Civilinė byla Nr. e3K-3-136-313/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03880-2016-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.3; 2.4.4.5.1; 2.6.10.5.2.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Algio Norkūno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Luminor Bank AS“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Luminor Bank“ (teisių perėmėjas – „Luminor Bank AS“) ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys valstybės įmonė Registrų centras, G. C.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, kai žala kildinama iš neteisėtų Hipotekos registro tvarkytojo veiksmų.
2. Ieškovas 2016 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 8514,83 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat atnaujinti trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
3. Byloje nustatyta, kad 2008 m. kovo 13 d. hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – hipotekos lakštas), užtikrinant tinkamą ieškovo skolininkės S. Š. įsipareigojimų įvykdymą, ieškovo naudai buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, taip pat ir 1/71 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas, ginčo stovėjimo vieta). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus darbuotojas, 2008 m. balandžio 29 d. registruodamas hipotekos pakeitimą, padarė klaidą – išregistravo ne 3/71 dalių, o 4/71 dalių automobilių stovėjimo aikštelės hipoteką, t. y. išregistravo ir ginčo stovėjimo vietos hipoteką, nors pagal hipotekos lakšto 2008 m. balandžio 24 d. pakeitimą ginčo stovėjimo vieta Nr. 17 liko įkeista. Ieškovas 2013 m. vasario 20 d. kreipėsi į Centrinę hipotekos įstaigą dėl įrašo klaidos ištaisymo ir Centrinė hipotekos įstaiga 2013 m. kovo 8 d. patikslino Hipotekos registro duomenis – nurodė, kad 2008 m. balandžio 24 d. sutartinės hipotekos pakeitimu kreditorius atsisakė tik 3/71 dalių automobilių stovėjimo aikštelės įkeitimo, o 1/71 dalis (stovėjimo vieta Nr. 17) liko įkeista. Tuometinis ginčo daikto savininkas A. K., turtą įsigijęs pagal 2013 m. vasario 1 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą už 8514,83 Eur (29 400 Lt), kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Centrinę hipotekos įstaigą panaikinti įrašą apie automobilio stovėjimo vietos Nr. 17 įkeitimą bankui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. sausio 6 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTQtMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-54-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-54-248/2016">e3K-3-54-248/2016</a>, pareiškimą tenkino ir įpareigojo Centrinę hipotekos įstaigą atkurti Hipotekos registre iki 2013 m. kovo 8 d. pakeitimo buvusius įregistruotus duomenis apie 1/71 automobilių stovėjimo aikštelės (automobilio stovėjimo vietos Nr. 17) įkeitimą, t. y. panaikinti įrašą apie šio turto įkeitimą bankui.
4. Ieškovas nurodė, kad dėl klaidingo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus darbuotojų veikimo – neteisėto automobilio stovėjimo vietos Nr. 17 hipotekos išregistravimo – prarado galimybę nukreipti skolos išieškojimą į nurodytą ginčo turtą ir patyrė 8514,83 Eur žalą. Dėl to yra visos atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, pasireiškę Hipotekos registro tvarkytojo darbuotojui netinkamai atliekant pareigas, žala, tiesioginis priežastinis neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos ryšys ir kaltė, nes žalą lėmė hipotekos skyriaus darbuotojų klaida nepakankamai atidžiai atliekant savo funkcijas ir neužtikrinant šių funkcijų tinkamo atlikimo kontrolės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai).
5. Ieškovas nurodė, kad nėra praleidęs sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), nes iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties priėmimo Nekilnojamojo turto registre galiojo įrašas apie ginčo turto įkeitimą ieškovui, o nurodyta teismo nutartimi šį panaikinus, ieškovas į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2016 m. rugsėjo 28 d., t. y. po to, kai 2016 m. rugpjūčio 1 d. raštu atsakovė atsisakė geruoju (ne teismo tvarka) atlyginti ieškovo patirtą žalą. Be to, jei teismas spręstų, kad senaties terminas vis dėlto yra praleistas, ieškovas prašė jį atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, kurios objektyviai trukdė ieškovui anksčiau sužinoti apie savo pažeistas teises: ieškovas pasitikėjo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus kompetencija ir negalima ieškovui perkelti atsakomybės už hipotekos skyriaus pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą; jokiame teisės akte nėra nustatyta ieškovo pareiga periodiškai tikrinti hipotekos skyriaus ar Centrinės hipotekos įstaigos vykdytų funkcijų teisėtumą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. nepagrindė žalos padarymo fakto ir priežastinio žalos bei neteisėtų veiksmų (klaidos išregistruojant hipoteką) ryšio (CK 6.272 straipsnio 2 dalis). Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog skolos, kuriai užtikrinti buvo įkeistas ginčo turtas, negalima išieškoti iš ieškovo skolininkės Latvijos Respublikos pilietės S. Š. kito turto, galimai esančio Lietuvoje ir (ar) kitoje valstybėje (CK 4.193 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad buvo parduotas ginčo objektas, kuris anksčiau buvo įkeistas ieškovui prievolei užtikrinti, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti žalos padarymo faktą ir priežastinį neteisėtų veiksmų bei žalos ryšį.
8. Teismas sprendė, kad ieškovas praleido senaties terminą ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, 1.135 straipsnis). Apie pažeistą teisę ieškovas sužinojo vėliausiai 2013 m. vasario 20 d., kai kreipėsi į Centrinę hipotekos įstaigą dėl galimai padarytos klaidos ištaisymo, todėl ieškinį turėjo teisę pareikšti per trejus metus – ne vėliau kaip iki 2016 m. vasario 19 d. Ieškinys (skundas) teisme gautas tik 2016 m. rugsėjo 29 d. (procesinis dokumentas surašytas 2016 m. rugsėjo 28 d.), t. y. praleidus nurodytą terminą daugiau kaip 7 mėnesius. Teismas konstatavo, kad nėra svarbių priežasčių atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes ieškovas – juridinis asmuo, užsiimantis banko veikla, galintis ir privalantis tinkamai naudotis savo proceso teisėmis.
9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2018 m. spalio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.
10. Kolegija patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas neįrodė turtinės žalos padarymo fakto. Kolegijos teigimu, žalos padarymo fakto neįrodo ta aplinkybė, kad buvo parduotas skolininkės prievolei užtikrinti ieškovui įkeistas ginčo turtas. Žala atsirastų tik tokiu atveju, jei būtų išnaudotos visos galimybės padengti skolą iš ieškovo skolininkės kito turto, o ieškovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, t. y. nėra duomenų, ar ieškovo skolininkė turėjo turto Latvijoje, ir nėra žinoma apie išieškojimo negalimumą toje šalyje. Kolegijos vertinimu, ieškovo papildomai apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2017 m. liepos 24 d. išieškojimo negalimumo aktas patvirtina tik tai, kad išieškojimas nėra galimas Lietuvoje.
11. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškinio senaties taikymo klausimas nėra aktualus, nes ieškinys turi būti atmestas nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
12. Kasaciniu skundu ieškovas „Luminor Bank AS“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismai netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniai). Teismai neatsižvelgė į tai, kad dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus padarytos klaidos ieškovas neteko įkeitimo teisės ir galimybės gauti bent 8514,83 Eur iš konkretaus turto – ginčo automobilio stovėjimo vietos. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė negalimumo išieškoti iš skolininkės turto fakto, nes antstolės V. Meškauskienės 2016 m. liepos 1 d. pažyma Nr. S1-PAŽ, 2016 m. birželio 8 d. pažyma Nr. S1-1063 ir 2017 m. liepos 24 d. išieškojimo negalimumo aktas patvirtina, jog pagrindinė skolininkė S. Š. Lietuvoje neturėjo tokios vertės turto, iš kurio būtų buvę galima išieškoti 384 314,85 Eur skolą ieškovui.
12.2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.170 straipsnio nuostatas dėl hipotekos kreditoriaus privilegijuotos padėties ir CK 4.193 straipsnio 1 dalį, kuria hipotekos kreditoriui nustatyta teisė reikalauti išieškoti skolą iš kito skolininko turto, jei realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, nei priklauso hipotekos kreditoriui. Jeigu per klaidą nebūtų buvusi išregistruota ginčo turto hipoteka, ieškovas turėtų teisę ir galimybę skolos išieškojimą nukreipti į įkeistą turtą, nepriklausomai nuo to, ar skolininkė turi kito turto (CK 4.170 straipsnis). Teismai neteisėtai atsakovės atsakomybę laikė subsidiariąja ir nepagrįstai sprendė, kad už atsakovės Lietuvos Respublikos institucijos padarytą žalą pirmiausia turi atsakyti ieškovo skolininkė ir tik tada, jei jos turto nepakaks, žalą turėtų atlyginti neteisėtus veiksmus padaręs asmuo (šiuo atveju – atsakovė).
12.3. Teismai netinkamai taikė ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, nes neatsižvelgė į tai, kad ieškovas sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kurios objektyviai sutrukdė laiku kreiptis į teismą. Spręsdami dėl senaties termino atnaujinimo, teismai turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovas pasitikėjo savo veiklos profesionalo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus kompetencija ir neturėjo pagrindo abejoti ar tikrinti jo atliktų veiksmų teisingumą. Ieškovas penkerius metus pagrįstai manė, kad hipoteka egzistuoja, ir nebuvo reikalo atlikti kokius nors kasmetinius įrašų tikrinimus. Vėliau, klaidą pastebėjus ir Hipotekos registro tvarkytojui ją ištaisius bei vėl įregistravus ginčo turto hipoteką, senaties terminas negalėjo būti skaičiuojamas, nes ieškovas pagrįstai manė, kad galės nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą ar bent jau gauti jo realizavimo lėšas. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti laikomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTQtMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-54-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-54-248/2016">e3K-3-54-248/2016</a> priėmimo momentas, kai kasacinis teismas panaikino Centrinės hipotekos įstaigos sprendimą ištaisyti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus padarytos klaidos ištaisymo veiksmą. Nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2016 m. sausio 6 d. ieškovo įkeitimo teisė buvo įregistruota, o šią registraciją panaikinus, ieškovas 2016 m. liepos 12 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikai atstovaujančią Teisingumo ministeriją, prašydamas atlyginti dėl padarytos klaidos patirtą žalą. 2016 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. (1.35.)7R-6228 Teisingumo ministerija žalą atlyginti atsisakė, todėl ieškovas 2016 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo.
13. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsakovės teigimu, ieškovas neįrodė patirtos turtinės žalos fakto, nes byloje nėra įrodymų, kad nėra galimybių skolą išieškoti iš ieškovo skolininkės turėto turto. Be to, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir nėra pagrindo jo praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis. Apie klaidingai Hipotekos registre padarytą įrašą ieškovui turėjo būti žinoma nuo 2008 m. balandžio 30 d., kai jis gavo 2008 m. balandžio 29 d. pažymėjimą apie Hipotekos registre įregistruotą dokumentą, kuriame aiškiai nurodyta, kad išregistruotą įkeitimo objektą sudaro 4/71 dalys automobilių stovėjimo aikštelės. Net jei ieškinio senaties terminas būtų skaičiuojamas nuo 2013 m. vasario 20 d., jis baigėsi 2016 m. vasario 20 d. Ieškovas yra profesionalus verslu užsiimantis juridinis asmuo, turintis pakankamai patirties, kompetencijos bei žmogiškųjų ir finansinių resursų prižiūrėti jam priklausantį turtą, todėl jam keltini aukštesni rūpestingumo bei atidumo standartai.
14. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į kasacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas bei pagrįstai atmetė ieškinį šiuo pagrindu. Ieškovas apie ginčo automobilio stovėjimo vietos sutartinės hipotekos pakeitimo veiksmus buvo informuotas 2008 m. balandžio 30 d. pažymėjimu apie hipotekos pakeitimo įregistravimą, tačiau prašymą ištaisyti klaidingus duomenis pateikė tik praėjus penkeriems metams. Ieškinio senaties termino praleidimą lėmė ieškovo neveikimas, nerūpestingumas ir nesidomėjimas įkeisto turto statusu. Be svarbių priežasčių praleidus ieškinio senaties terminą, kiti, su ieškinio senatimi nesusiję, ieškovo kasaciniame skunde pateikti argumentai nėra teisiškai reikšmingi.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl žalos, padarytos praradus hipoteka įkeistą turtą
15. Žala, kaip viena iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal šią įstatyme įtvirtintą sampratą turtinė žala padaroma ir tais atvejais, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xODMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-183/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-183/2006">3K-7-183/2006</a>). Žala gali pasireikšti dėl to, kad asmuo praranda turėtą teisę, nes dėl teisės praradimo neigiamai pasikeičia jo turtinė padėtis, lyginant su ta, kuri buvo iki pažeidimo. Jeigu asmuo praranda turėtą daiktinę teisę – įkeitimo teisę, tai jam gali būti padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-645/2002).
16. Hipoteka, kaip daiktinės teisės institutas, yra vienas CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Hipoteka užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Taigi, hipoteka yra išvestinė prievolė (CK 4.200 straipsnio 2 dalis), suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad bus patenkintas jo reikalavimas. Skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, įkeistas daiktas gali būti priverstinai parduodamas įstatymų nustatyta tvarka, o iš gautų lėšų pirmiausia patenkinamas hipotekos teisę turėjusio kreditoriaus reikalavimas (CK 4.192–4.195 straipsniai, 4.198 straipsnio 2 dalis). Taigi, hipotekos teisė suteikia ją turinčiam kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, nes hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto pirmiau už kitus skolininko kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008; 2012 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-122/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-122/2012">3K-3-122/2012</a>). Nuo kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (netesybų, laidavimo, garantijų ir kt.) hipoteka skiriasi tuo, kad ji yra daiktinė teisė, t. y. siejama su konkrečiu nekilnojamuoju daiktu ir iš esmės suteikia hipotekos kreditoriui teisę į svetimą daiktą. Ši teisė,,seka paskui daiktą“ – išlieka ir perleidus įkeisto daikto nuosavybę kitam asmeniui. Taigi hipoteka, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, padidina kreditoriaus galimybes gauti skolininko prievolės įvykdymą ar bent jo dalį, t. y. nukreipus išieškojimą į konkretų nekilnojamąjį turto objektą yra užtikrinama galimybė dalį skolos padengti įkeisto turto verte. Turėdamas hipotekos teisę, kreditorius užsitikrina įkaito vertės dydžio skolos grąžinimą, nepriklausomai nuo kito skolininko galimai turimo turto.
17. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad dėl Hipotekos registro tvarkytojo klaidos ieškovas prarado turėtą hipotekos teisę į ginčo turtą – automobilio stovėjimo vietą. Praradus hipoteka įkeistą turtą, ieškovo reikalavimas liko neužtikrintas skolininkės turtu ir skolos išieškojimas negalėjo būti pirmenybine hipotekos kreditoriaus teise nukreiptas į pardavus šį turtą gautas lėšas (8514,83 Eur). Tai vertintina kaip asmens turtinei padėčiai padaryta neigiama įtaka, t. y. daiktinės teisės praradimas atitinka bendruosius žalos požymius.
18. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai sprendė nesant žalos, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Argumentai, susiję su ieškovo galimybėmis nukreipti išieškojimą į kitą galimai skolininkės turėtą turtą, neturi teisinės reikšmės ir paneigia hipotekos teisės esmę ir paskirtį. Susidariusi situacija, kai buvo prarastas hipoteka įkeistas turtas, lemia kreditoriaus turtinės padėties pablogėjimą ir sumenkusias galimybes atgauti skolą, o tai yra pakankama sąlyga pripažinti padarytą žalą. Ši žala atsiranda nepriklausomai nuo skolininko galimai turimo kito turto.
19. Valstybės civilinei atsakomybei kilti, pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus teismo pareigūno veiksmus, padarytą žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšį ir teismo pareigūno kaltę, kuri gali pasireikšti netinkamu pareigų atlikimu. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės – dėl Hipotekos registro tvarkytojo darbuotojo klaidos buvo nepagrįstai išregistruota ieškovui priklausiusi hipotekos teisė. Nustačius žalos padarymo faktą, konstatuotinas neteisėtų veiksmų ir žalos, pasireiškusios praradus turėtą daiktinę teisę, priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad yra visos sąlygos atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei kilti. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai naikintini, priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintinas (CPK 359 straipsnio 4 dalis). Byloje nėra ginčo dėl ieškovui padarytos žalos dydžio, kuris siejamas su hipotekos teise turėto turto pardavimo kaina, todėl ši suma (8514,83 Eur) priteistina ieškovui iš atsakovės.
20. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 8514,83 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl ieškinio senaties termino
21. Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-356/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-356/2013">3K-3-356/2013</a>; 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017, 24 punktas; kt.).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas apie pažeistą teisę sužinojo vėliausiai 2013 m. vasario 20 d., kai kreipėsi į Centrinę hipotekos įstaigą dėl galimai padarytos klaidos ištaisymo. Šią datą teismas laikė ieškinio senaties termino pradžia. Taigi, nustatydamas ieškinio senaties termino pradžią, teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiuo klausimu ir vertino subjektyvųjį momentą, t. y. atsižvelgė ne į klaidos Hipotekos registre padarymo momentą ar ieškovo informavimo apie pakeitimus registre laiką, tačiau svarbia laikė aplinkybę, patvirtinančią ieškovo žinojimą apie padarytą klaidą, – paties ieškovo kreipimąsi į Centrinės hipotekos įstaigą. Teismui ieškinio senaties termino pradžią siejant su šia aplinkybe, teisiškai nereikšmingi tampa ieškovo kasaciniame skunde nurodyti argumentai, kad jis pasitikėjo hipotekos skyriaus kompetencija, neturėjo pareigos tikrinti registro tvarkytojo atliktų įrašų teisingumo ir pan. Teismas nustatė, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2013 m. vasario 20 d., tačiau į teismą kreipėsi 2016 m. rugsėjo 29 d. (procesinis dokumentas surašytas 2016 m. rugsėjo 28 d.), todėl pagrįstai sprendė, kad ieškovas praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
23. Jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas turi įsitikinti, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) šį terminą atnaujinti. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDItNjg2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-342-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-342-686/2016">3K-3-342-686/2016</a>, 36 punktas; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNi05NjkvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-16-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-16-969/2017">3K-3-16-969/2017</a>, 51 punktas). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzktNjg3LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-479-687/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-479-687/2017">3K-3-479-687/2017</a>, 53 punktas; kt.). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjAtOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-460-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-460-915/2015">3K-3-460-915/2015</a>; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMC0yNDgvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-20-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-20-248/2017">3K-3-20-248/2017</a>, 37 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzktNjg3LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-479-687/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-479-687/2017">3K-3-479-687/2017</a>, 55 punktas; kt.).
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, iš esmės rėmėsi aukštesniais nei vidutiniai ieškovui keliamais rūpestingo ir atidaus elgesio standartais, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas – juridinis asmuo, užsiimantis banko veikla, galintis ir privalantis tinkamai naudotis savo teisėmis. Teisėjų kolegija sutinka, kad tai yra reikšmingos aplinkybės vertinant ieškovo elgesį bei galimybes laiku kreiptis dėl savo teisių gynimo, tačiau taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas individualias susidariusios situacijos ypatybes. Byloje nustatyta, kad po to, kai klaidą Hipotekos registre pastebėjęs ieškovas kreipėsi dėl jos ištaisymo į registro tvarkytoją, pastarasis operatyviai (2013 m. kovo 8 d.) ją ištaisė ir vėl įregistravo ginčo turto hipoteką. Šis veiksmas buvo ginčijamas teismuose ir galutinai klausimas išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTQtMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-54-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-54-248/2016">e3K-3-54-248/2016</a>, kuria kasacinis teismas panaikino Centrinės hipotekos įstaigos sprendimą ištaisyti hipotekos skyriaus padarytos klaidos ištaisymo veiksmą. Taigi, ieškovas kasaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2016 m. sausio 6 d. ieškovo įkeitimo teisė buvo įregistruota, t. y. iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties priėmimo ieškovas neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl žalos praradus įkeistą turtą atlyginimo, nes nebuvo aišku, ar hipoteka bus panaikinta. Panaikinus hipotekos ginčo turtui registraciją, ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikai atstovaujančią Teisingumo ministeriją, prašydamas atlyginti dėl klaidos patirtą žalą, o, sulaukęs neigiamo atsakymo, 2016 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje nurodytus kriterijus ir įvertinusi susidariusią faktinę situaciją, sprendžia, kad buvusiomis aplinkybėmis ieškovo elgesio nėra pagrindo laikyti nepakankamai rūpestingu ar atidžiu, o ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepakankamai atsižvelgė į hipotekos teisės paskirtį ir esmę, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas ir ieškinio senaties termino atnaujinimo kriterijus. Dėl to yra pagrindas kasacinį skundą patenkinti, panaikinti skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, priimti naują sprendimą – atnaujinti ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, ir ieškinį patenkinti, t. y. priteisti ieškovui iš atsakovės 8514,83 Eur žalos, padarytos praradus hipoteka įkeistą turtą, atlyginimą bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas (CPK 359 straipsnio 4 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Kasaciniam teismui panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priėmus naują sprendimą – ieškinį patenkinti, atitinkamai iš naujo turi būti paskirstytos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
27. Ieškovas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: pirmosios instancijos teisme patyrė 1452 Eur išlaidų advokato pagalbai, apeliacinės instancijos teisme už apeliacinį skundą sumokėjo 192 Eur žyminį mokestį ir patyrė 1210 Eur išlaidų advokato pagalbai. Prašymai dėl šių išlaidų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai byloje pateikti (1 t., b. l. 153–155; 2 t., b. l. 81, 106). Prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai atlyginimo suma neviršija Rekomendacijų 7, 8.2, 8.10 punktuose nustatyto dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinas 2854 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
28. Tenkinant kasacinį skundą, jį pateikusiam asmeniui iš kitos šalies priteistinas kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
29. Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė prašymą priteisti iš atsakovės kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Jis už kasacinį skundą sumokėjo 192 Eur žyminį mokestį, taip pat pateikė įrodymus, kad turėjo 1815 Eur išlaidų advokato pagalbai už kasacinio skundo parengimą (2 t., b. l. 164). Prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai atlyginimo suma neviršija Rekomendacijų 7, 8.13 punktuose nustatyto dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas tenkintinas ir jam iš atsakovės priteistinas 2007 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas. Taigi, pridėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ieškovo patirtas išlaidas, iš viso ieškovui iš atsakovės priteistina 4861 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
30. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 18 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 5,17 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų. Tenkinant ieškovo kasacinį skundą šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartį.
Priimti naują sprendimą: ieškinio senaties terminą atnaujinti ir ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovui „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriui (j. a. k. 304870069) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (j. a. k. 188604955), 8514,83 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus keturiolika Eur 83 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8514,83 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4861 (keturis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt vieną) Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti valstybei iš atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (j. a. k. 188604955) 5,17 Eur (penkis Eur 17 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Janina Januškienė
Algis Norkūnas
