Administracinė byla Nr. I-1571-331/2014
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04037-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. vasario 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjui S. Ž. (S. Ž.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Ž. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas S. Ž. skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti 2013-09-13 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) sprendimą Nr.1D-8249(11); 2) įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją išmokėti neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 5028,48 Lt už 2010-01-01 – 2012-08-31 laikotarpį.
Paaiškino, kad jam buvo paskirta 582,21 Lt valstybinė pareigūnų ir karių pensija. Nuo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) įsigaliojimo kiekvieną mėnesį mokama sumažinta pensija remiantis Konstitucijai prieštaraujančiomis nuostatomis. Skundo surašymo dienai už 2010-01-01 – 2012-09-01 laikotarpį neišmokėtos pensijos dalis yra 5028,48 Lt. Remdamasis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu mano, kad dėl Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo neteisėtai neišmokėta paskirtos pensijos dalis turi būti priteista.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Vidaus reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka, atsiliepime (b. l. 26-28) prašo bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pareiškėjas praleido Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą ginčyti ikiteismine tvarka pensijos perskaičiavimą, nes nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo Vidaus reikalų ministerijai padavimo dienos buvo praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Pažeidimo paaiškėjimo diena laikytina Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo diena 2012-09-01, t. y. 6 mėnesių terminas baigėsi 2013-03-21.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje jos ir atsakovų atstovas nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 str.).
S k u n d a s t e n k i n t i n a s i š d a l i e s
Šioje byloje ginčas kilo dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo pareiškėjui nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos 2006-05-02 sprendimu Nr. 11SP-1131 pareiškėjui nuo 2006-04-01 neterminuotai paskirta 582,21 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 13).
Nuo 2010-01-01 pensija pareiškėjui buvo mažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, o laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio mėnesio iki 2012 m. balandžio mėnesio įskaitytinai pagal 4 straipsnį ir pagal 5 straipsnio 1 dalį (b. l. 22, 24).
2013-08-26 pareiškėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas išmokėti neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 20).
Vidaus reikalų ministerija 2013-09-13 sprendime Nr. 1D-8249(11) nurodė, kad vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi 2013-08-26 pareiškėjo prašymo nenagrinės, nes praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos, t.y. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo 2012-09-21 (b. l. 21).
Laikinasis įstatymas, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) nustatė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012-09-01.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris “Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, numatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Nuo 2013-01-01 3 metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių ir įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje buvo sprendžiamas analogiško skundo kaip nagrinėjamoje byloje pagrįstumo klausimas. Taigi, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal analogiją taikyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintą 3 metų terminą. Šis terminas pagal analogiją pritaikytas išvadai dėl kreipimosi į teismą priimtinumo pagrįsti. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo suformuotos išvados, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą.
Analogiškos pozicijos LVAT išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir vėliau išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Šioje 2013-11-07 nutartyje teismas išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Pažeidimo pasekmių skaidymas etapais, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįstas.
Nustatyta, kad pareiškėjui perskaičiuota pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas mokėta 2011m. gruodžio – 2012 m. balandžio mėnesiais. Skundą teismui pareiškėjas pateikė 2013-09-30 (b. l. 1), t. y. nepraleidęs skundo padavimo termino, skaičiuotino nuo pirmos pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį perskaičiuotos pensijos išmokėjimo.
Atsakovė pareiškėjo prašymo nenagrinėjo remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, numatančioje, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Paaiškėjimą apie nepriemokos neteisėtumą atsakovė siejo su Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo diena – 2012-09-21. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, skirta administracinei procedūrai reglamentuoti. Administracinė procedūra – viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas nekvestionuoja Vidaus reikalų ministerijos, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų teisėtumo, t. y. savo teisių pažeidimo nesieja su šio subjekto veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė (Lietuvos Respublikos Seimas) netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo teisinius santykius. Pareiškėjas neginčijo atsakovės, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų, todėl administracinę procedūrą reglamentuojančios teisės normos jo atžvilgiu negalėjo būti taikomos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas laiko, kad atsakovė nepagrįstai laikė, jog pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, todėl skundžiamas 2013-09-13 Vidaus reikalų ministerijos sprendimas Nr.1D-8249(11) yra neteisėtas ir naikintinas (ABTĮ 88 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalį Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (a. b. Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04).
Vadovaujantis aptarta teismų praktika laikytina, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovės sprendimai perskaičiuoti pensiją nėra galutiniai, todėl neįvykdyti. Pareiškėjo kreipimasis į teismą neribojamas aplinkybe, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos ir tai, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo.
Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-10-08 pažyma Nr. 11PP(P)-5880 patvirtina, kad dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo 2011m. gruodžio – 2012 m. balandžio mėnesiais pareiškėjui neišmokėta 65,11 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka (b. l. 24-25). Kaip minėta, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nepripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, todėl pagal šią nuostatą perskaičiuota pensijos dalis negali būti priteisiama.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija analogiškoje byloje yra nurodžiusi, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kilo dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Vadinasi, tinkamas atsakovas byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo yra Lietuvos valstybė, o ne Vidaus reikalų ministerija (2013-03-12 nutartis a. b. Nr. A552-519/2013). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 45 str., 85-87 str., 88 str. 2, 4 p., 127 str.,
n u s p r e n d ė:
pareiškėjo S. Ž. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2013-09-13 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr.1D-8249(11).
Priteisti S. Ž. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 65,11 Lt (šešiasdešimt penkis litus ir vienuolika centų) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio – 2012 m. balandžio mėnesius įskaitytinai, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Egidija Puzinskaitė
Henrikas Sadauskas
Nijolė Žalnieriūnienė
