Dėl subnuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-459/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

42.11.1; 42.11.2; 44.5.1; 50.5 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mano tikslas“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Armitana“ kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mano tikslas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Armitana“ dėl subnuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl teisės normų, reglamentuojančių nuomos (subnuomos) sutarties vienašališką pakeitimą ir nutraukimą, nuostolių dėl negautų pajamų ir verslo nuvertėjimo atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas BUAB „Mano tikslas“ teismo prašė pripažinti neteisėtu 2007 m. sausio 24 d. sudarytos subnuomos sutarties nutraukimą, vienašališkai atliktą atsakovo UAB,,Armitana“, ir iš jo priteisti 1 173 900 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas atsisakė reikalavimo dalies dėl 18 403,90 Lt ir 1 180 Lt.

Ieškovas nurodė, kad 2007 m. sausio 24 d. patalpų subnuomos sutartimi išsinuomojo komercinės paskirties patalpas prekybos centre,,Flagman” Vilniuje, Gedimino pr. 16/Vilniaus g. 10. 2008 m. kovo 26 d. atsakovas pranešė, jog vienašališkai keičia visiems subnuomininkams naudojimosi patalpomis taisykles, ir informavo, kad jos tampa privalomos visiems subnuomininkams be jokių išimčių. Ieškovas, susipažinęs su naujai nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka, nesutiko su ja, nes joje buvo nurodytas ieškovui nenaudingas darbo laikas. Ieškovas didžiausio klientų srauto išsinuomotose patalpose sulaukdavo vakarais, naktimis ir savaitgaliais, nes tai nulėmė ūkinės-komercinės veiklos, kuria vertėsi ieškovas, pobūdis – laisvalaikio pramogos: biliardo klubas ir baras. Atsakovui tvarkos pakeitimu neleidus ieškovo klientams patekti į subnuomojamas patalpas po 20 val., ieškovas neteko galimybės dirbti pelningiausiu paros metu. Ieškovo teigimu, vienašališkai pakeisdamas patalpų subnuomos sutarties 8.2 punktą, pagal kurį visi sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai galioja, jei jie yra sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. nevykdė sutartyje įtvirtintos pareigos – ribojo ieškovo galimybes naudotis subnuomojamomis patalpomis iki 2008 m. liepos 29 d. Ieškovas faktiškai nutraukė veiklą jose. Jis taip pat teigė, kad 2008 m. birželio 11 d. gavo atsakovo pranešimą apie vienašališką subnuomos sutarties nutraukimą nuo 2008 m. birželio 25 d. Jame nurodyta, jog ieškovo skola už subnuomą viršijo dviejų mėnesių įmokas pagal subnuomos sutartį. Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo padarytas subnuomos sutarties pažeidimas lėmė ieškovo finansinės būklės pablogėjimą ir negalėjimą atsiskaityti pagal subnuomos sutartį, atsakovas subnuomos sutartį nutraukė neteisėtai. Dėl patalpų ankstyvesnio uždarymo sumažėjo lankytojų skaičius, tai lėmė sumažėjusią ieškovo veiklos apyvartą, kuri paskutiniaisiais ieškovo veiklos mėnesiais krito beveik aštuonis kartus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu nusprendė priimti ieškovo BUAB „Mano tikslas“ atsisakymą nuo 18 403,90 Lt ir 1 180 Lt reikalavimo dalies atsakovui UAB „Armitana“; pripažinti neteisėtu 2007 m. sausio 24 d. patalpų subnuomos sutarties, sudarytos UAB „Armitana“ ir UAB „Mano tikslas“, nutraukimą; priteisti iš atsakovo UAB „Armitana“ ieškovui BUAB „Mano tikslas“ 104 288,79 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo 2008 m. rugpjūčio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmesti.

Teismas nustatė, kad pagal 2007 m. sausio 24 d. patalpų subnuomos sutarties sąlygas šalys sulygo dėl darbo valandų, leidžiančių ieškovui naudotis nuomojamomis patalpomis nuo 11 val. iki 24 val., ketvirtadieniais, penktadieniais, šeštadieniais - nuo 11 val. iki 4 val. Sutarties sudarymo metu atsakovui buvo žinoma, kad ieškovas naudosis viršutiniu prekybos centro „Flagman“ aukštu, atskiro įėjimo į ieškovui išnuomotas patalpas nėra, pakliūti į jas bus galima tik perėjus visus prekybos centro aukštus, taip pat kad išnuomotose patalpose bus dirbama gerokai ilgiau nei kituose aukštuose esančiose prekybos centro patalpose, kad ieškovo lankytojai rinksis į jas vėlyvu paros metu ir bus prekiaujama alkoholiu. 2008 m. kovo 26 d. atsakovo lydraščiu pakeistos naudojimosi patalpomis vidaus tvarkos taisyklės ir subnuomininkams nustatyta, kad prekybos centre leidžiama pradėti darbą ne anksčiau, kaip 10 val. darbo dienomis ir šeštadieniais, o sekmadieniais ne anksčiau kaip 11 val., baigti darbą ne vėliau kaip 20 val. darbo dienomis ir šeštadieniais, bei 18 val. sekmadieniais. Pakeistomis vidaus darbo tvarkos taisyklėmis sutrumpinus naudojimosi patalpomis laiką smarkiai sumažėjo ieškovo pajamos iš patalpose įrengto pulo klubo veiklos: 2008 m. sausis – 80 432,71 Lt, vasaris – 79 762,62 Lt, kovas – 80 058,21 Lt, balandis – 39 382,20 Lt, gegužė – 18 184,52 Lt, birželis – 10 507,60 Lt ir liepa – 8 994,25 Lt. Atsakovas UAB „Armitana“ vienašališkai nutraukė sutartį su ieškovu nuo 2008 m. birželio 25 d., apie sutarties nutraukimą jį informuodamas 2008 m. birželio 11 d.

Teismas konstatavo, kad darbo laiko sutrumpinimas ieškovui, gaunančiam pagrindines veiklos pajamas po 20 val., pripažintinas esminiu sutarties pažeidimu, įvykdytu atsakovo, nes, jam vienašališkai nustačius ieškovui trumpesnį naudojimosi patalpomis laiką, ieškovas nebegalėjo gauti to, ko tikėjosi gauti iš šios verslo sutarties (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pripažinus, kad atsakovas sutartį nutraukė neteisėtai, ieškovas turi teisę reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl sutarties neįvykdymo atlyginimo, taip pat netesybų (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Ribojimu naudotis subnuomuojamomis patalpomis ieškovas nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. liepos 28 d. patyrė 104 288,79 Lt nuostolių dėl negautų pajamų (pelno) (CK 6.249 straipsnis; T. 5, b. l. 2), neskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartimi ieškovo BUAB „Mano tikslas“ apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, atsakovo UAB „Armitana“ – atmestas ir nutarta pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą bei padidinti priteistą nuostolių atlyginimą ieškovui iš atsakovo iki 1 026 900 Lt ir priteisti 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad subnuomos sutarties 8.2 punktu nustatyta, jog visi sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai galioja, jeigu jie yra sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių. Dėl to atsakovas neturėjo teisės vienašališkai keisti sudedamąja sutarties dalimi esančių naudojimosi patalpomis tvarkos taisyklių, kurių pakeitimai prieštaravo subnuomos sutarties sąlygoms. Nurodytų taisyklių 6.2 punktu nuomotojui suteikta galimybė papildyti taisykles, tačiau ne jas keisti. Taisyklių pakeitimu pakeistas,,Flagman“ prekybos centro darbo laikas – viena pagrindinių subnuomos sutarties sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino ieškovo pateiktos verslo vertinimo ataskaitos, kuri sudaryta atsižvelgus į faktą, kad subnuomos sutartis turėjo galioti iki 2013 m., taip pat sutartis nustatė pasibaigus šiam terminui ieškovui pirmumo teisę atnaujinti sutartį penkerių metų laikotarpiui. Vertinant ieškovo verslą atsižvelgta į sutarties ilgalaikiškumą. Ataskaitoje apskaičiuojant ieškovo verslui padarytą žalą, buvo nustatytos verslo optimistinės ir pesimistinės prognozės, remtasi jų vidurkiu. Teismas pažymėjo, kad ataskaita parengta turinčio turto verslo vertintojo kvalifikaciją asmens – UAB,,Euristika“ ir ekspertės D. Makarevičiūtės. Teismas atmetė kaip neįrodytą atsakovo argumentą, kad ekonominis sunkmetis galėjo nulemti ieškovo verslo nuvertėjimą. Verslo vertę rinkoje savininkų (akcininkų) požiūriu išreiškia įmonės, kaip ūkio vieneto, sudaryto iš jos materialiųjų ir nematerialiųjų aktyvų bei atitinkamų įsipareigojimų visumos, generuojami pinigų srautai (verslo vertinimo ataskaitos 27 puslapio 5 pastraipa). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo veiklos ir verslo apyvarta bei pelnas nuo 2008 m. tolydžio augo iki atsakovas ėmėsi neteisėtų veiksmų – vienašališkai pakeitė subnuomojamų patalpų naudojimo taisykles bei sutartį ir nutraukė subnuomos sutartį. Verslo vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad UAB „Mano tikslas” verslas vertinamas taikant naudojimo pajamų (piniginių srautų diskonto) vertės metodą, kai turtas vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip verslo objektas, duodantis pelną. Metodo pagrindas - būsimųjų grynųjų pinigų srautų prognozės ir jų dabartinė vertė. Šis metodas taikomas tada, kai tikimasi, kad vertinamo turto naudojimo vertė objektyviausiai parodys turto vertę rinkoje. Diskontuotų piniginių srautų metodas leidžia įvertinti įmonę ir jos akcijas kaip verslą. Šio metodo pagrindinis privalumas – tikslesnis įvertinimas, nes vertinant atsižvelgiama į konkrečios įmonės dabartinę padėtį, veiklos perspektyvas, pelningumo galimybes, rizikas, kapitalo struktūrą bei investicijų poreikį. Ataskaitoje pažymėta, kad įmonę, kaip ūkinį vienetą, sudaro jos materialiųjų ir nematerialiųjų aktyvų bei atitinkamų įsipareigojimų visuma. Tačiau vertinant veikiančią įmonę tik kaip nematerialaus ir materialaus turto sumą nebūtų atsižvelgta į tai, kad veikianti įmonė generuoja pinigų srautus, kurie ir išreiškia jos vertę rinkoje savininkų (akcininkų) požiūriu.

2008 m. liepos 31 d. verslo vertės ataskaitos ir verslo vertės nustatymo pažymos išvadose dėl verslo vertės nurodyta, kad UAB „Mano tikslas” verslo dalies – pulo klubo „Kuba“, įsikūrusio prekybos centre „Flagman“, – 2008 m. balandžio 14-os dienos rinkos vertė, nustatyta naudojimo pajamų (piniginių srautų diskonto) metodu, yra 1 238 000 Lt (pagal pesimistines prognozes – 1 091 000 Lt); 2008 m. balandžio 14 d. – 2008 m. liepos 28 d. laikotarpiu dėl vykusių ginčų bendrovės UAB „Mano tikslas” verslo vertės patirti nuostoliai dėl veiklos plėtros galimybių apribojimo bei rinkos dalies praradimo galėjo būti apie 610 000 Lt. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir kaltės ieškovas neteko verslo dalies – pulo klubo „Kuba“, įsikūrusio prekybos centre „Flagman“, rinkos vertės. Dėl to atsakovas privalo atlyginti ieškovui netektos verslo dalies rinkos vertės dydžio nuostolius.

Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir kaltės ieškovas turėjo išsikelti iš subnuomojamų patalpų 2008 m. liepos 29 d. Verslo arba verslo dalies netekimas ar vertės sumažinimas yra žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal prievolės esmę ir CK 6.245 straipsnio 5 dalies reikalavimus taikytinos kainos, buvusios žalos padarymo momentu. Dėl to atsakovui atsirado prievolė atlyginti ieškovui 1 091 000 Lt nuostolių, nustatytų pagal pateiktas į bylą verslo vertinimo ataskaitos pesimistines prognozes. Byloje nustatyta, kad ieškovas pardavė atsakovo pasiūlytam pirkėjui už 70 000 Lt dalį inventoriaus, kurio neturėjo galimybės panaudoti dėl nurodytos verslo dalies praradimo. Taigi atsakovo atlygintina ieškovui 1091 000 Lt nuostolių suma mažintina iki 1 021 000 Lt (1 091 000 – 70 000 = 1 021 000). Teisėjų kolegija taip pat sprendė, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovui 5900 Lt išlaidų, turėtų dėl verslo vertinimo ataskaitos atlikimo ir nuostolių dydžio nustatymo. Dėl to iš atsakovo priteista ieškovui iš viso 1 026 900 Lt (1021000 + 5900 = 1026900) nuostolių atlyginimo.

Teismas atmetė atsakovo apeliacinio skundo teiginį, kad ieškovas išlaidas asmeninei apsaugai privalėjo apmokėti proporcingai užimamų patalpų plotui. Pateikti į bylą įrodymai nepatvirtina atsakovo argumentų, kad ieškovas žodžiu buvo prašytas atlyginti išlaidas už asmeninę apsaugą. Šalys yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, užsiimantys ūkine-komercine veikla. Juridiniai asmenys privalo tinkamai tvarkyti apskaitą, todėl prievoliniai santykiai paprastai sprendžiami pareiškiant rašytines pretenzijas, išrašant sąskaitas už konkrečias prekes ar paslaugas, o ne atliekant derybas žodžiu.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB,,Armitana“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuojamos CK 6.193-195 straipsniuose. Pagal šias taisykles ir kasacinio teismo praktikoje pripažintą teisės aiškinimą, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atskleidžiančiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad remiantis CK 6.138 straipsnio 1 dalimi ir šalių sudarytos 2007 m. sausio 24 d. subnuomos sutarties 8.2 punktu šios sutarties ir jos sudėtinių dalių, įskaitant naudojimosi patalpomis tvarkos taisyklių, pakeitimai buvo galimi tik raštu abiem šalims pasirašant ir kad atsakovas neturėjo teisės vienašališkai keisti nurodytų taisyklių. Sutarties 5.4 punkte įrašyta, kad nuomininkas (atsakovas) supažindina subnuomininką (ieškovą) su vidaus tvarkos taisyklėmis, subnuomininkas pasirašo, kad susipažino su aptariamomis taisyklėmis. Kasatoriaus teigimu, šalys susitarė, kad vidaus tvarkos taisyklės nėra šalių derybų objektas, o privalomas lokalinis teisės aktas, su kuriuo supažindinami visi prekybos centro,,Flagman” patalpų nuomininkai, subnuomininkai, kiti valdytojai. Nurodytų taisyklių 6.2 punkte išdėstyta nuostata, kuri ieškovui turėjo būti žinoma sutarties sudarymo metu, įtvirtino galimybę nuomotojui vienašališkai keisti, pildyti šias taisykles. Dėl to šios teisės įgyvendinimas (nurodytų taisyklių pakeitimas) nepagrįstai apeliacinės instancijos teismo pripažintas esminiu sutarties pažeidimu.

2. Įgyvendindamas sutartyje turimą teisę pakeisti vienašališkai prekybos centro vidaus tvarkos taisykles atsakovas nepadarė neteisėtų veiksmų, todėl nėra būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovui nuostolių atlyginimą, netinkamai vertino byloje pateiktą ieškovo verslo vertinimo ataskaitą, nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl žalos nepagrįstumo (CK 6.249 straipsnis, CPK 177-185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino ieškovo verslo vertinimo ataskaitos duomenų pagrįstumo ir joje išdėstytų faktų tikrumo. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas duomenis apie ieškovo verslo vertę neatsižvelgė į tai, kad bendra rinkos situacija, sukėlusi sunkių padarinių įvairiems rinkos segmentams, yra visuotinai žinoma ir neįrodinėjama (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Taigi ne atsakovo veiksmai, o pasaulinė ekonominė krizė turėjo lemti nuostolius ieškovo veikloje. Ataskaitoje neatsižvelgta į tai, kad ieškovas valdė ne tik pulo klubą prekybos centre,,Flagman”, bet ir kitą biliardo klubą Vilniuje, Architektų g. 152, ieškovo veikla nebuvo struktūriškai atskirta nurodytuose klubuose. Ataskaitoje parduodamo verslo kaina nustatyta neatsižvelgus į bendrovės turto ir įsipareigojimų tarpusavio santykį. Be to, ataskaita parengta 2008 m. liepos 28 d., o ieškinys byloje pareikštas 2009 m. rugpjūčio 24 d., t. y. praėjus daugiau kaip metams nuo ataskaitos atlikimo, kai duomenys, kurių pagrindu parengta ataskaita, neatitiko ekonominių pokyčių metu nulemto verslo nuosmukio. Ataskaitoje pateikta ieškovo verslo pajamų augimo tendencija ateityje prieštaravo objektyviam ekonomikos nuosmukio faktui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti paneigti, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų apie jų nepagrįstumą, nepatikimumą ar kitokį ydingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis I. Ž. v. J. A. V. byloje Nr. 3K-3-733/2002; 2008 m. sausio 25 d. nutartis UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“ byloje Nr. 3K-3-45/2008). Apeliacinės instancijos teismas priteisė ieškovui ne konkrečią prarastos galimybės piniginę vertę, o hipotetinę jos vertę. Tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai, pagal kurią nuostolių dėl prarastos galimybės piniginės vertės faktas ir dydis turi būti pagrįstas realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis ar išlaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikinė unitarinė įmonė „Gamybinis susivienijimas „Belaruskalij“ byloje Nr. 3K-3-273/2009). Ieškovo verslo dalies rinkos vertė apskaičiuota remiantis netiksliais, klaidingais ekonominiais rodikliais, jų didėjimas 2008–2013 m. laikotarpiu prognozuotas neatsižvelgiant į tai, kad iki tol įmonė dirbo nuostolingai, kad įmonės pelnas buvo fiksuotas tik už tris mėnesius iki sutarties nutraukimo. Ataskaitoje, sprendžiant dėl ieškovo verslo nuvertėjimo, neatsižvelgta į pasaulinę ekonominę krizę.

3. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai aiškino sutarties sąlygas, apibrėžiančias asmeninę subnuomininko apsaugą, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad subnuomininkas (ieškovas) neprivalėjo mokėti už asmeninę apsaugą. Sutarties 6.2 punkte nurodytos bendros apsaugos paslaugos, skirtos bendro, visiems subnuomininkams tenkančio prekybos centro ploto apsaugai, ir nustatyta bendrų apsaugos paslaugų išlyga – subnuomininko asmeninė apsauga. Šiuo atveju asmeninės apsaugos paslaugos neįeina į eksploatacinių išlaidų sąvoką ir yra laikomos tiesioginėmis išlaidomis, kurias privalo apmokėti papildomai subnuomininkas. Atsakovas, būdamas atsakingas už visas prekybos centro,,Flagman“ patalpas, samdė asmeninę apsaugą ieškovo subnuomojamoms patalpoms, nes ieškovo darbo laikas buvo ilgesnis už šio prekybos centro. Asmeninių apsaugos paslaugų teikimą ieškovui patvirtina byloje pateiktos saugotojo UAB,,Edlora“ PVM sąskaitos-faktūros.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas BUAB „Mano tikslas“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Ieškovo teigimu, vidaus tvarkos taisyklės buvo ne lokalinis teisės aktas, o šalių sudarytos sutarties dalis, reglamentavusi ieškovo teises ir pareigas, susijusias su ūkine-komercine veikla. Šiose taisyklėse buvo nustatyta, kad jos gali būti pildomos, bet nėra galimybės jas keisti. Lietuvių kalbos instituto parengtame Lietuvių kalbos žodyne terminų,,pakeisti“ ir,,papildyti“ reikšmės yra nevienodos. Kadangi sutartyje nustatyta teisė atsakovui papildyti taisykles, bet ne jas keisti, tai Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neturėjo teisės vienašališkai keisti taisyklių. Pakeitus taisykles, t. y. sutarties sąlygas, ir šiais pakeitimais sutrumpinus darbo laiką ieškovas neteko galimybės pelningai vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, dėl kurios ir buvo sudaryta sutartis. Toks vienašališkas pakeitimas iš esmės pažeidė ieškovo interesus, apeliacinės instancijos teismas tai pagrįstai pripažino esminiu sutarties pažeidimu. Nurodyti atsakovo veiksmai nulėmė tai, kad ieškovas pradėjo dirbti nuostolingai ir nebepajėgė atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovo skolai viršijus dviejų mėnesių pagal sutartį mokėti priklausančias įmokas, atsakovas nutraukė sutartį. Ieškovo teigimu, sutartis sudaryta septyneriems metams, atsakovas ne tik nepadėjo ją vykdyti, tačiau ir, nutraukdamas ją prieš terminą, nesiekė sutarties tinkamo įgyvendinimo.

2. Ieškovas ginčija atsakovo kasacinio skundo teiginį, kad duomenys ieškovo verslo vertinimo ataskaitoje yra neišsamūs ir nepatikimi. Pagal CPK 212 straipsnio 2 dalį ekspertu skiriamas tik asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Kadangi ieškovo verslui įvertinti specialių žinių neturėjo nei bylos šalys, nei teismas, tai verslą įvertino licencijuotas turto ir verslo vertintojas, dėl to paneigti šio vertintojo ataskaitos išvadas ar nustatyti jų pagrįstumą gali tik kitas kompetentingas asmuo. Verslo vertinimo ataskaitoje vertintojas neturėjo galimybės numatyti kilsiančios pasaulinės finansinės krizės, ekonominio nuosmukio, nes to neprognozavo ir oficialios institucijos (Lietuvos bankas, Finansų ministerija). Ieškovas sutinka, kad krizė galėjo turėti įtakos jo veiklai, tačiau tokia prielaida nepakankama konstatuoti faktui, jog vertinimo ataskaita yra neišsami. Turto vertinimo metodikos 2.11 punkte nustatyta, kad rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas jo vertinimo dieną. Ataskaitoje pateikti ieškovo pelno ir apyvartos rodikliai pagrįsti ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentais, kurie byloje yra pateikti. Dėl to nebūtų pagrįsta išvada, kad verslo vertinimo ataskaita yra nepakankama ieškovo patirtiems nuostoliams įrodyti. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo verslo vertės dydį, taip pat priežastinį ryšį tarp pasaulinės ekonominės krizės ir ieškovo verslo nuvertėjimo, taip pat nenurodė, kokia apimtimi krizė galėjo nulemti ieškovo verslo vertę. Teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia pareiga tenka šalims (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina tai, kad atsakovas atsisakė nuo pakartotinės ekspertizės atlikimo apeliacinės instancijos teisme. Be to, atsakovas kasaciniame skunde pirmą kartą nurodytomis aplinkybėmis dėl Lietuvos BVP pokyčių 2008 ir 2009 m. laikotarpiu nesirėmė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose ir neįrodinėjo jų ryšio su ieškovo verslui padarytos žalos verte. Ieškovas nesutinka su atsakovo kasacinio skundo argumentais dėl ieškinio reikalavimų teisinio kvalifikavimo kaip reikalavimų priteisti negautas pajamas. Ieškovas pažymi, kad įrodinėjimo dalykas byloje yra žalos ieškovo verslui padarymas, o ne negautų pajamų konstatavimas ir jų priteisimas, nes pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turto netekimas ar sužalojimas priskiriami prie tiesioginių nuostolių.

3. Nei sutartyje, nei jos prieduose neapibrėžta subnuomininko asmeninės apsaugos sąvoka. Ieškovo teigimu, sutartyje asmeninė apsauga, jos samdymas nereglamentuojamas ir nenustatyta ieškovo pareigos mokėti už asmeninę apsaugą. Atsakovas nereiškė pretenzijų ieškovui dėl sąskaitų už asmeninės apsaugos paslaugas apmokėjimo ir nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovas turėtas viso prekybos centro apsaugos išlaidas siekia pagrįsti ieškovui suteiktomis asmeninėmis apsaugos paslaugomis. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje pagrįstai atmetė atsakovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras dėl saugojimo paslaugų kaip neįrodančias, kad šios paslaugos buvo suteiktos vien ieškovui.

Kasaciniu skundu ieškovas BUAB „Mano tikslas“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartį pakeisti, papildant jos rezoliucinę dalį išvada - ieškinį tenkinti visiškai, ieškovui iš atsakovo priteisiant papildomai 104 288,79 Lt nuostolių atlyginimo, taip pat iš viso 1 168 000 Lt nuostolių dėl neteisėto negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir 5900 Lt išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, atlyginimo, bei įstatymo nustatytų 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismo priteista ieškovo verslo vertė yra lygi apskaičiuotai verslo vertinimo ataskaitoje pagal joje pateiktą pesimistinę verslo raidos prognozę. Ataskaitoje nurodyta ir kitokia, t. y. 147 000 Lt didesnė, nei priteista apeliacinės instancijos teismo nutartimi, ieškovo verslo vertė 2008 m. balandžio 14 d. Dėl šios ieškovo nuostolių dalies ją atmesdamas teismas nenurodė bylos įrodymų ir teisės aktų, taip pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktuose išdėstytus teismo sprendimo motyvuojamosios dalies reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartyje byloje I. Ž. v. J. A. V. byloje Nr. 3K-3-733/2002; 2010 m. liepos 30 d. nutartyje D. P., D. P. v. AB,,Lietuvos draudimas“ byloje Nr. 3K-3-351/2010 išaiškinta, kad,,konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti paneigti, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir ją teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip tai nustatyta CPK 218 straipsnyje. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios“. Apeliacinės instancijos teismas siūlė atsakovui atlikti pakartotinę ekspertizę – šis atsisakė. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių priešingas nei nustatytos ekspertizės akte aplinkybes.

2. Byloje pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 104 288,79 Lt nuostolių atlyginimo negautų pajamų pavidalu. Apeliacinės instancijos teismas atmetė atsakovo apeliacinį skundą, tačiau priimta nutartimi nepriteisė ieškovui iš atsakovo nurodyto dydžio negautų pajamų ir jos motyvuojamojoje bei rezoliucinėje dalyse nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas, taip teismas priėmė procesinį sprendimą ne dėl visų ieškinio reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB,,Armitana“ prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai nesutikimo su ieškovo kasaciniu skundu argumentai:

1. Atsakovo teigimu, verslo vertinimo ataskaita nėra tinkamas bylos įrodymas, galintis pagrįsti ieškinio reikalavimus. Šis įrodymas atitinka rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 197 straipsnio 1 dalis) ir neturi didesnės įrodomosios galios konstatuojant teisiškai reikšmingus faktus, nes ataskaita vertintina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis M. B. v. Z. J. byloje Nr. 3K-3-413/2007; 2008 m. gegužės 28 d. nutartis AB,,Pagirių šiltnamiai“ v. UAB,,Nada focus“ byloje Nr. 3K-3-225/2008). Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje ataskaita remiamasi ne kaip ekspertizės aktu, o kaip paprastu rašytiniu įrodymu. Atsakovo požiūriu, verslo vertinimo ataskaita yra tendencinga, joje esantys duomenys prieštarauja visuotinai žinomoms ir neįrodinėtinoms aplinkybėms (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiu dėl pakartotinės ekspertizės atsisakymo, nurodydamas, kad byloje teismo nebuvo paskirta pirminė ekspertizė, dėl to negalėjo būti skiriama ir pakartotinė. Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis remiamasi ieškinyje, priklauso ieškovui, o pareiga įrodyti atsikirtimus į ieškinį - atsakovui (CPK 178 straipsnis).

2. Atsakovui nekyla pareigos atlyginti ieškovo reikalaujamus priteisti nuostolius. Teismų praktikoje nuostoliais nepripažįstamos hipotetinės (tikėtinos) negautos pajamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime V. Š. v. A. N., A. N. byloje Nr. 3K-P-382/2006 išaiškinta, kad turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Vien objektyvūs ir nuo šalių valios nepriklausantys veiksniai neturėtų būti pagrindas reikalauti piniginio atlygio už prarastą galimybę, taip pat būti vieninteliais kriterijais, nustatant piniginę prarastos galimybės vertę.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl subnuomininko (nuomininko) negautų pajamų iš veiklos išsinuomotose negyvenamosiose patalpose atlyginimo subnuomotojui (nuomotojui) pakeitus tam tikras subnuomos sutarties sąlygas

Įstatyme įtvirtinta, kad žala yra pripažįstamos asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų kito asmens veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Negautos pajamos atlyginamos tik nustačius visas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti sąlygas (CK 6.246-6.249 straipsniai) ir atsižvelgiant į negautų pajamų dydžio buvimo realumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime V. Š. v. A. N. byloje Nr. 3K-P-382/2006 išaiškinta, kad turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė vieną iš ieškinio reikalavimų atlyginti negautas pajamas, kurias, ieškovo teigimu, jis būtų gavęs, jeigu būtų vykdoma patalpų subnuomos sutartis joje nustatytomis sąlygomis ir jeigu šios sutarties viena iš sąlygų dėl darbo laiko subnuomojamose patalpose nebūtų pakeista subnuomotojo iniciatyva. Atsakovo kasaciniame skunde ginčijami byloje priimti teismų sprendimas ir nutartis dėl ieškovo negautų pajamų priteisimo iš atsakovo, argumentuojant tuo, kad įgyvendindamas sutartyje turimą teisę pakeisti vienašališkai prekybos centro vidaus tvarkos taisykles atsakovas nepadarė neteisėtų veiksmų, todėl nėra būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246 straipsnis); be to, dėl tokių atsakovo veiksmų neįrodytas ieškovo nuostolių atsiradimas ir jų dydis. Atsižvelgdama į pirmiau aptartus įstatyme įtvirtinto asmens negautų pajamų atlyginimo teisinio reglamentavimo pagrindinius ypatumus ir teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje įtvirtintas nuostatas, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių pavidalu atsirado neigiamų padarinių ieškovui.

CK 6.183 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, jog sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Patalpų subnuomos sutartyje šalys išreiškė savo valią, kad sutarties ir jos sudėtinių dalių pakeitimai galimi tik raštu abiem šalims pasirašant. Sutarties 5.4 punkte įrašyta, kad atsakovas supažindina ieškovą su prekybos centro,,Flagman“ nuomojamų patalpų vidaus tvarkos taisyklėmis, jos pridedamos kaip priedas Nr. 4 ir yra neatskiriama šios sutarties dalis. Nurodyta sąlyga leido sutarties ir (ar) jos sudėtinių dalių pakeitimus atlikti abiejų šalių valia, taip pat aptariamų sutarties dalimi esančių 2007 m. sausio 24 d. vidaus tvarkos taisyklių 6.2 punkte nustatyta sąlyga, pagal kurią prireikus šios vidaus tvarkos taisyklės gali būti papildytos atskiru nuomotojo (subnuomotojo) įsakymu. Pagal bylos duomenis dėl vidaus darbo tvarkos taisyklių, apibrėžiančių darbo laiko pakeitimą, subnuomininkams pranešta raštu, kuriuo patalpų subnuomininkai įspėti apie pasikeisiantį prekybos centre,,Flagman“ esančių nuomojamų patalpų darbo laiką, įsigaliojus naujoms vidaus darbo tvarkos taisyklėms (pranešta 2008 m. kovo 26 d. raštu, naujos taisyklės įsigaliojo nuo 2008 m. balandžio 14 d.). Tokį pakeitimą, kuriuo suvienodintas darbo laikas subnuomininkams, nulėmė išnuomotų patalpų prekybos centre išplanavimas, kai į visas patalpas patekimas įrengtas bendrais visiems subnuomininkams laiptais. Atsakovas pateikė ieškovui 2008 m. vasario 14 d. eksploatacinių išlaidų sąskaitą, iš kurios ieškovas sužinojo apie papildomas išlaidas apsaugos paslaugoms už 2008 m. sausio mėnesį apmokėti; iki to laiko išlaidas apsaugai atsakovas padengdavo savo lėšomis. Pažymėtina, kad ieškovas (subnuomininkas) nurodytų klausimų derybų keliu nesprendė, nors tam turėjo pakankamai laiko iki naujos darbo laiko tvarkos pakeitimo įsigaliojimo. Pulo klubo darbo laiko grafikas turėjo svarbios reikšmės ieškovui sudarant patalpų subnuomos sutartį ir vykdant bei planuojant verslo veiklą patalpose.

Vidaus darbo taisyklių pakeitimas visa apimtimi ir, kaip pirmiau nurodyta, subnuomininkui svarbių sąlygų dėl prekybos centre esančių patalpų darbo laiko nustatymas pažeidė subnuomininko verslo interesus, jo lūkesčius, kurių jis galėjo pagrįstai tikėtis, abiem šalims vykdant sutartį joje nustatytomis sąlygomis. Reikšmingas kitai šaliai sutarties sąlygų pakeitimas, siekiant išvengti didesnių jos nuostolių atsiradimo, turi būti atliekamas abiem šalims derinant būsimus sutarties pakeitimus ir bendradarbiaujant. Įstatyme nustatytas reikalavimas sutartį vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai sutarties šaliai būdu, vykdanti sutartį šalis turi imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (CK 6.200 straipsnio 3, 4 dalys). Byloje priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose atsakovo veiksmai, pakeičiant nuomojamų patalpų vidaus darbo tvarkos taisykles, įvertinti sutartį pažeidžiančiais, neteisėtais veiksmais. Kasacinio teismo vertinimu, atsakovui (nuomotojui) sutarties sąlygos leido papildyti sutarties sąlygas (vidaus darbo tvarkos taisykles), tačiau atsakovas sutarties sąlygų nevisiškai laikėsi, peržengdamas sutartyje nurodytą teisę papildyti vidaus tvarkos taisykles ir pakeisdamas šias taisykles bei nustatydamas iš esmės skirtingą numojamų patalpų naudojimosi laiką ir taip iš esmės pablogindamas ieškovo, kaip patalpų nuomininko, padėtį.

Bendradarbiavimo pareiga vykdant sutartines prievoles tenka abiem dvišalės sutarties šalims (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis). Bendradarbiavimo (šalių kooperavimosi) pareiga, sprendžiant dėl pažeidusios sutartinę prievolę šalies atsakomybės dėl nuostolių atlyginimo kitai sutarties šaliai, reikšminga įvertinant tai, ar nuostolių patyrusi šalis neprisidėjo savo veiksmais ar neveikimu prie jų atsiradimo ir (ar) padidėjimo. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kuriuo rizika jai pačiai ir tenka (CK 6.206 straipsnis). Pažymėtina tai, kad ieškovo reagavimas į atsakovo naudojimosi patalpomis laiko pakeitimą buvo atsisakymas mokėti nuomos mokestį. Konstatuotina tai, kad, sutarties šaliai įgyvendinant sutarties suteikiamas teises didesne, nei tai numatyta sutartyje, apimtimi, ir kitai sutarties šaliai užginčijus šios šalies veiksmų vykdant sutartį teisėtumą, tai nesuteikia teisės kitai sutarties šaliai sustabdyti sutarties vykdymą visa apimtimi (CK 6.207 straipsnis). Atsisakymas mokėti nuomos mokestį po to, kai nuomotojas pakeitė patalpų naudojimosi laiką, negali būti laikomas proporcingu kitos šalies atžvilgiu veiksmu ir tai nepadeda siekti šalių sutarimo dėl tolesnio sutarties vykdymo. Be to, ieškovui tenkančios bendradarbiavimo pareigos nevykdymą rodo ieškovo veiksmai, kuriais jis nesiekė išsaugoti sutartinių santykių, neinicijavo taikaus susitarimo su kita sutarties šalimi, dėl to neveikė, siekdamas sumažinti nuostolius (negautas pajamas), dėl kurių atlyginimo pareikštas ieškinys byloje. Būdamas verslo subjektas ieškovas pretenzijų ar tarpusavio derybų būdu neinformavo atsakovo apie aplinkybes, kurios jam buvo geriau žinomos, nei atsakovui, t. y. kokią reikšmę ieškovo verslui turi atsakovo nuomojamų patalpų naudojimosi laiko pakeitimas ir kiek nuostolių ieškovas dėl to patyrė ir patirs ateityje. Dėl tokių savo veiksmų (neveikimo) ieškovas iš dalies prisiėmė neigiamų padarinių atsiradimo riziką, nes neveikė už sutartinių santykių ir gerų verslo sąlygų išsaugojimą. Aptartos aplinkybės apie šalių veiksmus, jų elgesį sutarties vykdymo, jos kai kurių sąlygų pakeitimo metu iki sutarties nutraukimo, byloje nustatytos ir patvirtina abiejų šalių kaltę dėl ieškovo negautų pajamų atsiradimo ir jų dydžio padidėjimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė sutarties šalių pareigas, sutarties nevykdymo teisinius padarinius reglamentuojančias teisės normas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis, 6.248 straipsnio 4 dalis), taip pat, nustatydami atsakovo kaltę dėl ieškovo nuostolių (negautų pajamų) atsiradimo, neįvertino ieškovo kaltų veiksmų (neveikimo), kuriais ieškovas nesiekė išvengti nuostolių padidėjimo. Įstatyme įtvirtinta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnio 1 dalis). Remdamasi išdėstytais motyvais ir atsižvelgdama į abiejų šalių kaltę dėl sutarties nevykdymo, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl nuostolių (negautų pajamų) atsiradimo atsakingos abi nuomos sutarties šalys, kurios lygiomis dalimis turi prisiimti tokių nuostolių kompensavimo pareigą. Dėl to ieškiniu įrodinėta negautų pajamų suma (104 288, 79 Lt), kurią priteisė pirmosios instancijos teismas sprendimu, sumažintina iki priteistinos 52 144,40 Lt sumos, taip iš dalies tenkinant atsakovo kasacinį skundą dėl ieškinio reikalavimo priteisti nuostolių, patirtų iki subnuomos sutarties nutraukimo, atlyginimą. Byloje priimti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimas bei nutartis pakeistini (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo motyvuoti teismo sprendimą

Ieškovo kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau priimta nutartimi nepriteisė ieškovui iš atsakovo 104 288,79 Lt negautų pajamų ir nutarties motyvuojamojoje bei rezoliucinėje dalyse nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas, taip teismas be motyvų priėmė procesinį sprendimą ne dėl visų ieškinio reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas nurodo, kad CPK 270 straipsnio 4 dalyje išdėstytas reikalavimas teismui motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma nurodyti bylos įrodymų vertinimą, byloje nustatytas aplinkybes, argumentus, kuriais remdamasis teismas atmetė tam tikrus įrodymus ir teisės aktus, kuriais teismas remiasi, bei kitus teisinius argumentus. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pažymėjo, kad motyvuoti teismų sprendimus reikalauja ir viešasis interesas – teismų sprendimai turi būti nuspėjami, analogiškos bylos teismuose turi būti sprendžiamos vienodai. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“ byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. spalio 13 d. nutartis UAB,,Revinė” v. UAB,,Vaivorykštė” byloje Nr. 3K-3-251/2010).

Aptariamas įstatymo reikalavimas kartu reiškia, kad byloje pareikštų, bet neišspręstų teismo sprendimu reikalavimų bylą išnagrinėjus negali likti. Be to, motyvų išdėstymo forma, struktūra ir jų išsamumas priklauso bylą nagrinėjančio teismo individualiam pasirinkimui, siekiant, kad teismo sprendimo išvados būtų pakankamai pagrįstos motyvais. Kasacinio teismo teisėjų kolegija negali visiškai sutikti su ieškovo kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje joje neišdėsčius motyvų išspręsti ne visi ieškinio reikalavimai.

Sutikdamas su pirmosios instancijos teismo apskaičiuotu ir sprendimu priteistu ieškovui iš atsakovo 104 288,79 Lt nuostolių (negautų pajamų) atlyginimu, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad nurodytas nuostolių dydis patvirtina, jog ir sunkmečio sąlygomis įmanoma dirbti pelningai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nutartimi pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat pripažino, kad ieškovas patyrė didesnių nuostolių, nei priteista pirmosios instancijos teismo, ir tų nuostolių suma yra ieškovo verslo nuvertėjimo rinkos vertė, kurią (verslo dalies nuvertėjimą) įvertindamas pinigine išraiška ir priteisdamas dėl to apskaičiuotus ieškovo nuostolius kartu iš esmės įskaitė tą nuostolių sumą (104 288,79 Lt), kurią priteisė pirmosios instancijos teismas ir su kurios dydžio nustatymu, kaip pirmiau nurodyta, iš esmės sutinka kasacinis teismas. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, su kuriais bylos įrodymais ir šalių argumentais jis sutiko, o kuriuos atmetė, taip pat išdėstė teisinius priimamos nutarties argumentus. Dėl to nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas neišsprendė kurio nors iš pareikštų ieškinio reikalavimų.

Dėl ieškiniu iš verslo nuvertėjimo kildinamų nuostolių atlyginimo

Ieškovas dalį ieškinio reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo byloje grindė nuostoliais, patirtais dėl verslo nuvertėjimo, įrodinėdamas, kad dėl patalpų, kuriose ieškovas vykdė ūkinę veiklą, nuomos sąlygų pakeitimo ir vėliau sekusio nuomos sutarties nutraukimo žlugo ieškovo pulo klubo verslas išsinuomotose patalpose ir dėl to ieškinyje kildinami nuostoliai, ieškovo skaičiuojami kaip prarasto ieškovo verslo dalies išsinuomotose patalpose rinkos vertė. Byloje priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodyta ieškinio dalis netenkinta, teismui padarius išvadą, kad atsižvelgiant į bendrą rinkos situaciją, sukėlusią sunkius padarinius įvairiems verslo santykiams, teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti pagrįsta likusią ieškinio dalį – ieškiniu prašomą priteisti nuostolių dalį, grindžiamą ieškovo verslo nuvertėjimu. Apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje dėl aptariamos ieškinio dalies padarė priešingą išvadą – dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir kaltės ieškovas neteko verslo dalies (pulo klubo išsinuomotose patalpose), kurios rinkos vertė teismo apskaičiuota pagal ieškovo į bylą pateiktos verslo vertės ataskaitos ir verslo vertės nustatymo pažymos, kurią parengė kvalifikaciją turintis turto ir verslo vertintojas, duomenis. Kitų įrodymų šalys neteikė ir nepagrindė dėl verslo nuvertėjimo nuostolių dydžio. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

Spręsdamas bylas dėl civilinės atsakomybės taikymo kasacinis teismas ne vieną kartą pabrėžė svarbą kiekvienu atveju nagrinėjančiam bylą teismui nustatyti CK 6.245-6.255 straipsniuose nurodytas civilinės atsakomybės atsiradimo būtinąsias sąlygas (asmens neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), kurias konstatavus taikoma atsakingam už žalos padarymą asmeniui atsakomybė. Byloje kilus ginčui dėl žalos atlyginimo, teismas nustato ir įvertina faktines aplinkybes, turinčias įrodomosios reikšmės civilinės atsakomybės sąlygų konstatavimui. Kiekvienos bylos individualios aplinkybės gali patvirtinti arba paneigti kurias nors iš įstatyme išvardytų atsakomybės sąlygų.

Ginčas byloje pagal ieškinio reikalavimą yra dėl žalos, ieškovo skaičiuojamos kaip nuvertėjusio verslo rinkos vertė, atlyginimo, numatant, kad ieškovas tęstų pulo klubo išsinuomotose patalpose veiklą laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m. ir ieškovui darant prielaidą, jog šios veiklos pajamos ir pelnas būtų skaičiuojami tokio lygio, kokį pajamų ir pelno dydį jis turėjo iš šios veiklos 2008 m. pradžioje. Nuostolių pagrindimui byloje ieškovas pateikė verslo ir turto vertintojo parengtą ataskaitą dėl ieškovo verslo nuvertėjimo įvertinimo. Tokia ataskaita pripažįstama paprastu rašytiniu įrodymu ir nėra vertinama kaip teismo skiriamos ekspertizės aktas (CPK 185 straipsnis, 212 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas CPK 212 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas yra pasisakęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl iškeltoje civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialiąsias žinias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 9 d. nutartis J. V. v. UADB,,Baltikums draudimas“ byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2005 m. vasario 7 d. nutartis R. S. v. A. R. Ž. byloje Nr. 3K-3-8/2005; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis BUAB,,Valviktė“ v. UAB,,Laugina“ byloje Nr. 3K-3-575/2008; kt.). Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama paprasto rašytinio įrodymo įrodomoji galia tuo atveju, kai vienos iš šalių užsakymu parengiama ir pateikiama teismui turto ir verslo vertintojo ataskaita dėl ūkio subjekto verslo vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis likviduojama UAB,,Klevo lapas“ v. AB,,ORLEN Lietuva“ byloje Nr. 3K-3-207/2010).

Nuostoliai pripažįstami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), atsižvelgiant į tai, ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai ir ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Sutarties nevykdymo atveju tokios sutarties šaliai pareiškus ieškinį nuostoliams dėl verslo nuvertėjimo atlyginti šie nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis (išlaidomis), kurias kreditorius būtų gavęs (patyręs), jei nebūtų kitos sutarties šalies pažeidžiančių sutartį veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas V. Š. v. A. N. byloje Nr. 3K-P-382/2006).

Aptarti išaiškinimai reikšmingi sprendžiant kasacine tvarka nagrinėjamą ginčą dėl to, ar ieškovo nurodomų nuostolių dėl verslo nuvertėjimo iš tikrųjų atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir ar įrodytas nuostolių dydis. Ieškovo valdomo pulo klubo generuojamos pajamos ir pelnas už praėjusį laikotarpį (2008 m. pradžios duomenimis) negalėtų užtikrinti tokio paties lygio pajamų ir pelno ateityje (2009-2013 m.), atsižvelgiant į dėl ekonominio sunkmečio objektyviai iš esmės pakitusias rinkos sąlygas, sumažėjusį gyventojų vartojimą, tai savo ruožtu nulėmė prekių ir paslaugų pardavimų apimčių sumažėjimą. Visiems žinomos aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas), yra šalies bendrojo vidaus produkto nuosmukis per 2009 m. ir 2010 m. pradžioje, taip pat Statistikos departamento duomenys (skelbiami interneto tinklalapyje www.stat.gov.lt), pagal kuriuos paslaugų srities - meninės, pramoginės ir poilsio veiklos - šalies mastu pardavimų apimtys per 2009 m. buvo 23,90 proc. mažesnės nei 2008 m., o 2010 m. pirmąjį pusmetį šiame paslaugų segmente užfiksuotas dar 2,2 proc. sumažėjimas, palyginus su atitinkamu 2009 m. laikotarpiu. Dėl to negalima išvada, kad ieškovo hipotetinės pajamos ir pelnas iš veiklos pulo klube 2009 m. ir vėlesniais metais būtų išlikusios tokios, kokios buvo prognozuotos pagal ieškovo pulo klubo pajamas ir pelną, fiksuotus 2008 m. pradžioje. Konkurencinės rinkos sąlygomis sumažėjus verslo subjekto (ieškovo) pardavimams to padarinys būtų dar didesnis pelningumo sumažėjimas, nes verslo subjekto veiklos tam tikros sąnaudos (patalpų nuomos mokestis, išlaidos komunalinėms paslaugoms, darbuotojų darbo užmokestis, pulo klubo įrangos nusidėvėjimas ir kt.) išliktų stabilios. Taigi byloje priimtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nebuvo pagrindo vadovautis turto ir verslo vertinimo ataskaitos duomenimis dėl ieškovo verslo vertės, kuri apskaičiuota pagal prognozuojamas ieškovo pajamas ir pelną iš pulo klubo veiklos, nes, kaip pirmiau nurodyta, ieškovo numatomos pajamos ir pelnas nėra realios, nes apskaičiuotos pagal praeito laikotarpio duomenis bei visiškai neįvertintas rinkos nuosmukio lemiamas poveikis ieškovo verslui.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad priežastinio ryšio nustatymas tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo nuostolių atsiradimo bei jų dydžio yra fakto klausimai; civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis B. L., A. J. ir kt. v Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras, Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarė S. Bylinskienė byloje Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis UAB,,Baldų rojus” v. G. O. byloje Nr. 3K-3-197/2007). Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Ieškovo nurodomų nuostolių dydžio dėl verslo nuvertėjimo nepagrindžia atsakovo neteisėti veiksmai jam vienašališkai pakeitus negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties sąlygas, nes, kaip pirmiau nurodyta, ieškovo pajamų esminį sumažėjimą nulemtų objektyviai įvykusi nepriklausanti nuo šalių valios priežastis – ekonomikos nuosmukis, dėl šios priežasties iš esmės sumažėtų pardavimų apimtys ieškovo teiktų paslaugų rinkos segmente.

Dėl išdėstytų argumentų kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kuria ieškinio reikalavimas atlyginti ieškovo verslo dalies nuvertėjimą pripažintas nepagrįstu ir dėl to atmestas. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje tenkinti nurodytos ieškinio dalies neturėjo teisinio pagrindo, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis pakeistina (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pakeitus byloje priimtus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, proporcingai tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Byloje nepateikti duomenys apie ieškovo ir atsakovo išlaidas jiems atstovaujantiems advokatams už kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus parengimą ir pateikimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, dėl to įstatyme nurodytos išlaidos, nepateikus apie jas įrodymų, nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartį pakeisti, išdėstant keičiamų teismų sprendimo ir nutarties rezoliucinę dalį taip:

Iš atsakovo UAB,,Armitana“ priteisti ieškovui bankrutuojančiai UAB,,Mano tikslas“ 52 144,40 Lt (penkiasdešimt du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus 40 ct) nuostolių atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Janina Januškienė

Gintaras Kryževičius