D. S. pagal BK 256 str., 249 str., 209 str., 22 str., 24 str., 182 str.

Pareiškimo Nr. DOK-476/2022

Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.2.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

išnagrinėjo nuteistojo D. S. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi pripažino Estijos Respublikos Pernu apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendį, nutarė jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir šiuo nuosprendžiu D. S. pagal Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Estijos Respublikos BK) 209 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus, 22 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 256 straipsnio 1 dalį paskirta šešerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 24 straipsnio 5 dalimi, 182 straipsnio 2 dalimi, 249 straipsnio 3 dalimi, ir nustatyta šešerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją paskirta atlikti Lietuvos Respublikos pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaičiuotas visas Estijos Respublikoje atliktos laisvės atėmimo bausmės ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2015 m. gruodžio 29 d.

2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartimi D. S. prašymas dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties pakeitimo atmestas.

3. Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartimi nuteistojo D. S. skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties atmestas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi nuteistojo D. S. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestas.

II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai

5. Pareiškimu nuteistasis D. S. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio 2 punkto pagrindu, ištaisyti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalyje nurodytą veiką perkvalifikuojant į lengvesnę veiką ir sumažinant paskirtą bausmę. Pareiškėjas nurodo:

5.1. Iš Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties turinio matyti, kad pareiškėjas Pernu apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžiu yra nuteistas už tai, kad priklausė J. V. (J. V.) suburtai ir Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2013 m. kovo mėn. iki mažiausiai lapkričio mėn. veikusiai nusikalstamai organizacijai, kurios tikslas buvo turtinės naudos gavimas, be kita ko, sudarant Estijoje gyvenantiems rusakalbiams asmenims neteisingą įspūdį apie nelaimes, įvykusias su jiems artimais asmenimis, ir apgaule išgaunant iš jų pinigus, reikalams, susijusiems su nelaime, išspręsti išvengiant oficialaus reikalų tvarkymo, apsimetant tuo tikslu policininku ar tyrėju.

5.2. Teismas, nurodydamas, kad pareiškėjas priklausė J. V. suburtai nusikalstamai organizacijai, nepagrįstai inkriminavo jam Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalį, kurioje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas organizavo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytus nusikalstamus susivienijimus arba jiems vadovavo. Taigi, anot pareiškėjo, teismas netinkamai suderino Estijos Respublikos BK 256 straipsnio 1 dalį su Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalimi, nes byloje nebuvo nustatyta, kad jis (D. S.) buvo nusikalstamo susivienijimo organizatorius. Be to, už analogišką veiką Estijos Respublikoje nuteistam asmeniui derindamas bausmes Panevėžio miesto apylinkės teismas netaikė Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalies (2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis byloje Nr. E1-583-830/2017).

5.3. Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamas susivienijimas yra viena iš bendrininkavimo formų, o šio straipsnio 4 dalyje pateikiamas nusikalstamo susivienijimo apibrėžimas, kartu nurodant, kad nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija bei teroristine grupė. Nusikalstamas susivienijimas, kaip bendrininkavimo forma, turi panašumų su organizuotos grupės veikla, tačiau nusikalstamo susivienijimo narių tarpusavio ryšiai skiriasi nuo organizuotos grupės narių pastovumu, sutelktumu bei aukštesniu nusikalstamos veiklos organizaciniu lygiu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTQ1LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-545/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-545/2006">2K-545/2006</a>). Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius. Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (Lietuvos Respublikos BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai.

5.4. Teismų praktikoje nelengvai sprendžiami klausimai tada, kai baudžiamosiose bylose kvalifikuojant padarytas nusikalstamas veikas prireikia įvertinti, ar jas padarė nusikalstamas susivienijimas (Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalis), ar organizuota grupė (Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalis), ar net ir bendrininkų grupė (Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalis). Nuo tokio vertinimo priklauso, ar kaltininkai nuteisiami pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnį, ar tiktai už dalyvavimą organizuotoje grupėje ir jos subūrimą. Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Pagrindinis požymis, šią bendrininkavimo formą skiriantis nuo kitos bendrininkavimo formos – organizuotos grupės, yra pastovūs grupės narių ryšiai bei vaidmenų pasiskirstymas. Toks įstatymo aiškinimas nėra išsamus. Iš tiesų minėti ryšiai ir vaidmenys yra labai svarbus nusikalstamo susivienijimo ir organizuotos grupės atribojimo kriterijus, tačiau ne vienintelis. Sprendžiant šį klausimą, svarbu įvertinti požymių visumą, todėl sprendimų motyvuose turėtų būti pasisakoma plačiau, taip išvengiant argumentavimo spragų, dėl kurių išvadoms stinga įtaigumo. Pavyzdžiui, palyginus Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatas, matyti, kad organizuotai grupei pakanka bent dviejų asmenų, be to, ji neatsiejama nuo realaus nusikaltimų darymo. Susitarimas įgyvendinamas „bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje“, kiekvienas grupės narys pats daro nusikaltimą, atlikdamas tam tikrą užduotį ar vaidmenį. Daromi nusikaltimai nebūtinai privalo būti sunkūs ar labai sunkūs. Čia išvardyti požymiai nėra būdingi nusikalstamam susivienijimui, kurio egzistavimui reikia didesnio asmenų skaičiaus, nėra būtinas atitinkamų nusikaltimų realus padarymas, o jeigu tokie nusikaltimai daromi, nėra būtina, kad kiekvienas narys dalyvautų juose ir pan. Nepaisant minėtų požymių visumos, teismų sprendimuose nepavyksta išvengti netikslių formuluočių.

5.5. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, pareiškėjo veiksmai yra artimesni organizuotos grupės, nustatytos Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje, požymiams, t. y. kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų sutaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį, todėl pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalį jis negali būti nuteistas.

5.6. Pažymėtina, kad Estijos Respublikos BK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamos organizacijos organizavimą, todėl suderinant Estijos Respublikos BK 256 straipsnio 1 dalį su Lietuvos Respublikos įstatymais negalėjo būti taikoma Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalis. Esant tokioms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismas galėjo pareiškėjo veiką, kvalifikuotą pagal Estijos Respublikos BK 256 straipsnio 1 dalį, kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį, bet ir tai šiuo aspektu būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, nes pareiškėjo veika, kvalifikuota pagal Estijos Respublikos BK 256 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos organizacijos organizavimas) kartu su 209 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktais (sukčiavimas) bei 22 straipsnio 2, 3 dalimis (dalyvis – kurstytojas, pagalbininkas), privalėjo būti suderinta su Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5, 6 dalimis ir 182 straipsnio 2 dalimi (sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje).

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo D. S. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo paliktinas nenagrinėtas.

7. Nuteistasis D. S. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo padavė BPK 451 straipsnio 2 punkto pagrindu teigdamas, kad derinant bausmę už nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas Estijos Respublikos Pernu apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal Estijos Respublikos BK 256 straipsnio 1 dalį, buvo netinkamai pritaikyta Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamo susivienijimo organizavimą ir vadovavimą jam, nors byloje nustatyta, kad jis priklausė kito asmens (J. V.) suburtai ir nusikalstamai organizacijai. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiško turinio pareiškimą nuteistasis jau buvo padavęs Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2021 m. kovo 17 d., šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi D. S. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestas.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 6 d. nutartyje konstatuota, kad iš Pernu apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendyje nustatytų faktinių aplinkybių, kuriomis buvo padaryta ši nusikalstama veika, aprašymo ir nuteistojo dalyvavimo joje pobūdžio (nusikalstamos organizacijos subūrimas ir narių į organizaciją verbavimas, vadovavimas nusikalstamai organizacijai priklausančių ir nusikaltimus vykdančių asmenų veiklai, be kita ko, pinigų iš nusikalstamų veikų surinkimas, jų paskirstymas organizacijos nariams, nusikalstamos organizacijos narių aprūpinimas ryšio, transporto priemonėmis, grynaisiais pinigais, skirtais nusikaltimų įvykdymo metu gyvenamosioms patalpoms išsinuomoti, nusikaltimams įvykdyti naudojamoms transporto išlaidoms padengti), taip pat Estijos Respublikos BK 256 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių (nusikalstamos organizacijos kūrimas, vadovavimas jai ir jos narių verbavimas), šios normos vietos kodekse bei straipsnio sankcijos (baudžiama laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų) galima daryti išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi D. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalį, t. y. atitinka nusikalstamo susivienijimo organizavimo ir vadovavimo jam požymius.

9. Kaip nustatyta BPK 452 straipsnio 2 dalyje, pakartotiniai pareiškimai bei teikimai dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo nepriimami ir nenagrinėjami. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo D. S. pareiškimas laikytinas pakartotiniu ir paliekamas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 452 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

Nuteistojo D. S. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo palikti nenagrinėtą.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Sigita Jokimaitė