V. A. pagal BK 178 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2460/2023

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00278-2022-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. A. gynėjos advokatės Aušros Ručienės kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 22 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo V. A. gynėja advokatė A. Ručienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, jį priimant netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalis ir padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimai, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių ir nepagrįstai sprendė, kad byloje pakanka įrodymų pripažinti V. A. padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, savo išvadas grindė prielaidomis, abejones aiškino V. A. nenaudai, taip pažeisdamas in dubio pro reo principą. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas nesant neabejotinų V. A. kaltės įrodymų ir nesivadovaujant nekaltumo prezumpcijos reikalavimais, nustatytais BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis buvo įvykdyta vagystė, tačiau nėra įrodyta, kad V. A. dalyvavo ją padarant. Liudytojos D. K. parodymai yra prieštaringi, todėl pripažintini nepatikimais. Tokiais parodymais apeliacinės instancijos teismas negalėjo vadovautis, juolab kad jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Byloje nenustatyta ir įrodymais nepagrįsta, kad vaizdo įraše užfiksuotas juodai apsirengęs vyriškis buvo V. A. Liko neįvertinta, kad vaizdo kamerų įrašas, tikėtina, buvo sumontuotas. Vien įvykio vietoje rasto V. A. kraujo radimo fakto nepakanka jo kaltei konstatuoti. Pagal teismų praktiką, asmuo negali būti kaltinamas ir nuteistas už tai, kad veikas darė su nenustatytais asmenimis, nes taip atimama galimybė jam gintis. Apkaltinamajame nuosprendyje nėra aprašyti ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens veiksmai. Laikytina neįrodyta, kad nusikaltimas buvo padarytas V. A. veikiant bendrai su kitu asmeniu, nuosprendyje nėra nurodyti svarbiausi bendros veikos momentai (planas, mechanizmas), neįvardyti ir konkretūs V. A. veiksmai. Teismas nevertino V. A. parodymų ir nuosprendyje nenurodė motyvų, kodėl juos atmeta.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. A., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimus, iš skundo turinio matyti, kad gynėja A. Ručienė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų (nuteistojo, liudytojos D. K. parodymų, vaizdo įrašo) vertinimu, jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis remiantis konstatuota, kad V. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bei reiškia įsitikinimą, kad V. A. kaltę patvirtinantys įrodymai yra nepatikimi ir jų nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Tačiau teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo, jų pakankamumo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato, o teisės taikymo aspektu patikrina bylą. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teismo galimai padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, pripažįstant V. A. kaltu dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir tik deklaratyviai nurodo, kad buvo pažeistos BPK normos, nesivadovauta nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principais. Tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. A. gynėjos advokatės Aušros Ručienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Algimantas Valantinas

Alvydas Pikelis