Nr. DOK-1257
Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01077-2022-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2024 m. kovo 21 d. paduotu ieškovo D. N. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimas atmesti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-1257
Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01077-2022-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2024 m. kovo 21 d. paduotu ieškovo D. N. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimas atmesti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė valstybės atsakomybę reglamentuojančią CK 6.272 straipsnio 1 dalį, nukrypo teismų praktikos šiuo klausimu. Šiai nuostatai taikyti turi būti nustatyti neteisėti veiksmai, žalos faktas ir priežastinis ryšys. Tačiau pirmosios instancijos teismo motyvai leidžia teigti, kad valstybės atsakomybę teismas siejo su kalte. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl netinkamai pritaikytos teisės normos, nepagrįstai laikė, kad buvo išsamiai išanalizuotos faktinės aplinkybės tinkamai vertinti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisakė ir dėl priežastinio ryšio kaip būtinos sąlygos atsakomybei taikyti. Teismų išvados dėl baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ir suėmimo klausimų prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir teismų praktikai. Bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėję teismai savaip interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį dėl ieškovo išteisinimo, darė nelogiškas bei prieštaringas išvadas, nors išteisindamas ieškovą kasacinis teismas nurodė, jog baudžiamąją bylą nagrinėjusių teismų nuosprendžiai buvo nepagrįsti ir neteisėti.
Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai sprendė dėl išteisinto asmens patirtų baudžiamojoje byloje išlaidų advokato, kuris dalyvavo kaip asmens gynėjas, paslaugų atlyginimo civilinio proceso tvarka. Ieškovas prašė priteisti 3300 Eur išlaidų, patirtų gynėjams (šią sumą įvardydamas kaip turtinę žalą), tačiau teismai tokį reikalavimą atmetė. Ieškovas kelia klausimą, ar asmuo, nepareiškęs prašymo priteisti išlaidas baudžiamojoje byloje, visiškai praranda teisę jas prisiteisti civilinio proceso tvarka baudžiamojoje byloje. Ieškovo kasacinis skundas baudžiamojoje byloje buvo pateiktas 2021 m. vasario viduryje, byla nagrinėta 2021 m. gegužės 18 d. ir jis išteisintas 2021 m. birželio 23 d. Taigi Konstitucinis Teismas jau buvo priėmęs nutarimą, tačiau įstatyme nebuvo nustatyta teisės į išlaidų atlyginimą įgyvendinimo tvarka. BPK nuostatos leidžia pripažinti, kad išteisinto asmens patirto išlaidos advokatui gali būti priteisiamos ir vėliau.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti netinkamai išspręsta byla, nukrypta nuo teismų praktikos skunde įvardijamų teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu. Kasaciniu skundu neformuluojama teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Dėl to atrankos sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami klausimai nepagrindžiami tokiais teisiniais argumentais, kurie patvirtintų esant CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus peržiūrėti bylą kasacine tvarka.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas
