Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-376/2014

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00983-2013-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 69 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ ieškinį atsakovei asociacijai „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus rentiniai“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjų atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams vertinimą, ir proceso teisės normų, nustatančių žyminio mokesčio mokėjimo bei priteisimo taisykles, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovė UAB „Irdaiva“ (toliau ir – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ (toliau – atsakovė, kasatorė, perkančioji organizacija) Viešojo pirkimo komisijos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą pripažinti trečiojo asmens UAB „Alytaus rentiniai“ (toliau ir – trečiasis asmuo) pasiūlymą konkurso „Statybos rangos darbai projektui „Dzūkų krašto menų inkubatorius „Menų Pirtis“ laimėtoju ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Byloje nustatyta, kad atsakovė vykdė supaprastintą ribotą konkursą „Statybos rangos darbai projektui „Dzūkų Krašto Menų Inkubatorius „Menų Pirtis“ (toliau – Konkursas), kuriuo siekė įsigyti statybos rangos darbus pagal techninę užduotį. Be kitų tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų, Konkurso sąlygose nurodoma, kad tiekėjas turi turėti teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti (3.2.7 punktas); būti įdiegęs kokybės vadybos sistemą, atitinkančią ISO 9001 ir ISO 14001 standartus ar lygiaverčius (sistema turi būti įdiegta perkamiems darbams atlikti) (3.2.13 punktas); laikytis darbų saugos vadybos sistemos OHSAS 18001:2007 standartų arba lygiavertės darbų saugos vadybos sistemos reikalavimų (3.2.14 punktas). Konkurse vertinti dviejų tiekėjų – UAB „Alytaus rentiniai“ ir UAB „Irdaiva“ pasiūlymai, atsakovės Viešojo pirkimo komisijos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu sudaryta pasiūlymų eilė, Konkurso laimėtoja pripažinta UAB „Alytaus rentiniai“. Nesutikdama su tokiu sprendimu, ieškovė pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad Konkurso laimėtoja pripažintos UAB „Alytaus rentiniai“ kvalifikacija neatitinka Konkurso sąlygų 3.2.13, 3.2.14 punktuose nustatytų reikalavimų – pateikti ISO ir OHSAS sertifikatai apima tik dalį atsakovės perkamų statybos rangos darbų – bendruosius darbus, tačiau nepatvirtina, jog trečiasis asmuo laikosi sertifikatais patvirtintų reikalavimų atlikdamas specialiuosius statybos darbus. Pasak ieškovės, perkančioji organizacija, leidusi minimalių kvalifikacijos reikalavimų neatitinkančiam tiekėjui dalyvauti Konkurse ir pasiūlymą pripažinusi laimėtoju, pažeidė viešųjų pirkimų principus. Perkančioji organizacija pretenziją atmetė, todėl ieškovė pateikė ieškinį, kuriame papildomai nurodė, kad atsakovės ir trečiojo asmens 2013 m. spalio 21 d. pasirašyta rangos sutartis yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento, nes sudaryta nepraėjus penkiolika dienų nuo rašytinio pranešimo apie priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui (ieškovei) dienos, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 941 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas konstatavo, kad nepagrįstas ieškovės argumentas, jog Konkurso laimėtoja pripažinta UAB „Alytaus rentiniai“ neatitinka Konkurso sąlygų 3.2.13 ir 3.2.14 punktų reikalavimų; nustatė, kad trečiojo asmens 2013 m. balandžio 15 d. sertifikatu Nr. SR13K009 patvirtinama, jog UAB „Alytaus rentiniai“ atitinka LST EN ISO 9001:2008 (ISO 9001:2008), LST EN ISO 14001:2005 (ISO 14001:2004) standartų reikalavimus sertifikavimo srityse: ypatingų statinių – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų bendrieji statybos darbai. UAB „Alytaus rentiniai“ savo pasiūlyme nurodė, kad vykdydama sutartį pasiteks subrangovus, kuriems perduos šiuos darbus: UAB „Ulpas“ – šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų sistemos, katilinė, lietaus nuotekų sistema; UAB „Elektrostaka“ – elektros tinklai, žaibosauga; o UAB „G4S Lietuva“ – praėjimo kontrolė, priešgaisrinė signalizacija, stebėjimo kameros, telefonspynė, taigi specialieji darbai buvo perduoti atlikti subrangovams. Kadangi pagal Konkurso sąlygų 3.5 punktą subrangovai turėjo atitikti bendruosius kvalifikacijos reikalavimus (3.2.1–3.2.8 punktai), o 3.2.13 punkto reikalavimai jiems netaikytini, tai teismas laikė nesant pagrindo konstatuoti, kad Konkurso laimėtoja pripažinta UAB „Alytaus rentiniai“ neatitinka Konkurso sąlygų 3.2.13 punkto reikalavimų. Teismas nustatė, kad trečiojo asmens pateiktu 2013 m. balandžio 15 d. sertifikatu Nr. SR13K009 patvirtinama, jog UAB „Alytaus rentiniai“ atitinka LST 1977:2008 (BS OHSAS 18001:2007) standartų reikalavimus sertifikavimo srityse: ypatingų statinių – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų bendrieji statybos darbai, padarydamas išvadą, jog Konkurso sąlygų 3.2.14 punkte tiekėjams nustatytas reikalavimas atitikti darbų saugos vadybos sistemos OHSAS 18001:2007 standartų reikalavimus arba jiems lygiaverčius, atsakovei darbus kvalifikuojant kaip nedalomą objektą (Konkurso sąlygų 2.6 punktas), siejamas tik su būtinumu atitikti nurodytus standartus, nepriklausomai nuo to, kokia apimtimi darbai yra sertifikuoti. Teismas konstatavo, kad trečiojo asmens pateikta sertifikato kopija patvirtinama jo atitiktis Konkurso sąlygų 3.2.14 punkte nustatytam reikalavimui, todėl ieškinio argumentą dėl jo atmetė. Nenustatęs UAB „Alytaus rentiniai“ kvalifikacijos neatitikties Konkurso sąlygų 3.2.13 ir 3.2.14 punktų reikalavimams, teismas pripažino, kad nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų principai, todėl nėra pagrindo pripažinti negaliojančia 2013 m. spalio 21 d. sudarytą Rangos sutartį Nr. 2013/10/21. Teismas sprendė, kad įstatyme nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas byloje nepraleistas; atmetė argumentus dėl VPĮ 95 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo pranešti apie ieškinio pateikimą pažeidimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2014 m. kovo 25 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino; panaikino atsakovės Viešojo pirkimo komisijos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą pripažinti UAB „Alytaus rentiniai“ Konkurso laimėtoja, pripažino atsakovės ir UAB „Alytaus rentiniai“ 2013 m. spalio 21 d. sudarytą rangos sutartį Nr. 2013/10/21 negaliojančia; priteisė iš atsakovės ieškovei 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 86 340 Lt žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija nustatė, kad Konkurso sąlygų 3.2.13 ir 3.2.14 punktai nebuvo keičiami, aiškinami, tikslinami, todėl tiek atsakovei, tiek Konkurse dalyvaujantiems tiekėjams buvo privalomos perkančiosios organizacijos nustatytos ir viešai paskelbtos pirkimo sąlygos; Konkurso sąlygų 3.2.13 ir 3.2.14 punktuose aiškiai bei suprantamai nustatyti kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams laikytis kokybės vadybos (ISO 9001 ir ISO 14001) ir darbų saugos vadybos (OHSAS 18001:2007) sistemos standartų, šios sistemos turėjo būti įdiegtos perkamiems darbams atlikti. Pagal techninį projektą (techninę užduotį) pirkimo objektą (perkamus darbus) sudarė bendrieji ir specialieji (šildymo, vėdinimo, nuotekų šalinimo, elektros ir kt.) statybos darbai (STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedas), todėl teisėjų kolegija sprendė, kad atitiktis pirmiau nurodytoms Konkurso sąlygoms gali būti pripažinta tik tuomet, jei tiekėjas (rangovas) bus įdiegęs ISO 9001, ISO 14001 ir OHSAS 18001:2007 sistemas visiems perkamiems darbams, kurie apima bendruosius ir specialiuosius statybos darbus. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje įrodyta ir UAB „Alytaus rentiniai“ neginčija, jog nepateikė sertifikato, įrodančio, kad yra įsidiegusi nurodytus standartus ne tik perkamiems bendriesiems, bet ir specialiesiems statybos darbams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia neatitiktis kvalifikacijos reikalavimams yra esminė, nes nurodytų standartų pagrindu yra garantuojama ir užtikrinama, kad tiekėjas (rangovas) tinkamai vykdys viešojo pirkimo pagrindu sudarytą rangos sutartį, todėl atsakovė privalėjo atmesti UAB „Alytaus rentiniai“ pasiūlymą dėl trečiojo asmens neatitikties Konkurso sąlygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams (VPĮ 32 straipsnio 6 dalis, Konkurso sąlygų 7.4.2 punktas).

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad UAB „Alytaus rentiniai“ paraiškoje nurodė, jog, vykdydama sutartį, specialiesiems statybos darbams atlikti pasiteks subrangovus; byloje nėra ginčo dėl pasitelktų subrangovų kvalifikacijos atitikties Konkurso sąlygų 3.2.1–3.2.8 punktuose nustatytiems reikalavimams, tačiau jie neatitiko Konkurso sąlygų 3.2.13 ir 3.2.14 punktų reikalavimų, kurių pagal Konkurso sąlygų 3.5 punkto nuostatą neprivalėjo atitikti. Dėl to teisėjų kolegija atmetė atsakovės teiginį, kad trečiajam asmeniui pakako atitikti 3.2.13 ir 3.2.14 punktų reikalavimus tik dėl bendrųjų statybos darbų, nes specialiuosius darbus turėjo atlikti subrangovai; konstatavo, kad Konkurse dalyvaujantys tiekėjai (ar jų pasirinkti specialiuosius darbus atliekantys subrangovai) taip pat turėjo būti įsidiegę kokybės vadybos ir darbų saugos vadybos sistemas specialiesiems darbams atlikti. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į prieštaringą atsakovės poziciją, kuri atsakyme į pretenziją teigė, kad, vertinant paraiškas pagal neapibrėžtas Konkurso sąlygas, tai turėjo būti daroma tiekėjų naudai, kartu nurodydama, jog Konkurso sąlygos nedviprasmiškos, o UAB,,Alytaus rentiniai“ veikla sertifikuota visiems darbams (įmonės įstatuose tarp veiklos sričių yra nurodyti tiek bendrieji tiek specialieji darbai), vėliau laikėsi pozicijos, kad tiekėjui nereikėjo būti įdiegusiam reikalaujamų vadybos sistemų dėl specialiųjų darbų, nes šiuos atliks subrangovai (tačiau subrangovai nepateikė įrodymų apie atitiktį ginčijamiems reikalavimams). Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad, vertindama tiekėjų kvalifikaciją, atsakovė nevienodai, neobjektyviai taikė Konkurso sąlygų reikalavimus, suteikė nepagrįstą prioritetą jų neatitinkančiam tiekėjui, taip pažeisdama skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus (VPĮ 3 straipsnis).

Konstatavusi, kad UAB „Alytaus rentiniai“ neatitiko kvalifikacijos reikalavimų, teisėjų kolegija pripažino, jog viešojo pirkimo sutartis sudaryta pažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus imperatyviuosius viešųjų pirkimų principus ir yra niekinė (CK 1.80 straipsnis). Teisėjų kolegija sutiko su ieškove, kad perkančioji organizacija sudarė viešojo pirkimo sutartį pažeisdama VPĮ 941 straipsnio 2 dalies reikalavimą, nes ši pasirašyta (2013 m. spalio 21 d.) nepraėjus 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui dienos (2013 m. spalio 14 d.), dėl ko ieškovė neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties sudarymo (VPĮ 951 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Sąlygų, dėl kurių pirkimo sutartis negalėtų būti pripažinta negaliojančia pagal VPĮ 951 straipsnio 3 ir 4 dalis, teisėjų kolegija nenustatė; spręsdama dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atsižvelgė ne tik į viešųjų pirkimų procedūros pažeidimą ir jo esmę, bet ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu viešojo pirkimo sutarties pagrindu atlikta tik maža dalis darbų (apie 9 proc.), kurių vertė 455 559,82 Lt (sandorio vertė – 5 331 625,78 Lt su PVM); perkamas objektas nėra ypatingai socialiai reikšmingas (neskirtas socialiai remtiniems asmenims, vaikams ir pan.); atsakovė nepateikė duomenų, kad būtina išsaugoti sutartį dėl to, jog jos pripažinimas negaliojančia turės neproporcingų padarinių, atsakovė patirs papildomų išlaidų dėl vėlavimo vykdyti sutartį ir naujos pirkimo procedūros organizavimo, pirkimą vykdančio tiekėjo pasikeitimo ir pan. (VPĮ 952 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, kad nėra pagrindo kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl išvados byloje pateikimo; atmetė ieškovės prašymą skirti atsakovei ir trečiajam asmeniui baudą už teismo proceso vilkinimą, neteisingos informacijos teikimą, rašytinių įrodymų nepateikimą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė pareiškė turtinį reikalavimą pripažinti negaliojančiu viešojo pirkimo sandorį, kurio vertė 5 331 625,78 Lt (su PVM); toks reikalavimas apmokestinamas 43 170 Lt žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kuris nebuvo sumokėtas nei reiškiant ieškinį, nei pateikiant apeliacinį skundą, todėl, atsižvelgusi į tai, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas ir ginčijama sutartis pripažinta negaliojančia, ieškovės mokėtiną žyminį mokestį priteisė valstybei iš atsakovo (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 25 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

Kasatorė nurodo, kad minimalių tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų tikslas – įsitikinti tiekėjų gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį; bet kuris iš minimalių tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų turi būti aiškinamas tik pagal šį tikslą ir negali būti reikalaujama daugiau, nei tai aktualu vertinant realias tiekėjo galimybes prisiimti įsipareigojimus ir įvykdyti viešojo pirkimo sutartį (VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalys, 32 straipsnio 1 dalis). Skunde pažymima, kad trečiasis asmuo savo pajėgumais ketino vykdyti tik bendruosius statybos darbus, kuriems buvo įdiegęs kokybės vadybos sistemą ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, todėl reikalavimas, jog tiekėjas būtų įsidiegęs atitinkamą kokybės vadybos ar darbų saugos vadybos sistemą darbams, kurių pats neketino atlikti, reikštų perteklinį konkurenciją ribojantį reikalavimą, kuris ne tik nėra būtinas siekiant įsitikinti tiekėjo pajėgumu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis), bet ir nebuvo įtvirtintas Konkurso sąlygų 3.2.13 ar 3.2.14 punkte. Pažymėjusi, kad sprendimą, kokius minimalius kvalifikacijos reikalavimus privalės atitikti subrangovai, priima perkančioji organizacija, kasatorė nurodo, jog, remiantis Konkurso sąlygų 3.5 punktu, tiekėjo pasitelkti subrangovai privalėjo pagrįsti tik turimą teisę vykdyti perduodamus darbus ir atitiktį negatyviems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams (Konkurso sąlygų 3.2.1–3.2.8 punktai); turėdama tokią teisę, perkančioji organizacija nereikalavo, kad tiekėjo pasitelkti subrangovai atitiktų Konkurso sąlygų 3.2.13 ar 3.2.14 punktų reikalavimus, todėl, neįtvirtinusi tokios nuostatos, kasatorė negalėjo reikalauti, kad UAB „Alytaus rentiniai“ subrangovai ją atitiktų.

Aiškinant Konkurso sąlygų 3.2.13 ir 3.2.14 punktuose įtvirtintus reikalavimus, pasak kasatorės, turi būti atsižvelgiama į tikruosius perkančiosios organizacijos ketinimus, poreikius, į pirkimo sąlygų tarpusavio ryšį, jų esmę ir tikslą. Tiekėjas, kuris dalį darbų perdavė subrangovams, neturi pareigos būti įsidiegęs kokybės vadybos ar darbų saugos vadybos sistemos darbams, kurių pats neketina atlikti; priešingas kvalifikacijos reikalavimas būtų perteklinis, nepagrįstai ribotų tiekėjų konkurenciją. Pažymėjusi, kad perkančioji organizacija neturi teisės perkelti neigiamos neaiškių pirkimo dokumentų nuostatų aiškinimo rizikos tiekėjams ir dalyviams, kasatorė nurodo, jog Konkurso sąlygose aiškiai neapibrėžus pirkimo objekto – nenurodžius konkrečių darbų (bendrieji ar specialieji), perkančioji organizacija negali prašyti tiekėjų tiesiogiai nenurodytos informacijos, o įmonės sertifikavimas bet kuriai iš sričių pripažintinas tinkamu tiekėjo atitikties kvalifikacijos reikalavimams įrodymu. Teisėjų kolegijos išvada, kad tiekėjo kvalifikacija atitiks reikalavimus, jei jis bus įdiegęs ISO 9001, ISO 14001 ir OHSAS 18001:2007 visiems perkamiems darbams, kurie apima bendruosius ir specialiuosius statybos darbus, kasatorės vertinimu, neatitinka lingvistinės Konkurso sąlygų formuluotės, prieštarauja imperatyviosioms VPĮ normoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, nes paneigiama tiekėjo teisė pasitelkti subrangovus darbams atlikti (bet kokiu atveju standartus privalėtų atitikti pats tiekėjas), suteikiamas prioritetas pertekliniams kvalifikacijos reikalavimams, kurie neatitinka nei kasatorės poreikio, nei Konkurso tikslų, nei minimalių kvalifikacijos reikalavimų esmės, neatsižvelgiama į reikalavimo tikslus, poreikį. Nukrypstant nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) byloje SIAC Construction (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. Sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-07725) pateiktų pirkimo dokumentų aiškinimo taisyklių, nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija neatsižvelgė į aplinkybes, kad reikalavimas tiekėjams būti sertifikuotiems visiems perkamiems darbams Konkurso sąlygose neįtvirtintas, egzistavo galimybė patikrinti trečiojo asmens atitiktį Konkurso sąlygų reikalavimams, perkančioji organizacija Konkurso sąlygas aiškino ir taikė vienodai visiems Konkurso dalyviams, vidutiniškai ir gerai informuotas tiekėjas teisėtai ir pagrįstai galėjo suprasti, kad pakanka įdiegti sistemas darbams, kuriuos jis pats ketina atlikti.

Kasatorė teigia, kad bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ar jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją niekinio sandorio konstatavimo metu šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams; teismai, spręsdami dėl niekinio sandorio padarinių, turi tirti sutarties vykdymo eigą, jos vykdymo specifiką, įvykdymo laipsnį, kitas reikšmingas aplinkybes ir parinkti restitucijos būdą arba, esant išskirtinėms aplinkybėms, jos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-583/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-583/2008">3K-3-583/2008</a>). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad reikia atsižvelgti į 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/66/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo, 2 d straipsnį, pagal kurį peržiūros institucija gali nepripažinti sutarties negaliojančia, net jeigu ji buvo suteikta neteisėtai, jei nustatoma, jog dėl svarbių bendro intereso priežasčių reikėtų išsaugoti sutarties padarinius. Kasatorės įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo šios praktikos, nes nevertino rangos sutarties vykdymo eigos ir specifikos, neatsižvelgė į tai, kad projektas finansuotas ES lėšomis, juo siekiama užtikrinti socialinę–ekonominę naudą Alytaus regionui ir visai Lietuvai, projekto termino (2015 m. spalio 1 d.) nebus galima atidėti dėl teisinio apribojimo iki 2015 m. spalio 1 d. pabaigti 2007–2013 m. Struktūrinės paramos finansavimo periodu finansuotus projektus; kasatorė – projektui įgyvendinti įkurta nevyriausybinė organizacija, kurianti socialinę vertę, ji nėra komercinės naudos siekiantis juridinis asmuo, todėl savo biudžete neturi kitų pajamų, išskyrus lėšas, gaunamas projektui įgyvendinti (objektui sukurti); bet kokie papildomi finansiniai įsipareigojimai nutrauktų organizacijos veiklą (taip pat – ir projekto vykdymą).

Nesutikdama su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria iš jos priteistas žyminis mokestis, kasatorė nurodo, kad teisėjų kolegija nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią, teismui savo iniciatyva pripažinus sutartį negaliojančia, sutarčių nuginčijimo reikalavimams taikytinas žyminis mokestis iš ginčą pralaimėjusios šalies nepriteisiamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „VSA Vilnius“ v. UAB „Jonavos paslaugos“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340/2013">3K-3-340/2013</a>; 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „PricewaterhouseCoopers“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-474/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-474/2013">3K-3-474/2013</a>; 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nimetus“ ir UAB „Zarasų automobilių keliai“ v. Zarasų rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-590/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-590/2013">3K-3-590/2013</a>). Teisėjų kolegija taip pat netinkamai aiškino ir taikė CPK 93 straipsnį ir 96 straipsnio 1 dalį, kurie taikomi tik tais atvejais, kai ginčą laimi subjektas, kuriam įstatymų pavesta ginti viešąjį interesą inicijuojant bylą ir kuris yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Kadangi teismas neinicijuoja bylų dėl viešojo intereso gynimo ir vien ta aplinkybė, kad teismas byloje ex officio gali ginti viešąjį interesą, peržengdamas ginčo ribas, nepadaro jo tapataus CPK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams, tai, jam savo iniciatyva išsprendus sutarties negaliojimo klausimą, CPK 93 straipsnis ir 96 straipsnio 1 dalis neturėjo būti taikomi ir nebuvo teisinio pagrindo iš kasatoriaus priteisti valstybės naudai 86 340 Lt žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija taip pat neatsižvelgė į ieškovės procesiniame dokumente reiškiamus reikalavimus (savarankiškas reikalavimas pripažinti viešojo pirkimo sutartį negaliojančia nepareikštas, pateiktas procesinis dokumentas apmokėtas 1000 Lt žyminiu mokesčiu) ir aplinkybę, kad buvo pasinaudota teismo ex officio teise viešųjų pirkimų bylose, todėl iš kasatorės priteisė žyminį mokestį už ieškovės nepareikštus reikalavimus (realiai nepatirtas bylinėjimosi išlaidas).

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 25 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

Ieškovė nurodo, kad, vertinant, ar tiekėjo pajėgumai atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, svarbiausiu kriterijumi laikytinos pirkimo sąlygos, pagal kurias nustatoma, kokia ūkio subjekto kompetencija yra tinkama, o kokia – ne. Perkančioji organizacija Konkursu pirko bendruosius ir specialiuosius statybos darbus, todėl jo sąlygų 3.2.13 ir 3.2.14 punktų nuostata sistema turi būti įdiegta perkamiems darbams atlikti turėjo aiškią loginę ir lingvistinę prasmę – sertifikavimo sistema turėjo būti įdiegta visiems darbams, o ne vienai ar kelioms jų dalims; priešingas sąlygų aiškinimas po vokų atplėšimo procedūros neatitiktų skaidrumo principo (VPĮ 3 straipsnis). Ieškovės teigimu, tiekėjų teisės pasitelkti subrangovus instituto paskirtis nėra ir negali būti aiškinama taip, kad subrangovus pasitelkęs tiekėjas išvengtų prievolės atitikti Konkurso sąlygose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus; tiekėjo teisė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais nėra absoliuti ir besąlygiška; sprendžiant dėl tiekėjo pasitelktų subrangovų kvalifikacijos atitikties, svarbu nustatyti, kokią konkrečią viešojo pirkimo sutarties dalį jie įgyvendins, pagal nustatytus vertinimo kriterijus įsitikinti subrangovų kvalifikacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-425/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-425/2010">3K-3-425/2010</a>); reikalavimo detalizuoti pasitelkiamus subrangovus ir jų atliekamus darbus būsimoje sutartyje tikslas – patikrinti, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyto konkretaus subrangovo kvalifikacija atitinka jo atliktinai darbų daliai keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pireka“, UAB „Vėtrūna“ v. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00My8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-43/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-43/2012">3K-3-43/2012</a>).

Nesutikdama su kasatore, ieškovė nurodo, kad Konkurso sąlygos suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai. Kadangi Konkursas vykdytas siekiant įsigyti rekonstrukcijos darbų kompleksą, pirkimo objektas (darbai) į dalis neskirstomas (Konkurso sąlygų 2.1, 2.6 punktai), tai Konkurso sąlygų 3.2.13 ir 3.2.14 punktų sąvoka „sistema turi būti įdiegta perkamiems darbams atlikti“ aiškintina taip, jog atitinkami ISO ir OHSAS sertifikatai turi apimti visus rekonstrukcijos darbus, t. y. bendruosius ir specialiuosius statybos darbus, kurie sudaro „vientisą statybos darbų pirkimą“. Kadangi nei trečiasis asmuo UAB „Alytaus rentiniai“, nei jo pasiūlyme nurodyti subrangovai neturi ISO ir OHSAS sertifikatų, tai ieškovė daro išvadą, kad trečiasis asmuo nei vienas, nei kartu su subrangovais neatitinka Konkurso sąlygų 3.2.13 ir 3.2.14 punktuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, todėl jo pasiūlymas turėjo būti atmestas.

Ieškovės teigimu, pagal kasacinio teismo praktiką, pripažinus perkančiosios organizacijos veiksmus vertinant tiekėjo pasiūlymą neteisėtais, pasiūlymų eilės sudarymą ir kt., bei kaip šių pažeidimų padarinį – viešojo pirkimo sutarties sudarymą, būtina pirkimo dalyvius grąžinti į pirminę, prieš pažeidimą buvusią padėtį, įpareigojant perkančiąją organizaciją tinkamai įvertinti jų pasiūlymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-126/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-126/2010">3K-3-126/2010</a>), taigi nustačius kasatorės veiksmų neteisėtumą, ginčo šalys grąžintinos į prieš pažeidimą buvusią padėtį, t. y. perkančioji organizacija privalo iš naujo įvertinti pasiūlymus ir priimti dėl jų atitinkamus sprendimus. Ieškovė pažymi, kad kasatorė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinumą išsaugoti neteisėtai sudarytą rangos sutartį, įtikinamai nepagrindė, jog laikinas projekto sustabdymas neišvengiamai lems jam skirtų ES struktūrinės paramos lėšų praradimą, taigi ir projekto pasibaigimą. Pasak ieškovės, ginčijama sutartis a priori neteisėta, niekinė ir naikintina ab initio, nes buvo sudaryta nesilaikant VPĮ 941 straipsnio 2 dalies reikalavimų (nesibaigus privalomam penkiolikos dienų sutarties sudarymo atidėjimo terminui).

Ieškovės manymu, teisėjų kolegijai ginčijamu sprendimu rangos sutartį pripažinus negaliojančia ab initio, ginčas byloje tapo turtinis, todėl, tenkinus ieškinį, iš kasatorės pagrįstai priteistas byloje mokėtinas žyminis mokestis.

Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas tikrina skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; vykdydamas kasacijos funkciją, nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėdamas bylas paprastai neperžengia kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), nebent dėl viešojo intereso apsaugos teismas gali išspręsti šalių ginčą aiškindamas ir taikydamas teisę ne tik dėl proceso dokumentuose nurodytų aplinkybių, bet ir dėl kitų argumentų, t. y. tokiu atveju turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatyta, kad šalių ginčas kilo dėl dviejų Konkurso sąlygų aiškinimo ir taikymo vertinant trečiojo asmens UAB „Alytaus rentiniai“ ir jos pasitelktų subrangovų kvalifikaciją, atsižvelgiant į aplinkybę, jog su pasiūlymu nepateikti visi įrodymai (sertifikatai ar jiems lygiaverčiai dokumentai) dėl šių ūkio subjektų (trečiojo asmens ir jo subrangovų) atitikties Konkurso sąlygoms. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors ieškovė viso proceso metu įrodinėjo, jog Konkurso sąlygų 3.2.13 ir 3.2.14 punktai suformuluoti iš esmės tapačiai (tam netiesiogiai dėl abiejų šių sąlygų taikymo pritarė apeliacinės instancijos teismas, be to, tai nurodyta ir perkančiosios organizacijos atsakyme į pretenziją), tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pirmiau nurodytos sąlygos įtvirtintos neidentiškai, nes šių 3.2.14 punkte nurodytas reikalavimas neapibrėžtas atliekamų darbų atžvilgiu. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia tik dėl Konkurso sąlygų 3.2.13 punkto taikymo, plačiau nepasisakydama dėl 3.2.14 punkto turinio sisteminio aiškinimo (t. y. ar šioje nuostatoje įtvirtintas darbų saugos vadybos sistemos laikymosi reikalavimas taikytinas visiems perkamiems darbams), juolab kad nagrinėjamu atveju šalių ginčui išspręsti pakankamas perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimas tik pagal vienos Konkurso sąlygos taikymą.

Konkurso sąlygų 3.2.13 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas (toliau ir – ginčo Konkurso sąlyga), pagal kurį tiekėjas turėjo būti įdiegęs kokybės vadybos sistemą, atitinkančią ISO 9001 ir ISO 14001 standartus ar lygiaverčius, o ši sistema turi būti įdiegta perkamiems darbams atlikti; nurodyta, kad šiam kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti turi būti pateikiamos kompetentingų institucijų dalyviui išduotų kokybės sertifikatų ar lygiaverčių dokumentų kopijos, patvirtinančios, jog dalyvio kokybės sistema atitinka pripažintus kokybės vadybos tarptautinius ar Europos standartus – LST EN ISO 9001, ISO 14001, arba lygiaverčius standartus; perkančioji organizacija pripažįsta lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse narėse įsisteigusių sertifikavimo įstaigų; taip pat priima kitus lygiaverčių kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus.

Šioje byloje kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo aspektais pagal byloje nustatytus duomenis sprendžia dėl: a) perkančiosios organizacijos veiksmų vertinant trečiojo asmens ir jo subrangovų kvalifikaciją Konkurso sąlygų 3.2.13 punkto taikymo prasme bei jų (veiksmų) padarinių; b) žyminio mokesčio dydžio viešųjų pirkimų bylose.

Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų vertinant trečiojo asmens kvalifikaciją

Dėl šalių ginčo teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad perkančiosios organizacijos turi teisę, nepažeisdamos viešųjų pirkimų principų ir nesuvaržydamos ūkio subjektų konkurencijos, nustatyti atitinkamas pirkimo, inter alia tiekėjų kvalifikacijos, sąlygas. Ši teisė taip pat turi būti derinama su iš VPĮ išplaukiančia jų pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas pajėgus ir patikimas įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis) (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pireka“, UAB „Vėtrūna“ v. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00My8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-43/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-43/2012">3K-3-43/2012</a>). Be pirkimo sąlygų teisėtumo, perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti ir jų tikslingumą (racionalumą). Akivaizdu, kad kuo daugiau reikalavimų tiekėjams perkančioji organizacija iškels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio nesuponuotų poreikio nustatyti papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lems didesnę pasiūlymų kainą. Kasacinio teismo pažymėta, kad perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg neapsunkins tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. v. AB „Klaipėdos vanduo“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-293/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-293/2011">3K-3-293/2011</a>).

Byloje šalys iš esmės nesutaria dėl ginčo Konkurso sąlygoje įtvirtintos nuostatos [kokybės vadybos] sistema turi būti įdiegta perkamiems darbams atlikti turinio, vienai (ieškovei) teigiant, kad „darbai“ apima visus – bendruosius ir specialiuosius – darbus, kitoms (atsakovei ir trečiajam asmeniui) – tik bendruosius.

Kasaciniame skunde perkančioji organizacija nurodo, kad ginčo Konkurso sąlyga neaiški, todėl turėtų būti aiškinama ir taikoma trečiojo asmens naudai pagal kasacinio teismo suformuotas teisės aiškinimo taisykles (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Bijusta“ v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-502/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-502/2007">3K-3-502/2007</a>).

Teisėjų kolegija nesutinka su tokia kasatorės pozicija, konstatuoja, kad ginčo Konkurso sąlyga aiški, vidutiniams, patirtį turintiems ir gerai informuotiems viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektams (tiekėjams ir perkančiosioms organizacijoms) nekeltų abejonių. Pažymėtina, kad iš ginčo Konkurso sąlygos formuluotės „perkamiems darbams“, kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos apibrėžtą pirkimo objektą (darbus), akivaizdu, jog visiems, o ne pavieniams darbams turėjo būti įdiegta kokybės vadybos sistema. Tokios išvados nekeičia tai, kad, kaip nurodo perkančioji organizacija, ginčo Konkurso sąlygoje neįtvirtintos sąvokos visiems darbams ar visiems bendriesiems ir specialiesiems darbams, nes pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Estravel Vilnius“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-272/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-272/2013">3K-3-272/2013</a>). Aiškinimas, kuriuo atsakovė bando pagrįsti savo veiksmų teisėtumą, t. y. sistema turi (gali) būti įdiegta ne visų rūšių darbams, iš esmės reiškia, kad ši aptariamam reikalavimui suteikė reikšmę, esmingai priešingą pradinei lingvistinei jo reikšmei, todėl de facto nukrypo nuo jos pačios paskelbtų Konkurso sąlygų (mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IDT Biologika GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-506/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-506/2009">3K-3-506/2009</a>).

Iš esmės susidarė tokia situacija, kad perkančioji organizacija aiškų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą keliems tiekėjams taikė skirtingai, dėl to buvo pažeisti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Vienintelė aplinkybė, kad trečiasis asmuo specialiuosius darbus pavedė atlikti subrangovams ir nė vienas iš jo pasiūlyme nurodytų ūkio subjektų (tiekėjo ir jo subrangovų) dėl to perkančiajai organizacijai neprivalėtų įrodyti kokybės vadybos sistemos įdiegimo pirmiau nurodytiems darbams, tokio skirtingo Konkurso dalyvių pajėgumo vertinimo nepateisina. Subranga – vienas iš ūkio subjektų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose būdų, skirtas, inter alia ne išvengti pajėgumo vertinimo, o, priešingai, atitikti kvalifikacijos reikalavimus.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovės pozicija dėl ginčo Konkurso sąlygos ir jos taikymo prieštaringa ir nevienareikšmė: viena vertus, ji nurodo, jog ši nuostata neaiški ir dviprasmiška, kita vertus, pažymi (atsakyme į pretenziją), kad aptariamoje Konkurso dokumentų nuostatoje aiškiai nurodyti pateiktini kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai, o trečiojo asmens kvalifikacijos atitiktis patvirtinama pagal šiuos sertifikatus, taip pat pagal UAB „Alytaus rentiniai“ įstatus. Be to, kasaciniame skunde atsakovė tiek nurodo, kad dėl nedetalizuotos ginčo Konkurso sąlygos darbų rūšių atžvilgiu trečiajam asmeniui pakako įrodyti aptariamos sistemos įdiegimą pasirinktiems darbams, pavyzdžiui, bendriesiems, tiek teigia, kad trečiasis asmuo įrodė atitiktį tai daliai darbų, kurią deklaravo atlikti.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su kasatorės argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ginčo Konkurso sąlygą inter alia dėl to, jog nesiaiškino perkančiosios organizacijos siekiamų tikslų, be to, neatsižvelgė į turiningojo vertinimo taisyklę. Kasacinis teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į nuosekliai jo suformuotą praktiką, pagal kurią perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį iškeltiems reikalavimams liudijančio dokumento turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas; tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu; perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus tikrina ir vertina pagal juose pateiktus duomenis (nebent pasilieka teisę atlikti pirkimo objekto apžiūrą, bandymus prieš sutarties sudarymą), todėl pirkimo sąlygų neatitinkantis pasiūlymas negali būti kvalifikuojamas jas atitinkančiu, pavyzdžiui, tik dėl tinkamo tiekėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymo; taigi svarbiausiu kriterijumi įvertinti, ar tiekėjo pajėgumas atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, laikytinos pirkimo sąlygos, pagal kurias nustatoma, kokia ūkio subjekto kompetencija atitinkamo pirkimo atveju yra tinkama, o kokia – ne; atsižvelgiant į tai, dėl skirtingų teisėtai nustatytų pirkimo sąlygų to paties tiekėjo kvalifikacija panašiuose pirkimuose vieną kartą gali būti tinkama, o kitą – nepakankama; perkančioji organizacija neturi teisės laisvai interpretuoti savo paskelbtų sąlygų, vertindama tiekėjo kvalifikaciją atsižvelgti į kitus, nei iš anksto paskelbtus reikalavimus ar aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „VSA Vilnius“ v. UAB „Jonavos paslaugos“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340/2013">3K-3-340/2013</a>, ir joje nurodytą kasacinio teismo jurisprudenciją).

Priešingai nei teigia kasatorė, apeliacinės instancijos teismas neginčijo jos teisės nustatyti atitinkamas Konkurso sąlygas, tačiau pagrįstai akcentavo būtinybę jų laikytis pradinio šių sąvokų turinio taikymo prasme. Nekvestionuotina ir tai, kad atsakovė galėjo aiškiai įtvirtinti, jog kokybės vadybos sistema turėtų būti įdiegta bent daliai perkamų darbų, tačiau, nesusiaurinusi visos atliktinų darbų apimties, ginčo metu negali priešpastatyti savo valios ar tikslų nustatyti kitokio pobūdžio reikalavimų. Jei būtų priešingai, perkančiosios organizacijos „tikrosios“ valios pirmenybė viešųjų pirkimų ar jos sprendimų peržiūros procedūrose iš esmės reikštų naudojimąsi neribota diskrecija. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad perkančiosios organizacijos valios ir ketinimų, jei jų iš tiesų tokių buvo, svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-272/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-272/2013">3K-3-272/2013</a>).

Kasacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad perkančioji organizacija kasaciniame skunde netiesiogiai ginčija Konkurso sąlygą dėl jos proporcingumo ir atitikties tikslui įsitikinti tiekėjo pajėgumu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Pažymėtina, kad jei tiekėjai ribojami ginčyti pirkimo sąlygas po to, kai jos buvo pritaikytos vertinant pasiūlymus, tai ir perkančiosios organizacijos nėra visiškai laisvos kilus ginčui jas kvestionuoti. Nors kasacinio teismo iš principo pripažinta išimtinė perkančiųjų organizacijų teisė viešųjų pirkimų procedūrų metu persvarstyti priimtus sprendimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „CSC Telecom“ v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-359/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-359/2012">3K-3-359/2012</a>, ir joje nurodytą kasacinio teismo jurisprudenciją), tačiau dėl jos sprendimo nustatyti pirkimo sąlygas tokia teisė turėtų būti aiškinama dar siauriau ir bet kokiu atveju ne grindžiant jos veiksmų vertinant tiekėjų pasiūlymus teisėtumą, nes galimi pažeidimai nustatant pirkimo sąlygas suponuoja griežčiausius padarinius (pirkimo nutraukimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Specialus autotransportas“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-249/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-249/2011">3K-3-249/2011</a>).

Nesutiktina su kasatore, kad ginčo Konkurso sąlyga ir jos taikymu taip, kaip tai išaiškino apeliacinės instancijos teismas, ribojama subranga. Be to, iš dalies atmestini jos argumentai dėl to, kad VPĮ nereguliuojamas kvalifikacijos reikalavimų nustatymas subrangovams, todėl perkančiosios organizacijos yra visiškai laisvos įtvirtinti atitinkamas pirkimo sąlygas.

Dėl subrangos kasacinio teismo konstatuota, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose negali nustatyti sąlygų, ribojančių subrangą, o gali tik iš tiekėjų reikalauti išviešinti subrangovus (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00My8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-43/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-43/2012">3K-3-43/2012</a>). Perkančioji organizacija privalo laikytis tiekėjų lygiateisiškumo principo ir visiems tiekėjams taikyti tuos pačius vertinimo kriterijus, o jei kai kurie jų tam tikriems darbams ketina pasitelkti subrangovus, pagal tuos pačius kriterijus turi įsitikinti subrangovų kvalifikacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-425/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-425/2010">3K-3-425/2010</a>). Reikalavimo išviešinti subrangovus ir jų atliktinų darbų dalį tikslas – patikrinti, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyto konkretaus subrangovo kvalifikacija atitinka jo atliktinai darbų daliai keliamus reikalavimus. Kai pirkimo sąlygose įtvirtinti kvalifikacijos reikalavimai tiekėjui ir jo subrangovams taikytini ne visiems kartu, o atskirai, perkančiajai organizacijai, remiantis pažyma apie tiekėjo ir jo subrangovų atliekamus darbus, yra lengviau vertinti visų jų kvalifikacijos atitiktį (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00My8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-43/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-43/2012">3K-3-43/2012</a>).

Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad subtiekėjai (subrangovai) – ūkio subjektai, kurie nelaikytini tiekėjais VPĮ 2 straipsnio 29 dalies prasme, tačiau šiems taikomi tam tikri tiekėjams keliami reikalavimai: jiems keliami tiekėjų kvalifikacijos ar kokybinės atrankos reikalavimai (pvz., neteistumas, socialinės įmonės statusas) bei tikrinama atitiktis jiems. Be to, tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, turi išviešinti savo subtiekėjus (subrangovus) (VPĮ 24 straipsnio 3 dalis), jis gali būti paprašytas nurodyti subtiekimo dalį viešojo pirkimo sutarties vykdyme (VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktas), subtiekėjo (subrangovo) pakeitimas po viešojo pirkimo (koncesijos) sutarties sudarymo, nors tai joje buvo numatyta, gali būti pripažintas esminiu sutarties sąlygų pakeitimu (Teisingumo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. Sprendimas Wall, C-91/08. Rink. 2010, p. I-2815) ir pan. Tam tikrų reikalavimų tiekėjams taikymas subtiekėjui (ne tiekėjui) pagrįstas siekiu, kad tiekėjas, viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkdamas trečiuosius asmenis, taip nevengtų laikytis reikalavimų, įtvirtintų pirkimo sąlygose (pvz., dėl socialinių įmonių: Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lyderio grupė“ v. Raseinių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTUwOS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1509/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1509/2011">2A-1509/2011</a>), juolab kad subrangos apimtį viešuosiuose pirkimuose draudžiama riboti (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-359/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-359/2012">3K-3-359/2012</a>).

Priešingai nei bando įrodyti kasatorė, iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo negalima daryti išvados, kad tiekėjai, pasitelkę subrangovus daliai darbų atlikti, vis tiek turėtų atitikti ginčo Konkurso sąlygą dėl perduotų darbų apimties. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su atsakovės procese išdėstyta pozicija, kad pagal ginčo Konkurso sąlygą tiekėjams pakako įrodyti kokybės vadybos sistemos įdiegimą bendriesiems darbams, tačiau neprivaloma specialiesiems, konstatavo, jog iš Konkurso sąlygų visumos, inter alia nuostatų dėl techninio projekto, darytina priešinga išvada, t. y. aptariama sistema turėjo būti įdiegta visiems perkamiems darbams; trečiasis asmuo nepateikė atitinkamų ISO sertifikatų specialiesiems darbams, todėl neatitinka ginčo Konkurso sąlygos ir jo pasiūlymas turėjo būti atmestas; tokios išvados nekeičia ir trečiojo asmens subrangovų, kuriems pavesta vykdyti specialiuosius darbus, pajėgumo vertinimas, nes nepateikta dokumentų, įrodančių jų atitiktį ginčo Konkurso sąlygai, nors pagal Konkurso sąlygų 3.5 punktą šios atitikties jiems įrodinėti nereikėjo.

Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nors expressis verbis to nepažymėjo, taikė sisteminį Konkurso sąlygų 3.2.13 ir 3.5 punktų aiškinimą, pagal kurį trečiojo asmens atitiktis kokybės vadybos sistemos įdiegimo perkamiems bendriesiems ir specialiesiems darbams reikalavimui iš principo galėtų būti nustatyta, jei dėl to būtų pateikti atitinkami subrangovams išduoti sertifikatai. Šiame kontekste pažymėtina kasacinio teismo praktika, kurioje, kaip nurodyta pirmiau, pažymima, kad pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai, tačiau jų interpretavimas negali lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-272/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-272/2013">3K-3-272/2013</a>).

Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad pirmiau nurodytas apeliacinės instancijos teismo aiškinimas iš esmės reiškia tai, jog būtų netaikomos Konkurso sąlygų 3.5 punkto nuostatos, kuriose nurodyta, kad subrangovai turi atitikti 3.2.1–3.2.8 punktus (be to, ir 3.2.11 punktą, nes jie įpareigoti pateikti galiojančius atestatus, patvirtinančius jų teisę verstis atitinkama veikla, darbams, kurių vykdymas jiems perduotas), t. y. neprivalo atitikti ginčo Konkurso sąlygos. Dėl to darytina išvada, kad toks sisteminis Konkurso sąlygų aiškinimas dėl jų turinio iškraipymo peržengtų jų interpretavimo leistinumo ribas. Teisėjų kolegija nurodo, kad tais atvejais, kai, sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo, kyla poreikis sistemiškai aiškinti pirkimo sąlygas, teismas turi įvertinti jų visumą nekeisdamas jų pirminio turinio lingvistinės prasmės (pvz., draudimą išaiškinti kaip leidimą). Jei sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimas negalimas, teismas ex officio turi pasisakyti dėl pirkimo sąlygų dviprasmiškumo, inter alia dėl atitinkamos nuostatos galiojimo (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-359/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-359/2012">3K-3-359/2012</a>). Tai, be kita ko, svarbu, nes perkančiosios organizacijos veiksmai – pasiūlymų vertinimas ar pirkimo sąlygų nustatymas, kurie teismo pripažinti neteisėtais, gali sukurti skirtingus padarinius šalims tiek tolesnių viešojo pirkimo procedūrų, tiek perkančiosios organizacijos civilinės atsakomybės atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rūdupis“ v. Varėnos rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-495/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-495/2013">3K-3-495/2013</a>).

Teisėjų kolegija, kaip nurodyta pirmiau, neperžengia kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribų, todėl, be pirmiau pristatytos kasacinio teismo praktikos dėl subrangos, papildomai nesprendžia dėl Konkurso sąlygų 3.5 punkto galiojimo, juolab kad šia nuostata ūkio subjektų konkurencija (galimybė dalyvauti Konkurse) galbūt buvo ne susiaurinta, o neteisėtai išplėsta, todėl tokiu atveju nebūtų taikomi griežčiausi padariniai (žr. pagal analogiją pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-359/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-359/2012">3K-3-359/2012</a>), be to, kaip nurodyta pirmiau, perkančioji organizacija pažeidė viešųjų pirkimų principus, todėl jos sprendimas neatmesti trečiojo asmens pasiūlymo bet kokiu atveju neteisėtas.

Dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių

Apeliacinės instancijos teismas dėl skundžiamame sprendime konstatuoto neteisėto trečiojo asmens (kartu su subrangovais) kvalifikacijos vertinimo ir byloje nustatytos aplinkybės, kad perkančioji organizacija viešojo pirkimo sutartį sudarė po septynių dienų po atsakymo į pretenziją, t. y. pažeisdama atidėjimo terminą (VPĮ 941 straipsnio 2 dalis), šį sandorį pripažino niekiniu (VPĮ 3, 951 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 1.80 straipsnis), nenustatęs jo išsaugojimo pagrindų viešojo intereso apsaugos pagrindu (VPĮ 952 straipsnio 2 dalis). Kasatorė tokį sprendimą ginčija iš esmės viešojo intereso apsaugos pagrindu, taip pat remdamasi kasacinio teismo praktika. Teisėjų kolegija kasacinio skundo argumentus šiuo klausimu atmeta kaip nepagrįstus, pripažįsta apeliacinės instancijos teismo sprendimą pagrįstu ir palieka galioti.

Kasacinis teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad, priešingai nei nurodo kasatorė, skundžiamu procesiniu teismo sprendimu restitucija tarp niekinio sandorio šalių netaikyta. Neabejotina, kad situacija, kai neatlikti darbai pagal niekinį sandorį toliau bus nevykdomi ir už juos nebus atsiskaitoma, nekvalifikuotina restitucija, t. y. kai šalys neapsikeitė jokiomis gėrybėmis, jų grąžinti viena kitai neturi. O dėl jau įvykdytų darbų apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, restitucijos netaikė.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su niekine pripažintos viešojo pirkimo sutarties išsaugojimu, pažymėtina, kad šie (argumentai) iš esmės susiję su ekonominio pobūdžio priežastimis (projekto finansavimas Europos Sąjungos lėšomis, jo teikiama socialinė-ekonominė nauda Alytaus regionui ir visai Lietuvai ir pan.), kuriomis negalima pateisinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo (VPĮ 952 straipsnio 2 dalis), todėl keisti teisėtą apeliacinės instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Kita vertus, nėra aišku, kaip atsakovei, jos pačios teigimu, nedisponuojančiai turtu, kitu, nei reikalingu įgyvendinti projektą, galėtų būti skiriama alternatyvioji sankcija–bauda, atsižvelgiant į pirkimo objekto nedalumą ir negalimumą sutrumpinti rangos sutarties trukmę. Atsakovės siūloma pozicija iš esmės reikštų, kad neteisėtai sudarytas sandoris išsaugojamas be jokių perkančiajai organizacijai tenkančių neigiamų padarinių.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad galimi finansiniai sunkumai dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo neteisėta, kyla tik dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, inter alia atidėjimo termino pažeidimo, taip pat dėl jos veiksmų apeliacinio proceso metu (pvz., teismui iš karto nepateikė duomenų, ar buvo teikti paaiškinimai dėl ginčo Konkurso sąlygos turinio). Perkančiosios organizacijos gali (turi) atsižvelgti į peržiūros procedūros eigą bei įvertinti galimus šios procedūros rezultatus (pvz., nepalankų teismo sprendimą).

Dėl žyminio mokesčio taikymo viešųjų pirkimų ginčuose

Kasatorė taip pat skundžia apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio priteisimo. Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad ieškovė teismo proceso metu pareiškė turtinį reikalavimą pripažinti viešojo pirkimo sutartį negaliojančia, todėl valstybės naudai (ieškovė už turtinį reikalavimą žyminio mokesčio nemokėjo) iš atsakovės už bylinėjimąsi pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme priteistina 86 340 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino atitinkamas CPK nuostatas dėl reikalavimo kvalifikavimo ir apmokestinimo, todėl dėl šios dalies sprendimas pripažintinas neteisėtu ir naikintinas. Kasacinio teismo pozicija grindžiama ieškovės pateikto reikalavimo kvalifikavimu ir naujuoju civilinio proceso normų viešųjų pirkimų reguliavimu.

Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė 2013 m. gruodžio 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui ir 2013 m. gruodžio 31 d. apeliaciniame skunde pateikė reikalavimą ex officio pripažinti negaliojančia ab initio 2013 m. spalio 21 d. rangos sutartį Nr. 2013/10/21. Nors ieškovė šį prašymą nurodė kaip ieškinio dalyką, tačiau iš jo formuluotės (prašymas teismui priimti sprendimą savo iniciatyva) darytina išvada, jog tai – ne savarankiškas reikalavimas. Be to, ieškovė pirmiau nurodytuose procesiniuose dokumentuose plačiai pasisakė dėl nuosekliai suformuotos kasacinio teismo praktikos, pagal kurią dėl neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties padarinių teismai turi spręsti savo iniciatyva (ex officio). Dėl to tik tai, kad ieškovė, remdamasi kasacinio teismo praktika, atskirai pateikė prašymą pripažinti viešojo pirkimo sutartį negaliojančia teismo iniciatyva, apskritai neturėtų būti pripažintas reikalavimu, o priminimu apie teismų pareigas.

Kita vertus, net jei ir būtų galima tokį prašymą laikyti atskiru reikalavimu, jis, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, nelaikytinas turtiniu. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką (atsižvelgiant į teismo precedentų konkurenciją laiko atžvilgiu), suformuotą dėl prieš pakeitimą galiojusių Civilinio proceso kodekso atitinkamų nuostatų. Kasacinio teismo nurodyta, kad turtiniu (įkainojamuoju) ieškiniu laikytinas ieškinys, kuriuo prašoma tiesiogiai priteisti turtą; neturtiniai (neįkainojamieji) ieškiniai apmokestinami žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės; jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis; jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis; taigi, ginčas dėl sandorio nuginčijimo laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes tokiu atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar lėšas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą sujungtose civilinėse bylose AB Panevėžio statybos trestas v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, UAB „Pireka“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-436/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-436/2011">3K-3-436/2011</a>).

Kaip nurodyta pirmiau, pagal teismų sprendimus tarp pripažintos negaliojančios viešojo pirkimo sutarties šalių restitucija netaikoma, o ieškovei nepriteisiamas joks turtas.

Be to, pažymėtina ir tai, kad tiekėjo reikalavimas pripažinti perkančiosios organizacijos ir kito dalyvio sudarytą viešojo pirkimo sutartį negaliojančia – ne savarankiškas reikalavimas. Kasacinio teismo jau konstatuota, kad Lietuvos viešųjų pirkimų teisiniu reglamentavimu įtvirtinta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra, kurios pagrindinis tikslas – iki teismo šalims pretenzija ir atsakymu į ją išspręsti nesutarimus; dėl to įprastinėse situacijose sutarties ginčijimas – išvestinis reikalavimas, reiškiamas pildant ieškinį tada, kai nepritaikomos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Viešųjų pirkimų tarnyba v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, AB „City Service“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-415/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-415/2013">3K-3-415/2013</a>). Šioje byloje akcentuotina tai, kad perkančioji organizacija nesilaikė privalomojo atidėjimo termino sutarčiai sudaryti, todėl ieškovė negalėjo realiai pasinaudoti veiksminga savo teisių gynyba.

Atsižvelgdama į prieš tai nurodytų argumentų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiekėjo reikalavimas pripažinti perkančiosios organizacijos ir kito ūkio subjekto sudarytą viešojo pirkimo sutartį negaliojančia – neturtinis, nesavarankiškas, išvestinis byloje, kurioje ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus, kuris nėra atskirai (papildomai) apmokestinamas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės bylos rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme gautas kasatorės prašymas priteisti iš ieškovės 4235 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas nusprendė pakeisti skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš kasatorės priteistas 86340 Lt žyminis mokestis valstybės naudai, šią sprendimo dalį panaikindamas; likusi skundžiamo sprendimo dalis palikta nepakeista. Taigi, tenkinta tik ta kasacinio skundo dalis, kurioje ginčytas apeliacinės instancijos teismo išspręstas procesinis byloje mokėtino žyminio mokesčio klausimas, nusakantis proceso šalies pareigą mokėti valstybei atitinkamą mokestį už ginčo išsprendimą teisme ir nesusijęs su kita ginčo šalimi. Ginčo šalis siejusių materialiųjų teisinių santykių kvalifikavimas, kurį ginčijamame sprendime pateikė apeliacinės instancijos teismas, paliktas nepakeistas, atmetant kasatoriaus skunde teiktus argumentus. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė nelaikytina ginčą pralaimėjusiąja šalimi, kuriai CPK nustatyta pareiga padengti šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, patirtas išlaidas, todėl kasatorės prašymas priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 42,69 Lt tokių išlaidų, kurios, atmetus materialiojo pobūdžio kasacinio skundo reikalavimus, priteistinos valstybės naudai iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 25 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šią dalį išdėstyti taip :

„Priteisti iš atsakovės asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ (j. a. k. 302282754) 2000 Lt (du tūkstančius litų) žyminio mokesčio išlaidų apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ (j. a. k. 300122690) naudai“.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ (j. a. k. 302282754) 42,69 Lt (keturiasdešimt du Lt 69 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Egidijus Laužikas

Dalia Vasarienė