Dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu

Civilinė byla Nr. 3K-3-281/2011

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00087-2009-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2.7; 52.3; 114.4; 114.3

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Česlovo Jokūbausko ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Statela“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. Z. ieškinį atsakovui UAB „Statela“ dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl šalių sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip sudaryto dėl ekonominio spaudimo (CK 1.91 straipsnis).

Atsakovas UAB „Statela“, būdamas rangovas pagal statybos rangos sutartį su užsakovu UAB „Genra“, 2008 m. rugpjūčio 18 d. sudarė subrangos sutartį dėl tinkavimo darbų su ieškovu G. Z.. Subrangos sutarčiai vykdyti ieškovas pirko statybines medžiagas iš UAB „Lemora“. 2008 m. rugsėjo 12 d. trišale laidavimo sutartimi atsakovas laidavo UAB „Lemora“ už ieškovo įsipareigojimų atsiskaityti už medžiagas tinkamą vykdymą. Užsakovui UAB „Genra“ pranešus apie statybos darbų finansavimo sustabdymą, 2008 m. spalio 28 d. atsakovas su užsakovu susitarė dėl rangos darbų stabdymo.

Pagal subrangos sutartį ieškovas atliko darbų už 424 950,07 Lt, atsakovas juos priėmė, tačiau sumokėjo tik 219 627,88 Lt. 2008 m. gruodžio 3 d. šalys sudarė ginčijamą susitarimą, kuriame nustatyta, kad atsakovo nesumokėta suma – 205 322,19 Lt, tačiau ieškovas sutinka sumažinti reikalavimus 120 673,05 Lt. Atsakovas jam sumoka 84 649,14 Lt. Gavęs šią sumą, ieškovas atsiskaitė su statybinių medžiagų tiekėju UAB „Lemora“, t. y. įvykdė prievolę, už kurios įvykdymą buvo laidavęs atsakovas.

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartimi UAB „Genra“ iškelta bankroto byla, 2009 m. spalio 16 d. nutartimi ši įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto.

Ieškovas G. Z., nurodęs, kad buvo priverstas mažinti savo reikalavimus, nes atsakovas nurodė kitaip iš viso neatsiskaitysiąs pagal subrangos sutartį ir tokiu atveju ieškovas ir jo santykiai su kreditoriais būtų visiškai sužlugdyti, prašė teismo pripažinti šalių 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimą negaliojančiu dėl atsakovo daryto ekonominio spaudimo(CK 1.91 straipsnio 1 dalis), priteisti 120 673,05 Lt už atliktus darbus, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad atsakovo veiksmai labai pakenkė jo ūkinei veiklai ir materialinei padėčiai: nebuvo galimybių atsiskaityti su valstybės biudžetu, kreditoriais ir partneriais, pakenkta ieškovo įvaizdžiui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nenustatė aplinkybių, būtinų siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu dėl ekonominio spaudimo, visumos. Teismas konstatavo, kad byloje nepateikta duomenų, jog atsakovas būtų reikalavęs sudaryti ginčijamą susitarimą, be to, atsakovas nevengė savo prievolės ieškovui, priešingai, laidavimo sutartimi prisiėmė pareigą sumokėti už jį UAB „Lemora“, taigi akivaizdu, kad dėl neatsiskaitymo su tiekėju ieškovas nebūtų patyręs nuostolių, t. y. nebūtų patyręs ekonominių padarinių dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų. Nustatęs, kad ieškovas turėjo įsipareigojimų valstybei jau 2008 m. gegužės mėnesį, t. y. iki šalių subrangos sutarties sudarymo, teismas sprendė, jog atsakovo veiksmai nepakenkė ieškovo ūkinei veiklai, nelėmė negalėjimo laiku atsiskaityti su valstybe. Nustatęs, kad ieškovas darbus atliko netinkamai, jam buvo reiškiamos pretenzijos, bet ginčijamu susitarimu atsakovas įsipareigojo nereikšti pretenzijų ieškovui dėl laiku neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų pagal subrangos sutartį ir netaikyti sutartyje numatytų sankcijų, teismas nepripažino, kad šis susitarimas sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis ieškovui sąlygomis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimu tenkino ieškovo apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino: pripažino ginčijamą susitarimą negaliojančiu, priteisė ieškovui iš atsakovo 120 673,05 Lt už atliktus statybos darbus, 6 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

Nagrinėdama ieškovo padėtį iki ginčijamo sandorio sudarymo, teisėjų kolegija konstatavo, kad jo iš atsakovo gautinos sumos buvo daugiau kaip du kartus didesnės nei turimi įsipareigojimai statybinių medžiagų tiekėjui, o ginčijamo susitarimo pagrindu gauta suma buvo net mažesnė nei skola tiekėjui ir ji iš karto buvo panaudota šiai skolai sumokėti. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija sprendė, kad ginčijamas sandoris ieškovui nebuvo naudingas; byloje esančius įrodymus apie ieškovo mokestinę skolą, susidariusią dar iki subrangos sutarties sudarymo, pripažino patvirtinančiais jo blogą turtinę padėtį. Vertindama atsakovo suinteresuotumą ginčo susitarimu, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovui iki ginčijamo susitarimo sudarymo buvo žinoma, jog užsakovas UAB „Genra“ yra nemokus ir negalės atsiskaityti su juo pagal rangos sutartį. Pažymėjusi, kad nei įstatymas, nei subrangos sutartis atsiskaitymo su subrangovu nesieja su užsakovo įsipareigojimų rangovui vykdymui, kolegija sprendė, kad, nepaisant užsakovo nemokumo, atsakovas vis tiek privalėtų vykdyti savo pareigas ieškovui (CK 6.650 straipsnis), taigi ginčijamas susitarimas buvo akivaizdžiai naudingas atsakovui, bet ne ieškovui. Vertindama ieškovo atliktų darbų kokybę, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad visi ieškovo atlikti darbai atsakovo buvo priimti jų perdavimo aktuose nenurodant jokių pretenzijų; neįvykdęs tiek šalių subrangos sutarties 14.3.2 punkte, tiek CK 6.662 straipsnio 1–4 dalyse įtvirtintos pareigos patikrinti priimamų darbų tinkamumą ar nenurodęs pastebėtų trūkumų darbų perdavimo aktuose, atsakovas neteko teisės jais remtis ateityje (CK 6.622 straipsnio 2–3 dalys). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nėra jokių ieškovui skirtų rašytinių pretenzijų dėl netinkamai atliekamų statybos darbų, užsakovo atsakovui skirtame rašte, apie kurio įteikimą ieškovui nėra duomenų, akcentuojamas netinkamas darbo organizavimas (pvz., šiukšlių neišvalymas, patalpų nevėdinimas), o ne reiškiamos pretenzijos dėl netinkamos kokybės tiesioginio darbo – tinkavimo – atlikimo; be to, byloje nėra ir jokių objektyvių įrodymų apie ieškovui reikštas pretenzijas dėl vėlavimo atlikti darbus. Taigi, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir jam buvo reikšmingas sankcijų pagal subrangos sutartį rizikos perėmimas sudarant ginčijamą susitarimą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad užsakovas UAB „Genra“ yra likviduojamas ir nėra įrodymų, kad iš rangos sutarties kylančios reikalavimo teisės būtų perduotos kitiems asmenimis, todėl bet kokia atsakovui tenkanti rizika dėl rangos sutarties netinkamo vykdymo yra išnykusi (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Kolegija konstatavo, kad atsakovo ir užsakovo tarpusavio santykiai nagrinėjamoje situacijose neturėjo jokios teisinės reikšmės ieškovo reikalavimui atsiskaityti už atliktus ir priimtus darbus. Nustačiusi, kad atsakovas nevykdė iš laidavimo sutarties kylančių įsipareigojimų medžiagų tiekėjui UAB „Lemora“, kolegija atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovui nekilo grėsmės iš tiekėjo (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnis). Ieškovo skolos tiekėjui dydis, iš esmės sutampantis su pinigų suma, iki kurios ieškovas sumažino savo reikalavimus, visos sumos panaudojimas šiai skolai sumokėti ir kitų aptartų bylos aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė pagrindą pripažinti, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas atsakovui grasinant visiškai neatsiskaityti, taigi pripažintinas negaliojančiu, kaip sudarytas dėl ekonominio spaudimo (CK 1.91 straipsnio 1, 4 dalys).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Statela“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl CK 1.91 ir 6.204 straipsnių santykio (konkurencijos) ir šių straipsnių taikymo kvalifikuojant vienai šaliai nenaudingomis aplinkybėmis sudarytus sandorius. Apeliacinės instancijos teismas, neatribodamas CK 1.91 ir 6.204 straipsnių taikymo sąlygų, netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir nepagristai netaikė CK 6.204 straipsnio, o 1.91 straipsnį taikė netinkamai. Byloje teismų nustatytos visos sąlygos, būtinos sutarties šaliai siekiant remtis CK 6.204 straipsniu: užsakovui tapus nemokiam, kasatoriui tapo iš esmės sudėtingiau įvykdyti sutartį ir reikalavimas ją visiškai įvykdyti būtų pažeidęs šalių interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus; šios kasatoriaus padėtį iš esmės pabloginančios aplinkybės atsirado po subrangos sutarties sudarymo; sutarties sudarymo metu kasatorius negalėjo jų nei protingai numatyti, nei kontroliuoti, be to, nebuvo prisiėmęs jų atsiradimo rizikos. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jis negali pagrįsti ginčijamo susitarimo sudarymo būtinumo remdamasis užsakovo nemokumu dėl CK 6.650 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes būtina atskirti situaciją, kai užsakovas tiesiog nesumoka rangovui ir šis privalo atsiskaityti su subrangovu, nuo situacijos, kai užsakovas tampa nemokus ir yra aišku, kad niekada nesumokės rangovui. Absoliutus CK 6.650 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas ginčo situacijoje iš esmės paneigtų net teorines CK 6.204 straipsnio taikymo galimybes. Nustatęs visas sąlygas kvalifikuoti ginčijamą susitarimą pagal CK 6.204 straipsnį kaip sudarytą siekiant pasikeitusiomis aplinkybėmis įvykdyti įsipareigojimus pagal subrangos sutartį, apeliacinės instancijos teismas šio straipsnio netaikė, o nepagrįstai susitarimo sudarymo aplinkybes kvalifikavo pagal CK 1.91 straipsnį kaip kasatoriaus ekonominį spaudimą ieškovui. Sandorio nenaudingumas vienai šaliai savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnį, tačiau gali lemti tokio sandorio kvalifikavimą pagal CK 6.204 straipsnį – sutarties pakeitimas dėl esminio sutarties vykdymo suvaržymo yra vienareikšmiškai naudingas tik nukentėjusiai šaliai, tačiau kitai šaliai savaime gali būti nenaudingas; abipusė nauda yra tik tai, kad sutarties pakeitimu atkuriama pažeista šalių sutartinių prievolių pusiausvyra ir išsaugoma sutartis.

2. Dėl CK 1.91 straipsnio netinkamo taikymo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotos CK 1.91 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartyje civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-7-378/2005, suformuotos CK 1.91 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės, nes susitarimą pripažino sudarytą dėl ekonominio spaudimo nustatęs ir konstatavęs tik vieną iš būtinų aplinkybių – kad jis sudarytas ieškovui nenaudingomis sąlygomis; kitų būtinų sąlygų teismas neanalizavo ir dėl jų sprendime nepasisakė: netyrė ir nenustatė aplinkybės, ar kasatorius prieš susitarimo sudarymą grasino ieškovui ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; neanalizavo, ar kasatoriaus grasinimas ieškovui apskritai su juo neatsiskaityti vertintinas kaip realus grasinimas (kasatoriaus įsitikinimu, ieškovas turėjo galimybę kreiptis į teismą, nebuvo ekonomiškai priklausomas nuo kasatoriaus, nebuvo ekonomiškai silpnesnė šalis, nebūtų patyręs neigiamų padarinių dėl jo skolos tiekėjui UAB „Lemora“, nes kasatorius laidavo šiam ieškovo kreditoriui); nenustatė aplinkybių, ar kasatorius nesąžiningais veiksmais reikalavo iš ieškovo sudaryti susitarimą ir ar nesant kasatoriaus spaudimo susitarimas nebūtų sudarytas.

3. Dėl CPK 176, 180, 185 straipsnių pažeidimo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių normų taikymo ir aiškinimo praktikos. Pažeisdamas įrodymų visumos vertinimo, įrodymų pakankamumo, sąsajumo principus ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą, bei nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad kasatorius neįrodė, jog ieškovas darbus pagal subrangos sutartį atliko netinkamai ir nesilaikydamas sutartų terminų, todėl susitarimu sumažino atliktų darbų kainą, bei kad kasatorius nevykdė savo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas netyrė, neaptarė ir nevertino byloje esančių įrodymų visumos, todėl priėjo prie išvados, kuri prieštarauja byloje esantiems įrodymams – neatsižvelgė į tai, kad netinkamas darbo organizavimas (patalpų vėdinimas) lemia tiesioginio darbo (tinkavimo) trūkumus, nepagrįstai nevertino liudytojų parodymų apie ieškovo netinkamai atliktus darbus ir reikštas pretenzijas, nepagrįstai neatsižvelgė į susitarimo turinį, kuris objektyviai patvirtina, kad subrangos sutarties vykdymo metu ieškovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė į rašytinius įrodymus (atliktų darbų perdavimo aktus), kurie patvirtina, kad iki subrangos sutartyje nurodyto termino ieškovas nespėjo atlikti sutartų darbų; spręsdamas dėl kasatoriaus įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį vykdymo, rėmėsi įrodymais, kurie nepatvirtina padarytos išvados (laidavimo sutarties 4.3 punkte nustatyta, kad tiekėjo kreipimąsi į kasatorių dėl įsipareigojimų vykdymo patvirtinantis įrodymas yra rašytinis tiekėjo pareikalavimas kasatoriui (CK 6.196 straipsnio 1 dalis), tačiau byloje esanti rašytinė pretenzija, apie kurios įteikimą nėra duomenų, adresuota ieškovui, o ne kasatoriui).

4. Dėl CK 1.2 ir 6.156 straipsniuose įtvirtinto sutarties laisvės principo, CK 1.64 straipsnio, 6.193 straipsnio 1, 5 dalių, 1.79 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino tikrųjų šalių ketinimų sudarant susitarimą, neatsižvelgė į ieškovo elgesį po susitarimo sudarymo, nepagrįstai netaikė CK 1.79 straipsnio 1 dalies; sprendimas pripažinti susitarimą negaliojančiu taip pat prieštarauja civilinių santykių stabilumo tikslui, kurio užtikrinimo svarbą viešajam interesui ne kartą akcentavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas G. Z. prašo kasacini skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl CK 1.2 (civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai), 1.64 (valios išreiškimo forma), 6.156 (sutarties laisvės principas), 6.193 (sutarčių aiškinimo taisyklės) straipsnių taikymo. Ieškovas pažymi, kad kasatoriui statybos verslas yra profesinė veikla, todėl, sudarydamas statybos rangos sutartį su ieškovu, jis galėjo numatyti, kad užsakovas nesugebės atsiskaityti su juo, o jis – su subrangovu. Statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme nenustatyta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Bylą nagrinėję teismai, sistemiškai aiškindami subrangos sutartį, nenustatė, kad šalys būtų susitarusios susieti kasatoriaus pareigą atsiskaityti už atliktus darbus su užsakovo atsiskaitymo su juo faktu, todėl kasatoriui, nutraukusiam sutartį su užsakovu, ar pasikeitus jų tarpusavio sutarties sąlygoms, išlieka pareiga atsiskaityti su subrangovu subrangos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Byloje nustatyta, kad ieškovas atliko darbus pagal šalių sudarytą subrangos sutartį, juos perdavė kasatoriui, kuris darbus priėmė, pretenzijų dėl darbų atlikimo terminų, kokybės nepareiškė, todėl, kasatoriui tinkamai nevykdant prievolės atsiskaityti už atlikus darbus, ieškovas (subrangovas) įgijo teisę reikalauti sumokėti už šiuos darbus iš kasatoriaus. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė rangos teisinius santykius ir sutarčių aiškinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

2. Dėl CK 6.204 straipsnio (sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms) taikymo. Kasaciniame skunde dėstomos naujos faktinės aplinkybės dėl CK 6.204 straipsnio taikymo, kurios negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas. Nepagrįsti skundo argumentai, kad įvykdyti sutartį dėl pasikeitusių aplinkybių vienai šaliai tapo iš esmės sudėtingiau, nes užsakovas tapo nemokus, o kasatorius negalėjo to numatyti. Byloje nustatyta, kad apie užsakovo finansinius sunkumus kasatoriui buvo žinoma iki ginčijamo susitarimo pasirašymo. Kasatorius negali remtis aplinkybėmis, kurios atsirado dėl jo kaltės arba kurioms jis galėjo užkirsti kelią – jeigu kasatorius 2008 m. spalio 28 d. būtų informavęs ieškovą apie užsakovo finansinius sunkumus, darbai būtų sustabdyti ar kitokiu būdu spendžiama susidariusi situacija, tačiau kasatorius nuslėpė labai svarbias aplinkybes, dėl to vėliau naudodamas ekonominį spaudimą privertė ieškovą pasirašyti šiam nenaudingą, o kasatoriui naudingą sandorį. Žinodamas, kad bankas sustabdė objekto statybos finansavimą, kasatorius neatliko jokių veiksmų, kad būtų sustabdyti statybos darbai objekte, priešingai, pavedė subrangovams atlikti statybos darbus, taip prisiimdamas visą su tuo susijusią riziką. Kasatorius vienašališkai sustabdė savo prievolių vykdymą, o ieškovas dėl to negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriumi už suteiktas statybines medžiagas – šios aplinkybės kasatoriui buvo žinomos. Taigi šio ginčo situacijoje nėra visų keturių sąlygų CK 6.204 straipsniui taikyti, be to, teismuose nebuvo nustatinėjamos nei CK 6.223 straipsnio 1 dalies, nei 6.204 straipsnio 2 dalies taikymui reikšmingos aplinkybės. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad ginčijamu susitarimu buvo atkurta pažeista prievolių pagal subrangos sutartį pusiausvyra, priešingai, kasatorius ieškovo sąskaita įgijo nepagrįstai didelį pranašumą.

3. Dėl CK 1.91 straipsnio taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai įvertino šalių subrangos sutarties sudarymo aplinkybes pagal įstatyme išdėstytus kriterijus, nulemiančius ekonominio spaudimo kaip sandorio negaliojimo pagrindo buvimą arba nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs akivaizdžiai ieškovui nenaudingas ekonomines sąlygas (CK 1.91 straipsnio 1, 4 dalys), priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, pripažindamas ginčo susitarimą negaliojančiu. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad jis negalėjo nulemti ieškovo valios pasirašyti ginčo susitarimą grasindamas neatsiskaityti – kasatoriui buvo žinoma ieškovo sunki materialinė padėtis, tai, kad jis atsako kreditoriams visu savo turtu. Akivaizdi šalių tarpusavio prievolių neatitiktis sudarant ginčo susitarimą buvo naudinga tik atsakovui.

4. Dėl įrodymų vertinimo sprendžiant dėl subrangovo atliktų darbų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, tarp šalių susiklosčiusius santykius vykdant sutartį, sprendė, kad ieškovas tinkamai atliko statybos subrangos sutartimi sulygtus darbus; tokią teismo išvadą patvirtina rašytiniai įrodymai (atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos faktūros). Kasatorius skunde teigia, kad ieškovas netinkamai atliko darbus pagal subrangos sutartį, tačiau byloje tokių faktų nekonstatuota, jokių įrodymų nepateikta; kasatorius atliktų darbų aktų neginčijo.

5. Dėl įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, tinkamai nustatė, kad kasatorius nevykdė laidavimo sutarties. Tai, kad nagrinėjant bylą kasatorius iš viso ginčijo laidavimo sutarties sudarymo faktą, papildomai patvirtina jo darytą ekonominį spaudimą sudarant ginčijamą susitarimą su ieškovu.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame procese teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą sprendimą ar nutartį teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindo peržengti kasacinio skundo ribų, teisėjų kolegija pasisako dėl skunde keliamų teisės taikymo ir aiškinimo klausimų, susijusių su CK 1.91 straipsnyje įtvirtinto sandorio, sudaryto dėl ekonominio spaudimo, negaliojimo pagrindo taikymo sąlygomis ir jų įrodinėjimo ypatumais.

Dėl CK 1.91 straipsnyje įtvirtinto sandorio, sudaryto dėl ekonominio spaudimo, negaliojimo pagrindo taikymo sąlygų ir jų įrodinėjimo ypatumų

CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti sandorio negaliojimo dėl vienos šalies valios trūkumo pagrindai, inter alia nustatyta, kad dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad realiu grasinimu laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo tik esant tokių sąlygų visumai: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje AB,,Lietuvos dujos“ v. AB,,Lietuvos energija“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-378/2005; teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Novatoriška statyba“ v. AB,,Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-574/2006; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. Danijos AB Danske Bank A/S, bylos Nr. 3K-3-258/2011). Pagal CK 1.91 straipsnio 4 dalį nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę bei ekonominę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje konkrečioje byloje aptariamu pagrindu ginčijamo sandorio vertinimas priklauso nuo individualių byloje nustatytų jo sudarymo aplinkybių.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimą su kasatoriumi, kuriuo ieškovo atlyginimas už neapmokėtą pagal šalių subrangos sutartį atliktų darbų dalį sumažintas 120 673,05 Lt (nuo 205 322,19 Lt iki 84 649,14 Lt), kaip sandorį, sudarytą dėl kasatoriaus ieškovui daryto ekonominio spaudimo (grasinimo visiškai neatsiskaityti). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad ginčijamu susitarimu ieškovo iš kasatoriaus gautas atlyginimas už atliktų darbų dalį sumažintas daugiau kaip perpus, gauta suma buvo net mažesnė nei skola tiekėjui ir iš karto buvo panaudota jai sumokėti, padarė išvadą, kurios kasatorius savo skunde iš esmės nekvestionuoja, jog ginčijamas susitarimas buvo ieškovui ekonomiškai nenaudingas.

Nustačius sandorio nenaudingumą vienai šaliai, turi būti įvertinta, ar sandoris nebūtų sudarytas nesant ekonominio spaudimo. Ši sandorio pripažinimo negaliojančiu sąlyga reiškia, kad turi būti nustatyta, jog nebuvo jokio protingumo kriterijus atitinkančio pagrindo ginčijamam sandoriui sudaryti. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus (nagrinėjamos bylos atveju – kad sudarė jam nenaudingą sandorį dėl ekonominio spaudimo), tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų (kad sandoris sudarytas abiejų šalių laisva valia) – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (kuriam ginčijamas sandoris naudingas). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ginčijamas susitarimas akivaizdžiai nenaudingas ieškovui, nes jis atsisakė daugiau kaip pusės jam pagal šalių subrangos sutartį priklausiusio atlyginimo dalies, atsakovas (kasatorius), atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turėjo įrodyti tai, jog tokio sandorio sudarymą lėmė konkrečios protingumo ir verslo logikos kriterijus atitinkančios priežastys, suformavusios abiejų šalių laisvą valią jį sudaryti.

Bylos nagrinėjimo metu kasatorius nurodė dvi ginčijamo sandorio sudarymo priežastis – sutartinės atsakomybės už netinkamai (netinkamos kokybės, ne laiku) ieškovo atliktus darbus atsiradimo grėsmę ir užsakovo nemokumo padarinių paskirstymą.

Vertindamas, ar egzistavo sutartinės atsakomybės už netinkamai ieškovo atliktus darbus atsiradimo grėsmė, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad visi ieškovo atlikti darbai kasatoriaus buvo priimti jų perdavimo aktuose nenurodant jokių pretenzijų; pažymėjo, jog byloje nėra jokių rašytinių ieškovui skirtų pretenzijų dėl netinkamai ar ne laiku atliktų darbų, užsakovo kasatoriui skirtame rašte nereiškiama pretenzijų dėl netinkamos kokybės tiesioginio darbo – tinkavimo – atlikimo; atmetė kasatoriaus darbuotojo paaiškinimus; atsižvelgė į tai, kad kasatoriaus ir užsakovo 2008 m. spalio 28 d. sudarytame susitarime dėl nutrūkusio finansavimo stabdyti darbus taip pat neužsimenama apie netinkamai vykdytus įsipareigojimus. Atsakydama į kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė, neaptarė ir nevertino byloje esančių įrodymų visumos, teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 4 dalis). Kadangi rangos santykiuose atliktų darbų priėmimas ir perdavimas nustatytas įforminti rašytiniu aktu (CK 6.662 straipsnis), tai aplinkybes, kada rangos darbai buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas, turi būti įrodinėjamos šia leistina įrodinėjimo priemone (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Autokaustos statyba“ v. UAB „Aviacijos paslaugų centras“, bylos Nr. 3K-3-361/2007). Remdamasis nurodytų nustatytų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad kasatorius neįrodė, jog ieškovas darbus atliko nekokybiškai ar ne laiku, dėl to jam grėsė atsakomybė už netinkamai įvykdytą prievolę pagal subrangos sutartį, o sudarydamos ginčijamą susitarimą šalys išsprendė atleidimo nuo šios atsakomybės klausimą. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sandoris, kuriuo šalys susitaria dėl padarinių, tiesiogiai kylančių iš netinkamai įvykdytos pagrindinės sutarties, negali būti laikomas sudarytu dėl vienos iš šalių ekonominio spaudimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Novatoriška statyba“ v. AB,,Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-574/2006), tačiau nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ginčijamas sandoris nebuvo sudarytas siekiant išspręsti atsakomybės už netinkamą subrangos sutarties vykdymą klausimą, padaryta nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis). Kitus kasacinio skundo argumentus, susijusius su įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimu, kasatorius grindžia atskirų įrodymų turinio analize, tačiau vien ta aplinkybė, kad byloje priimtas kasatoriui nepalankus teismo sprendimas, nereiškia, kad tai padaryta neįvertinus įrodymų visumos; konkrečių byloje pateiktų įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas ir nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 185 straipsnio) pažeidimo priimant skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas nekonstatuoja.

Spręsdamas dėl užsakovo nemokumo padarinių perkėlimo ieškovui pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nei įstatyme (CK 6.650 straipsnis), nei šalių subrangos sutartyje atsiskaitymas su subrangovu (ieškovu) nesiejamas su užsakovo įsipareigojimų rangovui (kasatoriui) vykdymu. Kasatoriaus padėtis statybos rangos teisiniuose santykiuose – buvimas generaliniu rangovu, kuris, pasitelkdamas trečiuosius asmenis, organizuoja darbų atlikimą užsakovo naudai – suponuoja jo pareigą domėtis užsakovo finansine padėtimi, įvertinti jo nemokumo riziką ir numatyti padarinius. Dėl užsakovo nemokumo iš esmės pasikeitus rangos ir subrangos sutartinių prievolių pusiausvyrai, kasatorius, laikydamasis CK 6.156 straipsnyje įtvirtinto sutarties laisvės principo, turėjo teisę inicijuoti sutarties su ieškovu pakeitimą CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad ginčijamame susitarime nenurodyta, jog jis sudarytas dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių, lėmusių kasatoriaus prievolių pagal subrangos sutartį vykdymo suvaržymą; nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad šis susitarimas buvo sudarytas CK 6.204 straipsnio pagrindu: kasatorius nesirėmė tokiais argumentais pirmosios instancijos teisme, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, tik atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė argumentus dėl CK 6.204 straipsnio taikymo, todėl šios aplinkybės negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 347 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius, būdamas verslo subjektas ir statybos rangos santykiuose dalyvaudamas kaip generalinis rangovas, nei subrangos sutartyje su ieškovu, nei ginčijamame susitarime aiškiai neaptarė užsakovo nemokumo rizikos paskirstymo – tokiu atveju ši rizika pagal įstatymą tenka jam pačiam (CK 6.650 straipsnio 3 dalis). Sutrikus užsakovo atsiskaitymams (iš byloje esančių duomenų matyti, kad užsakovas nebeatsiskaitė su kasatoriumi jau 2008 m. rugpjūtį), kasatorius galėjo imtis priemonių užsakovo nemokumo padariniams išvengti ar sumažinti, pvz., inicijuoti sutarties su užsakovu pakeitimą, stabdyti subrangovo atliekamus darbus ir pan., tačiau byloje nenustatyta, kad tokių priemonių jis ėmėsi. Dėl išdėstytų argumentų atmestini kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė rangos teisinius santykius (CK 6.650 straipsnis) ir sutarčių aiškinimą (CK 6.193 straipsnis) reglamentuojančias materialiosios teisės normas.

Kasatorius pripažįsta, kad ginčijamas susitarimas buvo sudarytas jo iniciatyva. Nustatinėjant, ar ieškovo valia jį sudaryti buvo paveikta kasatoriaus grasinimo ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo nesąžiningų veiksmų, kaip minėta, svarbu atsižvelgti į ieškovo finansinę bei ekonominę būklę, visas sandorio sudarymo aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad grasinimas ekonominiais padariniais paprastai nebūna išreikštas objektyvia forma, labai sunku ar net neįmanoma gauti tiesioginių bei neabejotinai ekonominio spaudimo faktą patvirtinančių įrodymų, todėl esminę reikšmę įgyja netiesioginių įrodymų visapusiškas bei objektyvus vertinimas, tinkamas tikėtinumo taisyklės taikymas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas G. Z. vykdo individualią veiklą, neįsteigęs juridinio asmens, taigi atsako pagal prievoles savo asmeniniu turtu, taip pat į tai, jog jo finansinė padėtis buvo sunki – jis turėjo 22 855,04 Lt pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčio skolą, darytina išvada, kad ieškovas buvo ekonomiškai silpnesnė subrangos sutarties šalis, nei kasatorius. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, kaip subrangovas, buvo ekonomiškai priklausomas nuo kasatoriaus, kaip generalinio rangovo. Subrangos sutarčiai vykdyti ieškovas pirko statybines medžiagas iš UAB „Lemora“. 2008 m. rugsėjo 12 d. trišale laidavimo sutartimi kasatorius laidavo UAB „Lemora“ už ieškovo įsipareigojimų atsiskaityti už medžiagas tinkamą vykdymą. 2008 m. lapkričio 28 d. medžiagų tiekėjas UAB „Lemora“ pareiškė ieškovui pretenziją dėl 84 000 Lt skolos ir nurodė, kad kasatorius vengia geranoriškai vykdyti savo kaip laiduotojo prievolę. Kasatoriui žinant apie ieškovo skolą tiekėjui, 2008 m. gruodžio 3 d. šalys sudarė ginčijamą susitarimą, kuriuo ieškovas beveik 60 proc. sumažino jam pagal subrangos sutartį priklausantį atlyginimą už atliktus darbus iki tokios sumos, kuri praktiškai sutapo su jo skola tiekėjui UAB „Lemora“. Ginčo susitarimo pagrindu ieškovo iš kasatoriaus gauti pinigai iš karto buvo panaudoti atsiskaityti su tiekėju. Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės pripažintinos teisiškai reikšmingomis nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl ekonominio spaudimo fakto buvimo. Tai, kad ginčijamu susitarimu nustatytas atlyginimas ieškovui praktiškai sutapo su jo skola tiekėjui, yra reikšminga aplinkybė, atsižvelgiant į tai, jog, ieškovui neįvykdžius savo prievolės tiekėjui, kasatorius turėtų vykdyti laidavimo sutartimi prisiimtą prievolę atsakyti už jį. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tinkamas įsipareigojimų tiekėjui vykdymas ieškovui buvo reikšmingas jo vykdomai individualiai veiklai, nes priešingu atveju jam būtų iškilusi grėsmė netekti pasitikėjimo ir negauti statybinių medžiagų ateityje. Akivaizdu, kad dėl šios priežasties ieškovui svarbiau buvo išsaugoti verslo santykius su tiekėju, nei, juos sutrikdžius, reikšti ieškinį kasatoriui dėl visiško atsiskaitymo pagal subrangos sutartį, patiriant gana didelių laiko ir finansinių sąnaudų.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje esančio 2009 m. vasario 4 d. kasatoriaus prašymo matyti, jog kasatorius UAB „Genra“ bankroto byloje pareiškė 595 275,92 Lt kreditoriaus reikalavimą, iš jų 20 203 Lt ir 5699 Lt už 2008 m. rugpjūtį atliktus darbus, 284 249 Lt ir 8559 Lt už 2008 m. rugsėjį atliktus darbus, 267 146 Lt, 16 072 Lt ir 2992 Lt už 2008 m. spalio mėnesį atliktus darbus, 689 Lt, 850 Lt, 67 Lt ir 19 147 Lt už 2008 m. lapkričio mėnesį atliktus darbus. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kasatorius pateikė 2008 m. rugsėjį 8559 Lt vertės ir 2008 m. spalį 16 072 Lt jo paties atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus. Pagal byloje esančius subrangovo atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus ieškovas 2008 m. rugpjūtį atliko darbų už 14 725,29 Lt, rugsėjį – už 204 902,59 Lt, spalį – už 201 045,17 Lt, lapkritį – už 4277,02 Lt. Sugretinus šias sumas su kasatoriaus pareikštais reikalavimais užsakovo bankroto byloje, galima teigti, jog kasatorius, pagal ginčijamą susitarimą sumokėjęs ieškovui beveik 60 proc. sumažintą atlyginimą už atliktus darbus, atitinkama dalimi nesumažino savo reikalavimų užsakovui, taip įgijo nepagrįstai didelį pranašumą, didesnę, palyginti su jam tenkančia prievole, naudą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma, atsižvelgiant į tai, kad kasatorius byloje neįrodė jokio kito protingumo ir verslo logikos atitinkančio pagrindo ginčijamam susitarimui sudaryti, leidžia daryti išvadą, jog šis susitarimas buvo sudarytas dėl kasatoriaus ekonominio spaudimo ieškovui. Nors apeliacinės instancijos teismas sprendime atskirai neįvardijo kiekvienos sandorio negaliojimo dėl ekonominio spaudimo sąlygos atitinkančių byloje nustatytų faktinių aplinkybių, bet šių aplinkybių visumos pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad labiau tikėtina (CPK 185 straipsnis), jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas atsakovui grasinant neatsiskaityti pagal subrangos sutartį. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas (359 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Šioje byloje kasaciniame teisme patirta 51,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai), kurios, atmetus kasacinį skundą, priteistinos iš kasatoriaus į valstybės biudžetą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Statela“ (kodas 300015368) 51,60 Lt (penkiasdešimt vieną litą 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Česlovas Jokūbauskas

Janina Stripeikienė