Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorių pripažinimą tariamaisiais ir apsimestiniais, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-376-916/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31111-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.4.1.3; 2.1.2.4.1.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui V. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarė Danguolė Bieliūnaitė, G. K., A. B., „AIG Europe Limited (Finland Branch)“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorių pripažinimą tariamaisiais ir apsimestiniais, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiomis jo ir atsakovo sudarytą 2007 m. kovo 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovo nuosavybėn žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); taip pat pripažinti negaliojančiomis 2009 m. rugsėjo 18 d. graižtvinio šautuvo „Sako Varmint 223 Remington“ Nr. 627208 pirkimo–pardavimo sutartį ir 2009 m. rugsėjo 8 d. graižtvinio šautuvo „Mannlicher Classic 300 Winchester Magnum“ Nr. 1038543 pirkimo–pardavimo sutartį; priteisti iš atsakovo 5791 Eur ieškovo naudai, taip pat ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovas nurodė, kad nors notarine tvarka 2007 m. kovo 8 d. sandoris įformintas kaip pirkimo–pardavimo, tačiau iš tiesų juo nebuvo perleistos nuosavybės teisės į nurodytus žemės sklypus. Ieškovą ir atsakovą siejo itin geri santykiai, todėl, atsakovui išreiškus norą tapti ūkininku, ieškovas, nesusimąstydamas apie tokių sandorių padarinius ir galimą pažado perrašyti sklypus juos grąžinant neįvykdymą, sutiko perrašyti atsakovo vardu sau ir savo sutuoktinei priklausančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Ieškovas išdavė įgaliojimą atsakovui jo vardu įsigyti turtą ir netgi disponuoti ieškovo vardu atidaryta sąskaita. Pagal šalių žodinį susitarimą atsakovas turėjo po penkerių metų grąžinti ieškovo nuosavybėn žemės sklypus, todėl, forminant pirkimo–pardavimo sandorius, nebuvo mokami pinigai. Kadangi atsakovui trūko vien ieškovo perleistos žemės, tai ieškovas įkalbėjo kitą savo draugą J. Ž., kuris, pasitikėdamas ieškovu, taip pat sutiko laikinai perrašyti atsakovo nuosavybėn jam kartu su sutuoktine priklausantį 1,82 ha žemės sklypą. Aplinkybę, kad atsakovas realiai nesinaudojo žemės sklypais, patvirtina tai, jog ieškovas visą laiką naudojosi šiais sklypais nesant jokios sutarties dėl nuomos ar panaudos, kaip ūkininkas šią žemę dirbo ir ją deklaruodavo. 2012 m., pasibaigus terminuotam žemės perdavimui, ieškovas pareikalavo grąžinti žemės sklypus, tačiau atsakovas nesutiko, teigdamas, kad ieškovas jam yra skolingas 5792,40 Eur (20 000 Lt).

4. Ieškovas taip pat teigė, kad nenorėdamas, jog jam priklausantys brangūs ginklai būtų laikomi policijoje, sutarė su savo draugais J. Ž., V. S., kad jie perims ginklus savo žinion saugoti iki atskiro ieškovo pavedimo. Nors sandoris dėl ginklų buvo įformintas kaip pirkimo–pardavimo sandoris, tačiau ieškovui nebuvo sumokėta už šiuos ginklus. Tai, kad ginklų perleidimo sandoriais nesiekta pirkimo–pardavimo sandorio pasekmių, netiesiogiai patvirtina ta aplinkybė, kad kiti asmenys, su kuriais ieškovas sudarė analogiškus ginklų perleidimo sandorius, ieškovo prašymu perrašė ginklus ieškovo artimiems žmonėms.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu tenkino ieškinį, pripažino negaliojančia 2007 m. kovo 8 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, taikė vienašalę restituciją ir grąžino ieškovui nuosavybės teise žemės sklypus; pripažinti negaliojančiais 2009 m. rugsėjo 18 d. ginklų pirkimo–pardavimo sandorius ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 5791 Eur; atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimu buvo nutraukta atsakovo ir jo sutuoktinės A. B. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu; atsakovui atiteko ūkininko ūkis ir visi šioje byloje ginčijami žemės sklypai. Byloje nėra ginčo, kad, atsakovui steigiant ūkininko ūkį, reikėjo atitinkamo žemės ploto. Atsakovui iš Nacionalinės mokėjimo agentūros yra išmokėta 39 350,09 Eur (135 868 Lt) kompensacinė išmoka pagal programą „Jaunų ūkininkų įsikūrimas“. Teismas nustatė, kad ieškovą ir atsakovą siejo itin geri santykiai, šalys viena kita labai pasitikėjo. Nors atsakovas įrodinėjo, kad po šių sandorių sudarymo ieškovas įnešė į savo sąskaitą lėšų, tačiau ieškovas ir liudytoja G. K. patvirtino, kad jų turtinė padėtis buvo gera, ieškovas gaudavo pajamų ne tik iš ūkininko ūkio, bet ir iš advokato veiklos (pagal pateiktą į bylą ieškovo metinę 2007 m. pajamų mokesčio deklaraciją ieškovas iš savo ūkininko ūkyje vykdomos veiklos gavo 60 723,76 Eur (209 667 Lt) pajamų, o iš advokato veiklos – 105 245, 25 Eur (363 390,81 Lt) pajamų). Dėl to teismas mažai tikėtina pripažino aplinkybę, kad į sąskaitą įnešta 3792,30 Eur (13 000 Lt) suma gauta pagal pirkimo–pardavimo sandorį.

7. Tiek J. Ž., tiek A. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pinigai už žemės sklypo sandorius nebuvo mokami, nes buvo susitarimas, įsteigus atsakovui ūkininko ūkį, sklypus grąžinti (J. Ž. perleistas atsakovui žemės sklypas po 1,9 m. buvo perleistas už tą pačią kainą J. Ž. svainiui A. P.). Nors atsakovas nurodė, kad, sudarydamas sandorį su J. Ž., perdavė jam 2000 Lt, vėliau teigė, kad galėjo šių pinigų ir neperduoti. Teismai pripažino mažai tikėtina aplinkybę, kad pinigai vis dėlto buvo sumokėti, nes atsakovas būtų mokėjęs daugiau, nei nurodyta sutartyje, o tai neatitiktų protingo ir atidaus žmogaus standartų. Teismas, įvertinęs liudytojos R. G. (atsakovo buvusios sutuoktinės tetos) parodymus, nurodė, kad ši liudytoja norėjo sklypą padovanoti dukterėčiai, tačiau perrašė atsakovui, nes šis steigė ūkininko ūkį; pinigų pagal tokį sandorį negavo. Atsakovui nutraukus santuoką, minėtas R. G. perrašytas žemės sklypas atiteko jo buvusiai sutuoktinei A. B. Teismas sprendė, kad atsakovas įgyvendino tą patį žemės sklypų įgijimo modelį – už juos nesumokama, nes ketinama „perrašyti atgal“.

8. Teismas nustatė ir tai, kad atsakovas iš ieškovo įsigytus sklypus deklaravo 2009–2011 m., o ieškovas juos deklaravo nuo 2012 m. iki 2016 m., t. y. atsakovas netiesiogiai pripažino, kad ieškovas turėjo pagrindą teikti sklypų deklaracijas. Tik 2016 m. rugpjūčio 1 d., iškėlus teisme bylą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, atsakovas kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą ir pateikė informaciją apie žemės sklypus. Nė vienas kaip liudytojas apklaustas asmuo nepatvirtino, kad matė atsakovą ginčo žemės sklypuose. Pats atsakovas patvirtino, kad nuo 2012 m. ginčo žemės sklypus paliko likimo valiai. Teismas pripažino įrodytomis aplinkybes, kad ieškovas visada valdė ginčo žemės sklypus, dirbo žemę, o atsakovas buvo formalus šių žemių savininkas ir gavo išmokas, šias perleido ieškovo sutuoktinei. Dėl to teismas padarė išvadą, kad 2007 m. kovo 8 d. sandoris sudarytas tik dėl akių, jo šalims nesiekiant sukurti tikrų teisinių santykių ir siekti sandoryje nurodytų padarinių, o pripažinęs minėtą sutartį negaliojančia, taikė vienašalę restituciją (nes byloje nenustatyta, kad pirkėjas būtų sumokėjęs už perkamus daiktus) ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai žemės sklypus.

9. Teismas nurodė ir tai, kad ieškovas patvirtino, jog jis yra skolingas atsakovui 20 000 Lt, tačiau jų negrąžina, nes atsakovas jam neperrašo žemės sklypų. Teismas nustatė, kad ieškovas skolinosi lėšų ne tik iš atsakovo, bet ir iš jo tėvų, jiems skola yra grąžinta.

10. Teismas nepripažino pagrįstais atsakovo argumentų dėl pirkimo–pardavimo sutarties su atpirkimo teise, nes, norint pardavėjui atpirkti daiktą iš pirkėjo, pirma reikia jį parduoti ir už parduodamą daiktą gauti atlygį. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Teismas nepasisakė dėl atsakovo argumentų apie ieškovo nesąžiningumą, nurodydamas, kad byloje nekeliamas ir nenagrinėjamas žalos atlyginimo priteisimo valstybei dėl ieškovo nesąžiningumo klausimas.

11. Ieškovas įrodinėjo, kad sandoriai dėl ginklų yra apsimestiniai, nes iš tiesų jis siekė ne parduoti ginklus, o tik neatlygintinai atiduoti pasaugoti. Atsakovas teigė, kad sandoris realus, nes ieškovas tuo metu buvo netekęs darbo, buvo pradėtas jo baudžiamasis persekiojimas, jis turėjo skolų. Teismas nustatė, kad 2008 m. buvo pradėtas ieškovo baudžiamasis persekiojimas ir priimtas sprendimas ieškovo turimus šaunamuosius ginklus, tarp jų ir parduotus atsakovui, perduoti saugoti į Rokiškio rajono policijos komisariatą. Ieškovas susitarė ne tik su atsakovu, bet ir su kitais asmenimis dėl ginklų paėmimo iš policijos pasaugos. Teismas nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta ginklo pardavimo kaina, tačiau atsakovas teigė, kad sumokėjo 4500 Eur, perduodamas juos Rokiškio ginklų parduotuvėje. Vertindamas šio sandorio sudarymo aplinkybes, teismas atsižvelgė į atsakovo nenuoseklumą ir argumentų dėl kainos sumokėjimo prieštaringumą. Tai, kad ieškovas ginklų perleidimo sandoriais nesiekė sukurti teisinių padarinių, patvirtina kitos byloje nustatytos aplinkybės: ieškovas perdavė J. Ž. 4 ginklus, o šis po 3,1 m. perdavė juos ieškovo žentui. Liudytojas V. S., J. Ž. patvirtino, kad pinigai už sandorius dėl ginklų nebuvo mokami, ieškovas prašė tik juos pasaugoti, o kai paprašė juos grąžinti, ginklai buvo grąžinti. Tokią aplinkybę patvirtino ir buvusi ieškovo sutuoktinė, kuri paaiškino, kad ieškovo suėmimo metu buvo gavusi raštelį perduoti ginklus atsakovui, kad šie „nerūdytų policijos komisariate“.

12. Teismas sprendė, kad tikroji ieškovo ir atsakovo valia buvo ne perleisti ginčo ginklus atsakovo nuosavybėn, o atiduoti pasaugai, t. y. tarp šalių buvo sudaryta neatlygintinė žodinė pasaugos sutartis. Dėl to teismas pripažino apsimestiniais 2008 m. rugsėjo 18 d. pirkimo–pardavimo sandorius Nr. 106 ir Nr. 107, nes jais buvo dengiami neatlygintini pasaugos sandoriai. Teismas nustatė, kad atsakovas ginklus, dėl kurių kilęs šis ginčas, yra perleidęs tretiesiems asmenims, todėl, taikydamas restituciją, iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 5791,52 Eur atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas ketino pateikti ginklų vertę pagrindžiančius dokumentus, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės tokių duomenų nepateikė, todėl priteisdamas atlyginimą vadovavosi vieninteliais byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais ginklų vertę.

13. Atsakovas ginčijo ieškovo reikalavimo teisę į visą turtą, nes buvusi ieškovo sutuoktinė atsisakė savo dalies ieškinio. Teismas nustatė, kad teismo procesinis sprendimas nutraukti ieškovo ir jo sutuoktinės santuoką nėra įsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka. Trečiasis asmuo G. K. paaiškino, kad turtas, dėl kurio kilęs ginčas, neįtrauktas į dalytino turto balansą, ieškinio ji atsisakė, nes nenori bylinėtis. Teismas padarė išvadą, kad ginčijami sandoriai sudaryti santuokos metu, sprendimas nutraukti santuoką neįsiteisėjęs, todėl šis turtas laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Trečiojo asmens G. K. pozicija patvirtina, kad ji sutinka, jog ieškovas turi reikalavimo teisę į visą turtą.

14. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą.

15. Kolegija nurodė, kad nepagrįstas atsakovo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai abiem sutuoktiniams priklausiusį turtą grąžino tik vienam ieškovui. Ieškovo ir trečiojo asmens G. K. turtiniai santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir gali būti sprendžiami bendraturčių susitarimu. Atsakovo interesams neturi reikšmės tai, kad reikalavimą reiškia vienas ieškovas.

16. Kolegija sprendė, kad žemės sklypų sandoriai pagrįstai pripažinti tariamaisiais. Bylos duomenimis patvirtinta, kad šalys turėjo valią ne parduoti sklypus atsakovui, o leisti laikinai įsiregistruoti savo vardu ir gauti paramą, atsakovas nesiekė šių sklypų gauti, o ieškovas visą laiką jais naudojosi. Atsakovas neįrodė, kad siekė sandorio su visomis pasekmėmis. Kolegija nepripažino, kad galėjo būti sudarytas žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandoris su atpirkimo teise, nes byloje nustatyta, jog atsakovas nėra mokėjęs už sklypų įsigijimą.

17. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo nustatytai ginklų vertei, nes atsakovas, nors ir nesutiko su tokia verte, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kitokią ginklų vertę.

18. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, taip pat tinkamai taikė materialiosios teisės normas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismai netinkamai taikė tariamojo sandorio pripažinimą negaliojančiu reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Bylą nagrinėję teismai neatskleidė pirkimo–pardavimo sutarties pasekmių, neanalizavo, ar atsakovui buvo realiai perleista nuosavybės teisė į sklypus. Byloje nustatyta, kad atsakovas įregistravo savo nuosavybę į ginčo žemės sklypus, taigi jam realiai perėjo nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas įgijo valdymo teisę į žemės sklypus (CK 4.22 straipsnis, 4.27 straipsnio 2 dalis), nes įregistruotų sklypų pagrindu įregistravo ūkininko ūkį, iki 2015 m. gavo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros paramą už žemės naudmenų ir pasėlių plotus, taigi kaip savininkas gaudavo iš sklypų naudą. Byloje nustatyta ir tai, kad atsakovas mokėjo ieškovo sutuoktinei 289,62 Eur (1000 Lt) už žemės apdirbimą, mokėjo žemės mokesčius. Tai patvirtina, kad atsakovas vykdė savo kaip savininko pareigas. Bylos duomenimis patvirtinta ir tai, kad atsakovas disponavo savo žemės sklypais, t. y. naudojo juos savo ūkyje, gavo iš jų pajamų, o 2014 m., nutraukdamas santuoką su sutuoktine, įtraukė šiuos sklypus į dalytino turto balansą. Aplinkybės, kad sandoris įvykdytas, nesudaro pagrindo pripažinti žemės sklypų sutartis tariamosiomis.

19.2. Teismai netinkamai vertino notaro patvirtintą ginčijamo sandorio turinį, kuriame buvo išreikšta šalių valia ir patvirtintas lėšų sumokėjimo faktas. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad notaro patvirtinta sutartis yra joje užfiksuotų faktų prima facie (turintis didesnę įrodomąją galia) įrodymas, joje nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-479/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-479/2008">3K-3-479/2008</a>; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNC0zNzgvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-34-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-34-378/2015">3K-3-34-378/2015</a>). Teismai neįvertino oficialiame rašytiniame įrodyme nurodyto atsiskaitymo fakto, t. y. kad nekilnojamieji daiktai parduoti už 3316 Lt, kuriuos pirkėjas sumokėjo, o pardavėjas gavo iki šios sutarties pasirašymo momento. Faktą, kad pagal sandorį nebuvo atsiskaityta, teismai nustatė remdamiesi ieškovo paaiškinimais.

19.3. Teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Teismai, spręsdami dėl su ieškovu sudarytos žemės sklypų sutarties sudarymo ir vykdymo, rėmėsi kitomis atsakovo sudarytomis sutartimis (su J. Ž., A. P. ir pan.) ir darė išvadą apie šių sutarčių neatlygintinumą, tariamumą. Tačiau atsakovas pateikė į bylą ir kitų sutarčių, dėl kurių galiojimo nekilo abejonių.

19.4. CK 1.81 straipsnyje nustatyta, kad asmenų, sandorio sudarymu ar jo imitavimu siekusių viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančių tikslų, teisės gali būti neginamos ar ginamos iš dalies. Toks teisinis reglamentavimas grindžiamas įstatyme įtvirtintais reikalavimais įgyvendinant civilines teises laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, protingai ir teisingai bei draudimu piktnaudžiauti civilinėmis teisėmis (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Ieškovas nuo 1984 m. iki 2008 m. vykdė advokato veiklą, t. y. buvo profesionalus teisininkas ir suprato ginčijamų sandorių sukeliamas teisines pasekmes, žinojo, kad sudaro negaliojančius sandorius, ir jų siekė. Dėl to nustatęs, kad sutarties šalis tokiu sandoriu siekė gauti paramos iš valstybės, teismas neturi ginti tokios šalies interesų.

19.5. Teismai, kvalifikuodami šalių santykius dėl ginklų įsigijimo, netinkamai aiškino ir taikė apsimestinį sandorį reglamentuojančias teisės normas. Teismai, nustatydami, kad šalys sudarė ne ginklų pirkimo–pardavimo, o pasaugos sutartį, nenustatė šios sutarties teisinių pasekmių. Šios sutartys skiriasi tuo, kad pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybė pereina, o pasaugos – ne. Šalys nagrinėjamu atveju negalėjo tartis dėl pasaugos, nes atsakovui nebūtų perėjusi nuosavybė į ginklus ir jis nebūtų galėjęs paimti ginklų iš policijos komisariato. Byloje nustatyta, kad, pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, ieškovo ginklai buvo saugomi policijoje, o atsakovas juos paėmė. Taigi, tai neatitiko pasaugos sutarties sąlygų, todėl teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius.

20. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

20.1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo CK 1.86 straipsnio pagrindu, reikia ištirti dvi pagrindines faktinių aplinkybių grupes: i) ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas, ii) kokia buvo tikroji sandorio šalių valia. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismai šių aplinkybių neištyrė. Pirmosios instancijos teismas labai išsamiai pasisakė dėl abiejų aplinkybių grupių, suteikiančių pagrindą sandorį pripažinti tariamuoju, apeliacinės instancijos teismas jiems pritarė. Byloje nustatyta, kad atsakovas realiai nesinaudojo žemės sklypais, neorganizavo, kad šiuos sklypus dirbtų kiti asmenys. Iš esmės atsakovas remiasi teorine galimybe, kad žemės sklypus galima valdyti ir naudoti jų fiziškai nedirbant. Atsakovas žemės sklypus deklaravo tik 2009–2011 m., vėliau šiuos sklypus deklaravo ieškovas ir atsakovas dėl to jokių priekaištų nereiškė.

20.2. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad žemės sklypų sandoriai buvo atlygintiniai, o tai įrodo įrašas sutarties tekste. Sandoris buvo apsimestinis, realaus nuosavybės teisių perleidimo neįvyko, pinigai nebuvo mokėti. Būtų neįtikėtina, kad, sandoriu nesiekdamos perleisti nuosavybės teisių, šalys būtų realiai mokėjusios už jį pinigus. Laikantis atsakovo pozicijos, kad teismai, vertindami notaro sandorį, pažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalį, tektų pripažinti, kad notarų patvirtinti sandoriai apskritai negali būti ginčijami.

20.3. Atsakovas nepagrįstai laikosi pozicijos, kad šalys buvo sudariusios pirkimo–pardavimo sutartį su atpirkimo teise. Sudarydamos tokią sutartį, šalys turi valią iš karto realiai perleisti nuosavybės teises pirkėjui. Šiuo atveju sklypai realiai nebuvo perleisti, tik įforminti, kad atsakovas gautų paramą.

20.4. Teismai, vertindami įrodymus, nepažeidė CPK 180 straipsnio nuostatų. Teismai, spręsdami apie tikrąją sutarties šalių valią, turėjo pagrindą atsižvelgti ir į kitas atsakovo sudarytas sutartis. Tai yra netiesioginiai įrodymai, patvirtinti dar ir liudytojų parodymais, kad pinigai už sandorius nebuvo mokami, nes buvo susitarimas įsteigus ūkininko ūkį žemės sklypus grąžinti tikriesiems šeimininkams. Tokiais įrodymais patvirtinamas atsakovo įgyvendintas žemės sklypų įgijimo modelis. Be to, teismai, spręsdami dėl sandorių tariamumo, rėmėsi ne tik netiesioginiais, bet ir kitais tiesioginiais įrodymais (iš liudytojų parodymų nustatė, kad žemės sklypus visada dirbo ieškovas, atsakovo liudytojai nėra matę, pats atsakovas patvirtino, kad nuo 2012 m. jis žemės sklypus paliko likimo valiai; atsakovas, kaip formalus žemės sklypų savininkas, gaudavo išmokas, šias perleido ieškovo sutuoktinei, t. y. asmeniui, kuris ta žeme rūpinosi iš tiesų). Įrodymų visuma patvirtina, kad ginčijamus sandorius šalys sudarė tik tam, kad atsakovas gautų paramą, valstybės skiriamą jauniesiems ūkininkams, o ne tam, kad realiai perleistų nuosavybės teises.

20.5. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 1.137 straipsnio normą. Jei kas ir piktnaudžiavo subjektine teise, tai tik atsakovas, sudarydamas ginčijamus sandorius.

20.6. Nors atsakovas ir įvardija, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė apsimestinį sandorį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tačiau iš esmės nepagrindžia, kad, sudarydamos ginklų pirkimo–pardavimo sutartį, šalys iš esmės ir siekė tokių tikslų. Bylos duomenimis patvirtinta, kad šalys iš tiesų siekė pasaugos teisinių santykių.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo tariamuoju sandoriu

21. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Praktikoje būna situacijų, kai vedami tam tikrų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-337/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-337/2008">3K-3-337/2008</a>; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248-2017, 23 punktas).

22. Tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja (CK 1.86 straipsnis). Kasacinis teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOS02ODQvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-9-684/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-9-684/2017">e3K-3-9-684/2017</a> 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Aplinkybių, ar sandoris buvo realiai vykdomas, nustatymas yra fakto klausimas.

23. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ny8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-47/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-47/2006">3K-3-47/2006</a>; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-418/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-418/2008">3K-3-418/2008</a>).

24. Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-418/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-418/2008">3K-3-418/2008</a>; kt.). Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-337/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-337/2008">3K-3-337/2008</a>). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-339/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-339/2012">3K-3-339/2012</a>).

25. Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-337/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-337/2008">3K-3-337/2008</a>). Ieškovui prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-191/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-191/2006">3K-3-191/2006</a>).

26. Ieškovas pareikštu byloje ieškiniu įrodinėjo, kad šalių sudarytas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris yra tariamasis, o atsakovas, atsikirsdamas į jam pareikštą reikalavimą, turėjo įrodinėti, kad tokia sutartis realiai buvo įvykdyta. Teismai konstatavo, kad dėl šalių sudaryto sandorio neatsirado realių tokios sutarties padarinių ir tikroji šalių valia, jų elgesys neatitiko sutartyje nurodytos valios. Atsakovas teigia, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog ginčijamo sandorio pagrindu jis įregistravo Nekilnojamojo turto registre savo nuosavybės teisę į žemės sklypus, vykdė juose ūkininko veiklą, gavo iš Nacionalinės mokėjimų agentūros paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, mokėjo mokesčius, šis turtas buvo įtrauktas į sutuoktinių dalytino turto sąrašą, leidžia daryti išvadą, jog ginčijamas sandoris buvo realiai įvykdytas ir atsakovas yra įgijęs visas teises ir pareigas pagal tokį sandorį.

27. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio įvykdymui konstatuoti būtina nustatyti, kad teises ir pareigas pagal šį sandorį yra įgijusios abi sutarties šalys. Nustatytų aplinkybių, kad atsakovas įregistravo savo nuosavybės teisę į sklypus, mokėjo mokesčius bei gavo išmoką, nepakanka patvirtinti, jog sandoris realiai buvo įvykdytas ir abi sutarties šalys yra įgijusios atitinkamas teises ir pareigas. Teismai pagal byloje esančius duomenis nustatė, kad atsakovas nemokėjo pinigų pagal ginčijamą sandorį, o tai neleidžia pripažinti, kad kita sandorio šalis realiai yra įgijusi teises ir pareigas pagal tokią sutartį (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

28. Atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad teismų išvada dėl neatsiskaitymo su ieškovu padaryta neįvertinus oficialiame rašytiniame įrodyme įvardyto atsiskaitymo fakto. Teisėjų kolegija tokį kasacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, nes teismai išvadą, jog neatsirado realių tokio sandorio padarinių, padarė vertindami ne tik sutarties tekstą, bet byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visumą, t. y. įvertino itin gerus sandorio sudarymo metu buvusius šalių tarpusavio santykius, abipusį šalių pasitikėjimą viena kita, pagalbą steigiant ūkį, ieškovo pajamas iš advokato ir ūkininko veiklos, jo turtinę padėtį, analogiškų sandorių su J. Ž., A. P., R. G. sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir pan. Šie įrodymai leido teismams prieiti prie išvados, kad bylos aplinkybių visuma paneigia ginčijamame sandoryje nurodytą atsiskaitymo faktą. Be to, notaro patvirtintoje žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyje užfiksuotas faktas dėl pinigų sumokėjimo šiuo atveju negali būti vertinamas kaip prima facie įrodymas, nes byloje ginčijama pati sutartis ir daroma teismų išvada dėl jos negaliojimo CK 6.86 straipsnio pagrindu.

29. Be to, byloje liudytojų parodymais, šalių paaiškinimais, rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta ir tai, kad atsakovas žemės sklypus, kuriuos įsigijo 2007 m. kovo 8 d. sandoriu, deklaravo 2009–2011 metais; jis pripažino, kad nuo 2012 m. žemės sklypus paliko likimo valiai; 2012–2016 m. šiuos sklypus deklaravo ieškovas; atsakovas į Nacionalinę mokėjimo agentūrą kreipėsi tik pradėjus šį ginčą teisme; minėtus žemės sklypus dirbo ir jais rūpinosi ieškovas (organizavo darbus, pjovė žolę, augino grūdines kultūras, jas realizavo), nors nuomos ar panaudos sutarčių dėl šių sklypų naudojimo nesudaryta; atsakovas vieną kartą mokėjo ieškovo sutuoktinei už atliktus žemės darbus; byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų samdęs darbuotojus sklypams apdirbti ar būtų kitaip aktyviai realizavęs savo kaip žemės savininko teises, kai ieškovas valdė ir naudojo ginčo sklypus. Aplinkybė, kad pagal ginčijamą sandorį įsigyti žemės sklypai buvo įtraukti į dalytino turto masę atsakovo santuokos nutraukimo byloje, negali būti vertinama kaip aplinkybė, patvirtinanti atsakovo disponavimo turtu teisę, nes, viešo registro duomenimis, tokie sklypai buvo nurodyti kaip atsakovo nuosavybė, todėl tol, kol nenuginčytas jų įsigijimo pagrindas, jie turėjo būti pagal CPK 382 straipsnio 4 punktą nurodomi kaip dalytinas turtas. Tokios aplinkybės leido teismui prieiti prie išvados, kad atsakovas buvo formalus šių žemės sklypų savininkas, šiuos žemės sklypus kaip savo valdė ieškovas.

30. Teismai konstatavo ir tai, kad tikroji šalių valia neatitiko išoriškai deklaruojamo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties tikslo, t. y. šalių valia buvo ne perleisti turtą nuosavybėn, o sukurti nuosavybės teisės perėjimo atsakovui regimybę. Tikrasis tariamąja (fiktyvia) pripažintos sutarties tikslas buvo ne negrąžinamai perduoti žemės sklypus atsakovo nuosavybėn ir gauti už juos atlygį, o sudaryti atsakovui galimybę formaliai turėti ūkininko veiklai vykdyti būtiną žemės sklypo plotą ir formalų pagrindą su tuo susijusioms valstybės išmokoms gauti.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė nutarties 21–25 punktuose nurodytas teismų praktikos nuostatas, jų išvados dėl tariamąjį sandorį patvirtinančių aplinkybių pagrįstos tinkamu ir visapusišku bylos įrodymų vertinimu, nepažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

Dėl apsimestinį sandorį reglamentuojančių teisės normų taikymo

32. Apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-415/2017, 32 punktas; kt.)

33. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis). Tikrųjų šalių ketinimų nustatymas sudarant ginčijamą sandorį leidžia atskleisti, ar šalys sudarė apsimestinį sandorį, skirtą kitam sandoriui pridengti. Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTgtNDY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-18-469/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-18-469/2016">e3K-3-18-469/2016</a>, 18-19 punktai).

34. Įvertinusi kasaciniu skundu ginčijamo apeliacinės ir pirmosios instancijos teismų procesinių dokumentų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė nurodytas teismų praktikos nuostatas, jų išvados dėl apsimestinį sandorį patvirtinančių aplinkybių pagrįstos tinkamu ir visapusišku bylos įrodymų įvertinimu. Ieškovas įrodinėjo, kad ginčijami ginklų pirkimo–pardavimo sandoriai buvo sudaryti tik tam, kad būtų galima perimti šių ginklų saugojimą iš policijos ir perduoti juos saugoti ieškovo draugams iki atskiro pavedimo. Atsakovas atsikirtinėjo į pareikštą reikalavimą tuo, kad, pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, ieškovas neteko darbo (nebegalėjo užsiimti advokato veikla), jam stigo lėšų, taip pat turėjo skolų, todėl pardavė turimus ginklus, kuriais dėl paskirtų kardomųjų priemonių negalėjo naudotis.

35. Pirmosios instancijos teismas laikė įrodytomis šias aplinkybes: ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, priimtas sprendimas jo turimus šaunamuosius ginklus, kartu ir perduotus atsakovui, perduoti saugoti Rokiškio rajono policijos komisariatui; ieškovas susitarė su savo draugais, kartu ir atsakovu, kad šie perims jo ginklus ir saugos iki atskiro pavedimo; vienam asmeniui visi ginklai negalėjo būti perduoti, nes fiziškai būtų buvę sudėtinga saugoti 6 ginklus (reikėtų pirkti atskirą seifą ginklams saugoti); po daugiau kaip trejų metų nuo ginklų perleidimo sandorių sudarymo J. Ž. ir V. S. perdavimo–priėmimo aktais perdavė ginklus ieškovo žentui arba pačiam ieškovui; ginčijamuose ginklų perleidimo sandoriuose nenurodyta ginklų pardavimo kaina; J. Ž. ir V. S. patvirtino, kad pinigai pagal tokius sandorius nebuvo mokami, nes jie su ieškovu tarėsi ne dėl ginklų įsigijimo, o dėl jų pasaugos; ieškovo finansinė padėtis nebuvo tokia bloga, kokią siekė nurodyti atsakovas. Remdamiesi tokiomis nustatytomis aplinkybėmis, teismai sprendė, kad ginčijamais ginklų perleidimo sandoriais nebuvo siekiama sukurti pirkimo–pardavimo sutarties teisinių pasekmių. Tikroji teismų nustatyta šalių valia buvo ne perleisti ginčo ginklus atsakovo nuosavybėn, o sukurti regimą teisinį pagrindą perimti ginklus iš juos saugančio komisariato ir šiuos ginklus perduoti saugoti atsakovui iki atskiro ieškovo nurodymo grąžinti (CK 6.830 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir įvardytų materialiosios teisės normų nepažeidė.

36. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, nustatydami bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, kvalifikuodami šalių teisinius santykius ir spręsdami dėl sandorių teisėtumo, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, jų išvados atitinka teismų praktiką nurodytais klausimais. Dėl to atsakovo kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Kiti kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

39. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos atsakovui neatlygintinos.

40. Ieškovas nepateikė duomenų apie kasaciniame teisme patirtas savo išlaidas, todėl šių išlaidų atlyginimas jam nepriteistinas.

41. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 10,48 Eur tokių išlaidų, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas šių išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 10,48 Eur (dešimt Eur 48 ct) išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Apie nutarties priėmimą pranešti VĮ Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Danguolė Bublienė

Gražina Davidonienė

Dalia Vasarienė