Dėl aktų panaikinimo ir pensijos nepriemokos

Administracinė byla Nr. I-755-121/2014

(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02746-2013-8)

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 6.3.1.; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius 2014 m. vasario 10 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai D. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl aktų panaikinimo ir pensijos nepriemokos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

n u s t a t ė:

pareiškėja D. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus (toliau – Skyrius) 2013-06-05 sprendimą Nr. (10.1) 3-69405, kuriuo atsisakoma išmokėti pareiškėjai neišmokėtas pensijos dalis už 2010–2011 m.; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2013-07-02 sprendimą Nr. (6.5) 1-4417; 3) įpareigoti Skyrių išmokėti pareiškėjai neišmokėtas senatvės pensijų dalis už 2010 m. sausio–gruodžio mėnesius ir 2011 m. sausio–gruodžio mėnesius.

Paaiškino, kad nuo 2009 m. vasario mėnesio jai buvo pradėta mokėti 1 031,01 Lt dydžio senatvės pensija. 2010–2011 m. pareiškėja dirbo (turėjo draudžiamųjų pajamų), todėl per šiuos metus jai buvo mokama ne visa paskirto dydžio senatvės pensija, o perskaičiuota vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 6 str. 1 dalies bei 8 str. 1 dalies nuostatomis. Dėl to 2013-05-22 raštu kreipėsi į Skyrių, prašydama išmokėti senatvės pensijos nepriemoką už 2010–2011 metus, tačiau Skyrius jos prašymą tenkinti atsisakė. VSDFV patvirtino Skyriaus atsakymą, nurodydama, kad Skyriaus elgiasi teisėtai, atsisakydamas pareiškėjai išmokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį ir pateikti neišmokėtų pensijų sumas už 2010–2011 m.

Pasak pareiškėjos, Konstitucinis Teismas (KT) 2012-02-06 nutarime konstatavo, kad nuostatos, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantys senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos didesniu mastu nei tiems asmenims kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu, prieštarauja Konstitucijai. Šis KT nutarimas įsigaliojo 2012-09-21. Kadangi joks įstatymas ar kitas teisės aktas priešingas Konstitucijai negalioja (Konstitucijos 7 str.), pareiškėjos teigimu, 2010–2011 m. kas mėnesį jai buvo išmokama tik 30 proc. paskirtos pensijos dalis, o kita dalis turi būti grąžinta, remiantis Konstitucijos 23 ir 29 straipsniais.

Atsakovė VSDFV atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka, prašo bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tuo atveju, jei D. B. reikalavimas priteisti neišmokėtą senatvės pensijos dalies sumą būtų patenkintas pilnai ar iš dalies, prašo priteisti šią sumą išmokėti dalimis (b. l. 21–25).

Paaiškino, kad pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatas senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 metų sausio mėnesį, taigi pareiškėja apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo 2010 metų sausio mėnesį. Pareiškėja, prašydama įpareigoti Skyrių išmokėti jai 2010-01-01–2011-12-31 laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį, 2013-06-18 skundu (skundas VSDFV gautas 2013-06-25) kreipėsi į VSDFV. VSDFV, įvertinusi tai,

kad Skyrius pirmąją sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją pareiškėjai išmokėjo 2010 m. sausio mėnesį ir apie tai, kad jai mokama ne visa paskirta senatvės pensija, pareiškėja sužinojo 2010 m. sausio mėnesį, nustatė, kad, kreipdamasi į VSDFV su 2013-06-18 skundu, pareiškėja praleido Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012-12-31) nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo 3 metų terminą. Dėl šios priežasties VSDFV atsisakė nagrinėti 2013-06-18 skundą ir nurodė, kad, jei iki 2013-07-20 bus pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėja jokių įrodymų praleisto termino atnaujinimui nepateikė.

Be kita ko, nurodo, kad pareiškėja Skyriaus 2013-06-05 raštą Nr. (10.1)3-69405 nepagrįstai laiko sprendimu. Šiuo atveju sprendimu laikytinas Skyriaus vadovaujantis Laikinuoju įstatymu priimtas valinis aktas – perskaičiuotos pagal Laikinąjį įstatymą senatvės pensijos išmokėjimas 2010 metų sausio mėnesį. O 2013-06-05 raštu Nr. (10.1)3-69405 Skyrius pareiškėjai tik paaiškino jos senatvės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo 2010–2011 metais teisinį pagrindą ir pateikė duomenis apie pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalies ir pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatas perskaičiuotos senatvės pensijos dydį ir neišmokėtos senatvės pensijos sumą.

Mano, kad sprendžiant kilusį ginčą privalu vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2013-03-12 nutartimi (adm. byla Nr. A552-432/2013) ir 2013-02-19 nutartimi (adm. byla Nr. A-602-167/2013). Pabrėžė, kad, kol nėra priimti teisės aktai, kuriuose numatyta tvarka, kaip turi būti kompensuojama dėl Laikinojo įstatymo taikymo negauta pensijų dalis, o lėšos nėra skirtos, VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo ir lėšų išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų pensijų dalį. Įsigaliojus KT 2012-02-06 nutarimui, pareiškėjai nebuvo mokama pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas sumažinta senatvės pensija, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos, kurios senatvės pensija nuo 2012-01-01 apskaičiuojama netaikant Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatų, reikalavimą išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies taikymo negautos senatvės pensijos dalies.

Atsakovas Skyrius atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 14–17).

Paaiškino, kad D. B. 2009-02-18 sprendimu Nr. 15-17-2654 nuo 2009-01-24 paskirta ir mokama senatvės pensija. Paskirtos senatvės pensijos dydis 2010–2011 metais viršijo Laikinojo įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatytą 650 Lt ribinį pensijos dydį, todėl senatvės pensija buvo perskaičiuota šio įstatymo 6 str. 1 dalyje nustatyta tvarka. Visą Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpį pareiškėja dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, mokant senatvės pensiją nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, teisėtai, taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, buvo mokama senatvės pensijos dalis, atsižvelgiant į jos praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas.

Nurodo, kad 2010–2011 m. pareiškėjai senatvės pensijos dalis buvo mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti jos prašymą išmokėti minėtu laikotarpiu neišmokėtą senatvės pensijos dalį, nes jokie teisės aktai nesuteikia VSDFV teritoriniams skyriams reikšti abejones dėl įstatymo konstitucingumo ir, remiantis tuo, nevykdyti įstatymo.

Teigia, kad KT nutarimas dėl atitinkamų Laikinojo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, taikytinas į ateitį, todėl nėra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir išmokėti dėl Laikinojo įstatymo taikymo negautą senatvės pensijos dalį. Be to, Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia Sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės bei netekto darbingumo pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo, kuriame bus reglamentuota senatvės bei netekto darbingumo (invalidumo) pensijų 2010–2011 m. negautos dalies kompensavimo tvarka, projektą. Kol šis įstatymas nėra priimtas, VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų senatvės pensijų dalies, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą.

Pareiškėja, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė.

Skundas netenkinamas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Skyriaus 2009-02-18 sprendimu Nr. 15-17-2654 nuo 2009-01-24 iki gyvos galvos pareiškėjai buvo paskirta 1 031,01 Lt per mėnesį Pensija (b. l. 18).

Pareiškėja 2013-05-22 prašymu Skyriaus prašė suteikti jai informacijos, kokia senatvės pensijos dalis jai buvo neišmokėta nuo 2010-01-01 iki 2011-12-01, ir prašė pervesti pensijos nepriemoką į jos sąskaitą banke (b.l. 26).

Skyrius 2013-06-05 sprendimu Nr. (10.1) 3-69405 išaiškino Laikinojo įstatymo nuostatas, kuriomis vadovaujantis šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pareiškėjai buvo mokėta senatvės pensija, nurodė paskirtos ir perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalies nuostatas senatvės pensijos dydžius, bei informavo, kad, kol nėra priimtas teisės aktas, VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti negautą senatvės pensijos dalį už 2010–2011 metus, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatų taikymo (b. l. 4–5).

VSDFV 2013-06-25 buvo gautas D. B. skundas, kuriame ji prašo anksčiau paminėtą Skyriaus sprendimą panaikinti ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių pervesti nesumokėtą senatvės pensijos dalį (1 461,76 Lt) (b. l. 26).

VSDFV 2013-07-02 sprendimu Nr. (6.5) I-4417 pareiškėjai nurodė, kad pagal iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatas, VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti skundžiami VSDFV. Šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Pabrėžė, kad kreipdamasi į VSDFV su 2013-06-18 prašymu išmokėti 2010–2011 m. laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 metų terminą. Kadangi Skyriaus sprendimo mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją apskundimo terminą praleido, jos 2013-06-18 prašymą nagrinėti atsisakytina. Jeigu iki 2013-07-20 pareiškėja pateiktų įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Atkreipė dėmesį, jog Skyriaus 2013-05-06 raštu Nr. (10.1) 3-69405 pareiškėjai buvo pateikti duomenys apie paskirtos, perskaičiuotos ir išmokėtos pensijos dalis (b. l. 27–28).

Pagal pateiktus duomenis apie D. B. senatvės pensijos dydį bei mokėjimą Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, pareiškėjai paskirtos senatvės pensijos suma buvo 25 191, 61 Lt. Perskaičiavus pareiškėjos senatvės pensiją pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalies nuostatas, pareiškėjai per šį laikotarpį buvo priskaičiuota iš viso 23 124,28 Lt senatvės pensijos.

Perskaičiavus Pensiją pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalį, pareiškėjai nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. iš viso buvo išmokėta 8 762,52 Lt (b. l. 16).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Šioje administracinėje byloje kilo ginčas dėl atsakovų atsisakymo ikiteismine tvarka išnagrinėti pareiškėjos skundą bei atsisakymo išmokėti jai senatvės pensijos nepriemoką teisėtumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 1994-07-18 Pensijų įstatymas Nr. I-549 (2012-06-29 įstatymo Nr. XI-2170 redakcija (nuo 2012-09-01 iki 2013-01-01)), pagal kurio 45 str. 1 dalį VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDFV. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai.

VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui (Pensijų įstatymo 45 str. 2 dalis).

Minėta, kad pagal Skyriaus 2013-06-05 pažymą Nr. (10.1) 3-69405 pareiškėjos senatvės pensija pagal Laikinąjį įstatymą inter alia jo 6 ir 8 straipsnius pirmą kartą buvo perskaičiuota ir išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, tad skundo teritoriniam skyriui termino padavimo eiga prasidėjo 2010 m. sausio mėnesį, priklausomai nuo to, kurią dieną pareiškėjai šį mėnesį buvo išmokėta pensija. Pareiškėja į VSDFV Vilniaus skyrių kreipėsi 2013-05-22 dieną, t.y. praleidusi įstatymo nustatytą terminą.

Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 (2013-01-17 įsakymo Nr. V-28 redakcija, nuo 2013-01-23) 31 punktą, jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per VSDFV nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba VSDFV direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo neatnaujinti termino priėmimo dienos. VSDFV skundžiamu šioje byloje 2013-07-02 raštu pareiškėjai pasiūlė iki liepos 20 dienos pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą terminą atnaujinti, tačiau pareiškėja šia galimybe nepasinaudojo.

Todėl atsakovė VDSFV teismui skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti jos skundą, paduotą privaloma ikiteismine tvarka.

Tokias išvadas teismas daro įvertinęs praktiką, formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinių teisėjų kolegijų nutartyse administracinėse bylose Nr. A552-

519/2013 bei A444-2232/2013, kuri iš esmės tinka ir ginčams dėl valstybinių senatvės pensijų nepriemokų, taip pat ir LVAT 2013-11-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013, kurioje, įvertinus Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, konstatuota, jog jos neabejotinai patvirtina, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir kad termino eiga prasideda tuomet, kai asmuo gavo pirmąją pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą Pensiją. Pažymėta, jog būtent taip minėtos įstatymų nuostatos yra aiškinamos naujausioje LVAT praktikoje (žr., pvz., 2013 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-716/2013, 2013 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-818/2013, 2013 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-849/2013, 2013 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-813/2013, kt.). Be to, tokį šių normų aiškinimą patvirtina ir ankstesnė LVAT praktika, kurioje buvo aiškinamos minėtos normos, reguliavusios ginčo teisinius santykius iki 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-87 (įsigaliojusio nuo 2013 m. sausio 1 d.) priėmimo (žr., pvz., 2006 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-200/2006, 2007 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-518/2007, 2008 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS39-325/2008, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-29/2011, 2011 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-168/2011, 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-289/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-806/2011). LVAT 2013-11-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 pažymėjo, kad Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos suponuoja būtinybę prieš kreipiantis į teismą Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimus apskųsti Fondo valdybai, kuri pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 4 dalį, išnagrinėjusi skundą, priima dėl jo sprendimą iš esmės, t.y. gali skundą patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Nagrinėjamu atveju nėra tokio Fondo valdybos sprendimo, kuriuo ginčas būtų išspręstas iš esmės, t.y. būtų patenkintas ar atmestas pareiškėjo skundas dėl Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo. Pažymėta, jog Fondo valdybos 2013 m. liepos 2 d. sprendimas Nr. (6.5)I-4440 pareiškėjui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Šiuo sprendimu buvo pareiškėjui nurodyta, kad jis praleido Fondo valdybos Panevėžio skyriaus Pasvalio skyriaus sprendimo nuo 2010 m. sausio mėnesio mokėti jam pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją apskundimo terminą, t.y. praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą 3 metų terminą. Jeigu pareiškėjas nesutinka su šiuo Fondo valdybos sprendimu, jame konstatuota aplinkybe, kad pareiškėjas praleido minėtą terminą, ar mano, kad Fondo valdyba priėmė sprendimą pažeisdama teisės aktų reikalavimus, pareiškėjas šį sprendimą turi skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-717/2013). Įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju pareiškėjas pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Kita vertus, LVAT nutartyje administracinėje byloje pasisakė, jog teisė kreiptis į administracinius teismus yra suprantama plačiai (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Šiuo aspektu LVAT priminė, kad teisė naudotis teisminiais gynybos būdais administraciniame teisme visų pirma grindžiama konstituciniu teisminės gynybos principu, įtvirtintu Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje. Oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje ne kartą konstatuota, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2008 m. sausio 22 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. birželio 30 d. nutarimai). Teisė į veiksmingą teisminę

apsaugą įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose bei 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (OL C 364, 2000, p. 1) 47 straipsnyje. LVAT šiame kontekste pažymėjo, kad teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog bylą nagrinėjantis teismas turėtų padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (ABTĮ 10 str.).

Teismo nuomone, įvertinus pareiškėjos absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą ir kurios negalima apriboti ar paneigti, šis teismo sprendimas neturėtų būti kliūtimi pareiškėjai VSDFV paduoti prašymą atnaujinti terminą, nes ji tokio prašymo nėra padavusi (t.y. nėra realizavusi savo subjektinės teisės prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą), o pastarajai – tokį prašymą išspręsti teisės aktų nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teisėjų kolegija

n u s p r e n d ė :

pareiškėjos D. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Egidija Puzinskaitė

Henrikas Sadauskas

Nijolė Žalnieriūnienė