Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinių kaltei, sutuoktinių turto ir prievolių padalijimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-482/2008 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos 75.7; 75.8

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinių kaltei, sutuoktinių turto ir prievolių padalijimo, tretieji asmenys AB bankas „Hansabankas“ ir AB DnB NORD bankas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šalys siekia nutraukti santuoką ir išspręsti civilinės atsakomybės pagal santuokos metu atsiradusias prievoles paskirstymo klausimą. Byloje kilo ginčas dėl to, ar nutraukiant santuoką nustatytinos šalių atsakomybės pagal santuokos metu atsiradusias solidariąsias sutuoktinių prievoles dalys, ar tokios prievolės gali būti pakeistos dalinėmis.

Šalims gyvenant santuokoje atsakovas sudarė tris kredito sutartis su trečiaisiais asmenimis: 1) 2003 m. lapkričio 7 d. kreditavimo sutartį Nr. 03-037742-VA su banku AB bankas „Hansabankas“, kurios grąžinimas užtikrintas ieškovės laidavimu, negrąžinta paskolos suma 4103,15 Lt; 2) 2004 m. rugsėjo 20 d. kreditavimo sutartį Nr. 04-036632-FA su banku AB bankas „Hansabankas“, kurios grąžinimas užtikrintas ieškovės laidavimu ir buto adresu: (duomenys neskelbtini), įkeitimu, negrąžinta paskolos suma 65324,53 Lt; 3) 2004 m. gruodžio 21 d. kreditavimo sutartį Nr. 4192-04 IL su AB banku DnB NORD, pagal kurią abi šalys yra paskolos gavėjos ir negrąžinta paskolos suma yra 9518,90 Lt. Ieškovės teigimu, visos kreditų sumos buvo pervestos tik į atsakovo sąskaitas bankuose ir jo panaudotos savo nuožiūra.

Be to, šalims iki 2005 metų spalio mėnesio kartu gyvenant ieškovės iki santuokos įgytame bute adresu: (duomenys neskelbtini), įsiskolinta už šilumos energiją, skolą ieškovė padengė savo lėšomis.

Ieškovė prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti jai santuokinę pavardę, šalių santuokos metu įsteigtos UAB „Sijara“ akcijas pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe, iš minėtų kreditų sutarčių atsiradusias prievoles pripažinti po 1/2 dalį asmeninėmis ieškovės ir atsakovo prievolėmis, o joms vykdyti tenkančią bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį kompensuoti ieškovei (CK 3.109 straipsnio 4 dalis, 3.115 straipsnio 2 dalis), pripažinti pusę ieškovės padengtos skolos už šilumos energiją atsakovo asmenine prievole ir priteisti ieškovei atitinkamo dydžio kompensaciją.

Atsakovas priešieškiniu prašė teismo šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei nustatyti, kad pagal kreditavimo sutartis skolinius įsipareigojimus šalys dengia po 1/2 dalį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko šalims santuokoje turėtas pavardes, UAB „Sijara“ akcijas pripažino asmenine atsakovo nuosavybe, pripažino po 1/2 dalį skolos UAB „Vilniaus energija“ ieškovės ir atsakovo asmeninėmis finansinėmis prievolėmis ir priteisė ieškovei iš atsakovo kompensaciją, pripažino 1/2 dalį pagal kredito sutartis su AB banku „Hansabankas“ atsiradusių prievolių atsakovo asmeninėmis finansinėmis prievolėmis, išaiškinant, kad ieškovė lieka įsipareigojusi AB bankui „Hansabankas“ pagal laidavimo sutartis ir hipotekos lakštą, pripažino visą prievolę pagal kredito sutartį su AB banku DnB NORD atsakovo asmenine finansine prievole, nustatant, kad kreditą ir palūkanas AB bankui DnB NORD šalys dengia lygiomis dalimis po 1/2 dalį, priteisė ieškovei iš atsakovo kompensaciją – 1/2 dalį negrąžinto AB bankui DnB NORD kredito ir nuo negrąžintos kredito sumos priskaičiuotų palūkanų. Teismas nustatė, kad ieškovės butas adresu: (duomenys neskelbtini), buvo šeimos turtas ir šiluminės energijos pirkimas buvo šeimos poreikių tenkinimas (šeimos namų ūkio išlaikymas), todėl prievolė mokėti už energiją buvo bendra sutuoktinių prievolė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovei vienai įvykdžius šią prievolę, atsakovas jos sąskaita sutaupė 938,80 Lt asmeninių lėšų, todėl teismas šią pinigų sumą ieškovei priteisė iš atsakovo. Remdamasis liudytojų ir šalių paaiškinimais, teismas nustatė, kad šalys nuolat buvo skolingos pinigų fiziniams asmenims ir bankams, pinigus dažniausiai skolindavosi atsakovas vienas, bet kai kuriais atvejais skolinosi kartu abi šalys. Kreditai, paimti iš AB banko „Hansabankas“ ir AB banko DnB NORD, buvo pervesti į atsakovo asmenines sąskaitas, šis pinigus iš sąskaitų ėmė grynaisiais, naudojo pirkiniams, apmokėti už buto adresu: (duomenys neskelbtini), komunalines išlaidas, taip pat mokėjimo pavedimais pinigai pervesti įvairiems fiziniams asmenims. Pagal UAB „Sijara“ finansinę atskaitomybę teismas nenustatė, kad atsakovas kaip akcininkas minėtus kreditus panaudojo investicijoms į UAB „Sijara“ veiklą, nusprendė, kad jis neįrodė aplinkybių, kad 2003-2004 metais iš bankų gauti kreditai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, tad pripažino, kad atsakovas pažeidė pareigą prisiimdamas ir vykdydamas finansines prievoles elgtis apdairiai ir rūpestingai (CK 3.109 straipsnio 4 dalis) ir kreditinius įsipareigojimus AB bankui „Hansabankas“ ir AB bankui DnB NORD pripažino asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Teismas nustatė, kad abu kreditus AB bankui „Hansabankas“ atsakovas iki šiol dengė ir ateityje žada grąžinti pats, jokio faktinio pasinaudojimo bendru sutuoktinių turtu ar asmeniniu ieškovės turtu nebuvo, tad išankstinis kompensacijos iš atsakovo priteisimas ieškovei, nežinant, ar jai teks faktiškai vykdyti ieškovo asmenines prievoles, reikštų nepagrįstą ieškovės praturtėjimą. Šalių įsipareigojimą AB bankui DnB NORD teismas pripažino asmenine atsakovo prievole, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad kreditas buvo paimtas abiejų šalių vardu ir trečiasis asmuo AB bankas DnB NORD sutiko, kad šalys kreditą grąžintų dalimis po 1/2 dalį sumos, nusprendė, kad pusę likusio negrąžinto kredito AB bankui DnB NORD privalės grąžinti pati ieškovė asmeniškai ir dėl to jai priteisiama iš atsakovo pusės negrąžinto kredito ir palūkanų sumos kompensacija.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 11 d. nutartimi pakeitė Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti po 1/2 dalį skolos UAB „Vilniaus energija“ šalių asmeninėmis finansinėmis prievolėmis, taip pat atmetė reikalavimus dėl 1/2 dalies skolinių įsipareigojimų pagal kredito sutartis pripažinimo atsakovo asmeninėmis prievolėmis ir kompensacijos priteisimo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, prieštaraujančias įstatymo įtvirtintam solidariųjų prievolių teisiniam reglamentavimui. Teisėjų kolegija pripažino teisiškai nereikšmingomis aplinkybes, jog pagal kredito sutartis gautos lėšos nebuvo panaudotos šeimos interesams, šeimos poreikiams tenkinti, nes pagrindinis skirtumas, leidžiantis atriboti CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nurodytas prievoles nuo 6 punkte įvardytų solidariųjų prievolių yra tas, kad solidariųjų prievolių atveju neturi reikšmės nei sandorio sudarymo tikslai, nei iš tokio sandorio gautų lėšų ar turto panaudojimas šeimos interesais. Remiantis CK 3.109 straipsnio nuostatomis, prievolės prigimtį plačiąja prasme – bendra ši prievolė ar asmeninė – lemia būtent kito sutuoktinio sutikimo konkrečiam sandoriui sudaryti turėjimas, o ieškovės laidavimas bei turto įkeitimas prievolėms kreditoriui AB bankui „Hansabankas“ užtikrinti neabejotinai išreiškė jos sutikimą tokiems paskolos sandoriams sudaryti, kreditoriui AB DnB NORD bankui ji pati sutartimi įsipareigojo kaip paskolos gavėja. Teisėjų kolegija taip pat rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje S. K.-S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-275/2007, suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, kad, esant solidariosioms sutuoktinių prievolėms, jų atsakomybė taip pat yra solidari ir santuokos nutraukimo atveju atsakomybė pagal šias prievoles nekeičiama, prievolė kiekvienam sutuoktiniui nedalijama. Spręsdamas skolos UAB „Vilniaus energija“ padalijimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kieno lėšomis ir už kurį laikotarpį apmokėta skola, taigi nėra pagrindo tenkinti šį ieškovės reikalavimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 7 d. priimtą sprendimą. Kasatorė savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvykdė CK 3.59 straipsnyje įtvirtintą pareigą išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą taip, kad po santuokos nutraukimo ginčai tarp tų pačių šalių dėl turtinių pretenzijų iš naujo nekiltų, nes, nutraukus šalių santuoką be atsakomybės dalies pagal bendras prievoles nustatymo, sukuriamos teisinės prielaidos ginčams tarp šalių ateityje.

2. Sutuoktinių solidariosioms prievolėms taikytinos CK 3.109 straipsnio 4 dalies nuostatos, kuriose įtvirtinta galimybė pripažinti bendras sutuoktinių prievoles sutuoktinio, kuris elgiasi neapdairiai ar nerūpestingai, asmenine prievole, be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.109 straipsnio nuostatas, teigdamas, kad sutuoktinių solidariajai prievolei neturi reikšmės sandorio sudarymo tikslai ar lėšų panaudojimas, nes iš įstatymo teksto tokia išvada neišplaukia.

3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje S. K.-S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-275/2007, išdėstyta teisės aiškinimo taisykle, nes nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ir sprendžiami klausimai yra kitokie. Kasatorė siekia ne jos atleidimo nuo solidariųjų prievolių bankams vykdymo, o tik dalių šiose prievolėse nustatymo, tai nepažeidžia bankų interesų.

4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus spręsdamas klausimą dėl skolos UAB „Vilniaus energija“ padalijimo, taigi apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, tai lėmė neteisėto ir neteisingo sprendimo priėmimą dėl šios dalies.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas A. J. prašo skundą atmesti, motyvuodamas tuo, kad atsakomybės prieš kreditorius ribos šalims buvo žinomos, jos atsirado ir gali būti keičiamos vadovaujantis CK šeštosios knygos nuostatomis, šalių atsakomybė prieš kreditorius lieka solidari.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas prašo skundą atmesti, motyvuodamas tuo, kad, šalims esant solidariaisiais skolininkais pagal sutartį, sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams, tuo tarpu santuokos nutraukimas įstatymų nenurodytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš solidariųjų skolininkų pagal sutartį pareigai atsakyti kreditoriui, taigi teismas gali nustatyti kiekvieno sutuoktinio dalį solidariojoje prievolėje, bet negali pakeisti solidariosios prievolės daline be kreditoriaus sutikimo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo AB bankas „Hansabankas“ prašo kasacinį skundą atmesti, motyvuodamas tuo, kad pagal su AB banku „Hansabankas“ sudarytas kredito ir laidavimo sutartis, taip pat remiantis CK 3.109 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ieškovė ir atsakovas yra solidarieji skolininkai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutuoktinių turtinių prievolių padalijimo

Kasatorė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad galiojančios teisės normos leidžia atskirti jos ir atsakovo prievoles kreditoriams (AB bankui „Hansabankas“ ir AB bankui DnB Nord), t. y. iš esmės kasatorė teigia, kad galiojančios teisės normos leidžia solidariąją kasatorės ir atsakovo prievolę pakeisti į asmeninę ar dalinę (kasacinio skundo antrasis ir trečiasis argumentai). Tokie kasatorės teiginiai nepagrįsti ir remiasi klaidingu susiklosčiusių teisinių santykių šioje byloje kvalifikavimu.

Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles (CK trečiosios knygos VII skyrius). Siekiant atriboti šių prievolių rūšis, jų pakeitimo ar pasibaigimo teisinius pagrindus, reikšminga prievolių grupiškumo, sistemiškumo, jų atskyrimo kriterijų analizė. Kai kuriais atvejais skirtingos prievolių rūšys nepagrįstai sutapatinamos. Nagrinėjamoje byloje reikšmingas prievolių grupiškumo aiškinimas per priešingos rūšies atitikmenis: asmeninė prievolė - bendra prievolė, dalinė prievolė – solidarioji prievolė. Asmenines prievoles sutuoktiniai įgyja ir atsako pagal jas savarankiškai, tokios yra, pavyzdžiui, prievolės, kurios atsirado prieš įregistruojant santuoką (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), prievolės, kylančios iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis). Bendros prievolės – tos, kurios turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis).

Kitą reikšmę turi prievolių skirstymas į dalines ir solidariąsias, kurios atsiranda esant skolininkų ir(ar) kreditorių daugetui ir nurodo į šių prievolių vykdymo ypatybes. Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas privalo vykdyti tik savo dalį (CK 6.5 straipsnis), tuo tarpu esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyriumi, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (6.6 straipsnio 4 dalis). Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė tarnauja kreditorių teisių apsaugai.

Solidariosios prievolės gali kartu būti bendros prievolės (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas), bet gali tokios ir nebūti. Pavyzdžiui, jei yra vedybų sutartis, nustatanti turto atskirumą, ir bendro sutuoktinių turto nėra, tai sutuoktinių solidarumas nereiškia prievolių bendrumo. Šiuo atveju solidariosios prievolės vykdymas bus nukreiptas į kiekvieno iš sutuoktinių asmeninę nuosavybę.

Iš byloje nustatytų faktų matyti, kasatorė ir atsakovas buvimo santuokoje metu tapo solidariaisiais bendraskoliais. Solidarioji kasatorės prievolė AB DnB NORD bankui kyla 2004 m. gruodžio 21 d. kreditavimo sutarties Nr. 4192-04 IL pagrindu kaip solidariojo skolininko pagal sutartį (CK 6.6 straipsnio 1 dalis), o solidarioji prievolė AB bankui „Hansabankas“– 2003 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutarties Nr. 03-037742-LA1 ir 2004 m. rugsėjo 20 d. laidavimo sutarties Nr. 04-036632-LA1 pagrindu, nes laiduotojo atsakomybė yra solidari (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad kasatorė kasaciniame skunde pati pripažįsta esanti solidarioji bankų skolininkė.

Kartu negalima sutikti su trečiojo asmens AB banko „Hansabankas“ atsiliepimo į kasacinį skundą argumentu, kad ieškovė ir atsakovas yra solidarieji skolininkai ne tik kredito ir laidavimo sutarčių, bet ir CK 3.109 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu. Jau buvo minėta, kad skolininkų solidarioji pareiga nepreziumuojama, ji atsiranda tik įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatytas tik vienas atvejis, kada sutuoktiniai atsako solidariai – kai sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą (3.109 straipsnio 2 dalis). Tokios aplinkybės šioje byloje nėra nustatytos.

Byloje teismų nustatyta, kad santuokos nutraukimo momentu sutuoktinių bendro turto nebeliko. Esant tokioms aplinkybėms prievolių bendrumo pagrindas išnyko, o solidariosios prievolės vykdymas turėtų būti nukreiptas į asmeninį kiekvieno iš sutuoktinių turtą, bet dėl to solidarioji prievolė netapo daline. Pažymėtina, kad kasacinio skundo argumentai yra prieštaringi – pripažinus ieškovės solidariąją prievolę, negalima paskirstyti kasatorės ir atsakovo atsakomybės banko atžvilgiu, nes tai reikštų solidariosios prievolės pripažinimą daline, arba pripažinti visą prievolę asmenine atsakovo prievole, nes tai reikštų visišką solidariojo skolininko pašalinimą iš prievolės. Tokiam solidariosios prievolės pasibaigimui žemesnės instancijos teismai jokio pagrindo nėra nustatę. Santuokos nutraukimas ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimas negali būti pripažintas solidariųjų prievolių pasibaigimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje S. K.-S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-275/2007).

Kasatorės argumentas, kad solidarioji prievolė turi būti pripažinta atsakovo asmenine prievole CK 3.109 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes atsakovas gautas lėšas panaudojo ne šeimos poreikiams, būtų reikšmingas, jeigu būtų sprendžiami tik sutuoktinių bendraskolių santykiai, tuo tarpu solidariųjų bendraskolių ir kreditorių santykių kontekste turi būti taikomos ne tik šeimos teisės, bet ir prievolinės teisės normos. Minėta, solidarioji prievolė apsaugo kreditorių interesus, o lėšų panaudojimo klausimas ir nukentėjusiojo sutuoktinio teisių apsauga gali būti pasiekta per kompensacinį arba regreso teisės (CK 6.9 straipsnis) mechanizmą.

Teismas turi garantuoti ir sutuoktinių, ir kreditorių interesus, kurie ir vieni, ir kiti viešojo intereso atžvilgiu yra prioritetiškai saugotini. Kai šie interesai nesutampa, jų apsauga negali būti priešpastatoma, ji turi būti proporcinga. Proporcingumas pasiekiamas, kai taikomas toks teisinių santykių reguliavimas (galbūt tai būtų viena iš kelių alternatyvų), kuris neužkirstų kelio apginti kitus teisėtus interesus, ir konkrečiu atveju būtų labiausiai socialiai pagrįstas. Sandorio tikslas, jo pasiekimas ar nepasiekimas – t. y. šeimos ar ne šeimos poreikiams jis sudarytas ir ar iš tokio sandorio gautas rezultatas panaudotas šeimos poreikiams ar ne šeimos poreikiams – šiuo atveju nereikšmingas. Solidarumas jokiu būdu nepasibaigia, jeigu vienas sutuoktinis paskolą, imtą šeimos poreikiams, panaudoja savo interesams, kitaip solidarumo institutas prarastų prasmę, o nesąžiningi sutuoktiniai galėtų nebevykdyti prisiimtų prievolių. Bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies. Tais atvejais, kai santuokos nutraukimo momentu sutuoktiniai neturi bendro turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas jų santuokos metu prisiimtų prievolių įvykdymui, o prievolių vykdymo terminas nepasibaigęs, tai jų solidariųjų prievolių pakeitimas į dalines reikštų jų teisių apsaugą kreditorių teisių suvaržymo sąskaita.

Kartu pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog santuokos nutraukimo momentu kasatorė būtų įvykdžiusi kokias nors prievoles kreditoriams – bankams, todėl kol kas nėra teisinio pagrindo taikyti regreso ar kompensacinius mechanizmus.

Apeliacines instancijos teismas tinkamai vertino bylos šalių prisiimtas turtines prievoles; pagrįstai atsisakė modifikuoti solidariąją prievolę į asmeninę ar dalinę; kol prievolės neįvykdytos, pagrįstai negynė sutuoktinės galimų teisių į kompensaciją ar regresą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kasacinio skundo antrasis ir trečiasis argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl teismo pareigos išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą

Kasatorės argumentas, kad CK 3.59 straipsnio tikslus galima pasiekti tik išdalijus prievoles sutuoktiniams, nes tarp buvusių sutuoktinių negali likti neišspręstų turtinių teisių klausimų (pirmasis kasacinio skundo argumentas), pripažintinas nepagrįstu. Faktiškai tarpusavio turtinės teisės ir pareigos išlieka tarp buvusių sutuoktinių ir po santuokos nutraukimo (pavyzdžiui, bendraturčių prievolės, buvusių sutuoktinių išlaikymo prievolės ir pan.) ir įstatymas to nedraudžia. Kartu gali atsirasti ir naujų teisių bei pareigų, pavyzdžiui, regresinių reikalavimų. Jei kasatorė įvykdys visą solidariąją prievolę, tai regreso tvarka galės išieškoti iš buvusio sutuoktino visą sumą, jei įrodys, kad gautas lėšas šis panaudojo asmeniniais interesais (CK 6.9 straipsnio 5 dalis). Tokias pat teises ji įgis kaip laiduotoja (CK 6.83 straipsnis) ar įkaito davėja (CK 4.195 straipsnio 2 dalis).

Dėl įrodymų vertinimo

Kaip ketvirtąjį kasacinio skundo argumentą kasatorė nurodo tai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, tačiau savo teiginių nepagrindžia. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas savo išvadą, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 938,80 Lt skolos UAB „Vilniaus energija“ pripažinimo atsakovo asmenine prievole ir 938,80 Lt kompensacijos priteisimo kasatorei, tinkamai motyvavo ir grindė byloje surinktais įrodymais. Dėl to ketvirtasis kasacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Laužikas

Janina Stripeikienė

Vincas Verseckas