. balandžio 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Jos valstybės naudai priteistinos iš šalių lygiomis dalimis (po 20,93 Lt).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 11 d. sprendimą panaikinti.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. galutinį sprendimą, kuriuo paliktas nepakeistas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. preliminarus sprendimas, pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Cargo and go“ (šiuo metu – BUAB „Cargo and go“) patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Cargo and go“ (šiuo metu – BUAB „Cargo and go“) (juridinio asmens kodas 300565668) ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ (juridinio asmens kodas 110057869) naudai 1002,06 Lt (vieną tūkstantį du litus 06 ct) pagal regresinę prievolę kartu su ikiteisminėmis palūkanomis ir 6 (šešių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Cargo and go“ (šiuo metu – BUAB „Cargo and go“) ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ naudai 1368,94 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt aštuonis litus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovo UAB „Cargo and go“ (šiuo metu – BUAB „Cargo and go“) po 20,93 Lt (dvidešimt litų 93 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimo valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Gintaras Kryževičius

Algis Norkūnas