Dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka

Civilinė byla Nr. 3K-3-104/2006

Procesinio sprendimo kategorijos: 60; 61; 91.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovas UAB „EKSEA“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „EKSEA“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka; tretieji asmenys: UAB „Vedautos autotransportas“, UAB „Alna biuro sistemos“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas 2004 m. liepos 15 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir ieškinio pareiškime nurodė, kad jis ir UAB „Alna biuro sistemos“ 2002 m. rugsėjo 23 d. sudarė krovinių draudimo sutartį. UAB „Alna biuro sistemos“ ir atsakovas 2003 m. birželio mėn. sudarė dvi krovinių pervežimo iš Ispanijos į Lietuvą sutartis. Krovinių siuntėjas ir krovinių gavėjas (UAB „Alna biuro sistemos“) buvo skirtingose valstybėse. Kad įvykdytų savo prievolę pargabenti krovinį, atsakovas pasitelkė kitą vežėją – UAB „Vedautos autotransportas“. Taigi pervežimo sutartis atsakovas vykdė per trečiąjį asmenį. Atvežus krovinius į Lietuvą, 2003 m. liepos 7 d. atliktas detalus krovinių patikrinimas ir nustatytas jų trūkumas už 12 607,24 Lt. Ieškovas, remdamasis krovinių draudimo sutartimi, 2003 m. liepos 24 d. išmokėjo 13 765,69 Lt draudimo išmoką. Ieškovas teigia, kad už krovinių praradimą yra atsakingas atsakovas.

Ieškovas, remdamasis CK 6.114 straipsnio 5 punktu, 6.1015 straipsnio 1 dalimi, 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 3 straipsniu, 17 straipsnio 1 punktu, 18 straipsnio 1 punktu, prašė teismo priteisti iš atsakovo 12 607,24 Lt nuostoliams atlyginti, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. kovo 24 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad pagal AB „Lietuvos draudimas“ Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 053 1.21 punktą subrogacija (draudiko regresinio reikalavimo teisė) yra draudiko teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Teismo nuomone, byloje esantys CMR važtaraščiai patvirtina, kad krovinio pervežimą vykdė trečiasis asmuo UAB „Vedautos autotransportas“. Krovinio dalis prarasta dėl vagystės. Ieškovas (draudikas) šią vagystę pripažino draudiminiu įvykiu ir išmokėjo draudėjui UAB „Alna biuro sistemos“. Tesimas pastebėjo, kad ieškovas pretenziją dėl prarasto krovinio ir nuostolių kompensavimo pateikė ne atsakovui, kurį įvardijo užsakovu, o trečiajam asmeniui UAB „Vedautos autotransportas“, kurį įvardijo vežėju. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas dalyvavo pervežant krovinį, be to, ieškovas pats iš dalies kaltas dėl krovinio dalies praradimo. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas teigia, kad jis atliko ekspeditoriaus funkcijas, su atsakovu, kaip ekspeditoriumi, bendravo krovinio gavėjas UAB „Alna biuro sistemos“ ir vežėjas. Teismas pažymėjo, kad vežėjo UAB „Vedautos autotransportas“ civilinę atsakomybę buvo apdraudęs ieškovas, bet draudimo išmoka nebuvo išmokėta, nes krovinio gavėjo patirtas nuostolis jau buvo atlygintas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. liepos 14 d. sprendimu patenkino ieškovo apeliacinį skundą, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. kovo 24 d. sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino. Kolegija nutartyje nurodė, kad teisiniai vežimo santykiai atsiranda tada, kai vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties vietą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Teismas nustatė, kad pagal 2003 m. birželio 22 d., 2003 m. birželio 30 d. krovinių vežimo sutartis (b. l. 7, 8) atsakovas įsipareigojo trečiajam asmeniui UAB „Alnos biuro sistemos“ pervežti smulkius krovinius iš Ispanijos į Lietuvą krovinių gavėjui UAB „Alnos biuro sistemos“. Šiems teisiniams krovinių vežimo santykiams su tarptautiniu elementu turi būti taikoma CMR konvencija. Iš krovinių transportavimo važtaraščių (b. l. 1, 10, 11) matyti, kad pervežant faktiškai dalyvavo ne atsakovas, bet kitas vežėjas – UAB „Vedautos autotransportas“. Kolegija pažymėjo, kad pagal CMR konvenciją vežėju turi būti suprantamas atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad tai, kokiu būdu atsakovas įsipareigojo krovinį nuvežti, neturi reikšmės, nes pervežimo būdas ar ekspedijavimas nebuvo aptarti krovinių vežimo sutartyse. Kolegija nurodė, kad pagal CMR konvenciją net ekspeditorius turi atsakyti kaip vežėjas, nes CMR konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, jog vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus, bet ir už savo agentų bei visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, veiksmus ir klaidas, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Kolegija pažymėjo, kad ginčo krovinių pervežimo sutartys nei savo forma, nei turiniu nepanašios į krovinių ekspedijavimo sutartis (CK 6.824 straipsnis). Kolegija nurodė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Alnos biuro sistemos“ sudarė pervežimo sutartis ir kad atsakovas pervežimo procese dalyvavo kaip ekspeditorius, bet įsipareigojo būti vežėjas. Aplinkybę, kad atsakovas ir UAB „Alnos biuro sistemos“ sudarė vežimo sutartis, patvirtina tai, jog atsakovas gavo užmokestį (CK 6.808 straipsnis). Dėl to atsakovas ieškovui atsako kaip vežėjas, nors krovinį gabeno ne pats, o pasitelkęs kitus asmenis. Pagal CMR konvencijos 37 straipsnį atsakovas turi regreso teisę faktiškai krovinį gabenusiam vežėjui – UAB „Vedautos autotransportas“, nes šie subjektai sudarė krovinių vežimo sutartis. Šį faktą patvirtina ir pagal CMR konvenciją atsakovo pateikta pretenzija faktiniam vežėjui. Teismas konstatavo, kad, net pripažinus atsakovą ekspeditoriumi, pagal CK 6.826 straipsnį jis turi pareigą atlyginti nuostolius ieškovui, nes atsakovas sutartimi prisiėmė prievolę nugabenti krovinius į paskirties vietą ir ją pažeidė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 14 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. kovo 24 d. sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CMR konvencijos 3 straipsnį ir netinkamai nustatė asmenį, privalantį atsakyti už netinkamą krovinio pervežimą, kai krovinio vežėjas yra ne krovinio vežimo sutartyje nurodytas asmuo, o krovinio važtaraštyje (CMR važtaraštyje) nurodytas vežėjas. Kasatorius nurodė, kad jis nepaisant sudarytos krovinio vežimo sutarties faktiškai vežimo procedūrose atliko tik ekspeditoriaus funkcijas, nes nepriėmė pervežti krovinio, neturėjo savo transporto priemonių, užsakė vežimo paslaugas atlikti UAB „Vedautos autotransportas“. Be to, krovinio vežimo užsakovas UAB „Alnos biuro sistemos“ atsakovą visą laiką traktavo kaip ekspeditorių. Vežti krovinį priėmė UAB „Vedautos autotransportas“. Taip pat CMR važtaraščiai yra prima facie įrodymas, patvirtinantis, kas yra faktinis krovinio vežėjas, kuris privalo atsakyti pagal CMR konvenciją.

2. Teisėjų kolegija nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Utenos trikotažas“ prieš „Eksperta“, civilinės bylos Nr. 3K-3-1333/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 11, 12 punktų.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovo ir UAB „Alnos biuro sistemos“ sudarytos vežimo sutartys, jas detaliai išanalizavus, turi būti kvalifikuotinos kaip vežimo, o ne ekspedijavimo sutartys. Be to, vežimo sutartyse neužsimenama apie tai, kad atsakovas atlieka tik ekspedijavimo funkcijas. Kasatorius nepagrįstai remiasi nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 11 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 3K-3-1333/2002), nes apeliacinės instancijos teismo pasėdyje UAB „Alnos biuro sistemos“ atstovas paaiškino, kad UAB „Alnos biuro sistemos“ nežinojo, kam atsakovas patikės ir perduos gabenti krovinį. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas užmokestį už vežimo paslaugas gavo iš UAB „Alnos biuro sistemos“, o faktinis vežėjas UAB „Vedautos autotransportas“ – iš atsakovo. Vadovaujantis CMR konvencijos 9 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 12 punktu, CMR važtaraščio teisinė reikšmė yra ta, kad važtaraštis yra prima facie įrodymas, patvirtinantis vežimo sutarties sudarymą ir krovinio perėjimą į vežėjo dispoziciją.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Trečiasis asmuo UAB „Alna biuro sistemos“ ir atsakovas UAB „EKSEA“ 2003 m. birželio 22 ir 30 dienomis sudarė dvi krovinių pervežimo iš Barselonos į Vilnių sutartis. Atsakovas trečiajam asmeniui UAB „Alna biuro sistemos“ teikė ekspedijavimo paslaugas ir pats krovinio nevežė. Dėl to atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Vedautos autotransportas“ 2003 m. birželio 23 ir 26 dienomis taip pat sudarė krovinių pervežimo sutartis, pagal kurias UAB „Vedautos autotransportas“ pervežė krovinius. Šį faktą patvirtina krovinių transportavimo važtaraščiai (b. l. 10, 11). Pristačius krovinius į gavimo vietą (Vilnių) ir 2003 m. liepos 7 d. patikrinus krovinius, nustatytas jų trūkumas už 12 607,24 Lt. Kadangi krovinių gavėjas UAB „Alna biuro sistemos“ ir ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2002 m. rugsėjo 23 d. buvo sudarę krovinių draudimo sutartį, tai ieškovas 2003 m. liepos 24 d. išmokėjo 13 765,69 Lt dydžio draudimo išmoką krovinių gavėjui. Byloje kilo ieškovo ir atsakovo ginčas dėl to, ar ekspeditorius UAB „Alna biuro sistemos“ turėtų būti laikomas vežėju pagal CMR konvencijos 3 straipsnį. Taigi nagrinėjamoje byloje kilo nurodyto straipsnio aiškinimo klausimas. Tai yra teisės klausimas, dėl kurio kasacinis teismas privalo pasisakyti.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Iš bylos medžiagos matyti, kad krovinio pervežimui iš Ispanijos į Lietuvą taikytina CMR konvencija, nes krovinys buvo vežtas kelių transporto priemone (CMR konvencijos 1 straipsnio 2 dalis), vežimo paslaugos suteiktos atlygintinai (už užmokestį) ir krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalis). Krovinio pervežimui išduotas važtaraštis, patvirtinantis vežimo sutarties sudarymą (CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalis) ir tai, kad vežimas atliekamas pagal CMR konvencijos sąlygas.

Kasacinio skundo argumentai yra susiję su CMR konvencijos 3 straipsnio aiškinimu ir taikymu. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė nurodytą teisės normą, nes nustatė ne tą asmenį, privalantį atsakyti už netinkamą krovinio pervežimą, kai krovinio vežėjas yra ne krovinio vežimo sutartyje nurodytas asmuo, o krovinio važtaraštyje (CMR važtaraštyje) nurodytas vežėjas. Kasatorius taip pat nurodo, kad ieškovo reikalavimą privalo patenkinti CMR važtaraštyje nurodytas vežėjas, o ne ekspedijavimo veiksmus atlikęs asmuo. Teisėjų kolegija su šiais kasacinio skundo argumentais nesutinka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo patirtus nuostolius privalo atlyginti ekspeditorius UAB „EKSEA“, o ne galutinis vežėjas UAB „Vedautos autotransportas“ dėl toliau nurodytų priežasčių.

Pirma, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 11 punktu, „jeigu sutartimi su krovinio siuntėju pervežimo procese dalyvaujantis ekspeditorius įsipareigoja būti vežėjas (įsipareigoja siuntėjui nugabenti krovinį į paskyrimo vietą, nors veža ne pats, o tik atlieka ekspedijavimo paslaugas), jis atsako siuntėjui kaip vežėjas nepriklausimai nuo to, ar jis veš pats, ar paves tai padaryti trečiajam asmeniui“. Nagrinėjamoje byloje krovinių vežimo sutartis sudarė krovinių gavėjas UAB „Alna biuro sistemos“ ir atsakovas (b. l. 7, 8). Iš nurodytų sutarčių matyti, kad atsakovas įsipareigoja vežti krovinius, o krovinių gavėjas įsipareigoja atlyginti atsakovui už vežimo paslaugas. Krovinių vežimo sutartyse nenumatyta atsakovo kaip ekspeditoriaus atsakomybė. Byloje nustatyta, kad atsakovas atliko ekspedijavimo veiksmus. Taigi atsakovas krovinių gavėjui įsipareigojo būti vežėjas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo motyvu, kad tai, kokiu būdu atsakovas įsipareigojo krovinį nuvežti, neturi reikšmės, nes pervežimo būdas ar ekspedijavimas nebuvo aptarti krovinių gavėjo ir atsakovo sudarytose krovinių vežimo sutartyse.

Antra, kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, pagal CMR konvenciją ekspeditorius turi atsakyti kaip vežėjas, nes CMR konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus, bet ir už savo agentų bei visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, veiksmus ir klaidas, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Tai, kad galutinis vežėjas UAB „Vedautos autotransportas“ įsipareigojo atsakovui UAB „EKSEA“ vežti krovinius ir atliko vežimo veiksmus, patvirtina šių vežimo teisinių santykių dalyvių sudarytos krovinių vežimo sutartys (b. l. 89, 90). Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas, faktiškai atlikęs ekspedicijos veiksmus, yra vežėjas CMR konvencijos 3 straipsnio prasme, todėl jis turi atlyginti ieškovui pastarojo trečiajam asmeniui UAB „Alna biuro sistemos“ išmokėtą draudimo išmoką (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis, CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CMR konvencijos 37 straipsnį ekspeditorius, atlyginęs nuostolius pagal CMR konvencijos nuostatas, turi regreso teisę dėl išlaidų, susijusių su vežimu, kitiems vežime dalyvavusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 11 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, jog apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 11, 12 punktų, kuriuose aiškinamos CMR konvencijos nuostatos. Kad apeliacinės instancijos teismas vadovavosi nurodyto nutarimo 11 punkte nustatytu CMR konvencijos aiškinimu, teisėjų kolegija pasisakė jau pirmiau. Apeliacinės instancijos teismas nenukrypo ir nuo nurodyto nutarimo 12 punkte nustatyto CMR konvencijos aiškinimo. Kasatorius neteisingai teigia, kad CMR važtaraščiai yra prima facie įrodymas, patvirtinantis, kas yra faktinis krovinio vežėjas, kuris privalo atsakyti vadovaujantis CMR konvencija. CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 12 punkte nustatyta, kad važtaraštis yra prima facie įrodymas, patvirtinantis, kad vežimo sutartis sudaryta ir krovinys perduotas vežėjui disponuoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad važtaraščiu, kaip prima facie įrodymu, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 12 punktu reikėtų vadovautis tais atvejais, kai byloje nėra vežimo sutarties. Nagrinėjamoje byloje vežimo sutartis pateikta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 11, o ne 12 punktu.

Kasatorius taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Utenos trikotažas“ prieš „Eksperta“, civilinės bylos Nr. 3K-3-1333/2002, suformuotos praktikos. Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nustatyta, kad „tuo atveju, kai pervežimo procese dalyvavo keli asmenys, kuris asmuo laikytinas vežėju, nustatytina ir pagal tai, kuris asmuo kaip pervežėjas yra nurodytas važtaraštyje, bei kitas susitarimo aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad vežimo užsakovas turėjo suprasti, kas yra vežėjas“. Iš šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos taisyklės matyti, kad vežėjo nurodymas važtaraštyje yra tik vienas iš kriterijų, kuriais reikia vadovautis, nustatant, kas iš vežimo teisinių santykių dalyvių laikytinas vežėju pagal CMR konvenciją.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai vadovavosi vežėjo pagal CMR konvenciją nustatymo kriterijais ir kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį kasaciniame skunde nurodytais motyvais.

Iš byloje pateiktos 2005 m. lapkričio 17 d. sąskaitos už teisinę pagalbą Nr. 05/22 matyti, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ turėjo 1400 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovo UAB „EKSEA“ kasacinį skundą parengimą ir kitas paslaugas (atstovavimą kasacinėje byloje) pagal 2004 m. liepos 14 d. sutartį dėl teisinių paslaugų. Nepatenkinusi kasacinio skundo, teisėjų kolegija priteisia ieškovui 1100 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punkte nustatytą dydį ir bylos sudėtingumą (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1, 2 dalimis,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo UAB „EKSEA“ 1100 (tūkstantį šimtą) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Teodora Staugaitienė

Egidijus Laužikas

Antanas Simniškis