Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-285/2011

Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03423-2010-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 34.5; 114.11; 128.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Česlovo Jokūbausko (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. V. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. F. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys – J. V., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai jį valdyti, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai.

R. F. 2010 m. balandžio 26 d. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos E. K. mirties (2009 m. liepos 9 d.) priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. R. F. nurodė, kad jos motina iki mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), kurio 1/2 dalis nuosavybės teise priklausė jai, likusi dalis – R. F. seseriai J. V. Po motinos mirties R. F. paėmė iš buto kelis daiktus. Vėliau J. V. jos į butą neįsileido. R. F. pažymėjo, kad įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes tik po kurio laiko po motinos mirties sužinojo, jog jai nuosavybės teise priklausė dalis ginčo buto.

J. V. 2010 m. gegužės 24 d. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos E. K. mirties (2009 m. liepos 9 d.) priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. J. V. nurodė, kad po motinos mirties ji viena prižiūrėjo butą, mokėjo mokesčius, rūpinosi juo kaip savu; į notarą nesikreipė, nes nežinojo, kad tokia yra palikimo priėmimo tvarka.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartimi bylos pagal R. F. ir J. V. pareiškimus nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą sujungtos; byloje pareiškėja laikytina R. F., suinteresuotu asmeniu – J. V.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu R. F. pareiškimą tenkino – nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. F. po motinos E. K. mirties (2009 m. liepos 9 d.) priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti; J. V. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo paliko nenagrinėtą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos motinai E. K. nuosavybės teise priklausė ½ dalis gyvenamosios patalpos (buto su rūsiu), esančios (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiškėja nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau paėmė kai kuriuos motinos turėtus daiktus: megztinį, skarelę. Pareiškėja buvo keletą kartų nuvykusi į ginčo butą, tačiau jos sesuo suinteresuotas asmuo J. V. neįsileido; kartu su J. V. gyvenantis A. V. panaudojo prieš ją fizinį smurtą; seserų santykiai yra įtempti. Teismas taip pat nustatė, kad J. V. 2009 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl jos motinos E. K. palikimo priėmimo; pareiškime kaip įpėdinę įvardijo ir pareiškėją, tačiau jai apie pateiktą pareiškimą notarui nepranešė. Teismas, atsižvelgdamas į tarp seserų susiklosčiusius santykius, sprendė, kad pareiškėja apie tai, jog jos motinai dalis buto priklausė nuosavybės teise, sužinojo jau pasibaigus kreipimosi į notarą dėl palikimo priėmimo terminui. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas pripažino, kad pareiškėja priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Kadangi suinteresuotas asmuo J. V. nustatytu terminu kreipėsi dėl palikimo priėmimo, pradėta paveldėjimo byla, tai teismas sprendė, kad jai nereikėjo kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, ir paliko jos pareiškimą nenagrinėtą.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens J. V. atskirąjį skundą, 2011 m. sausio 24 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėja po motinos mirties pasiėmė jos megztinį, skarelę, taip pat nustatė, jog pareiškėja norėjo pasiimti siuvimo mašiną, bet suinteresuotas asmuo J. V. neleido. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėja organizavo motinos laidotuves, jas apmokėjo, dalyvavo paminint mirusiąją, ir sprendė, jog toks pareiškėjos elgesys reiškia, kad ji elgėsi kaip paveldimo turto savininkė. Teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėja negalėjo tinkamai įgyvendinti savo kaip įpėdinės teisių, nes suinteresuotas asmuo J. V. slėpė informaciją apie buto nuosavybės teises, neinformavo sesers apie notarui pateiktą pareiškimą dėl palikimo priėmimo, neįsileido jos į ginčo butą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėja, paimdama po motinos mirties jai priklausiusius daiktus ir pradėdama juos valdyti, priėmė visą jai priklausantį palikimą, nes priimti jį iš dalies ar su sąlygomis ar išlygomis neleidžiama (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja apie jos motinai priklausiusį turtą, t. y. ½ dalį buto, sužinojo jau pasibaigus palikimo priėmimo terminui, per kurį galima kreiptis su pareiškimu į notarą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo J. V. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos R. F. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Kasatorės nuomone, teismai netinkamai aiškino ir taikė palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti, reglamentuojančias paveldėjimo teisės normas ir nukrypo nuo šiais klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus, kaip mirusiojo atminimą. Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpina palikimu, jo netvarko, neprižiūri, nemoka mokesčių, nedalyvauja kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. v. B. L., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. ir kt. v. J. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Kasatorės teigimu, pareiškėja paėmė motinos turėtų daiktų, tačiau, priešingai nei kasatorė, nevykdė paveldėto turto (ginčo buto) savininko pareigų, neįgyvendino į jį teisių, nemokėjo mokesčių ir nesirūpino turtu. Be to, pagal CK 5.14 straipsnį įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyvena kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Pareiškėja su palikėja E. K. negyveno, o ta aplinkybė, kad jai perduota dalis palikėjai priklausiusių daiktų, kasatorės nuomone, nereiškia, jog pareiškėja priėmė palikimą. Kasatorės teigimu, laidotuvių organizavimas ir jų išlaidų apmokėjimas nesusiję su palikimo priėmimu, nes taip neatliekami CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyti palikimui priimti būtini aktyvūs įpėdinio veiksmai.

2. Kasatorės teigimu, teismai pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai). Kasatorės ir pareiškėjos nesutarimai yra asmeninio pobūdžio, susiję su tuo, kad kasatorė yra neįgali (neregė) ir jai reikalinga priežiūra; seserys nesutaria, kas ją turėtų teikti, kokioje vietoje ir pan. Šie nesutarimai, priešingai nei sprendė teismai, nesusiję su palikimo priėmimu. Tai, kad kasatorė pareiškime notarui nurodė pareiškėją kaip galimą įpėdinę, nesukuria jai jokių teisinių padarinių, nes palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaro pats įpėdinis, siekdamas perimti palikėjo teises ir pareigas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Po motinos mirties kasatorės ir pareiškėjos santykiai buvo įtempti, kasatorė vengė bendrauti su pareiškėja, todėl neinformavo jos apie pateiktą pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Tačiau, kasatorės teigimu, pareiškėja apie palikėjos nuosavybės teises žinojo, nes buvo paėmusi visus kasatorės dokumentus ir juos jai grąžino tik padedant policijos pareigūnams. Be to, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo tik po to, kai teisme iškelta byla pagal kasatorės ieškinį pareiškėjai dėl nepagrįsto praturtėjimo, t. y. kad ši, pasinaudodama palikėjos E. K. įgaliojimu, paėmė iš banko visus jos turėtus indėlius.

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėja R. F. prašo jį atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėjos teigimu, ji po motinos mirties paėmė jos skarą ir megztinį. Šių daiktų pareiškėjos motina jai nedovanojo ir nepaliko kaip prisiminimo. Prieš mirtį motina įpareigojo pareiškėją rūpintis seserimi, liepė paimti ginčo bute esančią siuvimo mašiną ir medžiagą, ir pasiūti sau bei seseriai patalynės. Pareiškėja ne kartą buvo nuvykusi pas kasatorę, bet ši jos į butą neįsileido. Tik padedant policijos pareigūnams pareiškėjai pavyko patekti į ginčo butą ir pasiimti motinos nurodytus ir kitus daiktus. Pareiškėjos teigimu, ji nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes nežinojo, kad dalis buto nuosavybės teise priklausė jos motinai; kasatorė nuolat tvirtino, jog visas butas priklauso jai. Nepagrįstas kasatorės argumentas, kad pareiškėja panoro priimti palikimą tik tada, kai kasatorė pateikė teismui ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo. Pareiškėjos teigimu, kasatorei pareiškus ieškinį, ji gavo dokumentus, iš kurių sužinojo, kad ½ dalis ginčo buto nuosavybės teise priklausė jos motinai.

2. Pareiškėjos nuomone, teismai visapusiškai ir objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes, įrodymų visumą ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pareiškėjos teigimu, jos nurodytos aplinkybės įrodytos liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais; kai kurias iš jų patvirtina ir kasatorės teiginiai, pavyzdžiui, kad pareiškėja, atvykusi su policijos pareigūnais, išsinešė iš namų keturis maišus įvairių daiktų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Nagrinėjamos bylos atveju palikėja E. K. nebuvo sudariusi testamento, taigi tiek pareiškėja R. F., tiek suinteresuotas asmuo J. V. (ji ir kasatorė), būdamos palikėjos dukterys, yra pirmosios eilės įstatyminės įpėdinės (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą. Taip palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. K. v. B. L., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. O. S. v. R. Smilgienė, bylos Nr. 3K-3-547/2008; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. Balčiūnienė ir kt. v. A. Dugnas, bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Aptartoje teismų praktikoje akcentuotini du esminiai momentai, kuriais remiantis pripažintina, kad palikimo priėmimo teisinių santykių neatsirado. Pirma, potencialus įpėdinis (t. y. asmuo, priklausantis šaukiamai paveldėti įpėdinių eilei arba esantis testamentinis įpėdinis, nepasinaudojęs teise priimti palikimą) pasiima iš esmės nedidelės vertės palikėjo asmeninio naudojimo daiktus arba šeimos suvenyrus ir (ar) relikvijas, ir, antra, tuos daiktus jis pasiima, nesant dėl to įpėdinių ginčo ir šiems su tokiu palikėjo daiktų padalijimu sutinkant. Tuo tarpu jeigu tam tikrus palikėjui priklausiusius asmeninio naudojimo paskirties daiktus vienas iš įpėdinių pasiima esant ginčui dėl šių daiktų pasidalijimo tarp įpėdinių ir (ar) vienas įpėdinis, turėdamas tam objektyvią galimybę (pvz., gyvenęs kartu su palikėju) kliudo kitam (kitiems) įpėdiniui (įpėdiniams) priimti palikimą, faktiškai pradedant turtą valdyti, nustačius nurodytas aplinkybes, nebelieka pagrindo konstatuoti, kad atitinkamas įpėdinis nesiekė palikimo priimti. Priešingai, aktyvus įpėdinio elgesys, nukreiptas į palikimo masę sudarančių tam tikrų, nors ir palikėjo asmeninio naudojimo daiktų, valdymą bei kito įpėdinio objektyviai išreikštas kliudymas ir nesutikimas su siekiančio priimti palikimą įpėdinio veiksmais, sudaro pagrindą pripažinti, kad įpėdinis, kuriam trukdyta priimti palikimą, palikimą priėmė.

Nagrinėjamos bylos atveju teismai nustatė, kad pareiškėja R. F. po motinos mirties paėmė kai kuriuos motinos turėtus daiktus: megztinį ir skarelę, ketino pasiimti siuvimo mašiną, tačiau jos sesuo – suinteresuotas asmuo J. V., pareiškėjos keletą kartų į butą neįsileido, su ja kartu gyvenantis A. V. panaudojo prieš pareiškėją smurtą. Teismų nustatytų ir įvertintų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad aptariamu atveju pareiškėja, paėmusi tik kai kuriuos palikėjos asmeninio naudojimo daiktus, yra paėmusi visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog vienas įpėdinis (šiuo atveju - suinteresuotas asmuo J. V.) kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, nepašalina kito įpėdinio (šiuo atveju - pareiškėjos R. F.) teisės priimti palikimą, faktiškai pradedant turtą valdyti. Tokia situacija reiškia tik tai, kad palikimas yra priimtas kelių įpėdinių skirtingais, tačiau lygiaverčiais būdais.

Pažymėtina ir tai, kad kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas, įpėdinis, priėmęs palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, negali visa apimtimi įgyvendinti paveldėto turto savininko teisių, kartu ir teisės disponuoti nuosavybės objektu. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas tokiu atveju yra galimas tik tada, kai teismas nustato palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.66 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos atveju šio pažeidimo nekonstatuoja. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tik ta aplinkybė, jog šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis (atitinkamai pripažįstamos įrodytomis kitos aplinkybės), nesudaro pagrindo išvadai, kad pažeistas CPK 176 arba 185 straipsnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje,,Europa Group“ v. UAB,,Kleta“, bylos Nr. 3K-3-265/2011; kt.). Dėl to kasatorės pateiktas kitoks negu teismų įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo teismų atliktą įrodymų vertinimą pripažinti neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, juolab kad šio vertinimo išvados nuosekliai išplaukia iš ištirtų įrodymų viseto ir paremtos pirmiau aptarta nagrinėjamam atvejui aktualia teisės aiškinimo praktika.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje pateiktus argumentus ir išaiškinimus, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai nepasitvirtino ir nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį.

Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 40,90 Lt (2011 m. birželio 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatorės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens J. V. valstybei 40,90 Lt (keturiasdešimt litų 90 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Česlovas Jokūbauskas

Janina Stripeikienė