Baudžiamoji byla Nr. 2K-299-495/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-62395-2017-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.1.2.3; 1.2.14.12.1; 2.1.15.3.1;
2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „VW Touran“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda, 189 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „VW Touran“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 65 MGL (2447,90 Eur) dydžio bauda, 189 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda, 189 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos taikant bausmių dalinį sudėjimą ir paskirta subendrinta bausmė – 150 MGL (6883 Eur) dydžio bauda.
R. R. dėl kaltinimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį dėl dviejų nusikalstamų veikų išteisintas, nes nepadarė veikų, turinčių šio nusikaltimo požymių.
Iš R. R. ir R. K. priteista solidariai: nukentėjusiesiems R. M. 3011,50 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei, K. U. 4900 Eur turtinei, N. K. 5000 Eur turtinei, A. P. 3500 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; taip pat nukentėjusiesiems A. P. 600 Eur, R. M. 100 Eur išlaidoms už advokato teisinę pagalbą, N. K. 210 Eur proceso išlaidoms atlyginti.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 15 d. nutartis, kuria nuteistojo R. R. apeliacinis skundas atmestas.
Šioje byloje pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl automobilų „VW Touran“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) „VW Touran“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) „VW Touran“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuteistas ir R. K. Ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. R. nuteistas už tai, kad garaže (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad automobiliai yra įgyti nusikalstamu būdu, iš R. K. įgijo vogtus automobilius:
1.1. nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. gruodžio 3 d., tiksliau nenustatytu laiku, A. ir K. U. priklausantį 4000 Eur vertės „VW Touran“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kuris buvo pavogtas tarp 2017 m. lapkričio 28 d. 00.00 val. ir 2017 m. lapkričio 29 d. 1.00 val. iš kiemo Vilniuje, (duomenys neskelbtini);
1.2. nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. gruodžio 3 d., tiksliau nenustatytu laiku, N. K. priklausantį 5000 Eur vertės „VW Touran“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kuris buvo pavogtas tarp 2017 m. lapkričio 29 d. 3.00 ir 4.00 val. iš kiemo Vilniuje, (duomenys neskelbtini);
1.3. nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. gegužės 26 d., tiksliau nenustatytu laiku, A. P. priklausantį 3500 Eur vertės „VW Touran“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kuris buvo pavogtas tarp 2018 m. gegužės 22 d. 00.00 val. ir 2018 m. gegužės 23 d. 1.00 val. iš kiemo Vilniuje, (duomenys neskelbtini);
1.4. nuo 2018 m. liepos 10 d. iki 2018 m. liepos 13 d., tiksliau nenustatytu laiku, R. M. priklausantį 3000 Eur vertės „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kuris buvo pavogtas tarp 2018 m. liepos 9 d. 00.00 val. ir 2018 m. liepos 10 d. 1.00 val. iš kiemo Vilniuje, (duomenys neskelbtini).
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis R. R. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 15 d. nutarties dalis, kuriomis iš jo solidariai priteisti civiliniai ieškiniai nukentėjusiesiems padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Teismai neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą nepagrįstai konstatuodami, jog šioje byloje nustatytas faktinis ir teisinis priežastinis ryšys tarp kasatoriaus R. R. nusikalstamomis pripažintų padarytų veikų ir kilusių padarinių, nepagrįstai atmetė apeliacinį skundą dėl solidariai priteistų civilinių ieškinių nukentėjusiesiems padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, dėl to pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 1 dalies nuostatas ir priėmė neteisėtą nuosprendį ir nutartį.
2.2. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
2.3. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Tai reiškia, kad gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys.
2.4. Šioje byloje tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl automobilių „VW Touran“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) „VW Touran“ (valst. NR. (duomenys neskelbtini)) „VW Touran“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrobimo nuteistas R. K.
2.5. Kasatorius buvo įtariamas, kaltinamas ir teismų sprendimais nuteistas dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 189 straipsnio l dalyje, padarymo, t. y. už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku iš R. K. įgijo keturis vogtus automobilius.
2.6. Pažymėtina, kad viso proceso metu kasatorius R. R. nebuvo įtariamas ir kaltinamas bet kokia forma bendrininkavęs su nuteistuoju R. K. dėl automobilių, priklausančių nukentėjusiesiems A. ir K. U., N. K., A. P., R. M., pagrobimo. Tiek turtinė, tiek neturtinė žala visiems nukentėjusiesiems buvo padaryta būtent dėl automobilių pagrobimo. Priešingai nei teigiama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje, nurodant solidariosios atsakomybės taikymo sąlygas ir neteisingai konstatuojant, kad šioje byloje yra priežastinis ryšys tarp kasatoriui inkriminuota veika (nusikalstamu būdu gauto turto (automobilių) realizavimo) ir R. K. veika (automobilių pagrobimo) nukentėjusiesiems padarytos turtinės ir neturtinės žalos, t. y. kad nagrinėjamoje byloje yra visos solidariosios atsakomybės kilimo sąlygos, leidžiančios iš abiejų nuteistųjų tenkinant civilinius ieškinius solidariai priteisti nukentėjusiesiems padarytos žalos atlyginimą.
2.7. Civilinių ieškovų nuosavybės teisės neliečiamumas buvo pažeistas dar iki kasatoriui inkriminuotų veikų, kurios šiuo atveju laikytinos išvestinėmis, padarymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Šiuo atveju, nenustačius kasatoriaus ir R. K. nusikalstamų veiksmų civilinių ieškovų turtui tiesioginio bendrumo, minėta civiliniame įstatyme išdėstyta prezumpcija nėra aktuali. Teismų praktikoje taip pat laikomasi analogiškos pozicijos sprendžiant civilinio ieškinio klausimą dėl kelių asmenų, iš kurių vienas padarė BK 189 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUzLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-553/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-553/2012">2K-553/2012</a>).
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas atsiliepimu į nuteistojo R. R. kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nagrinėdami bylą esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, Civilinį kodeksą, todėl teismų sprendimai yra pripažintini teisėtais ir pagrįstais. Teismai išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir įvertino žalos atlyginimo klausimą tinkamai taikydami tiek Baudžiamojo proceso, tiek ir Civilinio kodekso nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kuriais buvo ginčijamas žalos atlyginimo klausimas, pateikdamas tinkamai motyvuotas išvadas dėl ginčijamų teisės normų taikymo, jų vertinimo, jas pagrįsdamas įrodymais, atitinkančiais įstatymų reikalavimus, taip pat suformuota teismų praktika analogiškose bylose. Teismai atsižvelgė į visas civiliniam ieškiniui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, teismų praktiką dėl solidariosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidarioji, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Tokia nuostata įtvirtinta ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje. Pagal teismų praktiką solidarioji atsakomybė gali kilti ir tada, kai žala padaroma skirtingo pobūdžio bei savarankiškais, skirtingu laiku atliktais veiksmais su sąlyga, kad jie susiję faktiniu ir teisiniu priežastiniu ryšiu (kasacinės nutartys civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-543/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-543/2009">3K-3-543/2009</a>, baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00OS03ODgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-49-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-49-788/2016">2K-7-49-788/2016</a>, 2K-345-511/2018). Pagal šiuos išaiškinimus, nuteistųjų pareiga atsakyti solidariai už nusikalstama veika padarytą žalą nesiejama vien tik su bendrininkavimu baudžiamąja teisine prasme.
3.2. Teismų sprendimuose aptarti įrodymai buvo pakankami padaryti išvadai, kad kasatorius žinojo, jog jis neteisėtai įgyja kaltinime nurodytą turtą, įgytą nusikalstamu būdu, ir juo disponuoja. Jo veiksmai, būtent tai, kad įgytus vogtus automobilius jis išardė, leidžia manyti, kad jis suprato, kad taip daro tiesioginę įtaką vogtiems automobiliams, jų vientisumui, mažina jų, kaip daiktų, vertę, o kartu pasunkina galimybę šiuos vogtus automobilius grąžinti natūra nukentėjusiesiems, tai reiškia, kad jis savo veiksmais taip pat daro žalą nukentėjusiesiems. Todėl nagrinėjamu atveju teismo nustatytos aplinkybės leido daryti išvadą, kad R. K., pavogusio automobilius, ir R. R., neteisėtai juos įsigijusio, turint tikslą juos išardyti ir parduoti atskiras jų detales, nusikalstami veiksmai laikytini susijusiais faktiniu ir teisiniu priežastiniu ryšiu su nukentėjusiesiems padaryta žala. Ne tik R. K., bet ir R. R. neteisėti veiksmai lėmė nukentėjusiesiems padarytą žalą, jos dydį, nes R. R. įgijo automobilius, žinodamas, kad jie gauti nusikalstamu būdu, ir šiuos automobilius išardė, dėl to neįmanoma jų sugrąžinti teisėtiems savininkams. Esant tokioms aplinkybėms, teismai pagrįstai sprendė, kad nukentėjusiesiems padaryta žala priteistina solidariai iš kaltinamųjų R. R. ir R. K.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo R. R. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl civilinių ieškinių išsprendimo ir solidariosios atsakomybės taikymo
5. Kasatorius R. R. nesutinka su solidariosios atsakomybės taikymu sprendžiant civilinius ieškinius šioje baudžiamojoje byloje, teigdamas, kad nenustatytas faktinis ir teisinis priežastinis ryšys tarp nusikalstamomis pripažintų jo padarytų veikų ir kilusių padarinių, nes nuosavybės teisė buvo pažeista dar iki kasatoriui inkriminuotų veikų padarymo, jis nėra pripažintas bet kokia forma bendrininkavęs su automobilius pagrobusiu kitu nuteistuoju R. K.
6. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-2011).
7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog dėl solidariosios atsakomybės tinkamo taikymo reikia vadovautis CK normomis. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidarioji, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTI2LTY5My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-526-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-526-693/2015">2K-526-693/2015</a>, 2K-7-124-648/2016).
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės atsiradimo ir taikymo sąlygas, yra konstatavęs ir tai, jog solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik tuo, kad asmenys žalą nukentėjusiajam padarė tuo pačiu metu ir bendrai veikdami; padarytos žalos atžvilgiu bendrumas gali reikštis ir skirtingo pobūdžio bei savarankiškais, skirtingu laiku atliktais veiksmais; tam teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTgvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-518/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-518/2006">3K-3-518/2006</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-543/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-543/2009">3K-3-543/2009</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00OS03ODgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-49-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-49-788/2016">2K-7-49-788/2016</a>).
9. Šioje byloje teismai nustatė, kad R. K. automobilius pagrobė, išlauždamas jų vairuotojo pusės durelių spyneles bei automobilius užvesdamas ne rakteliais, o tam skirta specialia įranga. Būtent su tokiais pažeidimais – išlaužtomis durelių spynelėmis, sugadintais užvedimo mechanizmais – R. K. pristatydavo pagrobtus automobilius R. R., o šis, akivaizdžiai matydamas tokius vagystėms būdingus sugadinimus, automobilius įsigydavo už gerokai mažesnę nei rinkos kainą. Nors teisminio proceso metu R. R. teigė, kad iš anksto buvo nurodęs R. K., jog nepirks vogtų automobilių, tačiau tai darė aiškiai suvokdamas, kad šie automobiliai yra įgyti akivaizdžiai neteisėtu būdu. Byloje nustatyta, kad R. R., įsigydamas iš R. K. automobilius, be kita ko, matė, kad jie yra su lietuviškais valstybiniais numeriais, turėjo Lietuvos Respublikoje galiojančius techninės apžiūros dokumentus, kartu su automobiliu jam nebuvo perduodami automobilio techninės registracijos dokumentai, nesudarė jokių automobilių pirkimo–pardavimo sutarčių. Teismai, vertindami R. R. parodymus, pažymėjo, kad nors jis pripažino turėjęs įtarimų dėl R. K. galimai vogtų automobilių („VW Golf“ ir vieno „VW Touran“) jam realizavimo, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad nutrauktų savo neteisėtą veiką. Priešingai, vogtus svetimus automobilius įsigijo ir išardė. Kita vertus, asmuo, versdamasis automobilių detalių prekyba, turėdamas patirties tokioje veikloje bei būdamas sąžiningas ir atsakingas savo verslo srities žinovas, taip neatsakingai nesielgtų. Teismai, įvertinę byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, pagrįstai kaip gynybinę versiją atmetė R. R. parodymus apie tai, kad jis buvo įsitikinęs, jog perka užsienio valstybėse konfiskuotus automobilius.
10. Teismų nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistųjų R. K. (pagrobusio automobilius) ir R. R. (įgijusio nusikalstamu būdu gautą turtą) veiksmai yra susiję faktiniu ir teisiniu priežastiniu ryšiu su padaryta žala; jų žala dėl svetimo turto netekties padaryta bendrais veiksmais, todėl užtraukia solidariąją civilinę atsakomybę. Pažymėtina, kad nukentėjusieji patyrė žalos ne tik dėl R. K. įvykdytų jiems priklausančių automobilių pagrobimo, bet ir dėl R. R. neteisėtų veiksmų, kadangi jis, įsigijęs iš R. K. žinomai nusikalstamu būdu gautus automobilius, juos išardė, suprasdamas, kad tokiais savo veiksmais jis mažina tų automobilių, kaip daiktų, vertę ir daro praktiškai neįmanomą jų sugrąžinimą natūra teisėtiems savininkams.
11. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis teismų išvadas, kad, šioje byloje esant visoms deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygoms, už nukentėjusiesiems padarytą žalą turi atsakyti solidariai tiek R. K., tiek ir R. R.
12. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Kasatoriaus nurodytoje kasacinės instancijos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUzLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-553/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-553/2012">2K-553/2012</a> tokios taisyklės, kodėl būtina taikyti solidariąją civilinę atsakomybę, aiškiai nesuformuotos. Minėtoje baudžiamojoje byloje spęstas kelių asmenų civilinės atsakomybės klausimas nėra analogiškas nustatytoms faktinėms aplinkybėms nagrinėjamoje byloje. Priešingai nei šioje byloje, toje byloje nebuvo nustatyta, kad asmenys, pavogę automobilius, ir asmuo, įgijęs žinomai vogtus automobilius, būtų vienas kitą pažinoję, tarpusavyje bendravę, kad juos veiksmų ir (ar) pasekmių atžvilgiu būtų siejęs bendrų veiksmų atlikimas.
13. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje sprendžiant civilinius ieškinius nėra padaryti kasatoriaus nurodomi esminiai BPK pažeidimai, priteisiant žalą solidariai iš R. R. ir kito nuteistojo R. K.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. R. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Tomas Šeškauskas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
