Dėl santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių

Civilinė byla Nr. 3K-3-291/2011

(Teisminio proceso Nr. nesuteiktas)

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.8; 95.1; 121.19.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Antano Simniškio (pranešėjas) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. J. ieškinį atsakovui S. J. bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių; išvadą teikusi institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje šalių ginčas susijęs su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo turto dalių nustatymo, turto dalijimo būdo parinkimo, taip pat vienam sutuoktiniui iš kito priteistos kompensacijos dėl tenkančios natūra mažesnės santuokinio turto dalies įvertinimu.

Ieškovė prašė:

nutraukti santuoką, kaltu dėl jos iširimo pripažįstant atsakovą; po santuokos nutraukimo palikti jai Juškienės pavardę;

nustatyti nepilnamečio sūnaus M. J. gyvenamąją vietą kartu su ja;

padidinti priteistą iš atsakovo sūnaus išlaikymą iki 750 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų ir pakeisti išlaikymo formą nekilnojamuoju turtu – 1/2 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini);

padalyti santuokoje įgytą turtą: jai priteisti 1/2 dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), ir lengvąjį automobilį „Renault 19“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), o atsakovui – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat lengvuosius automobilius „Mazda 626“ (valst. (duomenys neskelbtini)) ir „Citroen BX 19“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei savos gamybos priekabą (valst. Nr. (duomenys neskelbtini));

priteisti atsakovui šalims priklausančias UAB „Milora“ ir UAB „Urmas“ akcijas;

priteisti jai iš atsakovo 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovas priešieškinyje nesutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl jo vieno kaltės, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu sutiko mokėti po 750 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečio sūnaus išlaikymo, neprieštaravo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove, tik iš dalies pritarė ieškovės siūlomam santuokoje įgyto turto padalijimui, nurodydamas, kad butai, esantys (duomenys neskelbtini), yra sujungti, juos sieja vienas įėjimas, sanitarinis mazgas, virtuvė, o lengvieji automobiliai „Renault 19“ ir „Citroen BX 19“ parduoti, todėl prašė teismo:

nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

padalyti santuokoje įgytą turtą: jam priteisti žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), lengvąjį automobilį „Mazda 626“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir savos gamybos priekabą (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), o ieškovei – butus, esančius (duomenys neskelbtini), bei garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. balandžio 1 d. sprendimu patenkino dalį ieškinio, tenkino priešieškinį:

nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei paliko J. pavardę;

nustatė nepilnamečio sūnaus M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove;

priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą po 750 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės;

padalijo santuokoje įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą:

priteisė ieškovei 210 000 Lt vertės butus su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini); 30 842 Lt vertės garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini); 2000 Lt vertės lengvąjį automobilį „Renault 19“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1500 Lt vertės lengvąjį automobilį „Citroen BX 19“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); iš viso – turto už 244 342 Lt;

priteisė atsakovui 150 000 Lt vertės žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini); 4000 Lt vertės lengvąjį automobilį „Mazda 626“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2000 Lt vertės savos gamybos priekabą (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); iš viso – turto už 156 000 Lt;

padalijo UAB „Milora“ priklausančias akcijas ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis;

kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad šalys susituokė 1982 m. rugsėjo 4 d., turi tris vaikus – pilnamečius sūnų R. bei dukterį L. ir nepilnametį sūnų M., gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas kartu negyvena nuo 2005 m. liepos mėnesio, tarpusavyje nesutaria, taikytis nesutinka, todėl, teismo nuomone, jiems toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, santuoka pripažintina faktiškai nutrūkusia. Šalių įvardytas priežastis dėl santuokos iširimo įvertinęs kaip nesudarančias pagrindo nustatyti vienos ar kitos šalies didesnės kaltės bei patvirtinančias, kad abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, negerbė vienas kito, neteikė moralinės bei materialinės paramos, teismas konstatavo, jog ieškovės ir atsakovo santuoka nutrauktina dėl abiejų šalių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai (CK 3.70 straipsnio 2 dalis), teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovui teismo posėdžio metu sutikus, kad nepilnamečio sūnaus M. išlaikymas būtų padidintas iki 750 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, teismas tenkino šį ieškovės reikalavimą ir, atsižvelgdamas į tai, jog išlaikymas iš atsakovo buvo priteistas, padidintą išlaikymą priteisė nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas atmetė ieškovė reikalavimą pakeisti priteistą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis į išlaikymą turtu, nurodydamas, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą peržiūrėti priteisto išlaikymo būdą. Teismo vertinimu, priteisus išlaikymą turtu, gali būti pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai. Pažymėjęs, kad priteisiamo išlaikymo turtu vertė turi atitikti išlaikymo dydį, teismas nurodė, jog ginčo aplinkybėmis, kai šalių sūnui iki pilnametystės likę apie trylika mėnesių, turto ir išlaikymo vertė iš esmės skiriasi.

Nustatęs, kad nėra šalių ginčo dėl to, jog nepilnamečio sūnaus M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, teismas tenkino šį ieškovės reikalavimą.

Spręsdamas dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, teismas nustatė, kad šalys, gyvendamos santuokoje, įsigijo nekilnojamojo turto: du 210 000 Lt bendros vertės butus su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini), kurie techniškai sujungti į vieną keturių kambarių butą; 150 000 Lt vertės žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), ir 30 842 Lt vertės garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini); iš viso – turto už 390 842 Lt; taip pat lengvuosius automobilius: 2000 Lt vertės „Renault 19“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); 4000 Lt vertės „Mazda 626“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); 1500 Lt vertės „Citroen BX 19“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); 2000 Lt vertės savos gamybos priekabą (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); iš viso – kilnojamojo turto už 9500 Lt. Bendra kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertė – 400 342 Lt. Teismas konstatavo, kad ginčo atveju santuokoje įgytas turtas šalims dalytinas nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes su ieškove lieka gyventi nepilnametis sūnus (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Tokį padalijimą, teismo nuomone, atitinka atsakovo priešieškinyje suformuluotas prašymas padalyti bendrą turtą, nes: jo prašomo priteisti turto vertė mažesnė; šalių santykiai ypač konfliktiški, todėl atsakovo grįžimas gyventi į ginčo butą neigiamai paveiktų šalių nepilnamečio sūnaus ir kitų vaikų interesus; butas susideda iš dviejų sujungtų butų, neturi atskiro įėjimo, virtuvės, todėl, turint omenyje tai, kad ieškovė prašo priteisti ir sodo žemės sklypą su namu, atsakovas liktų be būsto; jis daugiausia gyvena sodo name, kuriame savo lėšomis įsirengė du kambarius. Išklausęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyręs rašytinius bylos duomenis, teismas sprendė priteisti ieškovei butus, garažą (boksą), lengvuosius automobilius „Renault 19“ ir „Citroen BX 19“, iš viso turto – už 244 342 Lt, o atsakovui – sodo žemės sklypą su statiniais, lengvąjį automobilį „Mazda 626“ ir savos gamybos priekabą, iš viso turto – už 156 000 Lt. Teismas taip pat sprendė priteisti abiem sutuoktiniams po 50 proc. visų UAB „Milora“ priklausančių akcijų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2011 m. vasario 17 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą:

panaikino teismo sprendimo dalį dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – priteisė ieškovei 150 000 Lt vertės žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui – 210 000 Lt vertės butus su rūsiu, (duomenys neskelbtini) 30 842 Lt vertės garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini); 4000 Lt vertės lengvąjį automobilį „Mazda 626“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2000 Lt vertės savos gamybos priekabą (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); 50 vnt. UAB „Milora“ akcijų, kurių vertė 500 Lt, ir 10 vnt. UAB „Urmas“ akcijų, kurių vertė 10 Lt; iš viso – turto už 247 352 Lt;

priteisė ieškovei iš atsakovo 115 242 Lt kompensacijos už jai tenkantį mažesnės vertės turtą;

kitas teismo sprendimo dalis paliko nepakeistas.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, pažymėdama, jog ieškovės apeliaciniame skunde įvardijami duomenys nepatvirtina jos įrodinėjamo atsakovo santuokinės neištikimybės fakto. Teisėjų kolegija taip pat nepripažino ieškovės apeliacinio skundo argumentų paneigiančiais pirmosios instancijos teismo išvadas dėl faktinio ir teisinio pagrindo priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą nebuvimo. Peržiūrėdama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo, teisėjų kolegija nurodė, kad nekilnojamojo turto objektų vertė (techniškai į vieną keturių kambarių butą sujungtų butų – 210 000 Lt; garažo (bokso) – 30 842 Lt; sodo žemės sklypo su statiniais – 150 000 Lt; iš viso – 390 842 Lt) pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta pagal nekilnojamojo turto agentūros UAB „Negrita“ 2010 m. sausio 29 d. atlikto preliminaraus turto vertinimo duomenis, kurių šalys neginčijo. Pripažinusi pagrįstais ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad viso sutuoktinių turto balansas šalių procesiniuose dokumentuose byloje nebuvo pateiktas, teisėjų kolegija nurodė, jog, remdamasi bylos duomenimis, patikslina pirmosios instancijos teismo sudarytą sutuoktinių turto balansą. Bylos nagrinėjimo metu šalims nuosekliai aiškinus, kad automobiliai „Renault 19“ ir „Citroen BX 19“ yra parduoti, teisėjų kolegija sprendė, jog šie neįtrauktini į dalytino turto balansą. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis nustačiusi, kad ieškovei ir atsakovui priklauso dalis – 20 vnt. – UAB „Urmas“ akcijų, kurių nominali vertė 20 Lt, taip pat 100 vnt. UAB „Milora“ akcijų, kurių nominali vertė 1000 Lt, teisėjų kolegija, šalims nepateikus jokių duomenų dėl akcijų įvertinimo, įtraukė sutuoktiniams priklausančias nurodytų bendrovių akcijas į dalytino turto balansą pagal nominalią jų vertę. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė teikė teismui duomenų dėl to, kas ir kiek mokėjo už šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio buto išlaikymą, tačiau kartu pažymėjo, jog ji neprašė įtraukti bendro turto išlaikymo prievolės (skolos UAB „Pašilaita“) į sutuoktinių turto balansą. Atsakovas, prašydamas, dalijant bendrą turtą, atsižvelgti į tai, kad jis investavo lėšų į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios sodybos renovaciją, nenurodė turėtų išlaidų sumos ir taip pat neprašė įtraukti jų į turto balansą bei dalyti su kitu turtu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, pažymėjusi, kad kiekviena šalis turi teisę laisvai disponuoti jai priklausančiomis teisėmis (CPK 15 straipsnis), pripažino pirmosios instancijos teismą neturėjusiu pagrindo padalyti sutuoktinių prievoles, susijusias su jų bendro turto išlaikymu. Nustačiusi, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso du techniškai sujungti butai su rūsiu, žemės sklypas su statiniais, garažas (boksas), lengvasis automobilis „Mazda 626“, savos gamybos priekaba, 20 vnt. UAB „Urmas“ ir 100 vnt. UAB „Milora“ akcijų, iš viso – turto už 397 862 Lt, teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kiekvieno sutuoktinio dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė šį klausimą, nes, nurodydamas, kad nukrypsta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir tai atitinka atsakovo priešieškinyje siūlomas turto padalijimo variantas, nesukonkretino, kokią dalį bendrame turte nustato kiekvienam iš sutuoktinių. Teisėjų kolegijos nuomone, turto padalijimas, kai nenurodoma kiekvieno sutuoktinio dalis bendrajame turte, esant šalių ginčui, negalimas. Faktą, kad byloje nepateikta atsakovo apeliacinio skundo, įvertinusi kaip jo sutikimą su teismo sprendimu taikyti nelygių dalių principą, teisėjų kolegija patikslino šio principo nagrinėjamoje byloje taikymą, nustatydama ieškovei nuosavybės teises į 2/3 dalis, kurių piniginė vertė – 265 242 Lt, o atsakovui – į 1/3 dalį, kurios piniginė vertė – 132 620 Lt, bendro turto. Spręsdama dėl santuokinio turto padalijimo būdo, teisėjų kolegija, pripažinusi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad keturių kambarių butas, padarytas techniškai sujungus du butus, esančius Medeinos g. 7-45 ir Medeinos g. 7-46, į vieną butą su viena virtuve, vienu įėjimu, viena vonia ir kt., nors teisiškai įregistruotas kaip du butai, yra vienas nedalus nekilnojamojo turto objektas, sprendė, jog tikslinga priteisti butą natūra atsakovui. Teisėjų kolegija sutiko su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad jai, gyvenančiai vienai su nepilnamečiu sūnumi, per brangu šį butą išlaikyti, o buto rekonstrukcijos nesant teisiškai įregistruotos, jo likvidumas nekilnojamojo turto rinkoje yra suvaržytas. Kitą vertus, teisėjų kolegija pripažino nepriimtinu ir ieškovės siūlymą dėl sujungto buto padalijimo šalims lygiomis idealiosiomis dalimis – po 1/2 dalį kiekvienam sutuoktiniui su sąlyga, kad ateityje jie išspręs rekonstruoto buto registracijos klausimą ir jį parduos, nurodydama, jog dėl konfliktinių sutuoktinių santykių bendrąja jungtine nuosavybės teise jiems priklausančio nekilnojamojo turto objekto valdymas ir disponavimas būtų suvaržytas, užprogramuotų naujus teisminius ginčus. Šalims neprieštaraujant, teisėjų kolegija priteisė atsakovui lengvąjį automobilį „Mazda 626“ ir priekabą. Atsižvelgdama į tai, kad UAB „Urmas“ ir UAB „Milora“ veikloje ieškovė realiai nedalyvavo, teisėjų kolegija priteisė atsakovui abiejų bendrovių akcijas. Nurodydama, kad atsakovui iš viso priteisiama turto už 251 852 Lt (210 000 Lt + 30 842 Lt + 4000 Lt + 2000 Lt + 10 Lt + 5000 Lt), o ieškovei – 150 000 Lt vertės sodo žemės sklypas su nebaigtu statyti namu, t. y. 115 242 Lt (265 242 Lt – 150 000 Lt) mažesnės, o atsakovui – atitinkamai didesnės vertės turto, nei jiems priklausančių idealiųjų dalių bendrajame turte vertės, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovei priklauso iš atsakovo 115 242 Lt kompensacijos už jam atitenkantį didesnės vertės turtą (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Šis kasatoriaus prašymas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo santykiu 2/3 (ieškovei) ir 1/3 (kasatoriui), pažeidė CK 3.123 straipsnio 1 dalį, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 8 d. nutartyje civilinėje byloje A. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-165/2004, taip pat 2006 m. balandžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006, ir 2007 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007, formuojamos aptariamo principo taikymo praktikos. Teismas visiškai nemotyvavo poreikio tokiu dideliu mastu nukrypti nuo aptariamo principo, netyrė, ar yra pagrindas ir būtinybė būtent tokiam nukrypimui, neatsižvelgė į tai, kad kasatorius moka sūnui, kuriam, be kita ko, nedaug likę iki pilnametystės, išlaikymą, šis teismo sprendimu buvo padidintas, taip pat į kasatoriaus amžių, sveikatos būklę, gaunamas pajamas ir kt. Kasacinio teismo praktikoje nenurodyta, kad kiekvienu atveju, nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nustatytinos būtent tokios – 2/3 ir 1/3 – sutuoktinių turto dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007; 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje E. T. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-124/2008). Kasatoriaus įsitikinimu, nagrinėjamo ginčo atveju sutuoktinių bendro turto padalijimas santykiu 2/5 (kasatoriui) ir 3/5 (ieškovei), kurį atitinka pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas šalių bendro turto padalijimas natūra, visiškai atitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) ir sutuoktinių lygiateisiškumo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) principus, nepažeistų nepilnamečio šalių sūnaus interesų.

2. Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas šalių bendro turto padalijimo būdą – didžiąją turto dalį priteisdamas kasatoriui, o atsakovei – kompensaciją, netinkamai taikė materialiosios teisės normas – CK 3.117 straipsnio 3 dalį, 3.127 straipsnio 3 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008) ir, be to, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nė vienos iš šalių prašymo dėl tokio bendro turto padalijimo – pažeidė CPK 320 straipsnį, reglamentuojantį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Pagal teismų praktiką vieno kambario butas pripažintinas nedaliu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje I. B. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-613/2002; 2008 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje I. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-282/2008), tačiau, dalijant didesnį butą (kaip kad yra ginčo atveju – keturių kambarių) arba gyvenamąjį namą, toks turtas nevertintinas kaip nedalus ir vienam iš sutuoktinių priteistinas atsižvelgiant į kitus CK 3.123 straipsnyje nurodytus reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006). Taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė dalyti sutuoktinių bendrą turtą natūra. Kasatoriaus nuomone, taip šis turtas galėjo būti padalytas tiek pagal jo, tiek pagal ieškovės siūlymus. Be to, priimant skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, visiškai nesiaiškinta, ar kasatorius pajėgs išmokėti ieškovei priteistą kompensaciją. Taip nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008, 2009 m. birželio 1 d. nutartyje civilinėje byloje A. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-243/2009, suformuotos praktikos. Kasatoriaus teigimu, priteisus ieškovei kompensaciją, jis, atsižvelgiant į jo amžių ir gaunamas pajamas, atsidūrė daug blogesnėje, negu ieškovė, padėtyje, nes kompensacijai išmokėti bus priverstas parduoti jam priteistą turtą, taip liks ir be turto, ir be gyvenamosios vietos. Be to, jam priteisto buto rekonstrukcija, techniškai sujungiant du butus, neįteisinta. Taigi buto pardavimas suvaržytas. Kasatoriaus teigimu, tai, kad esamomis aplinkybėmis, kai nekilnojamojo turto rinką yra ištikusi krizė, jam priteistas nekilnojamasis turtas jau dabar yra nuvertėjęs ir jo vertė mažėja, o ieškovei priteista kompensacija nesusijusi su nekilnojamojo turto rinkos svyravimais ir nekinta, taip pat rodo, jog ji, be kita ko, turinti nuolatinį darbą, gaunanti 1600 Lt kas mėnesį pajamų ir asmeninės nuosavybės teise valdanti nekilnojamojo turto Trakų r., dėl skundžiamos nutarties yra daug geresnėje padėtyje, negu kasatorius, kurio pajamos per mėnesį 1000 Lt (iš jų sumokėtinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui) ir kuriam dėl darbo specifikos dažnai tenka eiti nemokomų atostogų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neįvertino aplinkybių, kad kasatorius savo lėšomis ir darbu prisidėjo prie atsakovės asmeninio turto gerinimo, savo lėšomis, nebegyvendamas šeimoje, įsirengė nebaigtame statyti name du kambarius, dėl jam priteisto turto (buto, garažo) yra susidariusi skola, kurią, kaip turto savininkas, turės padengti. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas parinko maksimaliai jo padėtį bloginantį bendro turto padalijimo būdą.

3. Apeliacinės instancijos teismas, neįtraukęs į procesą (CPK 38 straipsnio 2 dalis) šalių sūnaus Mindaugo Juškos, kuriam suėję septyniolika metų ir kuris yra įgijęs ribotą veiksnumą (CK 2.8 straipsnis), taip neapklausęs ir neišsiaiškinęs jo nuomonės dėl parenkamo turto padalijimo būdo bei persikėlimo gyventi į užmiestyje esantį nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (CPK 376 straipsnis, 380 straipsnio 2 dalis), nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių bei pareigų, ir tai pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas.

4. Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas ieškovės reikalavimas priteisti jai ir kasatoriui visas UAB „Milora“ priklausančias akcijas lygiomis dalimis. Ieškovės apeliaciniame skunde suformuluotas reikalavimas priteisti nurodytas akcijas kasatoriui. Apeliacinės instancijos teismas, patenkindamas šį naują ieškovės reikalavimą, pažeidė CPK 312 straipsnio nuostatas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas pateiktų įrodymų ir neįtraukdamas į sutuoktinių turto balansą ieškovės nurodytos skolos UAB „Pašilaita“ bei skolos už garažo išlaikymą, taip pat kasatoriaus išlaidų, turėtų renovuojant ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančią sodybą, tuo pagrindu, kad nebuvo pareikšta šalių prašymų įtraukti nurodytas prievoles į dalytino turto balansą, pažeidė CPK 376 straipsnio 3 dalies, CK 3.118 straipsnio 2 dalies normas.

6. Skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje, tikslinant sutuoktinių turto balansą, nurodyta, kad ginčo šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iš viso priklauso turto už 397 862 Lt; spręsta šį padalyti santykiu 1/3 dalis (132 620 Lt) kasatoriui ir 2/3 dalys (265 242 Lt) ieškovei; nustatyta, kad sutuoktiniams priklauso 20 Lt vertės 20 vnt. UAB „Urmas“ ir 1000 Lt vertės 100 vnt. UAB „Milora“ akcijų; nurodyta, kad kasatoriui priteisiama turto už 251 852 Lt, tačiau skliaustuose pateiktoje šios sumos sandaroje UAB „Milora“ akcijos įvertintos 5000 Lt, o 20 vnt. UAB „Urmas“ akcijų – 10 Lt. Taip, kasatoriaus įsitikinimu, jam priteisiamo turto vertė dirbtinai padidinta. Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad: kasatoriui priteista turto už 247 352 Lt; kasatoriui priteisiamų 50 vnt. UAB „Milora“ akcijų įvertintos 500 Lt, o 10 vnt. UAB „Urmas“ akcijų – 10 Lt; dėl likusios dalies šių bendrovių akcijų priteisimo nieko nepasisakyta, nors motyvuojamojoje nutarties dalyje spręsta jas priteisti kasatoriui. Kasatorius taip pat ginčija apeliacinės instancijos teismo apskaičiuotos ieškovei priteisiamos kompensacijos dydį – 115 242 Lt sumą, kurią teismas gavo iš 2/3 dalijamo sutuoktinių bendro turto dalių vertės – 265 242 Lt – atimdamas ieškovei priteistos 1/3 turto dalies vertę – 150 000 Lt. Kasatoriaus teigimu, jam nebuvo priteista turto už 265 242 Lt. Dėl pirmiau nurodytų neatitikčių iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio apskritai neaišku, kiek tiksliai turto jam priteista, akivaizdu tik tai, jog jam nebuvo priteistos 2/3 dalys viso sutuoktiniams priklausiusio turto, o ieškovei priteista didesnė negu 1/3 jo dalis. Kasatoriaus nuomone, aptartos skundžiamoje nutartyje esančios jos motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių neatitiktys negali būti paaiškinamos vien padarytomis gramatinėmis ar aritmetinėmis klaidomis. Skundžiamos nutarties ištaisymas pakeistų jos esmę, todėl nurodytos aplinkybės vertintinos kaip apeliacinės instancijos teismo padaryti CPK 320 straipsnio pažeidimai.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, nurodo šiuos nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

1. Kasacinio skundo argumentais dėl CK 3.123 straipsnio 1 dalies pažeidimo ir nukrypimo nuo šio materialiosios teisės normos taikymo praktikos nepateikta svarių priežasčių, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas turėjo nustatyti kitokias, negu nustatė, sutuoktinių dalis bendrajame dalytiname turte, be to, jais iš esmės keliami fakto klausimai, kurie negali būti kasacinio nagrinėjimo objektas (CPK 346, 353 straipsniai).

2. Ieškovės procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose ne kartą akcentuota dėl keleto jai priimtinų bendro turto padalijimo variantų. Be to, teismas šios kategorijos bylose nėra griežtai saistomas pareikštų reikalavimų dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo (CPK 376 straipsnio 1 dalis), o turi parinkti geriausiai CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus atitinkantį šio turto padalijimo būdą. Būtent toks buvo parinktas apeliacinės instancijos teismo. Dėl to nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad skundžiama nutartis priimta pažeidus materialiosios (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) ir proceso (CPK 320 straipsnis) teisės normas bei nukrypus nuo kasatoriaus įvardijamose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuotos praktikos.

3. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai su kitomis nepilnamečio vaiko interesus įpareigojančiomis saugoti ir ginti teisės normomis – CK 3.3, 3.161–3.164, 3.169–3.178, 3.192–3.208 straipsniais, CPK 28, 52, 54, 486, 503 straipsniais. Ieškovės nuomone, akivaizdu, kad prioritetinė ir labiau ginama vertybė yra nepilnamečio vaiko interesas apsaugoti jį nuo neigiamo psichologinio poveikio, galimo sprendžiant jo įtraukimo į tėvų santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą klausimą, o ne teisė išsakyti šeimos byloje savo nuomonę. Ši, be kita ko, atsižvelgiant į CPK 380 straipsnio nuostatų prasmę, išklausytina klausimais, su kuriuo iš tėvų vaikas norėtų gyventi, dėl jo globos, rūpybos ir pan., o ne dėl to, koks turtas, nutraukus tėvų santuoką, priskirtinas kiekvienam iš jų.

4. Kasacinio skundo argumentai dėl ieškovės apeliaciniame skunde suformuluoto naujo reikalavimo patenkinimo ir CPK 312 straipsnio pažeidimo neatitinka bylos duomenų. Kadangi kasatorius vengė pateikti išsamią ir teisingą informaciją apie UAB „Milora“ bei UAB „Urmas“ veiklą ir finansinę padėtį, tai dar pirmosios instancijos teismo posėdžių metu buvo išdėstytas motyvuotas ieškovės prašymas priteisti abiejų įmonių akcijas atsakovo asmeninėn nuosavybėn.

5. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas kasatoriaus nurodomų proceso ir materialiosios teisės normų, išsprendė sutuoktinių turto balanso sudarymo klausimą. Asmeninės ieškovės skolos teismo taip pat nebuvo įtrauktos į turto balansą, todėl kasacinio skundo teiginiai šiuo klausimu nepagrįsti ir jų pagrindu skundžiama nutartis negali būti naikinama.

6. Bylos duomenimis, visų UAB „Milora“ akcijų nominali vertė yra 10 000 Lt, o 20 proc. UAB „Urmas“ akcijų vertė – 2000 Lt. Dėl to konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje padaryta techninė klaida, susijusi su akcijų nominalių verčių nurodymu. Ieškovės teigimu, šis apsirikimas neesminis ir nekeičia teismo priimto sprendimo esmės, nes visos akcijos priteistos kasatoriui. Be to, apsirikimas naudingas kasatoriui, nes, nutartyje nurodžius mažesnes akcijų vertes, mažesnė yra ir ieškovei iš jo priteista kompensacijos suma. Nutarties naikinimas šiuo formaliu pagrindu neatitiktų proceso koncentruotumo ir efektyvumo reikalavimų, pažeistų abiejų bylos šalių interesus.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinio nagrinėjimo dalyką ir ribas lemia bylos šalys, todėl kasacinis teismas peržiūri apskųstą teismo procesinį sprendimą neperžengdamas kasaciniame skunde, taip pat atsiliepime į jį nurodytų dalyko ir pagrindo (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Peržengti kasacinio skundo ribas teismas turi teisę tik tokiais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Atsakovo kasacinis skundas šioje byloje paduotas tik dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria spręsti ginčo šalių bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo klausimai. Teisėjų kolegija kasatoriaus įvardijamų materialiosios ir proceso teisės normų taikymo aspektu patikrina apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumą tik dėl šio reikalavimo. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad nagrinėjamu atveju yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas – nuspręsta dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų. Šiuo teisės klausimu, lemsiančiu, ar bus analizuojami kiti kasacinio skundo argumentai, teisėjų kolegija pasisako pirmiausia.

Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

Kasatoriui teigiant, kad apeliacinės instancijos teismas, neįtraukdamas į procesą ginčo šalių sūnaus M. J. – bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu buvusio septyniolikos metų (t. y. nepilnamečio, kurio pareiškimas apie sutikimą ar nesutikimą su ieškiniu, vadovaujantis CPK 380 straipsnio 2 dalimi, turi būti išreikštas raštu arba įrašomas į teismo posėdžio protokolą bei vaiko pasirašomas) ir todėl turėjusio būti apeliacinės instancijos teismo įtraukto į bylą šalimi ar kitu dalyvaujančiu joje asmeniu pagal CPK 38 straipsnio 2 dalį bei išklausyto dėl santuokinio turto padalijimo būdo – padarė proceso teisės pažeidimą, reiškiantį absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 3.59 straipsnį ieškovas, kuris kelia santuokos nutraukimo civilinę bylą (būtent tokia yra nagrinėjama byla), be kitų, su sutuoktinių tarpusavio teisėmis bei pareigomis susijusių reikalavimų (dėl bendro turto padalijimo, tarpusavio išlaikymo), tuo atveju, jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, kartu turi reikšti ir reikalavimus dėl su jais susijusių klausimų – gyvenamosios vietos nustatymo ir (ar) jų išlaikymo – išsprendimo. Kadangi pagal šią įstatymo nuostatą visi nurodyti reikalavimai turi būti nagrinėjami vienoje (santuokos nutraukimo) byloje, tai paprastai pateikiamas vienas ieškinio pareiškimas. Jame ieškovu pagal pagrindinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo yra sutuoktinis, o ieškovu pagal reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (jo dydžio ir (ar) formos peržiūrėjimo, jeigu išlaikymas jau priteistas) – nepilnametis vaikas (nes jo išlaikymo prievolė vykdoma vaikui, o ne kitam sutuoktiniui), kurio procesinę teisę pareikšti ieškinį santuokos nutraukimo byloje įgyvendina vienas iš tėvų ar kitas asmuo, turintis tam teisę pagal įstatymą (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Ieškovo nepilnamečio vaiko, kaip specifinio subjekto šeimos bylose, procesinė padėtis ir procesinių teisių įgyvendinimas turi ypatumų. Vienas jų – kasatoriaus įvardijamų CPK 38 straipsnio 2 dalies, CPK 380 straipsnio 2 dalies nuostatų reglamentuotas ieškovo nepilnamečio vaiko nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų dalyvavimas byloje.

Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad santuokos nutraukimo byloje, kurioje, be kita ko, pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų priteisimo ar peržiūrėjimo, CPK 38 straipsnio 2 dalis dėl tokio nepilnamečio vaiko įtraukimo dalyvauti į bylą yra įgyvendinama nepilnametį vaiką, kurio vardu ir interesais pareiškiamas ieškinys dėl išlaikymo, ieškinyje nurodant ieškovu, o priimant teismo sprendimą išlaikymo klausimu – teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant, kaip yra išspręstas šis ieškovo nepilnamečio vaiko reikalavimas – patenkinamas visiškai ar iš dalies arba atmetamas.

Vaiko kaip ieškovo dalyvavimo teismo posėdyje klausimas reglamentuojamas CPK 380 straipsnyje, kuriame reikalaujama, kad vaikas tiesiogiai būtų išklausytas bet kuriuo su vaiku susijusiu klausimu, bet esama išimčių, kai vaiko nuomonė gali būti sužinoma netiesiogiai. Šioje normoje nedetalizuota, kaip tai sprendžiama šeimos byloje dėl santuokos nutraukimo, kurioje, be kita ko, nagrinėjamas nepilnamečio vaiko reikalavimas dėl išlaikymo, kurį jo vardu pareiškia vienas iš tėvų ar kitas asmuo, turintis tam teisę pagal įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kad dėl su nepilnamečiu vaiku susijusiais klausimais įstatyme nurodyta susitarti tėvams, o šį susitarimą kontroliuoja ir patvirtina teismas, taip pat į susiklosčiusią praktiką, jog ieškovai nepilnamečiai vaikai į santuokos nutraukimo bylas nekviečiami, nėra pagrindo kiekvienu atveju ieškovus nepilnamečius vaikus (taip pat nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų) būtinai kviesti dalyvauti teismo posėdžiuose, kuriuose, be su vaiku susijusių klausimų (reikalavimų dėl vaiko išlaikymo, jo gyvenamosios vietos nustatymo), dar yra nagrinėjami tėvų santuokos nutraukimo, jų bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, tarpusavio išlaikymo ir kiti klausimai. Įgyvendinant CPK 380 straipsnio nuostatas (taip pat šio straipsnio 2 dalies reikalavimą dėl vaiko, kuriam yra suėję keturiolika metų, pareiškimo apie sutikimą ar nesutikimą su ieškiniu pateikimo bei įforminimo) svarbu gauti ir įvertinti informaciją bei nepilnamečio vaiko nuomonę su juo susijusiais klausimais. Nuomonė pareiškiama teismui, bet ji gali būti pateikiama ir per atstovus – tėvus, globėjus, vaikų teises įgyvendinančias institucijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. Z. D., bylos Nr. 3K-3-39/2010).

Nagrinėjamu atveju, ieškovei inicijuojant santuokos nutraukimo civilinę bylą, be reikalavimo dėl bendro turto padalijimo, kartu buvo reiškiami ir dėl su sutuoktinių nepilnamečiu sūnumi M. J. susiję reikalavimai dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo, kuris jau priteistas, dydžio bei formos peržiūrėjimo. Pažymėtina, kad ieškovės ieškinys teismui buvo paduotas 2008 m. liepos 10 d., t. y. kai nepilnametis ginčo šalių sūnus buvo penkiolikos metų. Taigi jau pirmosios instancijos teismui buvo teisinis pagrindas spręsti dėl tokio nepilnamečio įtraukimo į procesą pagal CPK 38 straipsnio 2 dalies taisykles. Nors teismas turi pareigą spręsti šį klausimą ex officio, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ir šalys, taigi ir kasatorius, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iki baigiamųjų kalbų proceso stadijos pradžios būtų pareiškę prašymą įtraukti jų penkiolikmetį sūnų į procesą. Nepaisant to, šioje santuokos nutraukimo byloje dėl su nepilnamečiu ginčo šalių sūnumi susijusių klausimų pirmosios instancijos teismas išanalizavo įrodymus, juos įvertino ir pateikė faktines išvadas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio ir bylos duomenų matyti, kad vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados gavimo metu buvo išklausytas ginčo šalių sūnus ir jis nuomonę bei faktus dėl su juo susijusių klausimų pateikė. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kaip yra išspręstas ieškovo nepilnamečio ginčo šalių sūnaus reikalavimas dėl išlaikymo. Tai rodo, kad, nors vaikas nebuvo ieškinyje formaliai nurodytas ieškovu ir kaip nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų įtrauktas į procesą, CPK 38, 380 straipsnių nuostatos iš esmės įvykdytos. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (šių buvimo klausimo kasaciniame skunde ir nekeliama), išnagrinėjo ieškovės apeliacinį skundą pagal jame nurodytus faktinį bei teisinį pagrindus, kuriais pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumas ir neteisėtumas buvo ginčijamas teigiant dėl šalių santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės bei santuokinio turto padalijimo klausimų neteisingo išsprendimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas nesprendė dėl ginčo šalių sūnaus teisių ir pareigų, nes, patikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą tik šiais ieškovės apeliaciniame skunde keltais santuokos nutraukimo ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimais, sprendė su tėvų, bet ne vaiko, teisėmis ir pareigomis susijusius klausimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad tokia – ieškovo – nepilnamečio vaiko nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų procesinė padėtis santuokos nutraukimo byloje, minėta, yra tik pagal reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ar peržiūrėjimo (tai atitinka nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją), kasatoriaus argumentai, kuriais CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto absoliutaus apskųsto teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindo šioje byloje buvimas, be kita ko, grindžiamas tuo, kad nebuvo įgyvendintos CPK 38 straipsnio 2 dalies, 380 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes šalių nepilnametis sūnus nebuvo įtrauktas dalyvauti byloje jo nuomonei dėl santuokinio turto padalijimo būdo sužinoti, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo nuspręsta dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų. Dėl to šie kasacinio skundo argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimą, aiškinimo ir taikymo šioje byloje

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją dalinę nuosavybę, pagal byloje esančius duomenis sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas. Teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Padalijamas turi būti visas sutuoktinių turtas – tiek turto aktyvas, tiek pasyvas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Pažymėtina, kad CPK 382 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog, be bendrųjų procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamų reikalavimų, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, be kita ko, turi būti nurodomi duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimas jį padalyti, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba neturi dalytino turto.

Dėl sutuoktinių turto balanso sudėties. Esant pirmiau nurodytam teisiniam reglamentavimui dėl teismo pareigos padalyti visą sutuoktinių turtą, kasatoriui neneigiant, kad byloje nebuvo pareikšta reikalavimų įtraukti į ginčo šalių turto balansą ir padalyti sutuoktinių prievoles, susijusias su jų bendro turto išlaikymu (ieškovės nurodytos skolos UAB „Pašilaita“ už ginčo butui suteiktas komunalines paslaugas ir skolos už šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio garažo išlaikymą; kasatoriaus turėtų išlaidų (jo investuotų lėšų) renovuojant ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančią sodybą), tačiau teigiant, jog apskųstą nutartį priėmęs apeliacinės instancijos teismas, CPK 376 straipsnio 3 dalyje esant įtvirtintam aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose, taigi ir sutuoktinių turto padalijimo ginčuose, principui, privalėjo įtraukti į turto balansą nurodytas prievoles ir nesant pareikštų dėl to reikalavimų, teisėjų kolegija pažymi, kad teismo šeimos bylose aktyvumas neturi būti suvokiamas kaip absoliutus, nes CPK 376 straipsnio nuostatos, kaip vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principo išimčių, suteikia teismui galimybę tik esant būtinybei veikti savo iniciatyva. Iš šeimos teisinių santykių kilusiose bylose, kuriose pagal ieškinio pagrindą ir paaiškėjusias bylos aplinkybes vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, teismas aktyvus tiek, kiek tai būtina šiai apsaugai užtikrinti, o sutuoktinių ginčuose, kuriose su vaikų teisėmis ir interesais susijęs elementas ne toks akivaizdus, – tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių (liga, nedarbingumas ir kt.) negali pats tinkamai ginti. Taigi aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose yra nukreiptas vaiko teisių ir interesų gynimui užtikrinti bei teismas turi būti aktyvus, kai reikia apsaugoti sutuoktinių ar vieno iš jų teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-98/2007; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis A. F. v. R. F., bylos Nr. 3K-3-520/2010). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, be to, pažymėta, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ir visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Taigi tais atvejais, kai nagrinėjama civilinė byla, kylanti iš šeimos teisinių santykių, tačiau pagal ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes nėra pagrindo pirmiau aptartais tikslais teismui veikti aktyviai, galioja dispozityvumo ir rungimosi principai, teismas neturi pareigos veikti savo iniciatyva. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad tokiais atvejais, kada sprendžiami bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimai, procesinę pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (jo kiekį, vertę) bei pareikšti reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

Nagrinėjamos bylos duomenimis, joje buvo teikta informacijos dėl to, kuris iš sutuoktinių ir kiek mokėjo už buto išlaikymą, taip pat dėl skolos už ginčo butui suteiktas komunalines paslaugas ir skolos už šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio garažo išlaikymą, tačiau nereikšta reikalavimo įtraukti nurodytas skolines sutuoktinių prievoles į jų turto balansą ir dalyti su kitu turtu. Kasatorius prašė, dalijant bendrą turtą, atsižvelgti į tai, kad jis investavo lėšų į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios sodybos renovaciją, tačiau nenurodė šių išlaidų sumos ir nepateikė ją pagrindžiančių duomenų, taip pat neprašė įtraukti jų į turto balansą ir padalyti.

Remdamasi aptarta kasacinio teismo praktika dėl aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose principo aiškinimo ir taikymo, įvertinusi nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinių pareigos pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą bei reikalavimą padalyti tokį turtą vykdymo, kartu atsižvelgdama į ieškovės atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytą poziciją, jog apeliacinės instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas kasatoriaus įvardijamų proceso ir materialiosios teisės normų, išsprendė sutuoktinių turto balanso sudarymo klausimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas šiuo atveju neturėjo įstatyminės pareigos būti aktyvus. Byloje nenustatyta rungimosi ir dispozityvumo principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios būtų sudariusios pagrindą apeliacinės instancijos teismui veikti dėl nurodytų sutuoktinių prievolių aktyviai. Kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama dėl CPK 376 straipsnio 3 dalies, CK 3.118 straipsnio 2 dalies normų, sudarant sutuoktinių turto balansą, pažeidimo, nepripažintini pagrindžiančiais CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą kasacijos pagrindą. Dėl to šie atsakovo kasacinio skundo argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėję teismai, pagal byloje esančius duomenis sudarydami ir procesinių sprendimų motyvuojamosiose dalyse išdėstydami (apeliacinės instancijos teismas – ir patikslindamas pirmosios instancijos sudarytą) sutuoktinių turto balansą, iš esmės laikėsi pirmiau aptartų santuokoje įgyto turto sudėties nustatymą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sudarant ir teismų sprendimų motyvuojamosiose dalyse išdėstant sutuoktinių turto balansą (pirmosios instancijos teismui įtraukus į jį lengvuosius automobilius „Renault 19“, „Citroen BX 19“, kurie parduoti ir šalims nebepriklauso, neįtraukus sutuoktiniams priklausančių UAB „Urmas“ akcijų bei nenustačius bendrąja jungtine ginčo šalių nuosavybe esančių šios bendrovės, taip pat UAB „Milora“ akcijų vertės, o apeliacinės instancijos teismui nustačius 1000 Lt UAB „Milora“ akcijų vertę), padaryta bylos duomenų neatitinkančių išvadų dėl turto balanso sudėties ir tam tikrų jį sudarančių turto objektų vertės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja pagrindą patikslinti sutuoktinių turto balansą ir nurodo, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ir yra dalytinas šis turtas: 210 000 Lt vertės du techniškai sujungti butai su rūsiu, esantys (duomenys neskelbtini); 150 000 Lt vertės sodo žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini); 30 842 Lt vertės garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini); 10 000 Lt vertės 100 vnt. UAB „Milora“ akcijų; 20 Lt vertės 20 vnt. UAB „Urmas“ akcijų; 4000 Lt vertės automobilis „Mazda 626“ ir 2000 Lt vertės savos gamybos priekaba; iš viso – kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų už 406 862 Lt.

Toliau dėstomais argumentais teisėjų kolegija pasisako dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo teisės klausimų išsprendimo – ar apskųstą nutartį priėmęs apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo šalims tenkančių bendro turto dalių nustatymo ir šio turto padalijimo būdo, nepadarė atsakovo kasaciniame skunde įvardijamų materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra šalių ginčo dėl pirmiau nurodytų dalytiną turtą sudarančių objektų vertės ir dėl pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo buvimo.

Dėl sutuoktinių nelygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ir turto dalijimo būdo parinkimo. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiama nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009). Tai reiškia, kad teismas privalo argumentuotai pagrįsti, kodėl parenka vienokį ar kitokį nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių mastą.

Teismas, nustatęs dalijamą sutuoktinių turtą ir jo vertę (CK 3.118, 3.119 straipsniai) bei sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), padalija turtą natūra, t. y. kiekvienam sutuoktiniui perduoda aiškiai apibrėžtą turtą (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 1.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis. Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiti, ne natūra, padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; kt.).

Be to, kadangi nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes, tai, be pirmiau aptartų reikalavimų, turi būti paisoma teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamos bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, parinko nukrypimo nuo lygių dalių mastą, kuris pagal teismo šalims priteistus konkrečius kilnojamojo ir nekilnojamojo turto objektus ir jų vertę atitinka santykį 3/5 ieškovei ir 2/5 kasatoriui, atsižvelgdamas į tai, kad su ieškove lieka gyventi tuo metu dar nepilnametis šalių sūnus M., taip pat į tai, kad tokį padalijimą atitinka kasatoriaus siūlomas bendro turto padalijimo, be kita ko, natūra, variantas (ieškovei – butas ir garažas, o jam – sodo žemės sklypas su statiniais, automobilis „Mazda 626“ ir savos gamybos priekaba), pagal kurį: jo prašomo priteisti turto vertė mažesnė; šalių santykiai konfliktiški, todėl kasatoriaus grįžimas gyventi į butą (tai įvyktų, padalijus turtą pagal ieškovės siūlymą – po 1/2 idealiąją dalį abiem sutuoktiniams) neigiamai paveiktų šalių nepilnamečio sūnaus interesus; be to, teismo nuomone, atsakovas faktiškai negalėtų gyventi jam prašomame priteisti bute ((duomenys neskelbtini)), nes šis sujungtas su ieškovės prašomu priteisti kitu butu ((duomenys neskelbtini)), neturi atskiro įėjimo, virtuvės, todėl, turint omenyje tai, kad ieškovė prašo priteisti ir sodo žemės sklypą su namu, atsakovas liktų be būsto; kasatorius daugiausia gyvena sodo name, kuriame savo lėšomis įsirengė du kambarius; garažu nesinaudoja, nes gyvena sode; dėl ieškovės prašomų priteisti kasatoriui automobilio, savos gamybos priekabos ir abiejų bendrovių akcijų jis neprieštaravo.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo šioje byloje buvimo (dėl to, minėta, ir nėra šalių ginčo), tačiau sprendė, kad teismas netinkamai nustatė sutuoktiniams tenkančias dalis bendrame turte, nes nesukonkretino, kokią dalį bendrame turte nustato kiekvienam iš sutuoktinių. Nurodydamas, kad dėl to tikslina nelygių dalių principo nagrinėjamoje byloje taikymą, apeliacinės instancijos teismas nustatė ieškovei nuosavybės teises į 2/3 dalis, o kasatoriui – į 1/3 dalį bendro turto. Taip teismas apskųstoje nutartyje ne patikslino nelygių dalių principo nagrinėjamoje byloje taikymą, o iš esmės pakeitė pirmosios instancijos teismo parinktą nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių mastą. Tokį pakeitimą apeliacinės instancijos teismas turėjo motyvuoti savo procesiniame sprendime – nurodyti, į kokias reikšmingas aplinkybes atsižvelgia (kokiais kriterijais remiasi), nustatydamas būtent tokias – 2/3 ieškovei ir 1/3 kasatoriui – sutuoktiniams tenkančias bendro turto dalis ir taip spręsdamas pakeisti pirmosios instancijos parinktą bendro turto padalijimo santykį (3/5 ieškovei ir 2/5 kasatoriui) ieškovės naudai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas pirmiau nurodytas sutuoktiniams tenkančias bendro turto dalis, tokio savo sprendimo, be nuorodos į tai, kad pirmosios instancijos teismas nesukonkretino, kokią dalį bendrame turte nustato kiekvienam iš sutuoktinių, nepagrindė jokiais kitais argumentais, iš kurių galima būtų spręsti, kokios reikšmingos aplinkybės (aiškūs kriterijai) lėmė tokias teismo išvadas dėl šalims nustatytinų bendro turto dalių. Ginčo šalims tekusių bendro turto dalių pirmosios instancijos teismo sprendime nesukonkretinimas negali būti pripažįstamas pirmiau aptartą teismų praktiką atitinkančiu (pakankamai aiškiu) kriterijumi ar reikšminga aplinkybe, kuria remiantis apeliacinės instancijos teismo parinktas nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių mastas galėtų būti įvertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas. Kadangi sutuoktiniams tenkančių konkrečių bendro turto dalių nustatymo ir šio turto padalijimo būdo parinkimo klausimai susiję, tai, pripažinus neteisėtu ir nepagrįstu nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių masto klausimo išsprendimą, negali būti vertinamas kaip teisėtas bei pagrįstas ir turto padalijimo būdo parinkimas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, plačiau nevertindama ir neaptardama kasatoriaus argumentų, kuriais ginčijamas kitų klausimų – turto padalijimo būdo parinkimo ir vienam sutuoktiniui iš kito priteistinos kompensacijos dėl tenkančios natūra mažesnės santuokinio turto dalies nustatymo bei realumo ją sumokėti – apskųstoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsprendimo teisėtumas, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ginčo šalių bendro turto padalijimo klausimus, pažeidė kasatoriaus įvardijamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo bei taikymo praktikos ir tai sudaro pagrindą apskųstam šio teismo procesiniam sprendimui panaikinti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis).

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad šį priėmęs teismas, išvardydamas aplinkybes, į kurias atsižvelgia spręsdamas dėl konkrečių šalims tenkančių nelygių bendro turto dalių, argumentuotai pagrindė, kodėl parenka tokį, minėta, pagal šalims tekusius kilnojamojo ir nekilnojamojo turto objektus bei jų vertę atitinkantį santykį 3/5 ieškovei ir 2/5 kasatoriui, nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių mastą, o, parinkdamas turto padalijimo būdą ir padalydamas jį natūra (tai visiškai atitinka pirmiau aptartą teismų praktiką), įvertinęs šalių norus, kurie iš esmės skiriasi, sprendė dėl kiekvienam sutuoktiniui perduotino turto objekto, atsižvelgdamas į šiuo konkrečiu atveju teismo reikšmingomis pripažintas (tiek nurodytas CK 1.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, tiek kitas svarbias) aplinkybes. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo klausimus iš esmės sprendė laikydamasis įstatymo reikalavimų ir šiais klausimais formuojamos teismų praktikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui parinkus nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių mastą santykiu 3/5 ieškovei ir 2/5 kasatoriui bei turto padalijimo būdą – natūra perduodant kiekvienam sutuoktiniui konkrečius pagal jų vertę nurodytas nuosavybės dalis atitinkančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius objektus (ieškovei butą ir garažą, o atsakovui – sodą, automobilį ir priekabą), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis ginčo šalių turtas padalytas optimaliausiu jiems būdu, maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iš jų, taip pat tuo metu nepilnamečiu buvusio sūnaus M. interesus ir poreikius, konkretaus turto paskirtį, naudojimosi juo aplinkybes ir ypatumus, kitus reikšmingus faktus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Dėl akcijų priteisimo. Bylos duomenimis, ieškovė dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prašė priteisti visas UAB „Milora“, taip pat šalims bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias UAB „Urmas“ akcijas atsakovui (kasatoriui). Dėl to kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad ieškovės apeliaciniame skunde buvo suformuluotas naujas reikalavimas priteisti UAB „Milora“ akcijas atsakovui, neatitinka nagrinėjamos bylos duomenų, ir, atsižvelgiant į tai, pagal juos nėra pagrindo CPK 312 straipsnio pažeidimui, apeliacinės instancijos teismui nusprendžiant priteisti UAB „Milora“ akcijas atsakovui, konstatuoti.

Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl pirmiau konstatuotų ją priimant padarytų teisės pažeidimų naikintina, kartu pripažindama, jog, ieškovei prašius priteisti UAB „Milora“ bei UAB „Urmas“, kurių veikloje, bylos duomenimis, ji praktiškai nedalyvavo, akcijas atsakovui ir jam dėl to neprieštaravus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino šio ieškovės reikalavimo, ir, be to, nenustatydamas nei UAB „Milora“, nei UAB „Urmas akcijų, šalims priklausančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, vertės, sprendime padalydamas šalims po lygiai tik UAB „Milora“ akcijas, o dėl UAB „Urmas“ akcijų visiškai nieko nespręsdamas ir nepasisakydamas, iš esmės neteisingai išsprendė akcijų priteisimo klausimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 10 000 Lt vertės 100 vnt. UAB „Milora“ akcijų ir 20 Lt vertės šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančių 20 vnt. UAB „Urmas“ akcijų priteistina kasatoriui.

Priteisus kasatoriui kartu su šiomis akcijomis 150 000 Lt vertės sodo žemės sklypą su statiniais, 4000 Lt vertės automobilį „Mazda 626“, 2000 Lt vertės savos gamybos priekabą, iš viso – turto už 166 020 Lt (arba 40/100), o ieškovei – 210 000 Lt vertės butą ir 30 842 Lt vertės garažą, iš viso – turto už 240 842 Lt (arba 60/100), tai visiškai atitinka pirmiau išdėstytais argumentais labiausiai sutuoktinių interesus atitinkančiu pripažintą nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių mastą – santykiu 2/5 kasatoriui ir 3/5 ieškovei bei padalijimo būdą – natūra.

Dėl bylos proceso baigties

Kasatorius prašo, panaikinus apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo nesaisto kasatoriaus prašymas išspręsti bylą atitinkamu procesiniu būdu. Teismas turi teisę kasacinį nagrinėjimą užbaigti vienu iš būdų, nurodytų CPK 359 straipsnyje. Skunde nurodytas prašymas gali būti suprantamas kaip siūlymas teismui pasinaudoti tam tikru skundo išsprendimo būdu, tačiau tinkamo sprendimo būdo pasirinkimas yra teismo prerogatyva.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau šioje nutartyje nurodytais argumentais dėl akcijų priteisimo kasatoriui, taip pat dėl tam tikrų netikslumų ir neatitikčių faktiniams bylos duomenims pirmosios instancijos teismo sprendime, sudarant bei išdėstant sutuoktinių turto balansą, buvimo ir dėl to atsiradusio poreikio šį patikslinti, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo keistina, ieškovei priteistini 210 000 Lt vertės butai su rūsiu, esantys (duomenys neskelbtini), bei 30 842 Lt vertės garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), iš viso – turto už 240 842 Lt, atsakovui priteistini 150 000 Lt vertės žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), 4000 Lt vertės lengvasis automobilis „Mazda 626“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2000 Lt vertės savos gamybos priekaba (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 10 000 Lt vertės 100 vnt. UAB „Milora“ akcijų ir 20 Lt vertės 20 vnt. UAB „Urmas“ akcijų, iš viso – turto už 166 020 Lt. Kitos teismo sprendimo dalys (nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei palikti J. pavardę; nustatyti nepilnamečio sūnaus M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą po 750 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės; kitą ieškinio dalį – dėl neturtinės žalos atlyginimo – atmesti) paliktinos nepakeistos.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui ir teismų praktikai formuoti, teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, o pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, spręstini bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose perpaskirstymo, taip pat bylinėjimosi išlaidų priteisimo kasaciniame teisme klausimai.

Ieškovei priteista turto už 240 842 Lt (60 proc.). Už šį turtinį reikalavimą mokėtina 5816,84 Lt žyminio mokesčio (3000 Lt + 2816,84 Lt (2 proc. nuo 140 842 Lt) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės sumokėjo 124 Lt žyminio mokesčio. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas, todėl iš jos priteistina valstybei 5816,84 Lt žyminio mokesčio, taip pat 16,96 Lt pirmosios instancijos teisme turėtų pašto išlaidų, iš viso – 5833,80 Lt.

Atsakovui priteista turto už 166 020 Lt (40 proc.). Už šį turtinį reikalavimą mokėtina 4320,40 Lt žyminio mokesčio (3000 Lt + 1320,40 Lt (2 proc. nuo 66 020 Lt) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas sumokėjo 318,09 Lt žyminio mokesčio. Laikytina, kad iš jų – 124 Lt už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 194,09 Lt už turtinį reikalavimą dėl santuokinio turto padalijimo. Atsižvelgiant į tai iš atsakovo priteistina valstybei 4126,31 Lt žyminio mokesčio, taip pat 16,96 Lt pirmosios instancijos teisme turėtų pašto išlaidų, iš viso – 4143,27 Lt.

Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, laikytina, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, todėl jos turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos jai neatlygintinos. Duomenų apie atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas patyrė 11,30 Lt pašto išlaidų, kurios, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteistinos valstybei iš apeliacinį skundą pateikusios ieškovės.

Atsakovas, paduodamas kasacinį skundą, sumokėjo 717 Lt žyminio mokesčio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis, kasacinis teismas šioje byloje patyrė 30,45 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsižvelgiant į bylos proceso baigtį, iš ieškovės priteistina 717 Lt žyminio mokesčio atsakovui (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys) ir 30,45 Lt procesinių dokumentų įteikimo kasaciniame teisme išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai, 96 straipsnio 2 dalis).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, iš ieškovės priteistina atsakovo naudai 717 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 5875,55 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Iš atsakovo priteistina 4143,27 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti.

Pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimo dalį dėl šalių santuokinio turto padalijimo ir ją išdėstyti taip:

„Padalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą:

priteisti ieškovei Z. J. butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurių vertė 210 000 Lt; 30 842 Lt vertės garažą (boksą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); iš viso – turto už 240 842 Lt;

priteisti atsakovui S. J. 150 000 Lt vertės žemės sklypą su statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 4000 Lt vertės lengvąjį automobilį „Mazda 626“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); 2000 Lt vertės savos gamybos priekabą (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); 10 000 Lt vertės 100 vnt. UAB „Milora“ akcijų; 20 Lt vertės 20 vnt. UAB „Urmas“ akcijų; iš viso – turto už 166 020 Lt.“

Panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimo dalį, kuria išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai.

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti atsakovui S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės Z. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 717 (septynis šimtus septyniolika) Lt žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš ieškovės Z. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 5875,55 Lt (penkis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis litus 55 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 4143,27 Lt (keturis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt tris litus 27 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Antanas Simniškis

Pranas Žeimys