Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-64-942/2017
Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00701-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Aldonos Rakauskienės ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. V. (V.) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimu D. V. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1242 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 434 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių. D. V. nubaustas už tai, kad 2016 m. gruodžio 3 d. 23.50 val. Šakių r. sav., (duomenys neskelbtini)., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, savo vairuojamo automobilio išskirtinumą, įžūliai ir pavojingai vairavo, buksuodamas galiniais ratais, slydo šonu ant apledėjusios asfalto dangos, taip sukėlė realų pavojų sau ir kitiems transporto priemonių vairuotojams, tai yra už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4 p. ir 9 p. pažeidimus. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė apylinkės teismui.
2. Šakių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi D. V. skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, kad D. V. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje, nuobauda jam paskirta laikantis bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl nuobauda yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui ir ja bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.
3. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi D. V. apeliacinis skundas atmestas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. liepos 10 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. prašymas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
5. Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimą, Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti; teismui nusprendus, kad jo veikoje visgi yra pažeidimo sudėtis, pakeisti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimą, Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį ir priimti naują nutarimą, netaikant jam specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemonę) ir žymiai sumažinant paskirtą baudą.
5.1. Pareiškėjas nurodo, kad pažeidimo, dėl kurio yra nubaustas, jis nepadarė. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių proceso teisės pažeidimų. Teismai pažeidė ATPK 30 straipsnio 2 dalies, 301 straipsnio, 1242 straipsnio 2 dalies, 248 straipsnio nuostatas.
6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
6.1. ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Būtinasis administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pastatyti save priešpriešiais aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-444-1242/2010).
6.2. Administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Šio pažeidimo padarymu kaltinamas asmuo turi suprasti, kad jis pažeidžia Kelių eismo taisykles, tai daro iš chuliganiškų paskatų, aiškiai negerbdamas žmogaus ar visuomenės, elementarių moralės ir elgesio normų, visuomeninės tvarkos, siekdamas parodyti savo ir savo automobilio išskirtinumą, save pastatyti priešpriešiais aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, turi suprasti, kad dėl to kelia pavojų eismo, savo ar kitų žmonių saugumui, ir turi norėti taip elgtis. Pareiškėjas nurodo, kad jo veiksmuose nėra vieno iš administracinio teisės pažeidimo sudėčiai būtino elemento – subjektyviosios pusės požymių.
6.3. Pareiškėjas nurodo, kad sau priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis vairavo ne kelyje, bet, kaip buvo įsitikinęs, inžineriniame objekte, t. y. buvusioje žemės ūkio aviacijos aikštelėje. Šis inžinerinis objektas vadinamas bendriniu pavadinimu – „(duomenys neskelbtini) aerodromas“, nes iš čia buvo kylama ir leidžiamasi atlikti žemės ūkio darbų iš oro, esantis Šakių rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad inžinerinis objektas nėra kelias, čia nevyksta viešasis eismas, iš čia niekur negalima nuvykti, šalia jo nėra valstybinės reikšmės kelio ir pan. Jo nuomone, šis „(duomenys neskelbtini) aerodromas“ nėra kelias, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje. Artimiausias vietinės reikšmės kelias yra gretimai esantis 6 metrų pločio blogos būklės viešasis kelias (Nr. GI-036) su žvyro danga, kuris įvardijamas kaip „(duomenys neskelbtini).“. „(duomenys neskelbtini) aerodromas“ tiek jam, tiek daugumai Šakių rajono bendruomenės jaunimo yra žinomas kaip vieta, kurioje organizuojami įvairūs renginiai, ten dažnai renkasi žmonės, norintys tiesiog pasivažinėti, pasitobulinti įgūdžius. Čia, nuošalioje vietoje, netrikdoma viešoji tvarka, netrukdomas joks eismas, nes čia jo paprasčiausiai nėra, nėra pavojaus kitiems asmenims ar jų turtui. Pagal nerašytas, per ilgą laiką susiklosčiusias taisykles, į aerodromą atvykę asmenys, kol kažkas iš jų važiuoja kilimo taku, būna aerodromo centrinėje dalyje, arčiau (duomenys neskelbtini). esančioje aikštelėje. Taigi, pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad šio aerodromo kilimo take bei kituose takuose, kurie kartu su kilimo taku sudaro žiedą, nėra eismo, todėl, nepažeidžiant kelių eismo taisyklių ir niekam nekeliant rūpesčių, čia saugu pasivažinėti. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas joks asmuo, kuris būtų jautęs paniekinamą požiūrį, neigiamas pasekmes, nebuvo sutrikdyta visuomeninė rimtis. Nei jis, nei kas nors iš ten buvusių asmenų nenorėjo ir nesiekė pažeisti viešosios tvarkos, chuliganiškai elgtis, kelti pavojų ar daryti žalą. Norėdamas pasivažinėti ir patobulinti savo važiavimo įgūdžius, jis apvažiavo ratą, tačiau dėl slidžios kelio dangos automobilis kai kur nevalingai slydo. Tai nesukėlė pavojaus nei jam pačiam, nei keleivėms, kadangi greitis buvo nedidelis, visi buvo prisisegę saugos diržais, kiti automobiliai ir asmenys buvo toli. Mano, kad jo elgesys buvo pakankamai racionalus ir saugus. Pareiškėjas nurodo, kad nesuprato ir negalėjo suprasti, jog tam tinkamoje vietoje, kur nevyksta eismas, niekam netrukdydamas ir nerodydamas išskirtinumo, vairuodamas automobilį nedideliu greičiu ir prisisegęs saugos diržais (kaip ir keleiviai), elgiasi chuliganiškai, šiurkščiai pažeidžia viešąją tvarką, negerbia žmogaus ar visuomenės, visuomeninės tvarkos ar siekia parodyti savo ir savo automobilio išskirtinumą, pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, ir nenorėjo taip elgtis, kelti pavojų savo ar kitų žmonių saugumui, t. y. jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios.
6.4. Prašyme nurodoma, kad sprendimas dėl chuliganiškų jo elgesio paskatų šioje byloje iš esmės paremtas vienodais policijos pareigūnų D. M. ir M. B. parodymais: <...> pastebėjo du BMW markės automobilius, kurie greta vienas kito, prabuksuodami galiniais ratais, slydo šonu ant apledėjusios asfalto dangos, – tą vakarą buvo minusinė temperatūra, kelio danga buvo labai slidi, padengta ištisinio ledo. Tai automobiliai darė vairuotojams intensyviai akceleruojant jų greitį, keisdami slydimo pusę, iš šių jų veiksmų aiškiai matėsi, kad jie tai darė dėl aiškaus siekio priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties. Nustatyti faktiniai duomenys, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis, buksuojant varomaisiais ratais, slydo šonu ant apledėjusios asfalto dangos, kuri buvo labai slidi, padengta ledo, yra tik veikos objektyviosios pusės požymiai, niekaip neįrodantys ir nepatvirtinantys būtino administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
7. Pareiškėjas taip pat nesutinka su jam paskirta nuobauda. Nurodo, kad dirba Lukšių žemės ūkio bendrovėje traktorininku, seniūnijos, darbovietės ir buvusios mokyklos charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, todėl mano, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai turėjo atsižvelgti į jo asmenybę, jam inkriminuoto teisės pažeidimo aplinkybes, jo veiksmų pavojingumą. Netekęs teisės vairuoti pareiškėjas neteks darbo ir kartu neteks vienintelio pragyvenimo šaltinio. Taigi paskirta nuobauda nėra teisinga vertinant ir šiuo aspektu. Pareiškėjo manymu, visuma šioje byloje nustatytų aplinkybių ir jį charakterizuojantys duomenys leidžia teigti, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai būtų pasiekti jam netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir smarkiai sumažinant paskirtos baudos dydį.
7.1. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės suvokimas padarant pažeidimą, taigi ir jo prisipažinimas padarius konkrečiame ATPK straipsnyje numatytą pažeidimą nėra būtina sąlyga, kad būtų taikomos ATPK 301 straipsnio nuostatos (išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013, kasacinės instancijos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-10-2014).
8. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininkas A. K. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo atmesti pareiškėjo prašymą atnaujinti bylą.
8.1. Atsiliepime nurodoma, kad byla išnagrinėta iki galo, priimti teisingi ir teisėti sprendimai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, siekdamas išvengti atsakomybės, gali kelti įvairias versijas, tačiau D. V. padarytas pažeidimas yra įrodytas ir nekeliantis abejonių, paskirta nuobauda taip pat yra teisinga ir teisėta.
9. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. V. prašymas atmestinas.
Dėl teisenos, kuri taikoma nagrinėjant atnaujintą bylą
10. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad kai administracinių teisės pažeidimų protokolai (o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai) surašyti iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą tik tuo atveju, kai pažeidimai buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu. Kitais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Tai reiškia, kad ši atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėtina taikant iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.
Dėl ATPK 1242 straipsnio 2 dalies taikymo ir paskirtos nuobaudos
11. Vadovaujantis ATPK 30221 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje surinktų įrodymų netiria ir nevertina bei faktinių aplinkybių nenustato, o nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas, patikrina teisės taikymo aspektu. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įrodymų netiria ir nevertina, faktinių aplinkybių nenustato.
11.1. Pagal ATPK 257 straipsnį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
11.2. ATPK 1242 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už chuliganišką vairavimą, t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
11.3. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pastatyti save priešpriešiais aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016). Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
11.4. Įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. V., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktus, 2016 m. gruodžio 3 d. 23.50 val. Šakių r. sav., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, savo vairuojamo automobilio išskirtinumą, įžūliai ir pavojingai vairavo, buksuodamas galiniais ratais, slydo šonu ant apledėjusios asfalto dangos, taip sukeldamas realų pavojų sau ir kitiems transporto priemonių vairuotojams. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, analizavo byloje esančius įrodymus, pateikė jų viseto įvertinimą ir nurodė, kodėl pirmosios instancijos teismo nutartis laikoma pagrįsta, o D. V. apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegijos manymu, byloje nustatytos objektyviosios D. V. veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks automobilio vairavimo būdas yra neleistinas, pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui ir jo automobilyje esantiems keleiviams, bet ir kitų žmonių eismo saugumui.
12. Pareiškėjas prašyme nesutinka su teismų nustatyta aplinkybe, kad jis vairavo kelyje, nes jis neva buvo įsitikinęs, kad vairuoja inžineriniame objekte, t. y. buvusioje žemės ūkio aviacinėje aikštelėje. Šis inžinerinis objektas vadinamas bendriniu pavadinimu „(duomenys neskelbtini) aerodromas“, kuris, anot pareiškėjo, nėra kelias, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje. Šie prašymo argumentai taip pat nepagrįsti ir teisėjų kolegija juos atmeta. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai dėl šios aplinkybės išsamiai pasisakė. Teismai pagrįstai nurodė, jog Kelių eismo taisyklės taikomos ir privačiose, ir viešose teritorijose, jų taikymą siejant su kelių eismo dalyvių – transporto priemonių ir pėsčiųjų – eismu, todėl D. V., vairuodamas transporto priemonę viešoje teritorijoje (aerodromo teritorijoje), privalėjo laikytis KET reikalavimų. Be to, teismai surinko įrodymus, kad įvykio vieta – Šakių rajonas, (duomenys neskelbtini) seniūnija, (duomenys neskelbtini) gatvė, Šakių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T-42 yra priskirta vietinės reikšmės keliams. Ten esantis inžinerinis objektas – vadinamasis buvęs (duomenys neskelbtini) aerodromas, kuris priklauso (duomenys neskelbtini) seniūnijai, kadastro Nr. 8472-0003, ir kuriame, suderinus su (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnu, vyksta įvairūs renginiai. Bylos duomenys patvirtina, kad buvusio aerodromo teritorijoje yra organizuojami tam tikri renginiai, tačiau tai daroma turint tik tam tikrą leidimą ir imantis atitinkamų saugumo priemonių, nagrinėjamu atveju joks renginys nevyko.
13. Pagal bylos duomenis bei pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad teismų išvados nepagrįstos išsamiu ATPK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalaujama ATPK 257 straipsnyje. Teismai, laikydamiesi šio ATPK straipsnio reikalavimų, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginę tarpusavyje, pateikė jų visumos analizę, susiedami juos į vientisą loginę grandinę.
14. Pareiškėjas taip pat nesutinka ir su jam paskirta nuobauda, nurodo, kad dirba, yra charakterizuojamas teigiamai, o netekęs vairuotojo pažymėjimo, jis neteks vienintelio pragyvenimo šaltinio – darbo. Pareiškėjo manymu, ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudų tikslai būtų pasiekti jam netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir žymiai sumažinant paskirtos baudos dydį. Šie pareiškėjo argumentai atmetami.
14.1. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama neperžengiant norminio akto, nustatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis). Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 301 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ATPK 301 straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
15. ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti paskirta bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų. Iš skundžiamų sprendimų matyti, kad D. V. paskirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis ir specialios teisės vairuoti atėmimas aštuoniolikai mėnesių. Skiriant nuobaudą, atsižvelgta į pažeidimo pobūdį, jo asmenybę, į tai, kad yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Taigi, konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje teismai nukrypo nuo teismų praktikos, formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogiškose administracinių teisės pažeidimų bylose, teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes nėra visumos duomenų, leidžiančių pareiškėjui taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šios išvados negali paneigti ir D. V. prašyme nurodytos aplinkybės dėl jo darbinės padėties ir teigiamo charakterizavimo. Pažymėtina, jog tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41-2014, 2AT-9-746-2015). Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje taikyti D. V. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas ir dar labiau švelninti jam paskirtą nuobaudą nėra teisinio pagrindo.
16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad D. V. kaltė padarius ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą yra tinkamai įrodyta ir šis jo padarytas administracinis teisės pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį.
17. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. prašymą atnaujinti bylą.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Aldona Rakauskienė
Aurelijus Gutauskas
