Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, kurioje buvo atnaujintas procesas pagal pareiškėjų V. K. ir V. V. prašymus

(S) Civilinė byla Nr. 3K-3-484/2008

Procesinio sprendimo kategorijos:

124.4; 106.5; 124.2.9; 27.1

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Algio Norkūno (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Baltijos žuvys“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 29 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Baltijos žuvys“ ieškinį atsakovui AB „Senoji Baltija“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, kurioje buvo atnaujintas procesas pagal pareiškėjų V. K. ir V. V. prašymus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I. Ginčo esmė

Civilinėje byloje Nr. 3-106/2002 ieškovas prašė pripažinti negaliojančia 1999 m. sausio 23 d. paskolos sutartį Nr. 1/35 dėl 1996 m. kovo 21 d. sutarties Nr. 1 pratęsimo. Reikalavimų pagrindą sudarė tai, kad ieškovas negavo iš atsakovo 1 100 000 Lt, kuriuos atsakovas, gavęs kreditą iš banko pagal 1995 m. vasario 14 d. paskolos sutartį Nr. 1, įsipareigojo suteikti kaip paskolą ieškovui.

Nagrinėjant bylą šalys sudarė taikos sutartį. Klaipėdos apygardos teismas 2002 m. vasario 5 d. nutartimi civilinės bylos Nr. 3-106/2002 nagrinėjimą dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia nutraukė ir patvirtino šalių taikos sutartį. Ja ieškovas pripažino, kad pagal ŽB „Baltija“ ir LTB Šiaulių skyriaus 1995 m. vasario 14 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 1 gautas kreditas ieškovo buvo panaudotas 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartyje nurodytai veiklai ir taikos sutarties pasirašymo dieną ieškovas yra skolingas atsakovui 1 006 518 Lt, kuriuos įsipareigoja sumokėti sutartyje nustatytais terminais. Atsakovas pripažino, kad 1999 m. sudaryta sutartis yra negaliojanti ir pagal ją atsakovas neperdavė ieškovui 1 100 000 Lt. Šalys pripažino, kad 1996 m. sutartis yra negaliojanti ir pagal ją atsakovas neperdavė ieškovui 1 100 000 Lt. Sutartyje nustatyta, kad atsakovui pripažinus ieškinį ieškovas atsisakė nuo ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia 1999 m. sudarytą sutartį.

Pareiškėjai V. K. ir V. V. yra ieškovo kreditoriai. Jie 2007 m. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindu (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių ir teismo nutartyje padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos) ir prašė panaikinti 2002 m. vasario 5 d. teismo nutartimi patvirtintą šalių taikos sutartį bei pripažinti negaliojančia 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartį. Jie nurodė, kad teismo patvirtinta šalių taikos sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir pažeidžia jų, kaip kreditorių, teises. Taikos sutartimi ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 1 006 518 Lt skolą. Šis skolinis įsipareigojimas grindžiamas neteisėta 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartimi, nes ieškovo bendrovė buvo įsteigta ir įregistruota 1995 m. kovo 21 d., o neįregistruota įmonė negalėjo prisiimti skolinių įsipareigojimų. Taikos sutartimi patvirtintas neteisėtas ieškovo skolinis įsipareigojimas trukdo jam įvykdyti finansinius įsipareigojimus pareiškėjams, nes pasunkėjo jo finansinė būklė ir jis negali atsiskaityti su kitais kreditoriais.

Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. balandžio 23 d. nutartimi patenkino pareiškėjų prašymus ir atnaujino procesą civilinėje byloje.

Ieškovas 2008 m. sausio 15 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė priimti jo atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, 2008 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškėjų prašymus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. vasario 5 d. nutarties panaikinimo ir pripažinimo 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartį niekine atmetė; netenkino ieškovo prašymo dėl atsisakymo nuo ieškinio ir bylos nutraukimo.

Dėl ieškovo prašymo teismas nurodė, kad ieškovas, pareikšdamas atsisakymą nuo ieškinio, siekia panaikinti taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl atsakovui grąžintinos skolos dydžio. Panaikinus taikos sutartį ir nutraukus bylą, skolos grąžinimo klausimas nebus išspręstas, atsakovas bus priverstas kreiptis į teismą ir įrodinėti ieškovo pareigą grąžinti skolą. Taigi atsisakymo nuo ieškinio priėmimas ir šalių taikos sutarties panaikinimas reikštų teismo atsisakymą vykdyti teisingumą: be svarbios priežasties įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų panaikintas ir šalys vėl būtų grąžintos į ginčo padėtį (CPK 5, 6 straipsniai). Darytina išvada, kad atsisakymas nuo ieškinio prieštarauja įstatymui, todėl negali būti tenkintinas (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Dėl pareiškėjų prašymų teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartis yra niekinė. Ieškovo bendrovės 1995 m. kovo 11 d. steigimo sutartyje nustatyta, kad steigėjai turi teisę sudaryti sandorius steigiamos bendrovės vardu, jeigu vėliau steigiamasis akcininkų susirinkimas juos patvirtina. Ieškovo steigėjai pripažino 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartį, nes ši buvo sudaryta akcininko ŽB „Baltija“ (UAB „Senoji Baltija“) bei ieškovui atstovavusio kito bendrovės akcininko A. Ž. Pagal tuo metu galiojusią Akcinių bendrovių įstatymo 6 straipsnio redakciją įmonės steigėjai galėjo susitarti, kurias prievoles jie perduoda steigiamai įmonei. Šalys, nepažeisdamos įstatymų, susitarė dėl paskolos suteikimo steigiamai bendrovei iki jos įregistravimo. Pažymėtina, kad gautą iš atsakovo paskolą ieškovas įtraukė į savo balansą, šalys pripažino skolos faktą tarpusavio skolų suderinimo aktu, derino skolos grąžinimo grafikus. Taigi darytina išvada, kad teismas, 2002 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtinęs šalių taikos sutartį, įstatymų nepažeidė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjų ir ieškovo atskiruosius skundus, 2008 m. balandžio 17 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 29 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, kurių pagrindu teismas atsisakė priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio. Teisėjų kolegija papildomai nurodė, kad CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas neturi priimti atsisakymo nuo ieškinio, jei toks atsisakymas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Ieškovo pareikštas atsisakymas nuo ieškinio neabejotinai prieštarauja viešajam interesui – teismo pareigai vykdyti teisingumą. Be to, atsisakymas nuo ieškinio šioje teisinėje situacijoje pažeistų ir atsakovo interesus. Šalys abipusiu nuolaidų būdu išsprendė ginčą taikos sutartimi, kuria ieškovas pripažino, kad yra skolingas atsakovui, šalys susitarė dėl skolos grąžinimo terminų, tačiau vėliau ieškovas, pats neinicijavęs proceso atnaujinimo, o pasinaudodamas tuo, jog trečiųjų asmenų prašymais buvo atnaujintas procesas byloje, pareiškė, kad jis atsisako nuo ieškinio. Šalims taikiai išsprendus ginčą dar 2002 m. vasario 5 d., o atsakovui pagal teismo patvirtintą taikos sutartį turint reikalavimo teisę į ieškovą bei pagrįstai tikintis gauti teismo patvirtintą reikalavimą, atsisakymo nuo ieškinio priėmimas ir šalių taikos sutarties panaikinimas reikštų teismo atsisakymą vykdyti teisingumą (viešojo intereso pažeidimas) bei prieštarautų CPK 2 straipsnyje įtvirtintam imperatyvui ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Taip pat nėra teisinio pagrindo išvadai, kad teismas 2002 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtinęs taikos sutartį galbūt padarė aiškų teisės normos pažeidimą. Teismas, tvirtindamas šalių pateiktą taikos sutartį, neturėjo pagrindo netikėti šalių nurodytomis aplinkybėmis bei nenustatė, kad taikos sutartis prieštarauja įstatymui ir pažeidžia šalių interesus.

Teisėjų kolegija taip pat sutiko su teismo išvada, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti 1995 m. vasario 14 d. dalyvavo projekte sutartį niekine, nes byloje esantys įrodymai leidžia teigti, jog nors ši sutartis ir buvo sudaryta iki ieškovo bendrovės įregistravimo, tačiau vėliau ieškovo bendrovės vadovų ir dalyvių faktiniais veiksmais ji buvo pripažinta ir patvirtinta.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismų nutartis ir priimti naują sprendimą, kuriuo priimti jo atsisakymą nuo ieškinio, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartį ir civilinę bylą nutraukti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismai nepagrįstai nusprendė, kad ieškovo atsisakymas nuo ieškinio prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir viešajam interesui. Teismai nenurodė nė vienos imperatyviosios įstatymo normos, kuriai prieštarautų ieškovo pareikštas ieškinio atsisakymas. Iš teismų procesinių sprendimų motyvų galima daryti išvadą, kad pareikštas ieškinio atsisakymas prieštarauja CPK 2, 5 ir 6 straipsniams, reglamentuojantiems bendruosius civilinio proceso principus ir jo tikslus. Tačiau šių principų privaloma laikytis ne tik ginant viešąjį interesą, bet ir viso civilinio proceso metu, nes CPK normos gina ieškovo teises, t. y. ne tik teisę paduoti ieškinį, bet ir teisę jo atsisakyti. Nagrinėjamu atveju nėra viešojo intereso, kurį reikėtų ginti, nes teismai viešąjį interesą sutapatino su atsakovo interesais. Teismai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad atsakovas nereiškė jokių reikalavimų ieškovui, tačiau sudarius taikos sutartį įgijo 1 006 518 Lt finansinį reikalavimą. Teismų motyvai, kad patvirtintos šalių taikos sutarties panaikinimas reikštų teismo atsisakymą vykdyti teisingumą paneigiami vien ta aplinkybe, jog ieškovas, būdamas civilinės bylos iniciatorius, negalės ateityje reikšti ieškinio dėl sutarčių nuginčijimo, kai tuo tarpu atsakovas galėtų ateityje pasinaudoti visomis procesinėmis teisėmis savo reikalavimų teisėtumui ir pagrįstumui įrodyti pareikšdamas ieškinį. Teismai be jokio pagrindo suabsoliutino atsakovo interesus ir juos prilygino viešajam interesui, taip pažeidė CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Be to, teismai nepasisakė, ar šalių sudaryta taikos sutartis atitinka CK 6.983 straipsnio reikalavimus, nes jos dalykas buvo materialinis reikalavimas, kuris nebuvo civilinės bylos dalykas.

2. Iš CPK 140 straipsnio 1 dalies ir 245 straipsnio 2 dalies nuostatų turinio išplaukia išvada, kad ieškovo pareikštas ieškinio atsisakymas privalėjo būti išspręstas nepradėjus nagrinėti civilinės bylos iš esmės. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs ieškovo prašymą po to, kai baigė nagrinėti bylą iš esmės, pažeidė jo teisę disponuoti savo procesinėmis teisėmis visa apimtimi, t. y. tomis teisėmis, kuriomis jis galėjo pasinaudoti, jeigu teismas būtų netenkinęs prašymo (pvz., pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką). Ieškovas atsidūrė neapibrėžtoje proceso situacijoje – jis savo valia atsisakė ieškinio, tačiau teismo iniciatyva privalėjo įrodinėti ieškinio pagrįstumą, neturėdamas nei materialaus, nei procesinio suinteresuotumo.

3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 1 dalį, nes nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjų atskirųjų skundų teisinių argumentų, susijusių su ieškovo pareikštu atsisakymu nuo ieškinio.

4. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 6 dalį (Įstatymo redakcija, galiojusi nuo 1994 m. gruodžio 21 d. iki 1995 m. gegužės 3 d.) bei pažeidė CPK 176, 185 straipsnius (įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės).

Dalyvavimo projekte sutartis buvo pasirašyta 1995 m. vasario 14 d., o ieškovo bendrovės steigimo sutartis –1995 m. kovo 11 d. Bendrovės steigiamasis akcininkų susirinkimas įvyko 1995 m. kovo 16 d., tačiau jo metu nebuvo sprendžiama klausimų, susijusių su finansinių prievolių prisiėmimu. Taigi bendrovės steigiamasis akcininkų susirinkimas nepatvirtino 1995 m. vasario 14 d. sutarties ir nepriėmė sprendimo, kad ieškovas yra skolingas atsakovui. Teismai klaidingai vertino 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutarties dalyvius ir jos sudarymo aplinkybes. Šią sutartį pasirašė ne akcininkas A. Ž., bet bendrovės direktorius. Sutarties sudarymo metu nebuvo žinomi nei bendrovės akcininkai, nei direktorius, nei tai, ar bendrovė bus įsteigta. Teismai be jokio teisinio pagrindo padarė išvadą, kad ši sutartis bendrovės vadovo ir dalyvių faktiniais veiksmais buvo iš esmės pripažinta ir patvirtinta. Byloje esantys įrodymai paneigia šią aplinkybę. Esminis dalykas, kurio neįvertino teismai, yra tas, ar Akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje yra nustatytas imperatyvus reikalavimas, kas gali patvirtinti sandorius, sudarytus iki bendrovės steigiamojo akcininkų susirinkimo. Įstatymų leidėjas vienprasmiškai nurodė, kad tokius sandorius gali patvirtinti tik steigiamasis susirinkimas. Sandoris, patvirtintas bendrovės vadovo ar juridinio asmens dalyvio, prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ir yra niekinis.

Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Šioje byloje kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstas teismo nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas, aiškindamas teisę, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos proceso atnaujinimo tikslų ir uždavinių

Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo instituto, yra nurodęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, pažymint, kad jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais bei nėra kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Medasa” v. UAB „Čeltaura”, bylos Nr. 3K-3-458/2004; 2007 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas „Turto bankas“ ir kiti v. V. ir S. M. prekybos centras ir kiti, bylos Nr. 3K-7-362/2007; kt.).

Šis procesinis institutas yra išimtinis (ekstraordinarinis), nes teismo priimtų sprendimų (nutarčių, nutarimų) stabilumas ir galutinumas reikalauja, kad teismo išspręsti ginčai be pagrindo nebūtų atnaujinti ir palikti prieš procesą buvusioje ginčo padėtyje. Šiam principui prieštarautų, jeigu teismo pagrįstai ir teisėtai konstatuoti faktiniai ir teisiniai santykiai taptų neapibrėžti. Išimtinės procesinės procedūros, kurios tikslas – pašalinti klaidas, naudojimas nestabilumui (grąžinimui į ginčo padėtį, ginčo šalių santykių neapibrėžtumą) sukurti turi būti pripažįstamas kaip piktnaudžiavimas teise. Šis teisinis institutas taikomas padarytoms teismų klaidoms dėl fakto ar teisės ištaisyti. Juo nesiekiama išnagrinėti bylą visa apimtimi iš naujo, todėl civilinės bylos dalyviai nesinaudoja visomis teisėmis ta pačia apimtimi ir tvarka, kaip įprastinio civilinės bylos proceso metu. Tokios nuostatos įteisintos CPK 370 straipsnio 4 dalyje, kurioje reglamentuojamos civilinės bylos nagrinėjimo ribos po proceso civilinėje byloje atnaujinimo.

Dėl atnaujintos bylos nagrinėjimo ribų ir šalies atsisakymo nuo ieškinio bei

prašymo nutraukti civilinę bylą po bylos proceso atnaujinimo

Pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį atnaujinus bylos nagrinėjimą teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atnaujinus procesą teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo (pareiškėjų) nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Neris“ v. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas ir kiti, bylos Nr. 3K-3-416/2006).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad atnaujintos bylos nagrinėjimas yra ankstesnio sprendimo (šiuo atveju – dėl sandorio neatitikties įstatymo reikalaujamai formai) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (taigi taip pat, galima sakyti, tam tikra prasme „persprendimas“), tačiau, atsižvelgiant į pagrindus, dėl kurių byla buvo atnaujinta, bet ne galimybė asmeniui (šiuo atveju – ieškovui), neprašiusiam proceso atnaujinimo, tikslinti ieškinį ir iš naujo siekti savo interesų patenkinimo, pareiškiant dar ir naują reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Serfas“ v. AB „Dara“, bylos Nr. 3K-3-451/2007). Minėta, kad proceso atnaujinimas yra išimtinis procesinis institutas, skirtas pašalinti padarytas teisines ir faktines klaidas. Tai reiškia, kad po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo vykstančio proceso metu pirmiausia turi būti išnagrinėta, ar pasitvirtino tos aplinkybės, kurios sudarė pagrindą priimti nutartį atnaujinti procesą byloje. Jeigu nutartis dėl proceso atnaujinimo priimta dėl to, kad atnaujinimo pagrindu nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės ir aiški teisės normų taikymo klaida, tai teismas pirmiausia turi ištirti, ar yra teisinės ir faktinės aplinkybės, kurios atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktus.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad apskritai naujų reikalavimų pareiškimas atnaujintame procese nėra negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. J. K. ir kiti v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti, bylos Nr. 3K-3-228/2007). Tačiau kartu būtina turėti omenyje ir tai, kad galimybė reikšti naujus reikalavimus atnaujintoje byloje nėra absoliuti, bet visų pirma nulemta pagrindų, pagal kuriuos procesas išnagrinėtoje byloje buvo atnaujintas.

CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas neturi peržengti ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Taigi atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pagrindai, pagal kuriuos procesas byloje buvo atnaujintas. Pagal juos patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Kai teismas nustato, kad egzistuoja bent vienas iš šių pagrindų ir būtų pagrindas teismo sprendimą ar nutartį panaikinti ar jį pakeisti, tai jis gali spręsti reikalavimus, susijusius su atsisakymu nuo ieškinio ir civilinės bylos nutraukimu.

Nagrinėjamu atveju procesas civilinėje byloje buvo atnaujintas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose nustatytus pagrindus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad teismai, nagrinėdami atnaujintą civilinę bylą, laikydamiesi proceso atnaujinimo pagrindų, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą turėjo patikrinti, ar proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos aplinkybės turi esminę reikšmę ankstesnio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Medasa” v. UAB „Čeltaura”, bylos Nr. 3K-3-458/2004), o dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą – ar ankstesniame teismo sprendime padaryta teisės normos taikymo klaida yra ne tik aiški, bet ir esminė, ir dėl to teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-130/2005; kt.).

Šiuo atveju atnaujintą bylą nagrinėję teismai patikrino teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal tuos pagrindus, kuriais procesas byloje buvo atnaujintas – ištyrė, ar yra naujai paaiškėjusios aplinkybės ir ar nėra padaryta aiški teisės taikymo klaida. Tai atitinka procesinio įstatymo reikalavimus (CPK 370 straipsnio 4 dalis) ir nurodytą teismų praktiką. Ar teismai pagrįstai nesprendė prašymo atsisakyti nuo ieškinio, galima atsakyti tik ištyrus, ar teisiškai pagrįsti argumentai, kad nėra pagrindų teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.

Kasaciniame skunde nenurodyta teisinių argumentų, kurie patvirtintų kasacinio nagrinėjimo dalyką dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto netinkamo taikymo (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Byloje esančios aplinkybės dėl sandorių sudarymo, jų vykdymo ir teisinio vertinimo buvo žinomos ir kaip naujai paaiškėjusių aplinkybių jokių faktų po bylos atnaujinimo nebuvo nurodyta. Teisėjų kolegija dėl šio atnaujinimo pagrindo nepasisako ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo nenustato.

Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo Akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 6 dalies aiškinimo ir taikymo yra susiję su proceso atnaujinimu pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Šių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje.

Dėl Akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 6 dalies aiškinimo ir taikymo,

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo

Kasacinis teismas pasisako dėl tų Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų, kurios galiojo sudarant ar vykdant sandorius. Iki bendrovės steigimo sudarytų sandorių pagrindais atsirandančias prievoles reglamentavo ABĮ 3 straipsnis (1994 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. I-528 redakcija), kuris taikomas šioje byloje pagal materialinės teisės normos galiojimo laiko atžvilgiu taisyklę.

ABĮ 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad iki steigiamojo akcininkų susirinkimo bet kuris steigėjų, taip pat steigimo sutartyje nurodyti asmenys turi teisę sudaryti sandorius steigiamos bendrovės vardu. Šie sandoriai bendrovei sukuria prievoles po to, kai steigiamasis akcininkų susirinkimas juos patvirtina. Jeigu susirinkimas šių sandorių nepatvirtina, tai už prievoles, pagrįstas šiais sandoriais, steigėjai atsako solidariai, o kiti steigimo sutartyje nurodyti asmenys – individualiai. ABĮ 6 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad steigiamasis akcininkų susirinkimas tvirtina bendrovės steigimo ataskaitą, bendrovės steigėjų sudarytus sandorius.

Bendrovės steigimo procedūroje steigėjų sudaryti bendrovės vardu sandoriai gali būti pripažinti bendrovės sandoriais, t. y. sukuriančiais jai teises ir pareigas. Bendrovės akcininkai yra akcijų savininkai, jiems priklauso akcijos nuosavybės teise ir per nuosavybės teisės įgyvendinimą jie įgyvendina bendrovės kontrolę. Vienas iš bendrovės kontrolės tikslų – gauti, turėti ir disponuoti informacija apie bendrovės turtinę padėtį. Ją sudaro taip pat ir bendrovės sudaryti sandoriai. Pagal ABĮ 3 straipsnį sandoriai, sudaryti iki susitarimo steigti bendrovę, gali būti pripažinti bendrovės sandoriais. Šalių taikos sutartimi patvirtinta, kad prievolė atsirado dėl skolintų lėšų panaudojimo pagal 1995 m. vasario 14 d. dalyvavimo projekte sutartį. Bendrovės steigimo sutartis pasirašyta 1995 m. kovo 11 d.

Prievolė grąžinti lėšas taikos sutartimi kildinama iš sutarties, kuri sudaryta iki bendrovės steigimo sutarties sudarymo, bet vien tai nesudaro pagrindo taikyti ABĮ 3 straipsnio 6 dalį ir prievolę vertinti kaip prisiimtą be pagrindo.

Dalyvavimo projekte sutartyje nustatyta, kad asmenys susitaria dalyvauti bendrame projekte, jam įgyvendinti kreditorius įsipareigoja kitam sutarties dalyviui (skolininkui) skirti lėšų, jos būtų paskolintos ir numatomos grąžinti. Šia sutartimi lėšos skolininkui nebuvo perduotos, sutartyje buvo nustatyta, kad sutartis galios, t. y. bus vykdoma nuo 1995 m. vasario 14 d. iki 1996 m. rugpjūčio 20 d. Šios sutarties galiojimo laikas, paskolos iš banko gavimo – 1995 m. kovo 14 d. – data rodo, kad dalyvavimo projekte sutartis dėl paskolos buvo pradėta vykdyti jau sudarius bendrovės steigimo sutartį, t. y. po 1995 m. kovo 11 d. Taikant ABĮ 3 straipsnio 6 dalį būtina vadovautis 1964 m. CK 291 straipsniu dėl paskolos sutarties sąvokos, kad tai – realinė sutartis ir ji laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo. Jeigu iki bendrovės steigimo sutarties jos veiklos tikslais buvo sudaryta paskolos sutartis, o pinigai pagal ją panaudoti po bendrovės steigimo sutarties sudarymo, tai pagal ABĮ 3 straipsnio 6 dalį nėra kliūčių iš paskolos sutarties kilusią prievolę pripažinti bendrovės prievole. Šioje dalyje kasacinio skundo argumentai dėl ABĮ 3 straipsnio 6 dalies netinkamo taikymo yra nepagrįsti.

Pagal ABĮ 3 straipsnio 6 dalį steigiamos bendrovės vardu sudaryti sandoriai sukuria prievoles bendrovei po to, kai steigiamasis akcininkų susirinkimas juos patvirtina. Šioje normoje nenustatyta, kad steigiamajame susirinkime nepatvirtinti sandoriai yra niekiniai ir negalioja, todėl nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, jog nesant priimto steigiamojo akcininkų susirinkimo nutarimo dėl paskolos sandorio patvirtinimo šis yra niekinis. Be to, šioje normoje nenustatyta, kad tik steigiamajame akcininkų susirinkime gali būti patvirtinti sandoriai, kurie po steigimo sutarties sudarymo sudaryti ar vykdomi steigiamos bendrovės vardu. Dėl šių sandorių pripažinimo bendrovės sandoriais, t. y. teisių ir pareigų iš jų prisiėmimo bendrovei, sprendžia steigiamasis akcininkų susirinkimas, t. y. akcijų savininkai, kurie kontroliuoja ir vykdo bendrovės veiklą. Bendrovės akcininkai, patvirtindami bendrovės sandorius pagal ABĮ 3 straipsnio 6 dalį, prisiima prievoles bendrovei. Darytina išvada, kad aiškinant šią normą svarbu nustatyti, sprendė bendrovės akcininkai dėl prievolių prisiėmimo ar ne. Jeigu jie steigiamajame susirinkime šio klausimo nesprendė, pvz., dėl to, kad steigimo ataskaitoje nebuvo nurodytas sandoris, tai nesudaro pagrindo išvadai, jog šis sandoris yra niekinis. Vadinasi, jis sukelia teisines pasekmes. Bendrovės steigiamajam susirinkimui parengiama steigimo ataskaita, o joje turi būti nurodyti sandoriai, kuriais pagrįstas prievoles steigėjai ar kiti asmenys perduoda bendrovei (ABĮ 6 straipsnis 5 dalis 6 punktas). Jeigu steigimo ataskaitoje sandoris nenurodytas, bendrovės steigiamajame akcininkų susirinkime nesvarstytas ir nepriimtas sprendimas šio sandorio nepatvirtinti, tai neturi būti taikoma ABĮ 3 straipsnio 6 dalies nuostata, kad už prievoles iš šio sandorio atsako juos sudarę asmenys. Turi būti patikrinta, ar bendrovei sukuriančių teises ir pareigas sandorių bendrovės akcininkai nėra patvirtinę kitais būdais. ABĮ 3 straipsnio 6 dalies nuostatos, kad kiti asmenys, o ne bendrovė atsako pagal prievolę iš steigimo metu sudaryto sandorio, taikomos tuo atveju, jeigu į steigimo ataskaitą sandoris buvo įtrauktas kaip perduodamas bendrovei, steigiamajame akcininkų susirinkime buvo svarstytas, bet priimtas sprendimas šio sandorio nepatvirtinti. Byloje tokios aplinkybės neįrodytos, todėl šiuo aspektu ABĮ 3 straipsnis nepažeistas.

Bendrovės akcininkai ar bendrovė gali ne steigiamajame susirinkime, o kitu būdu patvirtinti steigimo procese sudarytą sandorį. Jeigu bendrovė per akcininkus, valdymo organus pradėjo sandorį vykdyti (daryti mokėjimus, atsiskaitymus, plėtoti veiklą, sudarinėti sutartis ir kitus sandorius, nukreiptus steigimo proceso metu sudarytam sandoriui įgyvendinti, ir kt.), tai gali būti vertinama kaip sandorio patvirtinimas bendrovės sandoriu. Byloje įrodyta, kad dalyvavimo projekte sutartį sudarė tie patys asmenys (ar jų teisių perėmėjai), kurie vėliau buvo bendrovės steigėjai, akcininkai ir bendrovės valdymo organai – vienas iš akcininkų buvo bendrovės direktorius. Vėlesnius veiksmus, kurie gali būti vertinami kaip bendrovės steigimo procese sudaryto sandorio pripažinimas bendrovės sandoriu, atliko bendrovės direktorius (jis kartu yra vienas iš dviejų bendrovės akcininkų) ir kitas bendrovės akcininkas. Bendrovės akcininkai vykdė paskolos sutartį, sudarė sutartis dėl jos pratęsimo ir atliko kitus veiksmus. Iš to teisėjų kolegija daro išvadą, kad ABĮ 3 straipsnis nepažeistas, o kasacinio skundo argumentai dėl teismo padarytos aiškios teisės taikymo klaidos – ABĮ 3 straipsnio, CPK 176, 185 straipsnių netinkamo taikymo – yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija nenustato CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pažeidimo.

Dėl sąlygų priimti atsisakymą nuo ieškinio po proceso atnaujinimo byloje

Atnaujinus bylos procesą ir tęsiant jos nagrinėjimą CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka byla nagrinėjama pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Bendrosiose CPK taisyklėse nustatyta, kad nuo ieškinio gali būti atsisakyta bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Po proceso atnaujinimo bendrųjų proceso taisyklių taikymą gali riboti proceso atnaujinimo pagrindai. Tai reiškia, kad teise atsisakyti nuo ieškinio ieškovas gali disponuoti tiek, kiek ši teisė neperžengia ribų, apibrėžtų proceso atnaujinimo pagrindų. Sprendžiant dėl atsisakymo nuo ieškinio civilinėje byloje, kuri nagrinėjama po proceso atnaujinimo, teismas svarsto dėl ieškovo atsisakymo nuo ieškinio ir jį gali priimti, jeigu išnagrinėjus proceso atnaujinimo aplinkybes konstatuojamas proceso atnaujinimo bent vienas iš pagrindų, nustatytų CPK 366 straipsnio 1 dalyje, o po to sprendžiama, ar atsisakymu nuo ieškinio nebus peržengtos ribos, kurias nustato proceso atnaujinimo pagrindai.

CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatytos ieškinio atsisakymo nepriėmimo sąlygos. Jei ieškinio atsisakymas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, tai teismas nepriima atsisakymo nuo ieškinio. Minėta, kad CPK 370 straipsnio 4 dalyje draudžiama teismui peržengti ribas, nustatytas proceso atnaujinimo pagrindais. Tai – imperatyvi įstatymo nuostata. Procesas byloje buvo atnaujintas dėl pagrindų, nurodytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose, patikrinimo. Bylą po proceso atnaujinimo išnagrinėję teismai nenustatė pagrindų panaikinti ar pakeisti teismo procesinį sprendimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad jeigu teismas nekonstatavo atnaujinimo pagrindų, nustatytų CPK 366 straipsnio 1 dalyje, tai ieškovo atsisakymas nuo ieškinio negali būti priimtas vien tuo pagrindu, jog CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka yra priimta teismo nutartis dėl proceso atnaujinimo. Šioje situacijoje teismas, nepriimdamas atsisakymo nuo ieškinio, nepažeidė CPK 42 straipsnio 2 dalies, 140 straipsnio 1 dalies ir 370 straipsnio 4 dalies nuostatų.

Teisėjų kolegija nekonstatuoja pagrindų skundžiamoms teismų nutartims panaikinti ar pakeisti (359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 29 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Gintaras Kryževičius

Algis Norkūnas