Dėl draudžiamojo įvykio 2010 m. rugpjūčio 26 d. išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 3795,84 Lt draudimo išmoką

Civilinė byla Nr. 3K-3-205/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08534-2011-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 38; 73.2.6.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas),

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Byloje keliami transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties galiojimo ir vykdymo klausimai.

Šalys 2010 m. sausio 5 d. sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria apdrausta automobilio „DAF FT 95XF.430“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2010 m. kovo 30 d. įvyko draudžiamasis įvykis – eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė „Citroen C3“; eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio „DAF FT 95XF.430“ vairuotojas. Ieškovas teigia, kad dėl draudžiamojo įvykio 2010 m. rugpjūčio 26 d. išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 3795,84 Lt draudimo išmoką. Kadangi atsakovas sutartyje nustatyta tvarka nebuvo sumokėjęs draudimo įmokų, tai, remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalimi, ieškovas sprendė įgijęs teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtus 3795,84 Lt. Atsakovas nereagavo į ieškovo 2010 m. lapkričio 12 d pareikštą pretenziją dėl išmokų sugrąžinimo, todėl šis teismo prašė priteisti iš atsakovo 3795,84 Lt išmokėtų lėšų žalai atlyginti, 167,06 Lt palūkanų, 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 3795,84 Lt, 167,06 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3962,90 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 907,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad pagal draudimo sutartį draudėjas privalėjo sumokėti įmoką 2010 m. sausio 16 d., tačiau jos apskritai nemokėjo dešimt mėnesių. Šalys 2010 m. spalio 18 d. sudarė sutartį–suderinimo aktą, kuriame nustatė grafiką įmokoms mokėti pagal šią ir daugelį kitų draudimo sutarčių; pagal šį susitarimą pirmoji įmoka sumokėta 2010 m. spalio 25 d., o dalį jų, veikdamas sutarties–suderinimo akto pagrindu, sumokėjo laiduotojas. Teismas sprendė, kad atsakovas nesilaikė ir 2010 m. spalio 18 d. sutartyje–suderinimo akte nustatyto grafiko – įmokas sumokėjo tik tada, kai ieškovas kreipėsi į teismą. Teismas nurodė, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta įmokų nemokančiam draudėjui sankcija atlieka ne tik kompensuojamąją, bet ir prevencinę funkcijas; joje nustatytas teisinis reguliavimas gina nukentėjusio asmens interesus. Teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismai formuoja TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies taikymo praktiką, jog draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos draudimo sutartyje nustatytu laiku, tačiau ją sumokėjus pavėluotai ir draudikui įmoką priėmus, šis neturi teisės susigrąžinti iš draudėjo sumos, draudiko išmokėtos dėl padarytos žalos (Vilniaus apygardos teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTAxMS0xMTUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1011-115/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1011-115/2008">2A-1011-115/2008</a>; 2A-792-275/2010; kt.). Vis dėlto teismas nevertino, kad šiuo atveju būtų saistomas teismų sukurtų precedentų, nes yra skirtingos bylų faktinės aplinkybės. Teismas konstatavo, kad TPVCAPDĮ nustatytos pareigos mokėti įmokas nevykdymas sukelia neigiamų padarinių, todėl draudikas turi teisę reikalauti grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas išmokas, o ieškinio netenkinimas prieštarautų draudimo sutarties esmei, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.

Vilniaus apygardos teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Deisas“ apeliacinį skundą, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą, ieškinį atmetė, pripažinęs, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas motyvavo, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo joje nurodytos datos (TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalis); ginčo draudimo sutarties 5.2 punkte nustatyta, kad „sutartis įsigalioja, draudėjui sumokėjus draudimo įmoką, jeigu joje nenumatyta kitos įmokų mokėjimo tvarkos“. Teismas sprendė, kad šiuo atveju šalys 1.2 punkte susitarė, jog sutartis įsigalioja 2010 m. sausio 16 d. ir galioja iki 2011 m. sausio 15 d., nors kartu sutartyje įtvirtinta sąlyga, kad šalių susitarimu draudimo sutartis nutraukiama ir draudimo apsauga baigia galioti 2010 m. liepos 15 d., 24 val. (1.2.1 punktas), o 1.5.2 punkte nustatyta, jog už šešių mėnesių draudimo trukmę 3500 Lt įmoka mokėtina iki 2010 m. sausio 16 d. Įvertinęs šias sutarties sąlygas, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad sutartis įsigaliojo 2010 m. sausio 16 d., draudimo apsauga galiojo joje nustatytu terminu, nepaisant to, kad atsakovas nesumokėjo įmokų sutartyje nustatytu laiku (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 dalis); ieškovas privalėjo sumokėti nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, nes 2010 m. kovo 30 d. eismo įvykis yra draudžiamasis.

Šalių 2010 m. spalio 18 d. sudarytą sutartį–suderinimo aktą apeliacinės instancijos teismas vertino kaip ieškovo sutikimą dėl kitokių, nei šiame akte išvardytose (tarp jų ir ginčo) draudimo sutartyse, nustatytų draudimo įmokų ir jų mokėjimo 2010 m. spalio 22 d.–2011 m. balandžio 1 d. laikotarpiu išdėstymo – ieškovas sutiko ir eismo įvykio metu žinojo apie atsakovo pavėluotai mokėtinas įmokas. Įvertinęs pirmiau aptartų draudimo sutarties įsigaliojimą nustatančių sąlygų tam tikrą prieštaringumą, šalių susitarimą sutartyje–suderinimo akte priimti įmoką pagal draudimo sutartį, kurios galiojimo terminas galbūt jau buvo pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas vertino kaip draudimo sutartyje nustatyto įmokos mokėjimo termino (2010 m. sausio 16 d.) perkėlimą į vėlesnį, pažymėjęs tai, kad atsakovas ieškovui buvo nesumokėjęs iš viso 142 719,62 Lt įmokų pagal ginčo ir daugelį kitų draudimo sutarčių ir šios lėšos išdėstytos sumokėti, neaptariant konkrečios sutarties ir mokėjimo datos. Draudiko sutikimą priimti įmoką pagal sutartį, kuria remiantis išduotas polisas, pasibaigus jos galiojimui ir dėl eismo įvykio vėliau išmokėtą draudimo išmoką, apeliacinės instancijos teismas vertino kaip draudiko pripažinimą apie draudimo sutartyje pakeistą įmokos sumokėjimo terminą. Draudikui savo veiksmais ar neveikimu patvirtinus, kad draudimo apsauga galioja ir be įmokos nustatytu terminu sumokėjimo, neliko pagrindo pripažinti, kad atsakovas praleido draudimo įmokos sumokėjimo terminą ar jį pažeidė, kaip nepagrįstai teigia ieškovas, sutikęs su įmokos mokėjimo termino pakeitimu. Vėlesnis sutarties šalies patvirtinimas kitokio, nei sutartyje nurodyto, įvykdymo termino, pašalina jį pažeidusios šalies atsakomybę (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis). Apeliacinės instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad draudikas šiuo atveju nepasinaudojo jam suteiktomis teisėmis prieš pareigos nevykdantį draudėją; jis turėjo instrumentų (Sutarties 5.6 punktas) sutarties nevykdančiai ar netinkamai vykdančiai šaliai paveikti, tačiau toleravo pažeidimą, taip suponavo draudėjui nuomonę, kad draudikas nelaiko sutarties pažeidimu aplinkybės, jog draudėjas nesumoka draudimo įmokos. Draudikui nepasinaudojus teise sutartį vienašališkai nutraukti ir nesiėmus kitų priemonių, teismo vertinimu, eliminuota jo teisė reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka, remiantis draudėjo nesumokėtos įmokos faktu.

Aplinkybės, kad atsakovas praleido ir 2010 m. spalio 18 d. sutartyje–suderinimo akte nustatytą terminą draudimo įmokai sumokėti, apeliacinės instancijos teismas nepripažino kaip turinčias reikšmės žalai dėl eismo įvykio, įvykusio draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, atlyginti; ieškovas pareiškė ieškinį tuo pagrindu, kad atsakovas nesumokėjo įmokos draudimo sutartyje, bet sutartyje–suderinimo akte, nustatytu terminu. Kadangi draudimo įmokos pagal sutartį–suderinimo aktą apmokėtos nenurodant, pagal kurią draudimo sutarčių mokėta, tai šį netikslų susitarimą sutartyje–suderinimo akte teismas aiškino draudėjo naudai, pripažinęs, kad ieškovas turėjo pateikti įrodymus, jog vėlesniais mokėjimais atsakovas neapmokėjo draudimo įmokos būtent pagal sutartį, dėl kurios ginčas kilęs nagrinėjamoje byloje. Reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas draudikas galėtų tuo atveju, jeigu būtų reikalavęs iš draudėjo įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą, perspėjęs draudėją, kad jis pažeidžia sutartyje nustatytą mokėjimo terminą, nebūtų susitaręs su draudėju dėl sutarties įsigaliojimo, esant sumokėtai draudimo įmokai (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis).

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu kasatorius (ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“) prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl draudimo sutarties įsigaliojimo momento. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino draudimo sutarties įsigaliojimą reglamentuojančias normas. Aiškinimas, kad draudikas nepagrįstai teikė draudimo apsaugą, t. y. neįsigaliojus draudimo sutarčiai, sumokėjo žalą, taip neįvykdė sutarties sąlygos – laikyti sutartį neįsigaliojusia – ir šiuo pagrindu neteko teisės regreso tvarka reikalauti žalos iš draudėjo, nes faktiškai patvirtino, kad draudimo įmoka sumokėta ir sutartis įsigaliojusi, pažeidžia TPCAPD prasmę ir prieštarauja TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 daliai. Kasacinio teismo išaiškinta (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika 34), kad TPCAPD sutartis – rašytinė atlygintinė sutartis (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tai – konsensualinė sutartis. Draudimo sutartis įsigalioja nuo joje nurodytos datos (TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktikos nuostatas toks teisinis reguliavimas nustatytas nukentėjusio asmens interesais, nes, net draudėjui ir nesumokėjus laiku draudimo įmokos, draudikas privalo mokėti nukentėjusiajam išmoką, tačiau pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nuostatą tokiu atveju jam suteikiama teisė pareikšti atgręžtinį reikalavimą draudėjui.

2. Dėl draudiko pareigos nutraukti draudimo sutartį ar sustabdyti draudimo apsaugą, kaip prielaidų (sąlygų) TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintai regreso teisei įgyvendinti. Kaip niekinius kasatorius atmeta apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus, kad, nepasinaudojęs teise nutraukti draudimo sutartį ar sustabdyti draudimo apsaugą, jis praranda teisę remtis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi. Teisėtai sudaryta ir galiojanti draudimo sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis); šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra, jeigu kita šalis nevykdo savo piniginės prievolės (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Draudimo sutartimi prisiimta draudėjo prievolė sumokėti draudimo įmoką už teikiamą draudimo apsaugą turi būti vykdoma, nepriklausomai nuo to, ar, pasirašius sutartį, įvyko draudžiamasis įvykis (neįvyko), ar draudikas naudojosi (nesinaudojo) atgręžtinio reikalavimo teise (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis). Kasatorius pažymi, kad pagal TPVCAPDĮ 7 straipsnio 2 dalį draudikas, viena vertus, turi teisę, bet ne pareigą draudimo sutartį nutraukti ar ją sustabdyti; kita vertus, net ir draudimo sutarties nutraukimo procedūra neužkerta kelio draudikui reikalauti sumokėti draudimo įmokos dalį už iki nutraukimo galiojusią draudimo apsaugą, ir reikalauti pagal draudimo sutartį grąžinti išmokėtas sumas. Apeliacinės instancijos teismo argumentus, kad kasatorius prarado teisę remtis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi dėl to, jog neįvykdė pareigos raštu pranešti draudėjui apie vėluojamas mokėti įmokas ir to padarinius, kasatorius vertina kaip teisiškai nepagrįstus.

3. Dėl TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies. Apeliacinės instancijos teismo TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies išaiškinimą taip, kad, draudikui priėmus pavėluotai sumokėtą draudimo įmoką, jis netenka regreso teisės susigrąžinti išmokėtas išmokas už laikotarpį, kai draudimo įmoka nebuvo sumokėta, kasatorius vertina kaip prieštaraujantį lingvistinei normos struktūrai. Anot jo, šioje įstatymo normoje nustatyti padariniai taikomi laikotarpiui, per kurį draudėjas vėlavo sumokėti draudimo įmoką. Draudimo, kaip rizikos sutarties, esmė ta, kad draudimo sutarties sudarymo metu nežinoma, ar įvyks (neįvyks) draudžiamasis įvykis; draudimo įmoka apskaičiuojama pagal draudžiamojo įvykio atsiradimo riziką, o draudėjo pareiga sumokėti draudimo įmoką atsiranda nepriklausomai nuo to, ar draudžiamasis įvykis įvyko (neįvyko). Draudėjas negali reikalauti grąžinti draudimo įmokas dėl to, kad draudžiamasis įvykis per sutarties galiojimo laikotarpį neįvyko. Bendrosiose draudimo sutartį reguliuojančiose normose nustatytas draudimas šalims susitarti dėl jau įvykusių draudžiamųjų įvykių, nebent šalys apie juos žinojo (CK 6.996 straipsnio 3 dalis). Dėl to nėra pagrindo teigti, kad draudėjas po eismo įvykio sumokėjo draudikui už praeityje taikytą draudimo apsaugą. Kasatorius sutinka, kad, nesilaikant draudimo sutartyje nustatytų draudimo įmokos mokėjimo terminų po eismo įvykio sumokėjus įmoką, pažeidžiama draudimo sutartis, tačiau, jo nuomone, tai nėra pagrindas, atsižvelgiant į aptariamų draudimo teisinių santykių specifinį reguliavimą, pripažinti draudimo sutartį negaliojančia, neišmokėti draudimo išmokos nukentėjusiam asmeniui. Minėta, draudimo sutartis įsigalioja nuo joje nurodytos datos; draudėjui laiku nesumokėjus draudimo įmokos draudimo apsauga galioja, taip užtikrinami nukentėjusiųjų interesai (TPVCAPDĮ 7 straipsnio 6 dalis).

4. Dėl šalių 2010 m. spalio 18 d. sudaryto sutarties–suderinimo akto teisinio vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas 2010 m. spalio 18 d. sutartį–suderinimo aktą pripažino patvirtinančiu, kad draudikas sutiko su vėlesniu draudimo įmokų sumokėjimu, tačiau, kaip teigia kasatorius, nepagrįstai neįvertino, jog šis dokumentas sudarytas po eismo įvykio. Tokį susitarimą teisiškai būtų galima vertinti kaip skolos išdėstymą, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad draudėjas pažeidė sutartinę pareigą laiku sumokėti draudimo įmokas, tai ir yra TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatytos normos hipotezė.

Atsakovo UAB „Deisas“ atsiliepimas į kasacinį skundą, kaip neatitinkantis CPK 351 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nepriimtas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties įsigaliojimo momento

Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino pagal TPVCAPDĮ sudarytos draudimo sutarties įsigaliojimo momentą, pagrįsti.

TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos. Ši įstatymo nuostata yra imperatyvioji. Ji reiškia, kad draudimo sutarties šalys neturi teisės nustatyti įstatymo imperatyviai sureguliuotų nuostatų išlygų ir dėl draudimo sutarties įsigaliojimo spręsti pagal draudimo įmokų sumokėjimą nustatančias sutarties sąlygas. Vadinasi, TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostata, bet ne kiti įstatymai (CK 6.1018 straipsnis) ar draudimo sutartis reglamentuoja, kaip draudimo sutartyje nustatomas draudimo sutarties įsigaliojimo momentas.

Nagrinėjamu atveju šalys 2010 m. sausio 5 d. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (AYAS 01 7418566). Jos 5.2 punkte nustatyta, kad sutartis įsigalioja draudėjui sumokėjus draudimo įmoką, (arba jei dėl to susitarta, jos dalį), jeigu draudimo sutartyje nėra nustatyta kita įmokų mokėjimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios ir kitų sutarties sąlygų, kuriose aptartas draudimo įmokų mokėjimas, visumą, nepagrįstai draudimo sutarties įsigaliojimą siejo su draudimo įmokos sumokėjimu ir nustatė, kad tokiu atveju sutartis įsigaliojo 2010 m. sausio 16 d., t. y. draudėjui sumokėjus 3500 Lt draudimo įmoką už šešių mėnesių draudimo trukmę. Kasacinis teismas jau yra nagrinėjęs bylų su analogiško turinio sutarties sąlygų teisiniu vertinimu ir pasisakęs, kad tokio turinio draudimo sutarties sąlyga prieštarauja imperatyviajai teisės normai (TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalis, CK 6.157 straipsnio 1 dalis), žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB,,Agrogimas“ v. A. B., bylos Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-442/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-442/2011">3K-3-442/2011</a>; 2013 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „Cargo and go“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-123/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-123/2013">3K-3-123/2013</a>; 2013 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „Cargo and go“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-124/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-124/2013">3K-3-124/2013</a>). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas neturi teisinio pagrindo remtis šalių sutarties 5.2 punktu, o transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties įsigaliojimo data yra sutartyje nurodyta įsigaliojimo data.

TPVCAPDĮ nuostatos su draudimo įmokų nesumokėjimu nesieja draudimo sutarties pabaigos ar jos negaliojimo. Draudikas turi teisę, bet ne pareigą nutraukti draudimo sutartį. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 dalis). Apie tai jau yra pasisakęs kasacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-524/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-524/2012">3K-3-524/2012</a>). Tai reiškia, kad, sudarius transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, draudimo apsauga galioja ir draudiko prievolės sumokėti draudimo išmoką draudėjui pagal tokią sutartį nepanaikina ta aplinkybė, kad draudėjas nesumokėjo draudimo įmokos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad draudikas, nepasinaudojęs teise nutraukti draudimo sutartį ar sustabdyti draudimo apsaugą, neprarado teisės įgyvendinti TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą regreso teisę, apie kurią pasisakoma toliau nutartyje.

Dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas išmokas

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta teisinė kompensuojamojo pobūdžio sankcija taikoma įstatymo ar sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transpsort“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-524/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-524/2012">3K-3-524/2012</a>; 2013 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „Cargo and go“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-123/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-123/2013">3K-3-123/2013</a>; 2013 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „Cargo and go“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-124/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-124/2013">3K-3-124/2013</a>). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad draudimo įmokų nemokėjimas, jų dalies sumokėjimas ar sumokėjimas ne sutartyje nustatytu terminu yra sutarties pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-524/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-524/2012">3K-3-524/2012</a>; 2013 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „Cargo and go“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-123/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-123/2013">3K-3-123/2013</a>). Tai sudaro pagrindą draudikui, išmokėjusiam išmoką, reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad draudėjas vėlavo mokėti draudimo įmokas: eismo (draudžiamojo) įvykio 2010 m. kovo 30 d. metu jų nebuvo sumokėta, o aplinkybę, jog draudikas 2010 m. rugpjūčio 26 d. išmokėjo draudimo išmoką ir tik vėliau, 2010 m. spalio 24 d., sutiko priimti draudimo išmoką, vertino kaip draudimo sutartyje nustatytų įmokų sumokėjimo terminų pakeitimą, ir tuo pagrindu, apeliacinio teismo vertinimu, neteko teisės remtis įmokų mokėjimo tvarkos pažeidimu, kaip pagrindu teisei į regresą pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju svarbu yra tai, jog TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta draudiko teisė į regresą nesąlygojama TPVCAPDĮ nuostatų, reglamentuojančių draudimo sutarties nutraukimą (TPVCAPDĮ 7 straipsnio 2 dalis), galimybės reikalauti delspinigių (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 5 dalis) ar pranešimo draudėjui apie draudimo įmokų nesumokėjimo padarinius (Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47, 27 punktas). Apie tai jau nurodyta teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „Cargo and go“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-123/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-123/2013">3K-3-123/2013</a>; 2013 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „Cargo and go“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-124/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-124/2013">3K-3-124/2013</a>).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad draudimo įmokos pavėluotas sumokėjimas ir ta aplinkybė, jog draudikas ją priėmė, nepašalina draudiko regreso teisės, nes to nenustatyta TPVCAPD įstatymo. Pavėluotas draudimo įmokų sumokėjimas yra sutarties pažeidimo padarinių šalinimas, kuris nepaneigia sutarties pažeidimo, kaip pagrindo regreso teisei pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį įgyti.

Dėl draudikui iš draudėjo regreso teise priteistinos išmokos dydžio

Draudiko teisė iš draudėjo regreso tvarka reikalauti draudimo išmokos sumų nustatyta TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“ 2 dalyje įtvirtintais kriterijais dėl grąžinamos sumos dydžio nustatymo, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas (jau pirmiau nurodytos civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-524/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-524/2012">3K-3-524/2012</a>; <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-123/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-123/2013">3K-3-123/2013</a>). TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijai: nustatytų pareigų pažeidimas, reikšmingos byloje aplinkybės ir Vyriausybės nustatyta Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarka. Kasacinis teismas jau yra pasisakęs, kad grąžinamos sumos dydžiui nustatyti svarbios yra tokios aplinkybės kaip nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys (jau nurodyta civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-524/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-524/2012">3K-3-524/2012</a>), sutarties šalių tarpusavio santykiai, jų pasirinktas elgesio variantas – tarpusavio nesutarimus dėl draudimo sutarties tinkamo nevykdymo spręsti geranoriškai, sudarant sutartį–suderinimą (jau nurodyta civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-123/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-123/2013">3K-3-123/2013</a>).

Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje grąžinamos sumos dydis nustatytinas atsižvelgiant į minėtus įstatyme ir kasacinio teismo suformuluotus kriterijus, o taip pat į tai, jog ginčo šalys yra juridiniai asmenys, kur vienam jų draudimas yra įprasta komercinė veikla, kad jam kaip profesionaliam verslininkui keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai), o kitam – transporto bendrovei pagrindinės veikla yra transporto paslaugos, krovinių vežimais keliais, įskaitant tarptautinį krovinių gabenimą, ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, kad svarbus ir gintinas, priteisiant kompensavimo išlaidų dalį, draudiko interesas laiku gauti finansines įplaukas iš draudėjų. Tik taip būtų garantuota draudikų stabili finansinė būklė, užtikrinanti efektyvią draudimo apsaugos teikimą. Tai atitinka ir draudėjų interesus, nes draudėjas transportu perveža klientų krovinius, tai neretai susiję su nuostoliais dėl eismo įvykių: transporto priemonių gedimo, krovinių arba kitokio turto žuvimo ar sugadinimo. Be to, kasaciniame teisme jau buvo nagrinėta analogiškų bylų ir priteista 1/2 dalis reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „Cargo and go“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-123/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-123/2013">3K-3-123/2013</a>; 2013 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „Cargo and go“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-124/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-124/2013">3K-3-124/2013</a>).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, nurodytose kasacinio teismo nutartyse suformuotus ir šioje byloje nustatytus grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijus bei reikalavimą vienodai spręsti analogiškų aplinkybių bylas, yra pagrindas patenkinti ieškinį iš dalies ir priteisti 1/2 jo dalį, o kitą ieškinio dalį atmesti. Ieškovui priteistina iš atsakovo 1897,92 Lt išmokų ir CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytos 6 proc. metinės palūkanos už termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimo laikotarpį. Atsakovo regresinė prievolė atlyginti žalą neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Ieškovas 2010 m. lapkričio 2 d. atsakovui pateiktoje pretenzijoje (b. l. 12) pareikalavo įvykdyti prievolę, t. y. grąžinti draudimo išmoką, iki 2010 m. lapkričio 20 d. Dėl to aptartos palūkanos už grąžintiną draudimo išmokos 1/2 dalį skaičiuotinos nuo 2010 m. lapkričio 21 d. iki ieškinio priėmimo teisme dienos (2011 m. gegužės 26 d.) ir sudaro 58,50 Lt. Apskaičiuojama bendra priteistina suma yra 1956,42 Lt. Už visą priteisiamą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat priteistina 6 proc. metinių procesinių palūkanų (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Tenkinus ieškinio reikalavimo 1/2 dalį, pagal šią proporciją šalims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas už ieškinį ir kasacinį skundą sumokėjo 237 Lt žyminio mokesčio; 907,50 Lt pirmosios instancijos teisme, 865,15 apeliacinės instancijos ir 868,18 Lt kasaciniame teisme už advokato teisinę pagalbą. Iš viso ieškovas sumokėjo 2878,93 Lt bylinėjimosi išlaidų, šios sumos 1/2 dalis (1438,91 Lt) priteistina iš atsakovo.

Atsakovas sumokėjo 119 Lt už apeliacinį skundą žyminio mokesčio ir 1600 Lt už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, iš viso – 1719 Lt, šios sumos 1/2 dalis (859,50 Lt) priteistina iš ieškovo.

Įskaičius sumas, kurias šalys turi viena kitai sumokėti, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 579,41 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) sudaro 17,37 Lt pirmosios ir 17 Lt apeliacinės instancijų teismuose bei 22,70 Lt kasaciniame teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. balandžio 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Jos valstybės naudai priteistinos iš šalių lygiomis dalimis po 28,53 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti.

Priimti naują sprendimą: ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui UAB „Deisas“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini) tenkinti iš dalies ir iš UAB „Deisas“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini) 1956,42 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt šešis litus 42 ct), taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo UAB „Deisas“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 579,41 Lt (penkis šimtus septyniasdešimt devynis litus 41 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Deisas“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini) banke AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660), lygiomis dalimis po 28,53 Lt (dvidešimt aštuonis litus 53 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Gintaras Kryževičius

Algis Norkūnas