R. R. pagal BK 182 str., 369 str., 368 str., 376 str., 20 str., 374 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-896/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43288-2019-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su nuteistojo R. R. kasaciniu skundu dėl Telšių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 13 d. nuosprendžio, prašymu sustabdyti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 13 d. nuosprendžio vykdymą ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniame skunde prašoma panaikinti Telšių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 13 d. nuosprendį ir nuteistąjį R. R. išteisinti.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atskiroje dalyje ir apeliacinės instancijos teismas visuose kaltinimo epizoduose nesilaikė BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių darydami išvadas dėl jo kaltės, neatsižvelgė į nuteistojo parodymus, neišnagrinėjo aplinkybių, kuriomis remiantis jis turėjo būti išteisintas. Dėl R. B. epizodo kasatorius nurodo, kad nukentėjusios apklausos ir asmens parodymo atpažinti metu gauti duomenys yra gauti pažeidžiant įstatymus, neatitinka BK 20 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, todėl jie negalėjo būti pripažinti įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas R. B., A. K. ir E. Ž. epizoduose vertindamas įrodymus bei padarydamas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių ir jo kaltės buvo šališkas, kadangi įrodymus vertino selektyviai, akcentavo tik jo kaltę pagrindžiančius įrodymus, o jo nekaltumą įrodančius įrodymus ignoravo. Teismas nesivadovavo in dubio pro reo principu, visų neaiškumų bei netikslumų neaiškino jo naudai, nepakankamai motyvavo teismo nuosprendį, taip padarė esminių baudžiamojo kodekso pažeidimų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorius iš esmės nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas, koks turėtų būti jų vertinimas. Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau pagrįstų teisinių argumentų dėl esminių BPK nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasatorius, prašydamas jį išteisinti, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, nuteistajam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir (ar) padarytų esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde įvardytų BPK straipsnių pažeidimai grindžiami vien kasatoriaus nuomone dėl įrodymų vertinimo netinkamumo ir apeliacinės instancijos teismo išvadų, padarytų skundžiamame kasacine tvarka nuosprendyje, neteisingumo, o tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais esminių BPK pažeidimų buvimą.

Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, tačiau jokių teisinių argumentų nenurodyta, apsiribota išimtinai deklaratyviais teiginiais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. R. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Alvydas Pikelis

Tomas Šeškauskas